2025-12-23 Nr. CB-6856-2-69-3-03627-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4336

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03627-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS

2025 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 11 d. paduotu pareiškėjo R. L. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

nustatė:

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą dėl termino atskirajam skundui dėl 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-8735-454/2019 pateikti atnaujinimo.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo jo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-8735-454/2019 paduoti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK 307 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl to, kad tik po skundžiamos 2023 m. vasario 9 d. nutarties priėmimo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu pripažino prieštaraujančia teisinės valstybės principui normą, kuria buvo grindžiama skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis. Teismai, vertindami aplinkybes, iš esmės prioritetą teikė teisinių santykių stabilumo principui, ignoruodami Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir teisingumo atkūrimą byloje. Taigi byloje susiklostė neparasta situacija, nes pareiškėjui bankroto bylos iškėlimo metu susiformavo teisėti lūkesčiai, kad bus nurašyti visų kreditorių reikalavimai, tačiau juos paneigė pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Pabaigus pareiškėjo bankroto bylą, turėjo būti nurašomi visų kreditorių reikalavimai, nes nė vienas jų nepateko į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies išimtis. Tačiau vykdant mokumo atkūrimo planą, buvo pakeistas reglamentavimas ir numatyta, kad nenurašomi reikalavimai, kilę iš asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus. Dėl to baigus bankroto bylą, nebuvo nurašyta dalis VMI reikalavimo. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nurodė ir tai, kad fizinį asmens bankrotą inicijuojantis asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad teisinis reguliavimas išliks viso proceso metu ir įsipareigojimai kreditoriams bus nurašomi. Pareiškėjas dėjo pastangas, kad toks neteisėtas teismo sprendimas būtų peržiūrėtas atnaujinus procesą, tačiau teismai prašymo netenkino. Dėl to prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti yra vienintelis įmanomas teisinis kelias apginti pareiškėjo teises.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai turėjo vadovautis ne nurodytais teismo precedentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 32 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-823/2023), bet ta kasacinio teismo praktika, kurį labiausiai atitinka pareiškėjo atvejį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į išimtines konkretaus atvejo aplinkybes, teismas „turi teisę atnaujinti naikinamąjį terminą tuo tikslu, kad būtų užkirstas kelias materialiajam teisingumui byloje atkurti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-307/2009, 2013 m. spalio 25 d. nutartis, Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju pabaigus pareiškėjo bankroto bylą nebuvo nurašyta skola pagal įstatymo nuostatą, kuri vėliau pripažinta prieštaraujančia konstituciniam principui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas