115fb92b-2be0-4faf-8b5f-8ebe45a55331 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-362-320/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00095-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos8.6.2.; 55.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 4 d.                                             Panevėžys             Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir DalytėsZlatkuvienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. F. (N.F.), jo atstovei advokatei Žavintai Jurgelėnienei,vertėjai Eglei Lipskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. F. skundÄ atsakovuiUtenosapskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas N. F. skundu(b.l.2-5) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , prašė panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos skyrius) 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Rusijos Federacijos piliečio N.F.grÄ Å¾inimo į Rusijos FederacijÄ â€œ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog yra Rusijos Federacijos pilietis, Lietuvoje gyvena nuo 1994 metų.

Nuo 1994 m. iki 2004 metų Lietuvoje lankėsi vizos režimo pagrindu, o nuo 2004 metų gyveno su leidimais gyventi ir dirbti, kurių paskutinysis galiojo iki 2016 m. liepos 20 d. 2016-06-17 jis kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau- ir Migracijos departamentas), prašė iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje. Vienas iÅ¡ praÅ¡ymo pagrindų – Å¡ioje valstybėje gyvena jo nepilnametis vaikas.Migracijos departamentas 2016-09-16 sprendimu atsisakė jam iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje.

Šį sprendimÄ apskundus administraciniam teismui, pastarasis pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, tačiau nurodė, kad dėl naujai atsiradusių aplinkybių (Å¡eiminių ryÅ¡ių bei gimusios dukros) atsirado sÄ lygos naujam administraciniam aktui priimti (leidimui gyventi Lietuvoje) bei iÅ¡aiÅ¡kino teisę pakartotinai kreiptis, praÅ¡ant tokį leidimÄ iÅ¡duoti. Atsakovas, neatsižvelgęs į tai, jog pareiÅ¡kėjas Lietuvoje gyvena daugiau kaip 20 metų, sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , kurioje gimė dukra, be to, Lietuvoje gyvena ir kitas jo nepilnametis vaikas iÅ¡ buvusios santuokos, priėmė SkundžiamÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Rusijos Federacija nutrÅ«kę daugiau kaip prieÅ¡ 20 metų, jo tėvai yra mirę, gyvas tik brolis, jis neturi kur grįžti. Mano, kad jo iÅ¡siuntimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos yra neproporcinga priemonė, taip bus iÅ¡skirta pareiÅ¡kėjo Å¡eima, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis.Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.Atsakovas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius atsiliepime teismui (b.l.23-25) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimu nesutinka ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Migracijos skyrius, priimdamas SprendimÄ , nustatė, jog N.F., gim. (duomenys neskelbtini), turi Rusijos Federacijos piliečio pasÄ (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Jis turėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ Migracijos skyriaus Zarasų grupės (58). Minėto dokumento galiojimas pasibaigė 2016-07-20. Taip pat pareiÅ¡kėjas turėjo nacionalinę vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2016-07-26 Migracijos departamento, kurios galiojimas pasibaigė 2016-09-19.

Nuo 2016-09-20 pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Pareiškėjas 2006 – 2015 metų laikotarpiu turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau- ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu šeimos susijungimo pagrindu- gyventi su žmona Z.F., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Šiai santuokai iširus (ištuoka registruota 2014-10-21), pareiškėjui 2015 metais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau kitu šeimos susijungimo pagrindu- Lietuvos Respublikoje gyvena jo mažametis sūnus D.F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

PareiÅ¡kėjui 2016-06-17 pateikus praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimui buvo iÅ¡duota nacionalinė viza, tačiau Migracijos skyrius 2016-09-16 sprendimu atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, remdamasis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau- ir Policijos departamentas) 2016-07-04 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino jo teisę paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms dėl Å¡eiminių ryÅ¡ių bei gimusios dukros kreiptis su nauju praÅ¡ymu ir nauju pagrindu dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog jis tokį praÅ¡ymÄ yra padavęs, tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjas Migracijos skyriaus Zarasų grupėje tik teiravosi dėl galimybės pateikti tokį praÅ¡ymÄ , tačiau jo nepadavė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentasatsiliepimeteismui (b.l.33-38) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimu nesutinka ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. birželio 17 d. Migracijos skyriaus Zarasų grupeipateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, gavęs Policijos departamento iÅ¡vadÄ , jog Rusijos Federacijos pilietis N.F. kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-07-25 raÅ¡tÄ su informacija apie pareiÅ¡kėjo bendravimÄ su nepilnamečiu vaiku, 2016-09-16 sprendimu atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje. Minėtasis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo paliktas galioti.Migracijos skyrius, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi, o turėtos nacionalinės vizos galiojimo laikas pasibaigęs), atsižvelgęs į Ä®statymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Ä®statymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių bÅ«tų draudžiama grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Rusijos FederacijÄ , priėmė ginčijamÄ SprendimÄ .

PareiÅ¡kėjas naujo praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nėra pateikęs. Pagal Ä®statymo 35 straipsnio 2 dalį, užsienietis, kuriam atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi, gali pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi priėmimo ir iÅ¡nykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ gyventi. Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui, o pagal tos pačios dalies 4 punktÄ , sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, todėl Sprendimas atitinka teisinį reglamentavimÄ .

Vien pareiÅ¡kėjo vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimimo faktas nereiÅ¡kia, kad Sprendimas pažeidžia konvencijos 8 straipsnį.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Rusijos Federacijos piliečio N.F. grÄ Å¾inimo į Rusijos FederacijÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo. Å iuo sprendimunuspręsta įpareigoti Rusijos Federacijos pilietį N. F.savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į Rusijos FederacijÄ per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 15 d., taip pat pareiÅ¡kėjasįspėtas, kad per nustatytÄ laikÄ jam neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies.Skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui 2016-09-16 atsisakius iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2016-09-19pasibaigus Nacionalinės vizos galiojimo terminui, ir grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies3 ir 4 punktais, atsižvelgus į Å¡io įstatymo128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Å¡io įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių bÅ«tų draudžiama grÄ Å¾inti N. F.

į Rusijos FederacijÄ .Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjasN.F., gim. (duomenys neskelbtini), turintis Rusijos Federacijos piliečio pasÄ (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d. (b.l.49),2006-2016 metų laikotarpiu gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdamas jam iÅ¡duotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau- ir laikini leidimai gyventi), paskutinis jam iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2016-07-20 (b.l.62-63, 48).

PareiÅ¡kėjas 1995-02-18 buvo sudaręs santuokÄ ,su Lietuvos Respublikos pilieteZ.F., kuri nutraukta 2014-10-21, turi santuokoje gimusį sÅ«nų D.F., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.64). Laikini leidimai gyventi pareiÅ¡kėjui bÅ«davo iÅ¡duodami Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, o paskutinysis leidimas laikinai gyventi pagrindu- Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis) (b.l.59-61).

PareiÅ¡kėjas Migracijos skyriaus Zarasų grupei 2016-06-17 pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b.l.39-47) tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiÅ¡kėjo vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Migracijos skyrius 2016-06-22 paklausimu Nr. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į Policijos departamentÄ , praÅ¡ydamas įvertinti praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei galimybę (b.l.75). Policijos departamentas į šį paklausimÄ 2016-07-04 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė iÅ¡vadÄ , kad Rusijos Federacijos pilietis N. F. kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei (b.l.79-80).

Å iÄ savo iÅ¡vadÄ Policijos departamentas grindė tuo, kad:2014-04-01 pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas į Utenos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (toliau- ir Utenos AVPK) Zarasų rajono policijos komisariatÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir smurto artimoje aplinkoje: bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oje vietoje sukėlė konfliktÄ , panaudojęs fizinę jėgÄ , sukėlė skausmÄ savo žmonai ir sÅ«nui; dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-04-11 baudžiamuoju įsakymu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė;2014-07-25 N.F. pristatytas Utenos AVPK Zarasų rajono policijos komisariatÄ dėl smurto artimoje aplinkoje: muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo žmonai, dėl Å¡io įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme;

N.F. 2011-12-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 2014-01-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda pagal ATPK 174 straipsnį, 2014-04-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, 2015-05-29 surašytas protokolas ir paskirta bauda pagal ATPK 206 straipsnį.

Migracijos departamentas, iÅ¡ Migracijos skyriaus gavęs pareiÅ¡kėjo 2016-06-17 praÅ¡ymÄ kartu su surinktais dokumentais, 2016-07-17 raÅ¡tu Nr(duomenys neskelbtini)kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, praÅ¡ydamas suteikti informacijÄ , ar N. F. dalyvauja nepilnamečio D.F. auklėjime, ar materialiai jį iÅ¡laiko (b.l.90). Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-07-25 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentÄ informavo, kad pareiÅ¡kėjas teismo priteisto iÅ¡laikymo sÅ«nui nemoka, jokiais daiktais ar materialinėmis lėšomis prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda, nurodė vaiko požiÅ«rį į bendravimÄ su tėvu (b.l.95).

Ä®vertinęs surinktÄ medžiagÄ Migracijos departamentas 2016-09-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė iÅ¡duoti Rusijos Federacijos piliečiui N.F. leidimÄ laikinai gyventi Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu (jo gyvenimas gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai; jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi) (b.l.100-104).

Nesutikdamas su paminėtu Migracijos departamento sprendimu, pareiÅ¡kėjas jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017-02-14 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b.l.9-12). Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2017-02-14 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-1241-561/2017 (toliau- ir VAAT 2017-02-14 sprendimas) konstatavo, jog Rusijos Federacijos pilietis N. F. kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, todėl laikinas leidimas 2016-09-16 gyventi Lietuvoje jam neiÅ¡duotas pagrįstai.

Teismo sprendimas įsiteisėjo. 2017 m. kovo 16 d. buvo priimtas Skundžiamas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus sprendimas, įpareigojantis Rusijos Federacijos pilietį N. F. savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į Rusijos FederacijÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas SkundžiamÄ sprendimÄ laiko nepagrįstu ir neteisėtu iÅ¡ esmės todėl, kad jį priimdamas atsakovas neatsižvelgė į Ä®statymo 128 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , t. y. nevertino, kad pareiÅ¡kėjas turi sugyventinę ir kÄ tik gimusiÄ dukrÄ , taip pat Lietuvoje gyvena jo sÅ«nus iÅ¡ pirmosios santuokos.Atsakovas teigia, kad priimdamas SkundžiamÄ sprendimÄ , įvertino visas aplinkybes, įsigilino į pareiÅ¡kėjo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgė į Å¡eimyninius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, jo įvykdytus teisės pažeidimus.Lietuvos Respublikoje užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2015 m. lapkričio 26 d. redakcija Nr. XII-2080), taip pat šį įstatymÄ Ä¯gyvendinantys teisės aktai.Ä®statymo2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytÄ laikÄ savarankiÅ¡kai privalo iÅ¡vykti į tÄ Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę bÅ«ti ar gyventi.Ä®statymo125 straipsnio 1 dalis nustato sÄ lygas, kurioms esant priimamas sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę, tarp jų: kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui (3 punktas), kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (4 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad Rusijos Federacijos pilietis N.Fedyunkinas Lietuvos Respublikoje gyvena be galiojančios nacionalinės vizos, (2016-07-20 iÅ¡duotos nacionalinės vizos galiojimas pasibaigė 2016-09-19) ir be galiojančio leidimo laikinai gyventi, paskutinio jam iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi galiojimas pasibaigė 2016-07-20.Tačiau, kaip ne kartÄ pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jog net jei užsieniečio buvimas valstybės narės teritorijoje yra neteisėtas dėl to, kad jis nebeatitinka joje taikomų buvimo trukmės sÄ lygų, ES teisė neįtvirtina besÄ lyginio imperatyvo jį iÅ¡siųsti; sprendžiant klausimÄ dėl užsieniečio grÄ Å¾inimo, kiekvienu konkrečiu atveju privalo bÅ«ti įvertinamos visos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, įskaitant asmenines priežastis, susijusias su asmens privataus gyvenimo ir Å¡eimos gyvenimo apsauga, taip pat poreikiu užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių apsaugÄ .

Tai įtvirtinaÄ®statymo 128 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad priimant įpareigojimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę arba iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:

1) buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ ;

2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;

3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ (programas);

4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mastÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog aiÅ¡kindami ir taikydami Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, ne tik teismai, bet ir valstybės institucijos privalo atsižvelgti į ESteisės turinį ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas aiÅ¡kinti suderinamai su ESteisės aktais ir jų nuostatas plėtojančia Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011).

Tokia pareiga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje 2 dalį; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimus ir kt.).Europos Parlamentas ir Taryba 2008 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvÄ 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių grÄ Å¾inimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva).

Pagal šios direktyvos 20 straipsnio 1 dalį, ES valstybės narės jos nuostatas privalėjo įgyvendinti nacionalinėje teisėje iki 2010 m. gruodžio 24 d. (išskyrus Direktyvos 13 straipsnio 4 dalį). Direktyvos 21 straipsnyje nurodyta, kad ši direktyva pakeičia Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 23 ir 24 straipsnio nuostatas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime (administracinė byla Nr. A858-2332/2011)akcentavo, kad sprendžiant asmens išsiuntimo (įpareigojimo išvykti)iš Lietuvos Respublikos klausimus, būtina vadovautis netiesioginio ESteisės, įskaitant direktyvas, veikimo principu.

Å is principas reiÅ¡kia, kad valstybės narės teismas, taip pat kitos kompetentingos valstybės institucijos, aiÅ¡kindamos ir taikydamos nacionalinę teisę, nesvarbu, ar jos nuostatos priimtos prieÅ¡ įsigaliojant direktyvai, ar po to, turi jÄ aiÅ¡kinti kuo daugiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstÄ ir tikslÄ , kad bÅ«tų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (ESTT 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Marleasing (C‑106/89), 8 p.; 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Commune de Mesquer (C‑188/07), 84 p.; 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Inter- EnvironnementWallonie (C-129/96), 40 p.; 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje HenkelKgaA (C-218/01), 60 p. ir kt.).

MinėtÄ bÅ«tinybę nacionalinę teisę aiÅ¡kinti pagal direktyvų nuostatas ir tikslus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ buvo pažymėjęs ir anksčiau (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje A858-1810/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 ir kt.).Minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad grÄ Å¾inimas – tai trečiosios Å¡alies piliečio grįžimo procesas – savanoriÅ¡kai vykdant prievolę grįžti arba priverstinai.

Pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ sprendimas grÄ Å¾inti – tai administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, kuriuo konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios Å¡alies piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma prievolė grįžti.Direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įtvirtintas imperatyvas, reikalaujantis, kad įgyvendindamos Å¡iÄ direktyvÄ valstybės narės tinkamai atsižvelgtų į vaiko interesus, Å¡eimos gyvenimÄ ir laikytųsi negrÄ Å¾inimo principo.

Direktyvos6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės priima sprendimÄ grÄ Å¾inti (kuriuo konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios Å¡alies piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma prievolė grįžti) kiekvieno trečiosios Å¡alies piliečio, neteisėtai esančio jų teritorijoje, atžvilgiu, nepažeisdamos 2–5 dalyse nurodytų iÅ¡imčių, o pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės narės, atsižvelgdamos į asmenines, humanitarines ar kitas priežastis, bet kuriuo metu gali suteikti atskirÄ leidimÄ gyventi ar kitokį leidimÄ , suteikiantį teisę pasilikti neteisėtai jų teritorijoje esančiam trečiosios Å¡alies piliečiui, tokiu atveju sprendimas grÄ Å¾inti nepriimamas.Direktyvos preambulės Å¡eÅ¡toje konstatuojamoje dalyje expressisverbis nurodyta, jog pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal Å¡iÄ direktyvÄ turėtų bÅ«ti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęsaptartas Direktyvos nuostatas bei jas plėtojančiÄ ESTT praktikÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, jog svarstant iÅ¡siuntimo sprendimo priėmimo klausimÄ ,gali paaiÅ¡kėti aplinkybių, kurios leidžia daryti prielaidÄ , jog poreikis užtikrinti asmens teises gali nusverti poreikį pasiekti, kad tas asmuo nebebÅ«tų Lietuvos Respublikos teritorijoje (žr., pvz., 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje A858-2332/2011, 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje A756-1242/2014, 2016 m. liepos 29 nutartis administracinėje byloje Nr.A-3921-858/2016).AiÅ¡kinant ir taikant teisės normas Å¡ioje byloje, bÅ«tina atsižvelgti ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK)8 straipsnio, užtikrinančio teisę į privataus gyvenimo ir Å¡eimos gyvenimÄ , nuostatas.EŽTT savo praktikoje pripažįsta Å¡eimos ryÅ¡ių svarbÄ ir yra ne kartÄ konstatavęs, jog asmens iÅ¡siuntimas, nulemiantis Å¡eimos ryÅ¡ių nutraukimÄ , gali bÅ«ti traktuojamas kaip EŽTK 8 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., 2002 m. liepos 11 d. sprendimÄ AmrollahiprieÅ¡ DanijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 56811/00).

EŽTT praktikoje pabrėžiama valstybės pareiga užtikrinti sÄ Å¾iningÄ pusiausvyrÄ tarp asmens ir bendruomenės interesų (žr., pvz., 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Hokkanen prieÅ¡ SuomijÄ (A serija, Nr. 290) bei pareigÄ priimant sprendimus vadovautis geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu ir jo teisių apsauga pagal EŽTK 8 straipsnį (žr., pvz., 2004 m. vasario 5 d. sprendimÄ Kosmopoulou prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 60457/00). Tačiau EŽTT yra pabrėžęs, kad visais atvejais privaloma nustatyti, ar konkrečiu atveju tarp Å¡eimos narių egzistuoja faktiniai Å¡eimos santykiai ir Å¡eimos gyvenimas (EŽTT 2008 m. liepos 17 d.sprendimas byloje prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1122/04, 37 p.).

Å iuo atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryÅ¡ys, ar asmenys yra sukÅ«rę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio Å¡eimos gyvenimo egzistavimÄ . Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti Å¡eimos susijungimo teise ir kitoje Å¡alyje (EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas byloje Boultif prieÅ¡ Å veicarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimoNr. 46410/99).Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009 ir kt.).

Taigi, prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl asmens grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių keliÄ to asmens grÄ Å¾inimui į užsienio valstybę, taikant galiojančias ESbei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog jau Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Migracijos skyriuibuvo žinomos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas gyvena kartu su Lietuvos Respublikos piliete J.G.bei yra mažametės dukters A.

F., gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, tėvas. Be to, Lietuvos Respublikoje gyvena ir pareiÅ¡kėjo nepilnametis sÅ«nus iÅ¡ pirmosios santuokos D.F., gimęs (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VAAT 2017-02-14 sprendime įvertino tik pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su nepilnamečiu sÅ«numi D.F., tačiau nevertino jo ryÅ¡ių su sugyventine J.G. bei mažamete dukra, pažymėjęs, kad Å¡ios aplinkybės nebuvo žinomos Migracijos departamentui priimant 2016-09-16 sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei nurodęs, jog pareiÅ¡kėjui nėra užkirsta teisė kreiptis į DepartamentÄ su nauju praÅ¡ymu ir nauju pagrindu dėl leidimo laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.

Todėl atsakovas, priimdamas SkundžiamÄ sprendimÄ , privalėjovisapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinti, ar Å¡ios aplinkybės nėra priskirtinos prie aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimas į užsienio valstybę gali bÅ«ti neįmanomas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas gyvena Zarasuose su sugyventine ir dukra. Tarp Å¡eimos narių egzistuoja faktiniai Å¡eimos santykiai ir Å¡eimos gyvenimas, kÄ patvirtino ir liudytoja apklausta J.G.Atsakovas nepateikė ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų faktinio Å¡eimos gyvenimo egzistavimÄ .Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjoįpareigojimas grįžti į Rusijos FederacijÄ gali sukelti neigiamų pasekmių – pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos pasinaudojimas Å¡eimos susijungimo teisebÅ«tų apsunkintas.

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikojesusiklosčiusius Å¡eiminius ryÅ¡ius, pareiÅ¡kėjo iÅ¡siuntimas į kilmės valstybę pažeistųmažamečio vaiko interesus, neužtikrintų sÄ Å¾iningos pusiausvyros tarp asmens ir bendruomenės interesų bei pareigos, priimant sprendimus, vadovautis geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu ir jo teisių apsauga.Todėl teismas, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, taip pat jo asmeninio ir Å¡eiminio gyvenimo aspektus, daroiÅ¡vadÄ , kad tarp pareiÅ¡kėjo ir sutuoktinės bei mažamečio vaiko egzistuoja tokio pobÅ«džio faktiniai Å¡eimos santykiai, kad, vadovaujantisaukščiau aptartais ES teisės aktais ir jų nuostatas plėtojančia ESTT bei EŽTT praktika,EŽTK8 straipsniu, negalėjo bÅ«ti priimtassprendimasiÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia valstybės įsipareigojimÄ Ä¯statymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų, kad Å¡eima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, bÅ«tų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2004 m. kovo 5 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais, o Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iÅ¡skirti vaikÄ su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieÅ¡ vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valiÄ galima tik iÅ¡imtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks iÅ¡skyrimas vaikui yra bÅ«tinas (siekiama iÅ¡vengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, bÅ«tina pasirÅ«pinti jo priežiÅ«ra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus).Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ .

Pagal pareiÅ¡kėjo N.F. paaiÅ¡kinimus, jis nuo 1994 metų iki 2006 metų Lietuvos Respublikoje pastoviai lankėsi jam iÅ¡duotų vizų pagrindu. Å i aplinkybė bylos medžiaga nėra paneigta, jÄ patvirtina tai, kad 1995-02-18 jis sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete Z.R. (po santuokos- F.), kuri buvo nutraukta 2014-10-21, Å¡ioje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus Danilas. Nuo 2006 metų pareiÅ¡kėjui kasmet vieneriems metams bÅ«davo iÅ¡duodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tai rodo, kad jis daugiau kaip 20 metų palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, o daugiau kaip 10 metų pastoviai joje gyvena. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai gana ilgas ir pakankamas laiko tarpas glaudiems ryÅ¡iams su Lietuvos Respublika susiformuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjas sukÅ«rė dvi Å¡eimas, turi du nepilnamečius vaikus, teigia, kad jo ryÅ¡iai su Rusijos Federacija yra nutrÅ«kę. Tokį jo paaiÅ¡kinimÄ patvirtina ir aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjo tėvai, gyvenę Rusijos Federacijoje, yra mirę (b.l.64), pareiÅ¡kėjas per pastaruosius 4 metus tik vienÄ kartÄ buvo iÅ¡vykęs į Rusijos FederacijÄ aplankyti tėvų kapų (b.l.58), Å¡io paaiÅ¡kinimo nepaneigia jokie kiti byloje surinkti įrodymai.Atsakovas savo pozicijÄ dėl Skundžiamo sprendimo teisėtumo grindžia ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė kaip Skundžiamosprendimo pagrindas pačiame sprendime nėra nurodyta, įstatymų leidėjo Å¡i aplinkybė taip pat nėra nurodoma Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyti sprendimo grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priėmimo pagrindai. Pagal Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , 127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba vieÅ¡ajai tvarkai, jis iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, ir tokį sprendimÄ priima Migracijos departamentas.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. IÅ¡ VAAT 2017-02-14 sprendimo matyti, kad teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, įvertinopareiÅ¡kėjo teisei prieÅ¡ingas veikas, įvykdytas iki 2015 m. Pagal bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo paskutinė neteisėta veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, įvykdyta 2014-07-25, administracine tvarka paskutinį kartÄ pareiÅ¡kėjas nubaustas 2015-05-29 už užsieniečių atvykimo į Lietuvos RespublikÄ , buvimo ir gyvenimo joje tvarkos pažeidimÄ , tačiau atsakovas Å¡ių aplinkybių nevertino kaip kliÅ«ties iÅ¡duoti N.F. leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2015-07-13, galiojusį iki 2016-07-20.IÅ¡ Skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, priimdamas šį sprendimÄ , pažeisdamas Ä®statymo 128 straipsnio 12 dalyje jam nustatytÄ pareigÄ , aukščiau aptartų aplinkybių iÅ¡ viso nevertino, iÅ¡imtinai rėmėsi Migracijos departamento 2016-09-16 sprendimu Nr(duomenys neskelbtini), t.y.

Skundžiamame sprendime nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiku, Å¡eiminiais ryÅ¡iais, padarytų teisės pažeidimų pavojingumo pobÅ«džiu ir mastu, savo pozicijos dėl Å¡ių aplinkybių nemotyvavo bei teisiÅ¡kai nepagrindė. Tuo atsakovas pažeidė ir VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus.Ne kartÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi bÅ«ti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi bÅ«ti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o 1995 m. gruodžio 22 d. nutarime tas pats teismas nurodė, jog teisingumas yra vienas iÅ¡ pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; jis gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, jo Å¡eiminius ryÅ¡ius, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Skundžiamame sprendime numatytas pareiÅ¡kėjo teisių apribojimas – įpareigojimas iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies – yra neproporcingas siekiamam tikslui. Vien formalus Ä®statymo nuostatų ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų taikymas, neįvertinus minėtų reikÅ¡mingų tokiems atvejams aplinkybių, neatitinka vieÅ¡ojo administravimo principų, o bÅ«tent – įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo ir proporcingumo principų (VAÄ® 3 straipsnis).Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daroiÅ¡vadÄ , kad atsakovas tinkamai neįvertinoaukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir jų nepagrįstai nepripažino užkertančiomiskeliÄ sprendimo įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos priėmimui, todėl Skundžiamas sprendimas pripažįstamas neteisėtu bei nepagrįstu iryra naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a: skundÄ patenkinti.Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Rusijos Federacijos piliečio N.F. grÄ Å¾inimo į Rusijos FederacijÄ â€œ.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                    Irena Varžinskienė Teisėjos:             Nijolė Čekanauskienė DalytėZlatkuvienė