2018-10-03 Nr. AB-17267-3-61-3-01900-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3147-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01900-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 2 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose jam teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose. Tokiu būdu buvo suvaržytas jo judėjimas, jam pradėjo skaudėti rankų ir kojų sąnarius, pradėjo silpti raumenys, atsirado mieguistumas, silpnumas, energijos trūkumas, pasyvumas. Kamerose nebuvo aliarminio pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl, norėdamas iškviesti prižiūrėtoją, jis buvo priverstas ilgai belsti į metalines duris (kartais net 20‑40 min.), dėl to jam skaudėjo rankas. Jam taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nors prie sanitarinio mazgo įrengtos užuolaidos, tačiau jomis pasinaudoti neįmanoma, nes jos per arti unitazo. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tačiau antro korpuso kamerų vėdinti neįmanoma, nes tarp lango ir likusio kameros ploto įmontuotos grotos trukdo visiškai juos atidaryti. Dėl to kamerose trūksta oro, tvyro smarvė. Jis rūko, o parūkius kameroje ilgą laiką neišsisklaido dūmai, dėl to jo sveikatai ir gerovei daroma didelė žala. Lukiškių TI-K kamerose nėra sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius ir juos džiovinti. Nuo džiūstančių drabužių kameroje susidaro drėgmė. Tai kelia pavojų jo sveikatai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui taip pat nebuvo išduodami antklodžių užvalkalai, dėl to kam tekdavo miegoti su nešvaria antklode. Be to, antklodžių medžiaga dirgina odą, dėl to nukenčia miego kokybė. Dėl šių aplinkybių jis patyrė dvasines ir psichologines kančias, jautėsi prislėgtas, liūdnas, apatiškas, irzlus, nervingas. Ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybą, jam buvo paskirti (duomenys neskelbtini) ir kiti vaistai. Ginčo laikotarpiu jam taip pat atsirado (duomenys neskelbtini) problemų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat nurodė, kad susidarė 3,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo.

4. Nurodė, kad visą ginčo laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Kamerų langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu vadovaujantis teisės aktais. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos kamerų ji yra nepataisomai sugedusi. Lukiškių TI-K nuolat remontuoja kameras, diegia naujas prižiūrėtojų iškvietimo sistemas. Gyvenamąsias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, budintis prižiūrėtojas nuolat apžiūri priežiūros posto kameras. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti kai kuriuose gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laikė nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 350 Eur neturtinės žalos atlyginimui, dėl kitos pareiškėjo reikalavimų dalies skundą atmetė, Lukiškių TI-K prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

6. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas nenustatė pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Teismas pažymėjo, kad net ir neįskaičiavus į bendrą kameros plotą sanitarinio mazgo užimamo ploto, beveik visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nustatytas 3 kv. m ploto standartas, tačiau ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas standartas (3,6 kv. m). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu aspektu nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atitinkamai teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl jo negalėjimo judėti.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl aliarminio iškvietimo mygtuko nebuvimo, rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių šiuo aspektu, be to, byloje duomenų nėra apie tai, jog pareiškėjo kamerose aliarminio iškvietimo mygtukai veikė, todėl šias aplinkybes teismas vertino pareiškėjo naudai.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sąlygų bloginimui. Tai reiškia, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį, sąlygomis.

9. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės normų reikalavimų ir užtikrino galimybę kameras vėdinti per atidaromus langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Teismo vertinimu, oro trūkumas kamerose iš dalies susijęs su paties pareiškėjo valiniais veiksmais, t. y. rūkymu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad taip piktybiškai daroma žala jo sveikatai ir gerovei, atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius kameroje ir juos džiovinti, rėmėsi HN 134:2015 24 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašu, Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ bei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 13 d. pranešimu, ir konstatavo, kad atsakovo atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su rašytiniu prašymu išskalbti nemokamai jo viršutinius drabužius ir jo prašymas nebuvo patenkintas, o teisės aktuose neįtvirtinta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems kamerose turi būti sudarytos sąlygos patiems skalbti ir džiovinti drabužius, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nuo džiūstančių drabužių kameroje susidaro drėgmė, kuri kelia pavojų jo sveikatai, rėmėsi HN 134:2015 16 punktu ir patikrinimo aktu, kuriame nustatyta, kad oro drėgmė pareiškėjo kameroje Nr. 295 atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nors ir nėra duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusį drėgmės lygį, tačiau pareiškėjui nesiskundus dėl šių aplinkybių, reikalavimas, kad Lukiškių TI-K paneigtų šiuos abstrakčius pareiškėjo teiginius, būtų nepagrįstas ir neproporcingas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl drėgmės buvo atmesti kaip nepagrįsti.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl nešvarios patalynės yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir nekonkretizuoti. Pareiškėjas nenurodė nei kada, nei kurioje kameroje buvo jo nurodyti higienos normos pažeidimai, nenurodė, kad dėl jam išduotos nešvarios patalynės teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Dėl šių priežasčių teismas šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą ir nekonstatavo neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu.

13. Teismas apibendrino, kad pareiškėjo teisės Lukiškių TI-K buvo pažeistos visu ginčo laikotarpiu neužtikrinus jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais bei neužtikrinus galimybės pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku. Taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sąlygomis, ir patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

14. Teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nustatė, kad pareiškėjas konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini), skundėsi (duomenys neskelbtini), jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Teismas iš pirminės gydytojų apžiūros nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, neturėjo nusiskundimų (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į gydytoją dėl padidėjusio (duomenys neskelbtini), jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. 2017 m. balandžio 13 d. pareiškėju diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas. Iš to teismas padarė išvadą, kad nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai tikriausiai galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai.

15. Teismas, atsižvelgęs į nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, jų trukmę, įvertinęs tai, kad pažeidimai tikriausiai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 350 Eur, priteistina iš atsakovo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą ir visus jo prašymus tenkinti.

17. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam buvo padaryta labai didelė žala – buvo pakenkta jo sveikatai, susirgo (duomenys neskelbtini), todėl net išėjęs į laisvę, jaus šios ligos sukeliamus nemalonumus bei turės išleisti jos gydymui daug pinigų. Taip pat buvo pakenkta jo (duomenys neskelbtini), tapo dirglus, irzlus, apatiškas, agresyvus, turi vartoti (duomenys neskelbtini). Kalinimo Lukiškių TI-K pasekmes jaus iki gyvenimo pabaigos.

18. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą atmesti.

19. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė jo patirtos neturinės žalos, nepagrindė jos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, kilo dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 2 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog visu ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais bei neužtikrinant galimybės pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku, todėl, atsižvelgęs į pareiškėjo sveikatos būklę bei jos pokyčius, priteisė jam 1 350 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos pareiškėjo pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, nes Lukiškių TI-K buvo pakenkta jo (duomenys neskelbtini) sveikatai.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

26. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444‑619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį (1 350 Eur), pirmiausia pažymi, kad byloje konstatuoti šie pareiškėjo teisių pažeidimai: laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 2 d. (124 dienas) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais bei neužtikrinant galimybės pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku. Dėl pirmojo pareiškėjo teisių pažeidimo buvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų pažeidimas, tačiau, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1320‑552/2018).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus pareiškėjo teisių pažeidimus, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 1 350 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę (žr. šios Nutarties 14 p.), jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė