115ee5c4-9294-4e58-86a6-28dc013e1f34 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5020-609/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01861-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atsakovei Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. B. skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės vado 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymÄ Nr. TE-212 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.” (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Ä®sakymas), kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Ä®sakymu tarnybinė nuobauda (pastaba) jam buvo paskirta atsižvelgiant į 2016 m. liepos 14 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 64-IS-83 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų” (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), kurioje konstatuota, kad imdamas paaiÅ¡kinimus iÅ¡ nepilnamečio asmens, jis netinkamai vykdė savo pareigas ir tuo bÅ«du nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 249 straipsnio, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d.

įsakymu Nr. I-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos (toliau – ir Rekomendacijos) 4 punkto ir Marijampolės AVPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 patvirtintų Marijampolės AVPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės)15.2 punkto reikalavimų. Tvirtina, jog tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes nebuvo nustatyta įvardintų pažeidimų sudėtis, neįvertinta ir nenustatyta pareiškėjo kaltė, netinkamai ir neobjektyviai įvertintos faktinės aplinkybės. Įsakymas priimtas nesant teisinio pagrindo ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ApraÅ¡as) 3 punktÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenagrinėta ir visiÅ¡kai nepasisakyta apie pareiÅ¡kėjo kaltę, nebuvo vadovautasi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538, 33 straipsnio 1 dalies reikalavimu tarnybinę nuobaudÄ skirti atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada neatitinka teisės aktais jos turiniui nustatytų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas atliktas neiÅ¡samiai.PaaiÅ¡kino, jog mokymo įstaigoje jokių procesinių veiksmų dėl I. D. neatliko, jo neapklausė, neuždavė jam nė vieno klausimo – visa tai darė vyresnioji tyrėja I. K.. Be to, praktiÅ¡kai visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjui ir I.

K. bendraujant su administracinį teisės pažeidimÄ padariusiais nepilnamečiais asmenimis, kartu buvo ir mokyklos socialinė pedagogė. Nurodė, jog mokymo įstaigoje pirmiausia buvo bendrauta su socialine pedagoge, kuri nenurodė jokių faktorių, jokių rizikos veiksnių, dėl ko paimti paaiÅ¡kinimus nebÅ«tų galima tuo metu mokymo įstaigoje. PareiÅ¡kėjas ir paaiÅ¡kinimus ėmusi I. K. vadovavosi Rekomendacijomis bei paaiÅ¡kinimus ėmė suderinusi su mokymo įstaigos atstove. Atsakovė Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepime (b. l. 17-20) į skundÄ nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jų netenkinti.

Nurodė, jog Marijampolės AVPK 2016 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. 64-S-34371 informavo atsakovę, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Marijampolės AVPK Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus (toliau – Å akių rajono PK VPS) Prevencijos poskyrio tyrėjo R. B. veiksmų. Tarnybinis patikrinimas baigtas suraÅ¡ant Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjui skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . PaaiÅ¡kino, jog Marijampolės AVPK, atsižvelgęs į tai, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. liepos 15 d. perkeltas į Pagėgių rinktinę, Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados kopijÄ persiuntė VSAT Pagėgių rinktinei, kurios vadas 2016 m. rugpjūčio 2 d. priėmė skundžiamÄ Ä®sakymÄ .

Tvirtina, jog Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo neteisėta veika pasireiÅ¡kė tuo, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio 27 d. aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes su nepilnamečiu asmeniu nesivadovavo įstatymo analogija, t. y. ATPK 249 straipsnio nuostata. Pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytos konkrečios teisės aktų normos, kurias pažeidė pareiÅ¡kėjas, aptarta pareiÅ¡kėjo kaltė, nurodyta, kad nepilnametis asmuo dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų patyrė stresÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai. Teismui pateiktu raÅ¡tu praÅ¡o bylÄ nagrinėti trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, remiantis atsakovės pateiktu atsiliepimu (b. l. 113). Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. TE-212, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. TE-212 (b. l.

7) VSAT Pagėgių rinktinės sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui R. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad būdamas Marijampolės AVPK Šakių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėju, 2016 m. sausio 27 d. dalyvavo netinkamai atliekamoje nepilnamečio vaiko apklausoje. 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-83 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatų pareigūnų veiksmų“ (b. l. 22-27) buvo konstatuota, jog savo veiksmais pareiškėjas pažeidė ATPK 249 straipsnio, Rekomendacijų 4 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punkto reikalavimus.

ATPK 249 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 dalyje nurodyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkÄ nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, jog Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali bÅ«ti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimÄ nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Rekomendacijų 4 punkte numatyta, jog parenkant apklausos atlikimo vietÄ , bÅ«tina įvertinti, ar tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams, mokymosi procesui, psichologinei bÅ«senai, taip pat patyčių grėsmę ir kitas aplinkybes. Draudžiama apklausÄ atlikti mokymo ar ugdymo įstaigoje arba nepilnamečio buvimo Å¡ioje įstaigoje laiku, atstovo pagal įstatymÄ darbovietėje, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai apklausos vieta yra suderinta su atstovu pagal įstatymÄ , mokymo ar ugdymo įstaigos administracija ir jei tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams.

Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 punkte nustatyta darbuotojų pareiga laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Marijampolės AVPK virÅ¡ininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigÅ«nų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant Å¡ių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas), turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigÅ«no) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių apraÅ¡ymuose, reglamentuojančiuose vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigÅ«no), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog sprendžiant ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikÅ¡mę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Tarnybinio patikrinimo metu turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamÄ tarnybinio nusižengimo faktÄ , tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiÅ¡kinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje iÅ¡vadoje suformuluoti atitinkamas iÅ¡vadas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamÄ ja dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013). Sprendžiant klausimÄ , ar skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, bÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-529/2014).Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra:

a) veika (veikimas ar neveikimas);

b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryÅ¡ys. Pagal pobÅ«dį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiÅ¡kai apčiuopiamÄ Å¾alÄ kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra bÅ«tinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikÅ¡mingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo.

Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigÅ«nas) bÅ«tų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo.

Tam bÅ«tinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigÅ«no) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013, p. 547, p. 577).Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei prieÅ¡ingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sÄ moningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, prieÅ¡inga teisei.

Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).Nagrinėjamam atvejui taikytina ATPK redakcija, galiojusi ginčo teisių santykių atsiradimo metu. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Rinkdami, tirdami ir vertindami įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje tam įgalioti subjektai privalo laikytis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų.

Tai garantuoja proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ ir sudaro sÄ lygas efektyviam procesui, tačiau ATPK nemažai su įrodinėjimu susijusių klausimų procesiÅ¡kai nereglamentuojama. Tai pasakytina ir kalbant apie nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumus, tiriant ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas. ATPK nėra detalizuojama vaiko, kaip liudytojo, apklausos atlikimo tvarka, nėra reglamentuojami pareigÅ«nų veiksmai atliekant minėtus procesinius veiksmus, nenumatyta galimybė įsitraukti į šį procesÄ vaiko teisių apsaugos institucijoms bei kitoms tarnyboms, aiÅ¡kiai neįtvirtinta, kad nepilnamečio asmens apklausoje turi dalyvauti jo atstovas.

Nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos suformuluotos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurio 4 punkte inter alia įtvirtintas vaiko teisių apsaugos prioriteto principas, o 53 punktas numato, kad nagrinėdamas vaiko teisės pažeidimų bylas, teismas turi laikytis visų procesinių taisyklių bei ypatumų vaiko atžvilgiu.

Detaliau nepilnamečių apklausos ypatumai reglamentuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. BPK 186 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo metu jaunesnio kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių praÅ¡ymu arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausÄ gali bÅ«ti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandÄ .

BPK 280 straipsnis, reglamentuojantis nepilnamečio liudytojo apklausÄ teisminio nagrinėjimo metu, numato, kad, apklausiant jaunesnį kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojÄ , Å¡aukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandÄ . Prireikus, dalyvauti apklausoje taip pat Å¡aukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymÄ . Galimybė apklausti nepilnametį liudytojÄ nėra imperatyviai siejama su privalomu įstatyminio atstovo (tai yra jo teisė, ne pareiga) ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo (turi bÅ«ti įvertinama vaiko socialinė ir psichologinė branda) dalyvavimu.

Pažymėtina, kad administraciniai teisės pažeidimai paprastai yra žymiai mažiau pavojingi negu nusikalstamos veikos, o procedūros administraciniame procese yra daug paprastesnės negu numatytosios BPK, tad ir galimas neigimas poveikis nepilnamečiams asmenims yra mažesnis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2016 m. gegužės 30 d. pažymos 3.2 punkte (b.l. 34-41) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijos nuostatuose, patvirtintuose Šakių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-304 (57 straipsnis), (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinio pedagogo pareigybės apraše, patvirtintame socialinio pedagogo pareigybės apraše, patvirtintame (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-1 17 (4.8 punktas) ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-129 (VII skyrius, 3 punktas) yra numatytas bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2016 m. sausio 27 d. nepilnamečių vaikų apklausa buvo atliekama (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinės pedagogės kabinete, dalyvaujant socialinei pedagogei. Byloje nėra duomenų, jog 2016 m. sausio 27 d. vykdytos nepilnamečių asmenų apklausos metu jiems buvo daroma fizinė ar psichinė prievarta, nenustatyta, kad jie buvo verčiami duoti parodymus. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nagrinėjant L.

D. skundÄ dėl Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono PK 2016 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, buvo patikrintas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje leistinumas bei konstatuota, jog L. D. skunde nurodytos aplinkybės dėl nepilnamečių vaikų apklausų neteisėtumo neturėjo įtakos pažeidimo turinio nustatymui, nes nepilnamečius liudytojus apklausus teisme, dalyvaujant psichologei, apie apklausas praneÅ¡us įstatyminiams atstovams, nepilnamečiai vaikai nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir policijos pareigÅ«nų 2016 m. sausio 27 d. vykdytos nepilnamečių asmenų apklausos metu.Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , tai, jog galimybė apklausti nepilnametį liudytojÄ dalyvaujant įstatyminiam atstovui, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui arba psichologui nėra imperatyvi, darytina iÅ¡vada, jog 2016 m. sausio 27 d. bÅ«damas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir dalyvaudamas nepilnamečių vaikų apklausoje, pareiÅ¡kėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymas Nr. TE-212 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.” negali bÅ«ti laikytinas teisėtu. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymÄ Nr. TE-212 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R.

B.” panaikinti. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                Eglė Kiaurakytė