2018-12-19 Nr. AB-23427-3-61-3-02136-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1157-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02136-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Rikneda“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 3R-184(AG-132/01-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. R-18-215(10.18) „Dėl laivo KL-422 (Rikneda) žvejybos pajėgumų“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo perskaičiuoti Bendrovei priklausančius žvejybos pajėgumus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindinė Bendrovės vykdoma veikla – jūrinė žvejyba. Bendrovė yra įtraukta į Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, sąrašą. 2004 m. gegužės 1 d. į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą buvo įtrauktas Bendrovei priklausantis žvejybos laivas KL 4422, identifikavimo Nr. LTU000000110 (toliau – ir Laivas), kurio bendroji talpa yra 4,33 GT, pagrindinio variklio galia yra 44 kW, tačiau 2015 m. gegužės 6 d. gautas Tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad Laivo laisvus žvejybos pajėgumus valdyti perėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kadangi 2004 m. gegužės 3 d. Laivas buvo išregistruotas. Bendrovė paaiškino, kad 2016 m. vasario 3 d. kreipėsi į Tarnybą prašydama grąžinti priklausančius Laivo laisvus žvejybos pajėgumus, tačiau Tarnyba sprendimu atsisakė tenkinti šį prašymą, o Komisija sprendimu šio Tarnybos sprendimo nepanaikino.

3. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas ir išsiųstas tą pačią dieną, kai vyko posėdis, kurio metu buvo svarstomas Bendrovės skundas. Komisijos sprendime nėra nurodyti ar aptarti argumentai, kuriuos Komisijos posėdžio metu išsakė Bendrovės ir Tarnybos atstovai, todėl, pareiškėjo nuomone, skundžiamas Komisijos sprendimas galbūt buvo priimtas ir surašytas dar iki posėdžio. Be to, Komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė galiojimo laike principą. Laivo įregistravimo ir tariamo išregistravimo metu galioję teisės aktai nenumatė, kad, laivo savininkams nuosavybės teise priklausančius laisvus žvejybos pajėgumus nepanaudojus tam tikrą laiko tarpą, juos reikėtų atstatyti, o neatstačius Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės departamentas) galėtų perimti juos valdyti ar parduoti aukcione.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad dar 2015 m. kovo 9 d. raštu pareikalavo, jog Tarnyba pateiktų dokumentą, kurio pagrindu Laivas buvo išregistruotas ir kurio pagrindu buvo perimti Bendrovei priklausę žvejybos pajėgumai, tačiau prašytų dokumentų Tarnyba nepateikė. Bendrovės nuomone, toks tyčinis dokumentų nepateikimas, informacijos ir įrodymų naikinimas pažeidžia visus esminius proceso principus bei daro procesą nesąžiningu, dėl šios aplinkybės sprendimas (jeigu toks buvo) išregistruoti Laivą turi būti pripažintas neteisėtu. Atkreipė dėmesį, kad individualaus administracinio akto (ar kito dokumento), kuriame būtų motyvuotai nurodyta, kada ir kokiu pagrindu Bendrovei priklausę pajėgumai buvo nusavinti, iki šios dienos nėra gauta.

5. Bendrovė taip pat pažymėjo, kad tariamo Laivo išregistravimo metu galioję teisės aktai nenustatė, kad išregistruoto Laivo žvejybos pajėgumai pereina kitiems ūkio subjektams ar valstybei, todėl Bendrovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad pajėgumai nebepriklauso jai. Tarnyba nuo 2004 iki 2015 m. nesiėmė jokių veiksmų ir nepradėjo kaip nors kitaip aktyviai disponuoti pajėgumais ar neinformavo Bendrovės apie tai, kad yra ruošiamasi nusavinti jai priklausančius pajėgumus. Būtent dėl itin pasyvaus Tarnybos požiūrio Bendrovei nekilo minčių domėtis, ar pajėgumai dar nėra nusavinti. Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnyba turėjo pareigą priimti bent jau 2 individualius administracinius aktus. Vienas iš jų turėjo būti priimtas išregistruojant Laivą, o kitas – tas, kurio pagrindu Tarnyba nusavino Bendrovei priklausančius žvejybos pajėgumus, tačiau nuo pat 2004 m. gegužės 3 d. iki šiol nebuvo gautas joks informacinio pobūdžio pranešimas, o tuo labiau ir individualus administracinis aktas, kuriuo būtu pranešta apie Laivo išregistravimą, be to, nebuvo gauti ir dokumentai, patvirtinantys pagrindus, kuriais remiantis iš Bendrovės buvo nusavinti pajėgumai.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad, remiantis Žuvininkystės departamento direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V1-30 patvirtintų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. spalio 8 d.) (toliau – ir Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisyklės) 8 punktu, išregistravus iš Žvejybos laivų rejestro (toliau – ir rejestras) laivą, prieš tai negavus viešosios paramos laivo atidavimui į metalo laužą, laivo savininkas turi teisę per 24 mėnesius prašyti įregistruoti rejestre kitą nauju pavadinimu laivą, neviršijantį išregistruoto laivo pajėgumo (pagal laivo talpą (BT) ir pagrindinio variklio galią (kW). Tokio prašymo pareiškėjas nebuvo pateikęs. Pagal Žuvininkystės departamento direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V1-6 patvirtintų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 12 d.) (toliau – ir Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklės) 11 punktą laivą išregistravus iš rejestro dėl veiklos perorientavimo arba laivo atidavimo į metalo laužą, arba jo eksportavimo be viešosios paramos, laivo savininkas turi teisę per 24 mėnesius prašyti atstatyti išregistruoto laivo licencijoje atitinkančius žvejybos pajėgumus bei įregistruoti rejestre kitą (-us) laivą (-us) nauju pavadinimu. Savininkui raštiškai atsisakius dalies arba visų žvejybos pajėgumų atstatymo, juos valdo Žuvininkystės departamentas.

8. Tarnybos teigimu, Žuvininkystės departamentas pradėjo valdyti Laivo žvejybos pajėgumus be raštiško UAB „Rikneda“ atsisakymo, kadangi pareiškėjas, norėdamas valdyti žvejybos pajėgumus, turėjo teisę per 24 mėnesius prašyti atstatyti šiuos žvejybos pajėgumus bei įregistruoti rejestre nauju pavadinimu kitą laivą, neviršijantį išregistruoto Laivo žvejybos pajėgumo. Pasibaigus žvejybos pajėgumų atkūrimo terminui ir UAB „Rikneda“ nepateikus raštiško prašymo atstatyti šiuos žvejybos pajėgumus, juos pradėjo valdyti Žuvininkystės departamentas.

9. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklių 24 punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 3D-803 patvirtintų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų įtraukimo į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Lietuvos Respublikos žvejybos laivų įtraukimo į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą taisyklės) 47, 48 ir 51 punktų nuostatomis, taip pat pažymėjo, kad, jei išbraukus žvejybos laivą iš rejestro ar Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, žvejybos laivo savininkas ar nuomininkas per teisės aktuose numatytą laikotarpį (24 ar 48 mėnesius) nepanaudoja išbrauktam žvejybos laivui išduotoje licencijoje ar Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodyto dydžio žvejybos pajėgumų, tuos žvejybos pajėgumus pradeda valdyti Tarnyba ir be raštiško ūkio subjekto atsisakymo atkurti žvejybos pajėgumą.

10. Tarnyba pabrėžė, kad iki 2013 m. liepos 1 d., kol neįsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos respublikos žuvininkystės įstatymas, nė viename teisės akte nebuvo įtvirtinta, kad žvejybos pajėgumas yra ūkio subjekto nuosavybė. Todėl atsakovas nemanė, kad nusavino pareiškėjui priklausančius pajėgumus, kadangi tik 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Žuvininkystės įstatymas, kuriame įtvirtinta žvejybos pajėgumo nuosavybė, tačiau tas žvejybos pajėgumas, kurį iki minėto įstatymo įsigaliojimo pradėjo valdyti Tarnyba, neturi būti sugrąžinamas ūkio subjektams, nes teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios pasibaigusiems teisiniams santykiams, tai yra tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.

11. Tarnybos nuomone, atsakydama į pareiškėjo paklausimą ginčijamu sprendimu, ji tik pateikė informaciją, o jokia privaloma elgesio taisyklė pareiškėjui nebuvo suformuluota, pateiktas atsakymas nesuteikė nei papildomų teisių, nei pareigų. Pabrėžė, kad pareiškėjas nuo Laivo išregistravimo – 2004 m. gegužės 3 d. – iki 2015 m. juo nesidomėjo ir nedėjo jokių pastangų dėl žvejybos pajėgumų atstatymo, todėl Komisija priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Atkreipė dėmesį, kad, jei pareiškėjas būtų rūpinęsis Laivu, jau 2004 m. per viešą Europos Komisijos „European fishing fleet register“ duomenų sistemą galėjo sužinoti, kad Laivas yra išregistruotas.

12. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. liepos 8 d. įvyko aukcionas, kurio metu ūkio subjektai įsigijo Tarnybos valdomus žvejybos pajėgumus, dėl to Tarnyba nebevaldo jokių žvejybos pajėgumų.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Komisijos sprendimą ir Tarnybos sprendimą bei įpareigojo atsakovą iš naujo perskaičiuoti pareiškėjui priklausančius žvejybos pajėgumus.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl dalies pareiškėjo žvejybos pajėgumų perėmimo.

15. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada ir kokiu teisiniu pagrindu iš Bendrovės buvo perimti Laivo žvejybos pajėgumai, tačiau atsakovas nei skundžiamame sprendime, nei atsiliepime ar kituose teismui pateiktuose dokumentuose, o Tarnybos atstovai ir teismo posėdžio metu, nenurodė tikslios pareiškėjo žvejybos pajėgumų perėmimo datos.

16. Kadangi Tarnyba jokio rašytinio sprendimo dėl Laivo žvejybos pajėgumų perėmimo nepriėmė, o patį žvejybos pajėgumų perėmimą sieja su Laivo išregistravimu, teismas sprendė, kad Tarnyba pareiškėjo Laivo žvejybos pajėgumus perėmė 2004 m. gegužės 3 d., kai Laivas buvo išregistruotas iš rejestro. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2004 m. gegužės 3 d. galioję teisės aktai nereglamentavo nei žvejybos pajėgumų perėmimo, nei jų atstatymo. Tarnyba ir Komisija nagrinėjamu atveju taikė Laivo išregistravimo metu negaliojusias teisės aktų nuostatas.

17. Teismo vertinimu, toks teisės aktų taikymas nesuderinamas su įstatymo negaliojimo atgal principu (lot. lex retro non agit). Teismas pabrėžė, kad norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir taikant Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisyklių 8 punktą, pagal kurį, išregistravus iš rejestro laivą prieš tai negavus viešosios paramos laivo atidavimui į metalo laužą, laivo savininkas turi teisę per 24 mėnesius prašyti įregistruoti rejestre kitą nauju pavadinimu laivą, neviršijantį išregistruoto laivo žvejybos pajėgumo (pagal laivo talpą (BT) ir pagrindinio variklio galią (kW), pastaroji nuostata nesuteikia teisės atsakovui perimti (nusavinti) laivo savininko žvejybos pajėgumus, kadangi minėta nuostata reglamentuojamas tik naujo laivo įregistravimo terminas. Nuostata, kad neįregistravus naujo laivo per nustatytą terminą, žvejybos pajėgumus perima valdyti Žuvininkystės departamentas, buvo įtvirtinta tik Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklėse. Tačiau minėto teisės akto taikymas ginčo situacijai negalimas, nes, kaip minėta, tai būtų nesuderinama su lex retro non agit principu.

19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo perimti pareiškėjo žvejybos pajėgumus išregistravus Laivą. Kadangi iš neteisės teisė neatsiranda, ginčijami Komisijos sprendimas ir Tarnybos sprendimas laikytini neteisėtais ir nepagristais, todėl yra naikintini, Tarnyba įpareigotina iš naujo perskaičiuoti Bendrovei priklausančius žvejybos pajėgumus.

III. 20. Atsakovas Tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir Komisijos sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas be jau atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų argumentų pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Lietuvos saugios laivybos administracijos 2016 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 11(1.15)S-1470 „Dėl laivo KL-4422“, kuriuo informuota, kad Laivas 2004 m. gegužės 3 d. buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro. Vadovaujantis tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 1010 patvirtintos Žvejybos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre tvarkos (toliau – ir Žvejybos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre tvarka) 11.3 punktu, Laivą išregistravus iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro, Laivas buvo išregistruotas ir iš rejestro.

22. Tarnyba pažymi, kad išregistruoto pareiškėjo Laivo žvejybos pajėgumai nebuvo nusavinti, o pareiškėjui nepasinaudojus teisės aktuose nustatyta teise atkurti žvejybos pajėgumus, jie perėjo į Žuvininkystės departamento apskaitomus Lietuvos Respublikai priklausančius žvejybos pajėgumus. Tuo metu galiojusiais teisės aktais Žuvininkystės departamentui nebuvo nustatyta pareiga informuoti ūkio subjektus apie Lietuvos Respublikos žvejybos laivų išregistravimą iš rejestro. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarnyba Laivo žvejybos pajėgumus perėmė 2004 m. gegužės 3 d., kai nebuvo jokio teisinio pagrindo tuos pajėgumus perimti. Laivo išregistravimo momentu žvejybos laivų registravimą (išregistravimą) reglamentavo minėta Žvejybos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre tvarka, kurios 3 punkte nurodyta, kad šį rejestrą tvarko Žuvininkystės departamentas. Visą laikotarpį nuo Laivo išregistravimo momento (2004 m.) iki ginčo pradžios (2015 m.) Žuvininkystės departamentui buvo pavesta tvarkyti rejestrą ir apskaityti laivų žvejybos pajėgumus, vadovaujantis tuo metu galiojusiame 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002) nustatytu principu, kad kiekviena valstybė narė turi turėti nacionalinį žvejybos laivų rejestrą, kuris turi būti prieinamas Komisijai kontroliuoti valstybių narių laivynų apimtis. Be to, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio nuostatos numatė, kad: 1) valstybės narės imasi priemonių savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiektas stabilus ir ilgalaikis balansas tarp to žvejybos pajėgumo ir jų žvejybos galimybių; 2) valstybės narės užtikrina, kad nebūtų viršyti 12 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyto žvejybos pajėgumo atskaitos lygiai, išreikšti GT ir kW. Todėl Žuvininkystės departamentas ne perėmė išregistruoto Laivo žvejybos pajėgumus, o apskaitė Lietuvai priklausančius laisvus žvejybos pajėgumus.

23. Atsakovas pabrėžia, kad teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti Tarnybą iš naujo perskaičiuoti pareiškėjui priklausančius žvejybos pajėgumus, visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktą informaciją, kad Tarnyba neturi ir nevaldo jokių žvejybos pajėgumų. Be to, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, nepažeidžiant 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013) 22 straipsnio 7 dalies reikalavimo, kad valstybės narės užtikrina, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. jų laivynų žvejybos pajėgumai niekada neviršytų šio reglamento II priede nustatytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų, nėra įmanoma. Kitaip bus pažeistos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad valstybės narės įtraukimą į savo laivynus ir pasitraukimą iš savo laivynų tvarko taip, kad naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną negaunant viešosios pagalbos būtų kompensuojamas prieš tai atliktu bent tokios pat apimties pajėgumų pašalinimu iš laivyno be viešosios pagalbos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Šioje byloje kilo ginčas dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. R-18-215(10.18) „Dėl laivo KL-422 (Rikneda) žvejybos pajėgumų“, kuriuo atsakovas sprendė pareiškėjo prašymą grąžinti žvejybinius pajėgumus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Byloje nustatyta, kad UAB „Rikneda“ priklausantis žvejybos laivas KL-4422 2004 m. gegužės 3 d. buvo išregistruotas iš Žvejybos laivų rejestro. Byloje nėra duomenų, kad valdžios institucijų veiksmai (sprendimai), susiję su paminėtu faktu, būtų buvę nuginčyti teismine tvarka, ar jie būtų panaikinti. Byloje įrodyta, kad UAB „Rikneda“ priklausančio žvejybos laivo KL-4422 išregistravimo faktas buvo skelbiamas viešai prieinamoje Europos laivų registro svetainėje „Fleet Register On the NeT“ ir kvalifikuotam žvejybos rinkoje dalyvaujančiam pareiškėjui neabejotinai buvo žinomas. Nenuginčijus šių valdžios institucijos veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad jie yra neteisėti.

27. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V1-30, 8 punkte nustatyta, kad išregistravus iš rejestro laivą prieš tai negavus viešosios paramos laivo atidavimui į metalo laužą, laivo savininkas turi teisę per 24 mėnesius prašyti įregistruoti rejestre kitą nauju pavadinimu laivą, neviršijantį išregistruoto laivo pajėgumo (pagal laivo talpą (BT) ir pagrindinio variklio galią (kW). Nors šis teisės aktas laivo išregistravimo metu, t. y. 2004 m. gegužės 3 d., negaliojo, bet tai nekliudė pareiškėjui reikalauti teisės vietoj išregistruoto laivo įtraukti į rejestrą kitą žvejybos laivą, atkuriant naujam įregistruotam laivui buvusio išregistruoto laivo pajėgumus remiantis Europos Sąjungos teise arba Lietuvos Respublikos Konstitucija. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre taisyklių 8 punktui buvo pašalinta anksčiau buvusi nacionalinės teisės aktais neapibrėžta padėtis ir paminėtos teisės įgyvendinimui buvo nustatytas 24 mėnesių terminas, kuris pareiškėjui tapo privalomas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pareiškėjo Laivo žvejybos pajėgumus perėmė 2004 m. gegužės 3 d., yra klaidinga, nes nėra pagrįsta įstatymu.

28. Atsakovas įrodė, kad pareiškėjas nuo Laivo išregistravimo (2004 m. gegužės 3 d.) iki 2015 m. juo nesidomėjo ir nedėjo jokių pastangų dėl žvejybos pajėgumų atstatymo, tuo praleisdamas protingus terminus savo teisės gynimui.

29. Byloje įrodyta, kad atsakovas apskaitė laisvus žvejybos pajėgumus ir 2015 m. liepos 8 d. įvykdė aukcioną, skirtą suteikti teisę naudoti Tarnybos valdomus žvejybos pajėgumus. Nors byloje nėra aiški tiksli data, kai atsakovas priėmė sprendimus (atliko veiksmus), kurių pasekoje buvo apskaityti laisvi Lietuvos Respublikai priklausantys žvejybos pajėgumai, bet tai buvo atlikta ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 8 d., t. y. dienos, kai buvo įvykdytas aukcionas. Tuo metu galiojusio ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) buvo nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Byloje nėra duomenų, kad valdžios institucijų sprendimai (veiksmai), kuriais buvo apskaityti laisvi Lietuvos Respublikai priklausantys žvejybos pajėgumai, būtų buvę nuginčyti taip, kaip numato paminėtos ABTĮ normos, ar jie būtų panaikinti.

30. Byloje įrodyta, kad Tarnyba, atlikusi laisvų žvejybos pajėgumų deklaravimo apskaitą, paskelbė aukcioną, kuris įvyko 2015 m. liepos 8 d. Atsakovas teigia, kad aukciono būdu buvo įsigyti visi Tarnybos apskaityti laisvi žvejybos pajėgumai, Tarnyba šiuo metu jokių žvejybos pajėgumų neturi ir nevaldo. Pareiškėjas šių teiginių nenuginčijo. Taip pat byloje įrodyta, kad Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. VI-102 „Dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus aukciono laimėtojams“ buvo nustatyti aukciono laimėtojai, teisė naudoti žvejybos pajėgumus buvo suteikta šiems ūkio subjektams: UAB „Baltijos jūra“ – 16GT ir 20 kW; UAB „Nematuva“ – 455 GT ir 1047 kW; V. R. žvejybos įmonei – 2 GT. Šios įmonės įgijo nuosavybę sutinkamai su Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 11 straipsniu, aukciono rezultatai nenuginčyti.

31. Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra panaikinti valdžios institucijų sprendimai išregistruoti Laivą iš Žvejybos laivų rejestro ar apskaityti laisvus konkrečius Lietuvos Respublikai priklausančius žvejybos pajėgumus, nėra nuginčyti aukciono rezultatai ir nesant įrodymų, kad egzistuoja laisvi Lietuvos Respublikai priklausantys žvejybos pajėgumai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo perskaičiuoti Bendrovei priklausančius žvejybos pajėgumus.

32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje eI-3760-596/2016, kad su reikalavimu dėl laisvų laivo KL-4422 žvejybos pajėgumų grąžinimo UAB „Rikneda“ turi teisę kreiptis į Tarnybą, nereiškia, kad UAB „Rikneda“ turi teisę į tokio reikalavimo patenkinimą.

33. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir neteisingai taikė teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan