Legislator Case Law & Legislation
11613ff3-52d3-454d-be4b-dcb746069f3a AI generated

11613ff3-52d3-454d-be4b-dcb746069f3a · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 11613ff3-52d3-454d-be4b-dcb746069f3a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrPranešėjas ArtÅ«ras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-719/2016Teisėja Beatričė Bakanauskaitė             Proceso Nr. 1-01-0-00001-2015-1             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArtÅ«ro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorui Giedriui Tarasevičiui,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo V.

Legislator headnote

AI generated

11613ff3-52d3-454d-be4b-dcb746069f3a · Panevėžio apygardos teismas: Prokuroro manymu skundžiamame nuosprendyje iÅ¡teisintosios V. G. kaltės nebuvimas nepagrįstai grindžiamas ir tuo, kad jos veiksmai neturi sistemiÅ¡kumo, intensyvumo, jais nebuvo siekiama netinkamai atlikti savo pareigas. TokiÄ apylinkės teismo iÅ¡vadÄ paneigia tai, jog nuteistosios V. I. bausmės terminų sutikrinimo lape yra ne vienas, o Å¡eÅ¡i iÅ¡teisintosios V. G. įraÅ¡ai apie Å¡iai nuteistajai paskirtos bausmės termino tikrinimÄ . Be to, tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikÅ¡ti ne tik ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bet ir vienkartiniu poelgiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrPranešėjas ArtÅ«ras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-719/2016Teisėja Beatričė Bakanauskaitė             Proceso Nr. 1-01-0-00001-2015-1             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ArtÅ«ro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorui Giedriui Tarasevičiui,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo V.

G. buvo iÅ¡teisinta iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasnustatė:1. V. G. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d., bÅ«dama valstybės tarnautoja, dėl savo nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeisdama teisės aktų reikalavimus netinkamai atliko savo pareigas ir padarė fiziniam asmeniui bei valstybei didelę neturtinę žalÄ â€“ nuteistajai V.

I. atvykus bausmės atlikimui į Panevėžio pataisos namus, Å¡ios įstaigos Ä®skaitos grupės inspektorė V. L. neteisingai skaičiavo minėtai nuteistajai paskirtos bausmės pradžiÄ ir pabaigÄ , o Ä®skaitos grupės vyresnioji specialistė V. G. netinkamai atliko V. L. padarytų skaičiavimų ir įrašų teisingumo kontrolę, dėl ko nuteistoji V. I. minėtoje pataisos įstaigoje neteisėtai buvo laikoma 3 mėnesius ir 25 dienas; dėl neteisėto nuteistosios V. I. laisvės suvaržymo ir jos, kaip pilietės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių bei laisvių pažeidimo buvo padaryta didelė neturtinė žala ne tik pačiai nuteistajai V.

I., bet ir valstybei, nes buvo pažemintas valstybės pareigÅ«no, privalančio kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminus bei užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumÄ , vardas, sumenkintas Panevėžio pataisos namų, kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminus bei užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumÄ , autoritetas.2. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti V.

G. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje ir nubausti jÄ 35 MGL dydžio (1318,10 eurų) bauda. 2.1. Prokuroras cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas analizuoja iÅ¡teisintosios V. G. darbo pobÅ«dį, vykdytas funkcijas bei krÅ«vį, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma priežastimi, pateisinančia netinkamÄ jos funkcijų bei pareigų atlikimÄ . Pažymi, kad iÅ¡teisintoji V. G. buvo susipažinusi su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu bei Å¡iuo nuosprendžiu subendrintomis bausmėmis.

Turėdama didelę darbo Ä®skaitos grupėje patirtį bei bÅ«dama Å¡ios grupės vadove iÅ¡teisintoji V. G. privalėjo ir galėjo įvykdyti savo pareigÄ â€“ atlikti V. L. paskaičiuoto nuteistosios V. I. bausmės termino pabaigos kontrolę. Tai padaryti nebuvo sunku, nes: nuteistajai V. I. atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę liudytoja J. K. tÄ pačiÄ dienÄ pastebėjo, kad nuteistajai paskirtas laisvės atėmimo bausmės terminas yra pasibaigęs; tiek pati iÅ¡teisintoji V. G., tiek V.

L., tiek R. S., tiek E. N. patvirtino, kad gavus informacijÄ iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės tuoj pat buvo atliktas nuteistajai V. I. paskirtos bausmės termino pabaigos paskaičiavimas ir tuoj pat buvo nustatyta, kad į nuteistosios asmens byloje esančius dokumentus nebuvo įskaičiuotas terminas pagal vienÄ iÅ¡ subendrintų nuosprendžių. Todėl jau 2011 m. birželio 14 d. padarydama įraÅ¡Ä apie naujÄ nuteistosios V. I. nuosprendį iÅ¡teisintoji V. G. savo pareigas privalėjo atlikti tinkamai ir vėlesniu laikotarpiu jos nudirbti darbai negali bÅ«ti laikomi kokiu nors pateisinimu netinkamam pareigų atlikimui (tam momentui).

Neatsižvelgiant į tai, kad savo pareigas iÅ¡teisintoji V. G. privalėjo atlikti kruopščiai, atsakingai ir tinkamai jau nuo pat susipažinimo su nauju nuteistosios V. I. nuosprendžiu momento, iki 2015 m. vasario 26 d. yra dar 5 įraÅ¡ai apie iÅ¡teisintosios V. G. atliktÄ nuteistajai V. I. paskirtos bausmės termino tikrinimÄ . Taip pat, prokuroro manymu, apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo ir hiperbolizavo inkriminuojamu laikotarpiu iÅ¡teisintosios V. G. vykdytas funkcijas, nes didesnėje dalyje kitų pataisos įstaigų vienam įskaitų grupės darbuotojui teko tvarkyti dar didesnį nuteistųjų bylų skaičių, analogiÅ¡kos funkcijos kaip ir iÅ¡teisintajai V.

G. buvo pavedamos ir kitų pataisos namų darbuotojams, kurie taip pat dalyvavo Lygtinio paleidimo komisijų darbe, daktiloskopavo nuteistuosius, darė nuteistųjų vardines korteles, patruliavo įstaigos perimetre, todėl nėra pagrindo teigti, kad išteisintosios V. G. darbas lygtinio paleidimo komisijoje galėjo būti svaria priežastimi kitų jai priskirtų funkcijų netinkamam atlikimui.2.2. Be to, prokuroras mano, kad tvirtindamas, jog šiuo atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp išteisintosios V.

G. veiksmų ir kilusių padarinių, apylinkės teismas ignoravo tai, kad Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 01/4-106 patvirtinto Ä®skaitos grupės vyresniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 8 punktas įpareigoja Å¡iose pareigose dirbantį asmenį kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminus, o to paties pareigybės apraÅ¡ymo 14 punktas Å¡iose pareigose dirbantį asmenį įpareigoja kontroliuoti nuteistųjų iÅ¡leidimo į laisvę teisėtumÄ .

Kartu prokuroras laiko nepagrįstu bei neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių apylinkės teismo teiginį, jog iÅ¡teisintoji V. G. tinkamai neatliko savo pareigų dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios ir sÄ Å¾iningai klydo, nes jokia klaida negali atsirasti savaime – ji visuomet turi savo Å¡altinį ir visuomet siejama su konkrečiu asmeniu ar asmenimis. Nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo ir areÅ¡to bausmės vykdymo terminų kontrolė kaip Panevėžio pataisos namų Ä®skaitos grupės funkcija, įtvirtinta Å¡ios grupės nuostatų 8 punkte, o 24 punkte įtvirtinta, kad Ä®skaitos grupės vyresnysis specialistas vadovauja Ä®skaitos grupei ir yra atsakingas už Ä®skaitos grupei pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymÄ .

Å iuo atveju per ilgÄ nuteistosios buvimÄ pataisos įstaigoje sÄ lygojo ne tik netinkamas V. L. paskaičiavimas, bet ir netinkama iÅ¡teisintosios V. G. kontrolė, netinkamas jos pareigų atlikimas. Nuteistoji V. I. laisvės atėmimo vietoje neteisėtai buvo laikoma ne tik dėl V. L., bet ir dėl iÅ¡teisintosios V. G. kaltės, todėl priežastinis ryÅ¡ys tarp iÅ¡teisintosios V. G. veiksmų ir kilusių pasekmių, kaip bÅ«tinas nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymis Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra nustatytas.2.3.

Prokuroro manymu skundžiamame nuosprendyje iÅ¡teisintosios V. G. kaltės nebuvimas nepagrįstai grindžiamas ir tuo, kad jos veiksmai neturi sistemiÅ¡kumo, intensyvumo, jais nebuvo siekiama netinkamai atlikti savo pareigas. TokiÄ apylinkės teismo iÅ¡vadÄ paneigia tai, jog nuteistosios V. I. bausmės terminų sutikrinimo lape yra ne vienas, o Å¡eÅ¡i iÅ¡teisintosios V. G. įraÅ¡ai apie Å¡iai nuteistajai paskirtos bausmės termino tikrinimÄ . Be to, tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikÅ¡ti ne tik ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bet ir vienkartiniu poelgiu.

Siekimas netinkamai atlikti savo pareigas bÅ«dingas ne nusikalstamam nerÅ«pestingumui, bet kitai kaltės formai – tyčiai, kuri iÅ¡teisintajai V. G. nėra inkriminuojama. IÅ¡teisintoji V. G. veikė neatsargiai, esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui – nenumatė, kad dėl jos netinkamai atliktų pareigų gali kilti didelė žala fiziniam asmeniui ir valstybei, tačiau turėjo ir galėjo numatyti Å¡ias pasekmes, kadangi ji puikiai suvokė savo darbo atsakingumÄ ir klaidų pasekmes.2.4. Kartu prokuroras nurodo, kad iÅ¡teisintosios V.

G. parodymai apie tai, kad 2011 metais nuteistoji V. I. iÅ¡ Panevėžio pataisos namų buvo iÅ¡vykusi 3 kartus į Å iaulių tardymo izoliatorių ir 1 kartÄ Ä¯ Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur minėtų įstaigų darbuotojai nepastebėjo nuteistosios V. I. bausmės terminų skaičiavimo klaidos, yra klaidinantys, nes iÅ¡ nuteistosios V. I. asmens įskaitos kortelės matyti, jog po Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio minėta nuteistoji tik 1 kartÄ buvo vežama į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl apylinkės teismo teiginys, jog nuteistosios V.

I. bausmės termino skaičiavimo klaidÄ darė daug asmenų yra prielaidinio pobÅ«džio ir niekuo nepagrįstas. Prokuroras pažymi ir tai, kad apylinkės teismas neteisingai paskaičiuotÄ nuteistajai V. I. bausmės pasibaigimo terminÄ vertindamas kaip klaidÄ nepagrįstai jai prilygino ir 2014 metais atlikto Panevėžio pataisos namų patikrinimo faktÄ , nes Å¡io patikrinimo metu buvo tikrinamas ne bausmių terminų skaičiavimo teisingumas, o tai, ar bylos tvarkomos laikantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, t. y. ar laiku komisijoms pateikiami nuteistųjų praÅ¡ymai, ar laiku bylos perduodamos archyvui ir pan.2.5.

Prokuroras nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog iÅ¡teisintoji savo veiksmais nesukėlė didelės žalos nei valstybei, nei nuteistajai V. I.. Neteisėtas asmens laisvės suvaržymas nepriklauso nuo vieno ar kito asmens valios, asmens laisvė gali bÅ«ti suvaržyta tik vadovaujantis įstatymais. Asmens teisė į laisvę yra konstitucinė, prigimtinė teisė, kuri negali bÅ«ti suvaržyta nesant tam teisėto pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad neturtinio pobÅ«džio žala fiziniam asmeniui paprastai pripažįstama didele, jei ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo.

Å iuo atveju, bÅ«tent konstitucinė nuteistosios V. I. teisė į laisvę ir buvo pažeista, todėl apylinkės teismo teiginiai, jog didelės žalos nuteistajai V. I. padarymas byloje nėra įrodytas, jog neteisėtas asmens laikymas įkalinimo įstaigoje nėra žalingas, yra visiÅ¡kai nesuprantami ir atmestini. 2.6. Pasak prokuroro atmestini ir skundžiamo nuosprendžio teiginiai, jog nebuvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei, nes Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo neigti pareigÅ«no, privalančio kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminus bei užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumÄ , vardo pažeminimÄ , Panevėžio pataisos namų, kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminus bei užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumÄ , autoriteto sumenkinimÄ , kadangi tokios įstaigos paskirtis yra valstybės politikos įgyvendinimas vykdant areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmes, teisėtumo užtikrinimas Å¡ioje srityje.2.7.

Apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes prokuroras mano, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį apylinkės teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, nes įvertino ne visus sprendimo priėmimui reikÅ¡mingus duomenis, o tuos duomenis, kuriais grindė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, įvertino neobjektyviai. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog iÅ¡teisintosios V. G. veikoje yra visos nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«dingos sudedamosios dalys, todėl ji turi bÅ«ti nubausta už padarytÄ veikÄ .3.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintoji V. G. su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ nuosprendį palikti galioti. Ji cituoja BK 229 straipsnį, dėsto apie kaltės turinio atskleidimÄ , taip pat teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.3.1. IÅ¡teisintoji nurodo, kad apeliaciniame skunde prokuroras iÅ¡kraipė faktus apie jos darbo krÅ«vį bei klaidingai interpretavo liudytojų R. S., E. N., V. L. ir jos parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitÄ bylos medžiagÄ , todėl apeliaciniame skunde padarė klaidingas iÅ¡vadas.

IÅ¡ tiesų jos darbo krÅ«vis buvo didelis, dėl to ji kreipėsi į Panevėžio pataisos namų vadovus R. S. ir E. N., jie apie tai žinojo, tačiau atitinkami darbo organizavimo pakeitimai nebuvo padaryti. Byloje esantys duomenys apie jos nuveiktus darbus, liudytojų V. L., R. S., E. N. parodymai bei Kalėjimų departamento ataskaitos ir rekomendacijos, iÅ¡teisintosios manymu, paneigia prokuroro apeliacinio skundo teiginius apie jos darbo krÅ«vį ir leidžia pagrįstai teigti, kad jos darbas be normalių atostogų, jai priskirtas papildomas darbas bei iÅ¡augęs darbo krÅ«vis sÄ lygojo sÄ Å¾iningÄ jos suklydimÄ .3.2.

Taip pat iÅ¡teisintoji mano, kad prokuroras netinkamai nustatė vienÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos požymių – priežastinį pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių ryšį, nes netaikė bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės ir nebandė nustatyti priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistosios V. I. įskaitos kortelę pildė, jos laisvės atėmimo bausmės terminÄ paskaičiavo ir apie tai pažymėjo įskaitos kortelėje pati inspektorė V.

L., kurios pareigybės apraÅ¡yme, skirtingai nuo jos (iÅ¡teisintosios) bei kitų vadovų (R. S. bei E. N.) pareigybės apraÅ¡ymų, atskirai iÅ¡skirta, kad Å¡ias funkcijas atliekantis asmuo asmeniÅ¡kai atsako už bausmės terminų tikslumÄ . Jos (iÅ¡teisintosios) pareigybės apraÅ¡yme asmeninės atsakomybės už bausmės terminų tikslumÄ nebuvo numatyta, ten buvo įtvirtintos abstraktesnio ir labiau vadovaujamojo bendresnio pobÅ«džio funkcijos. Atlikdama vertinamojo pobÅ«džio laisvės atėmimo bausmės terminų paskaičiavimÄ ir sutikrinimÄ su inspektorės V.

L. atliktu paskaičiavimu ji nenumanė, kad dėl jos klaidos gali kilti tokių padarinių, kurie iÅ¡kilo, nes dėl blogai paskaičiuoto bausmės termino nuteistoji V. I. turėjo visas galimybes kreiptis į jas arba į teismÄ , jų skaičiavimus tikrino Kalėjimų departamentas patikrinimų metu, kitų laisvės vietų įskaitos tarnybos, Informatikos ir ryÅ¡ių departamentas, bet Å¡ios vertinamojo pobÅ«džio klaidos niekas neįžvelgė. Atsižvelgdama į tai iÅ¡teisintoji teigia, kad bÅ«tent klaidingas V.

L. skaičiavimas, o ne jos (iÅ¡teisintosios) atlikta V. L. darbo kontrolė buvo pirminė, pagrindinė ir bÅ«tinoji sÄ lyga kaltinime nurodytoms pasekmėms kilti, todėl ji neturėtų bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių stokos.3.3. IÅ¡teisintosios manymu, prokuroras apeliaciniame skunde nesugebėjo pagrįsti, kad jos veiksmais buvo padaryta didelė žala nuteistajai V. I.. Å iuo konkrečiu atveju nepakako vien formaliai vertinti aplinkybes, kad nuteistoji V.

I. neteisėtai buvo užlaikyta Panevėžio pataisos namuose – buvo bÅ«tina įvertinti ir pačios nuteistosios valiÄ , t. y. ar ji pati norėjo bÅ«ti paleista į laisvę. Žmogaus laisvę galima suvaržyti tik prieÅ¡ paties asmens valiÄ , o nesant valios palikti įkalinimo įstaigÄ nebÅ«tų pagrindo kalbėti ir apie Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės į laisvę suvaržymÄ . Nuteistoji V. I. buvo daugybę kartų teista, ji labai dažnai atlikinėjo bausmę Panevėžio pataisos namuose, savo teises žinojo, laisvės atėmimo terminus susiskaičiuoti mokėjo, dėl bylai aktualaus jos laisvės atėmimo termino pabaigos neteisingo skaičiavimo laisvės atlikimo bausmės metu niekada niekam jokių pretenzijų ar paklausimų nereiÅ¡kė ir jokiais kitais bÅ«dais neparodė Panevėžio pataisos namų darbuotojams, kad gali bÅ«ti laikoma nelaisvėje prieÅ¡ jos valiÄ , pasibaigus bausmės atlikimo laikui nepanoro iÅ¡eiti iÅ¡ laisvės atėmimo vietos ir nepareiÅ¡kė abejonių, kad jai netinkamai paskaičiuota laisvės atėmimo bausmės termino pabaiga.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji V. I. nurodė, kad netikėtai paleista į laisvę jaučiasi kaip „žvirblis iÅ¡ lizdo iÅ¡mestas“, teigė, jog gerai, kad paleido, tačiau Å¡is netikėtumas asmeninės laimės jai nesuteikė, kas leidžia manyti, jog ji galimai dar norėjo kurį laikÄ pasilikti laisvės atėmimo įstaigoje tam, kad bÅ«tų iÅ¡gydyta ir kelia abejones dėl nuteistosios noro bei valios palikti minėtÄ Ä¯staigÄ . Ä®vertinus tai, kad nuteistosios V. I. laisvė galėjo bÅ«ti suvaržyta tik prieÅ¡ jos pačios valiÄ ir nenustačius atitinkamo valios elemento, nuteistosios patirtos didelės neturtinės žalos ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.

IÅ¡teisintoji V. G. atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo metu nuteistosios V. I. patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimas nebėra aktualus, pati nuteistoji mirusi, o jos patirta neturtinė žala yra neatsiejamai susijusi tik su nuteistosios asmeniu ir teisės reikalauti atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ jos teisių ir pareigų perėmėjams įstatymas nenumato.3.4. Taip pat iÅ¡teisintoji nesutinka su prokuroro teiginiu, kad ji padarė didelę žalÄ valstybei. Teigia, kad jos pareigos nebuvo tokios svarbios, kad bÅ«tų turėjusios didelę reikÅ¡mę visuomenei ir kad jos veiksmai, neva netinkamai kontroliuojant inspektorę V.

L., bÅ«tų galėję padaryti didelę žalÄ pataisos namų autoritetui. Taip pat ji negalėjo diskredituoti pareigÅ«no vardo, nes dirbo dėmesingai, kruopščiai ir didžiuliu krÅ«viu tiek darbo metu, tiek pasilikusi po darbo ir poilsio dienomis, taip elgėsi, nes žinojo, kad jos padalinyje likus dirbti vienam iÅ¡ dviejų darbuotojų, likusiam darbuotojui bus sunku atlikti tiek tiesioginius, tiek papildomai pavestus darbus. IÅ¡teisintoji V. G. nemano, kad pareigÅ«no, kuris stengiasi ir padaro vertinamojo pobÅ«džio klaidÄ , veiksmai gali diskredituoti pareigÅ«no vardÄ .

Be to, dėl nuteistosios V. I. perlaikymo pataisos namuose valstybei buvo padaryta 302 eurų turtinė žala, kuri, nuteistosios manymu, nėra didelė.3.5. Kartu išteisintoji V. G. tvirtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, ginanti visuomenę nuo įvairių teisinės tvarkos pažeidimų. Baudžiamosios teisės principų sistemoje, vienas svarbiausių yra kaltės principas, kuris neleidžia pripažinti nusikalstamu ir baudžiamu tokio poelgio, kuris padarytas be subjektyvios asmens kaltės arba kitaip dar vadinamu – kaltu protu.

Baudžiamų įstatymų, draudimų, sankcijų turėtų bÅ«ti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonės apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Å iuo konkrečiu atveju už tuos pačius veiksmus, susijusius su nuteistosios V. I. perlaikymu pataisos namuose, ji buvo nubausta tris kartus – drausmine tvarka griežtu papeikimu, civiline tvarka kreipiantis į teismÄ ir praÅ¡ant priteisti iÅ¡ jos valstybei padarytÄ turtinę žalÄ ir pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ .3.6.

Atsižvelgdama į tai iÅ¡teisintoji V. G. mano, kad prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas, nes bylos medžiagoje nėra duomenų, jog konkrečiai jos veiksmais nuteistajai V. I., Panevėžio pataisos namams ar valstybei bÅ«tų padaryta didelė žala, jos veiksmuose nėra kaltės ir nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp jos veikos ir kilusių padarinių.4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. IÅ¡teisintosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.5.

Apeliacinis skundas atmetamas.6. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.7. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertino jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajÄ , nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė teisėtas bei pagrįstas iÅ¡vadas, kad V. G. nepadarė veikos, numatytos BK 229 straipsnyje.8.

Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad:

1) buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai;

2) dėl to atsirado padarinių – Å¡iame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalÄ ;

3) tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys.

9. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiÅ¡kinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas. O netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų.10. Baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, jeigu nustatoma, jog pareigÅ«nas ar jam prilygintas asmuo akivaizdžiai nevykdė savo pareigų arba jas netinkamai atliko, kas objektyviai lėmė žalos atsiradimÄ .11.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintÄ tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumÄ . Didelės žalos požymis nustatomas vertinant ne tik atskiram asmeniui atsiradusiÄ turtinę žalÄ , tačiau kitÄ veikos padarymo aplinkybių visumÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: padarytos veikos pobÅ«dį – ar padaryti teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai; kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami;

į nukentėjusiųjų skaičių; į tai kaip nukentėjusieji vertina valstybės tarnautojo padarytÄ veikÄ ; į veikos trukmę; kaltininko einamų pareigų svarbÄ ; rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.12. Dėl žalos12.1. Kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytais argumentais, kad dėl neteisėto nuteistosios V. I. laisvės suvaržymo ir jos, kaip pilietės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo buvo padaryta didelės neturtinės žalos ne tik pačiai nuteistajai, bet ir valstybei.

Asmens teisė į laisvę yra konstitucinė, prigimtinė teisė, kuri negali būti suvaržyta nesant tam teisėto pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 ir 31 straipsniai nustato, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas; niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas; bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinio pobūdžio žala fiziniam asmeniui paprastai pripažįstama didele, jei ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo.

Šiuo atveju, būtent konstitucinė nuteistosios V. I. teisė į laisvę ir buvo pažeista. Todėl apylinkės teismo teiginiai, jog didelės žalos nuteistajai V. I. padarymas byloje nėra įrodytas, jog neteisėtas asmens laikymas įkalinimo įstaigoje nėra žalingas, yra nepagrįsti.13. Dėl V. G. veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis13.1. Nežiūrint to, kad dėl neteisėto nuteistosios V. I. laisvės suvaržymo buvo padaryta didelės neturtinės žalos, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nėra nustatyta, jog tarp išteisintosios V.

G. veiksmų ir kaltinime nurodytų kilusių padarinių bÅ«tų tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. 13.2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetencijÄ , teises ir pareigas, todėl turi bÅ«ti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko jas netinkamai. 13.3. Byloje nustatyta, kad Panevėžio pataisos namų Ä®skaitos grupėje dirbo du asmenys – Ä®skaitos grupės vyresnioji specialistė V.

G. ir Ä®skaitos grupės inspektorė V. L.. Panevėžio pataisos namų Ä®skaitos grupės nuostatų, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 010/4-105, 25 punkte nurodyta, kad nesant Ä®skaitos grupės vyresniojo specialisto (atostogos, liga, komandiruotė ir pan.), jo pareigas vykdo Ä®skaitos grupės inspektorius (nagrinėjamu atveju – V. L.). Tokiu bÅ«du tiek teisės aktai, kiek kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad iÅ¡teisintoji V. G. ir V. L. pavaduodavo viena kitÄ atostogų metų, taip pat iÅ¡teisintajai atliekant Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos sekretoriaus pareigas ir kitais atvejais.

Įskaitos grupėje dirbant tik dviems darbuotojoms, kuomet jų funkcijos ir pareigos, ypač viena kitos pavadavimo atvejais, persipina ir dubliuojasi, ypatingai svarbu nustatyti kokius konkrečiai veiksmus atliko ar privalėjo atlikti kiekviena iš darbuotojų, kad nekiltų kaltinime nurodytų padarinių ir dėl kurios iš jų veiksmų (neveikimo) tie padariniai galėjo kilti. 13.4. Išteisintoji V. G. buvo kaltinama, kad būdama valstybės tarnautoja, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d. dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 01/4-106 patvirtinto Ä®skaitos grupės vyresniosios specialistės pareigybės apraÅ¡ymo 8 punktÄ , Å¡iose pareigose dirbantį asmenį įpareigojantį kontroliuoti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminus, to paties pareigybės apraÅ¡ymo 14 punktÄ , Å¡iose pareigose dirbantį asmenį įpareigojantį kontroliuoti nuteistųjų iÅ¡leidimo į laisvę teisėtumÄ . Tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad asmeniÅ¡kai už bausmių terminų tikslumÄ atsako Ä®skaitos grupės inspektorė (Å¡iuo atveju – V.

L.). Byloje nustatyta, to neginčija ir prokuroras, jog bÅ«tent V. L. pildė nuteistosios V. I. asmens įskaitos kortelę ir bÅ«tent V. L. paskaičiavo nuteistosios laisvės atėmimo bausmės terminÄ bei apie tai pažymėjo kortelėje. Ä®skaitos grupės inspektorės (V. L.) pareigybės apraÅ¡ymo 22 punkte nurodyta, kad Å¡ias pareigas einantis darbuotojas, siekiant iÅ¡vengti neteisėto nuteistųjų paleidimo iÅ¡ pataisos namų, du kartus per metus, sausio ir liepos mėnesiais, atlieka bausmės terminų sutikrinimÄ su asmens byloje esančiais dokumentais, nuteistųjų asmens įskaitos kortelėmis ir kompiuterio duomenų bazėje esančiais duomenimis.

Be to, kaip ir buvo paminėta, Å¡iame pareigybės apraÅ¡yme atskirai iÅ¡skirta, kad Å¡ias funkcijas atliekantis asmuo asmeniÅ¡kai atsako už bausmės terminų tikslumÄ (1 t., 177 b. l.). 13.5. Pažymėtina ir tai, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 67 ir 69 punktuose nurodyta, jog asmens bylas pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ tvarko įskaitos tarnybos darbuotojas, kuris atsako už jas asmeniÅ¡kai;

įskaitos tarnybos darbuotojas, priėmęs suimtųjų nuteistųjų asmens bylas, privalo sutikrinti jose esančius dokumentus, kad jie bÅ«tų teisingai įforminti ir nekeltų abejonių dėl jų teisėtumo. Tokiu bÅ«du, tiek pagal Panevėžio pataisos namų Ä®skaitos grupės inspektorės pareigybės apraÅ¡ymÄ , tiek pagal minėtÄ instrukcijÄ , asmeninė atsakomybė už bausmių terminų, nurodytų nuteistosios V. I. asmens įskaitos kortelėje, tikslumÄ asmeniÅ¡kai turėjo atsakyti įraÅ¡us daręs darbuotojas, Å¡iuo atveju – V.

L., juolab, kad iÅ¡teisintosios V. G., kaip Ä®skaitos grupės vyresniosios specialistės, pareigybės apraÅ¡yme asmeninė atsakomybė už tokių įrašų teisingumÄ nėra numatyta.13.6. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį taip pat turi bÅ«ti nustatyta kaltės forma – neatsargumas. Sprendžiant iÅ¡ kaltinimo turinio, iÅ¡teisintoji V. G. buvo kaltinama dėl to, kad tarnybos pareigų neatliko dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka ,,turėjo“ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galėjo“ paprastai reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realiÄ galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį.13.7.

IÅ¡ V. G. parodymų matyti, jog ji jaučiasi tiesiog padariusi techninę aritmetinio skaičiavimo klaidÄ . Darydama įraÅ¡us bausmės terminų sutikrinimo lape ir nuteistosios asmens įskaitos kortelėje, ji manė, kad pirminis V. L. padarytas bausmės termino skaičiavimas yra teisingas ir jokių abejonių dėl V. I. atžvilgiu priimtų nuosprendžių aiÅ¡kumo jai nekilo. Kitaip tariant, ji buvo įsitikinusi, kad klaida nepadaryta. Galimai todėl, kad dirbo nuolatiniame strese, buvo ženkliai per didelis darbo krÅ«vis ir galimai pervargimas lėmė neteisingÄ suvokimÄ .13.8.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad asmuo, netinkamai atlikdamas savo pareigas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetencijÄ , tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti bÅ«tent dėl V. G. neatsargumo, todėl dėl konkrečių pareigų netinkamo atlikimo nenustatyta bÅ«tino BK 229 str. straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai subjektyviosios pusės elemento.14.

Dėl V. G. darbo krÅ«vio14.1. Prokuroras skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiamame nuosprendyje aptariamas iÅ¡teisintosios V. G. darbo krÅ«vis negali bÅ«ti laikomas priežastimi, pateisinančia netinkamÄ funkcijų bei pareigų atlikimÄ .14.2. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo iÅ¡teisintosios V.

G. darbo pobÅ«dį, vykdytas funkcijas bei darbo krÅ«vį kaltinime laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d., kadangi, nagrinėjamu atveju, Å¡ios aplinkybės turi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ ar iÅ¡ iÅ¡teisintosios buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.14.3. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Å¡iuo laikotarpiu Panevėžio pataisos namų Ä®skaitos grupėje dirbo du asmenys – vyresnioji specialistė V. G. ir inspektorė V. L.. Nors prokuroras skunde ir nurodo, kad kitose pataisos įstaigose nuteistųjų ir įskaitos personalo proporcijos yra panaÅ¡ios ar net didesnės, negu Panevėžio pataisos namuose, akivaizdu, kad pagal darbo pobÅ«dį ir jo apimtį abi grupės darbuotojos turėjo pavaduoti viena kitÄ atostogų ir kitais nebuvimo darbe laikotarpiais, kuomet jų pareigos, funkcijos bei atsakomybė aiÅ¡kiai nebuvo apibrėžtos.

Yra nustatyta, kad nesant vyresniosios specialistės (V. G.), jos pareigas vykdo grupės inspektorius (V. L.). Tačiau byloje nėra nustatyta, kas Å¡iuo atveju turi vykdyti laikinai vyresniosios specialistės pareigas einančios grupės inspektorės kontrolę. Kolegijos nuomone, tai yra svarbu, nes iÅ¡teisintoji V. G. buvo kaltinama tuo, kad grupės inspektorė V. L. neteisingai skaičiavo nuteistajai paskirtos bausmės pradžiÄ ir pabaigÄ , o Ä®skaitos grupės vyresnioji specialistė V. G. netinkamai atliko V.

L. padarytų skaičiavimų ir įrašų teisingumo kontrolę. Tai yra, akcentuojamas kontrolės nebuvimas arba jos nepakankamumas ir būtent nurodoma, jog kaltinime nurodytos pasekmės atsirado dėl kontrolės nepakankamumo laikotarpiu, į kurį įeina ir išteisintosios V. G. atostogų, darbo Lygtinio paleidimo komisijoje bei kito jos pareigų nevykdymo dėl objektyvių priežasčių metas.14.4. Nors prokuroras, apeliaciniame skunde neigdamas didelio darbo krūvio motyvus, pasisako tik dėl išteisintosios V.

G. darbo Lygtinio paleidimo komisijoje Panevėžio pataisos namuose, negalima nekreipti dėmesio į bendrÄ darbo kiekį Ä®skaitos grupėje. Ypač tais atvejais, kai grupėje, dėl atostogų, nedarbingumo ar to paties prokuroro skunde aptariamo darbo Lygtinio paleidimo komisijoje, likdavo dirbti tik viena darbuotoja, kurios kontrolę, pagal byloje surinktus duomenis, galėjo vykdyti tik Panevėžio pataisos namų vadovybė. Pažymėtina, kad byloje esantis raÅ¡tas patvirtina, jog nuo 2011 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. vasario 26 d., t. y., mažiau, nei per keturis metus, iÅ¡teisintoji V.

G. yra parengusi virš 18400 įvairių dokumentų, pažymų ar ataskaitų (5 t., 51–94 b. l.). Todėl nėra pagrindo atmesti motyvo, kad dėl tokio pakankamai didelio darbo krūvio išteisintoji V. G. neturėjo galimybės tinkamai kontroliuoti jai pavaldžios grupės inspektorės darbo. 14.5. Apie tai, kad V. G. darbo krūvį buvo didelis, be pačios išteisintosios patvirtino ir V. L., o taip pat liudytojai R. S. E. N., rašytiniai bylos dokumentai, tame tarpe ir Kalėjimo departamento (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.

Visus Å¡iuos įrodymus pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo, įvertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad kaltinime nurodytos pasekmės galėjo atsirasti dėl klaidos, kuriÄ galėjo sÄ lygoti ir padidintas krÅ«vis bei pervargimas. Kad V. G. tinkamai neatliko savo pareigų dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios ir sÄ Å¾iningai klydo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad klaida padaryta skaičiuojant bausmės trukmę ne pagal vienÄ , o net pagal tris nuosprendžius, kuriais skirtos bausmės buvo bendrinamos, pridedant bei įskaitant atliktas bausmes.

Todėl negalima atmesti ir paneigti iÅ¡teisintosios V. G. parodymų, jog ji tiesiog galėjo suklysti, tikrindama ir kontroliuodama inspektorės V. L. padarytų skaičiavimų teisingumÄ .

15. Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų taikymu ir, iÅ¡ esmės pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas sprendimas, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bei panaÅ¡iose bylose, jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų.

Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai V. G. iÅ¡teisino iÅ¡ kaltinimo pagal BK 229 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, keliamos versijos ir prielaidos apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegijos pirmininkas              ArtÅ«ras RidikasTeisėjai              Valdas Meidus             Evaldas Vanagas