115b7c9f-11e4-4e2d-85c7-e6872cb35e39 · Kauno apygardos teismas

                                                                  Civilinė byla Nr. e2S-2022-773/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13626-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1. ; 3.4.2.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B.

D. ir trečiojo asmens BUAB „Žydra“, atstovaujamo bankroto administratoriaus B. D., atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams B. D. ir „BTA Insurance Company“ SE veikiančiam per AAS „BTA Insurance Company“ filialÄ , trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB „Žydra“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskiruosius skundus, n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo B. D. 13 602,76 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad atsakovas B. D., veikdamas kaip BUAB „Žydra“ bankroto administratorius, neperduodamas transporto priemonės Mercedes Benz E500, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui UAB „Swedbank lizingas“, jam padarė žalÄ . Pažymėjo, kad BUAB „Žydra“ bankroto byla iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi, kuria BUAB „Žydra“ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir BUAB „Žydra“ direktorius 2009 m. vasario 24 d. BUAB „Žydra“ bankroto administratoriui B.

D. perdavė automobilį Mercedes Benz E500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtÄ transporto priemonę BUAB „Žydra“ valdė 2007 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Swedbank lizingas“ ir BUAB „Žydra“ sudarytos veiklos nuomos sutarties pagrindu, sutartis nutraukta 2009 m. vasario 6 d., tačiau ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡ atsakovo B. D. minėtÄ automobilį atsiėmė tik 2012 m. rugpjūčio 22 d. Pasak ieÅ¡kovo, tuo laiku, kol jis negalėjo disponuoti jam priklausančia transporto priemone jos vertė sumažėjo: 2009 m. vasario 24 d. vertė buvo 20 360,29 Eur, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. tik 9123,03 Eur, 2013 m. gegužės 6 d., kai buvo panaikintos transporto priemonei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vertė buvo 8398,98 Eur, iÅ¡ viso vertė sumažėjo 11 961,31 Eur, taip pat ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidas už antstolio R.

S. paslaugas (210,26 Eur), už UAB „Turto rizikos valdymas“ paslaugas perimant automobilį (644,69 Eur) bei už UAB „Marleksa“ paslaugas pateikiant automobilio rinkos kainos įvertinimÄ (786,50 Eur), todėl dėl atsakovo B. D. neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas iÅ¡ viso patyrė 13 602,76 Eur nuostolių. Taip pat ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinyje prašė savo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovui B. D. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ (kurio buvimo vieta nežinoma), o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sÄ skaitose, leidžiant atsakovui iÅ¡ areÅ¡tuoto turto atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, o atsakovas B. D. vengia prievolių įvykdymo, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias pasaugos priemones. IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, byloje atsakovu įtraukė „BTA Insurance Company“ SE veikiantį per AAS „BTA Insurance Company“ filialÄ , kuris yra apdraudęs atsakovo B. D. civilinę atsakomybę ir prašė žalos atlyginimÄ bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymÄ tenkino ir ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovo B. D. nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sÄ skaitose, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 13 602,76 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ nurodytas aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir įvertinęs pareikÅ¡to turtinio reikalavimo sumÄ â€“ 13 602,76 Eur, kuri yra didelė fizinio asmens atžvilgiu, sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tikėtinai pagrįstas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai Atskiruoju skundu atsakovas B. D. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o nepanaikinus atsakovo B. D. atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Swedbank lizingas“ įneÅ¡ti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 23 069,60 Eur bÅ«simiems atsakovo B.

D. nuostoliams atlyginti. Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:1. Nors pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, tačiau areÅ¡tuodamas visÄ atsakovo turtÄ leido iÅ¡ jo atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o tai, pasak atsakovo, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei pažeidžia CK 1.5 straipsnio 4 dalies ir CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymo nagrinėjant civilinę bylÄ ir sudaro galimybę ieÅ¡kovui UAB „Swedbank lizingas“ naudoti ekonominį spaudimÄ prieÅ¡ atsakovÄ B.

D..2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , t.y. nevertino, ar preliminariai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. liepos 8 d. praÅ¡yme aiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia „tikėtinai pagrįsti“ ir nurodė, kad ieÅ¡kovas yra įsitikinęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog reikalavimų pagrįstumÄ patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateikti priedai, taigi, pasak atsakovo B. D., pats ieÅ¡kovas praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pripažino, kad ne visus įrodymus surinko ir pateikė teismui, nors ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo to momento, kai ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Pažymi, kad ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo autotransporto priemonei apeliacine tvarka neskundė ir su ja sutiko. Nurodo, kad ginčo automobilio vertė 2009 m. lapkričio 9 d. buvo 36 000 Lt, be to BUAB „Žydra“ atliko automobilio remontÄ ir jo vertę pagerino 3102,41 Eur, taigi ieÅ¡kovo atsiimto automobilio vertė buvo 13 528,73 Eur. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytomis automobilio vertėmis ir atliktu jų vertinimu, nes analogiÅ¡ki automobiliai kainuoja žymiai mažiau nei nurodo ieÅ¡kovas.

Pažymi, kad jau yra patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisiant jam galimus nuostolius.3. Nurodo, kad ieÅ¡kinio suma nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu nėra visos CPK 144 straipsnio 1 dalies dispozicijos sudėties, t.y. pagrįstų įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, atsakovas B. D. niekada neslėpė ir nesirengia slėpti jokio savo asmeninio turto ir ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie tai ir negalėjo pateikti, kadangi tokių atsakovo veiksmų nėra.

Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė jokių duomenų apie atsakovo nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones.

4. Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato bankroto byloje senaties terminÄ ieÅ¡kiniams pareikÅ¡ti teisme, iÅ¡ieÅ¡kant įmonės debitorines skolas bei teikiant ieÅ¡kinius žalos atlyginimui. Nurodo, kad bendrųjų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų pagrindu ieÅ¡kovui taip pat taikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, skaičiuotinas nuo turto perėmimo dienos 2012 m. rugpjūčio 22 d., kuris Å¡iuo atveju yra praleistas. Atsakovas B. D. praÅ¡o taikyti senaties terminÄ siekiant teisinių santykių stabilumo ir atsižvelgti, jog ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ ilgÄ laikÄ negynė savo interesų.5.

Neteisėta ir nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad atsakovas B. D. vengia atsiskaityti su ieškovu, kadangi atsakovas B. D. neturi neįvykdytos prievolės ieškovui. Nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas, ieškovo ieškinio reikalavimas kilęs iš hipotetinių reikalavimų ir reikalavimas nekyla iš delikto, kuriuo dėl kalto asmens veikimo ieškovui galimai buvo padaryta žala. Atsakovas B. D. nėra sutartinių santykių ginčo subjektas ir ieškovas niekada nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų, tame tarpe ir reikalavimų ĮBĮ nustatyta tvarka bankrutavusiai UAB „Žydra“.

Be to, ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ ieškinyje nurodo, kad automobilį atsiėmė 2012 m. rugpjūčio 22 d., tuo tarpu ieškovo nustatytas šia transporto priemone naudojimosi terminas su šalimi, su kuria ir buvo sudaryta lizingo sutartis, trečiuoju asmeniu – UAB „Žydra“ baigėsi tik 2012 m. rugpjūčio 15 d., o nurodytas naudojimosi automobiliu MB F.500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) terminas teisiškai buvo įregistruotas dokumente B Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog ieškovas atsiėmė automobilį tada, kada dar galiojo ir laikinosios apsaugos priemonės turtui, o areštas transporto priemonei buvo panaikintas tik 2013 m. gegužės 6 d., taigi, pasak apelianto, pats ieškovas pripažįsta, kad pažeidinėjo įstatymo normas.6.

Byloje bÅ«tina įvertinti, ar yra pagrindas atsakovui B. D. taikyti civilinę atsakomybę ir ar egzistuoja Å¡ios atsakomybės sÄ lygos bei nustatyti, kas ir kokiÄ Å¾alÄ sukėlė ieÅ¡kovui. Atsakovas B. D. atkreipia dėmesį į paties ieÅ¡kovo elgesį ir pažymi, kad jo pareiga rÅ«pintis savo interesais ir siekti iÅ¡vengti ar sumažinti žalÄ (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) neiÅ¡nyko bankroto proceso eigoje, tačiau ieÅ¡kovas nesiėmė veiksmų, bÅ«tinų siekiant atlikti vykdymo veiksmus atgaunant autotransporto priemonę.

Be to, ieÅ¡kovo pozicija nagrinėjamuose santykiuose nenuosekli, prieÅ¡taringa, nes ieÅ¡kovas BUAB „Žydra“ 2009 lapkričio 2 d. kreditorių susirinkime nedalyvavo, kadangi laikė save privilegijuotu kreditoriumi. Faktinių ir teisinių aplinkybių visuma, pasak atsakovo B. D., sudaro įspÅ«dį, kad reikalavimu atlyginti žalÄ ieÅ¡kovas jam priklausančiÄ pareigÄ rodyti privačiÄ iniciatyvÄ savo teisių gynimu, siekia perkelti bankroto administratoriui, kuris nėra Å¡io kreditoriaus atstovas ir pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ veikia visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės interesais.7.

Pirmosios instancijos teismas pritaikė kelias laikinÄ sias apsaugos priemones: atsakovo nekilnojamojo daikto areÅ¡tÄ (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ areÅ¡tÄ . Pažymi, kad atsakovas yra apdraudęs savo civilinę ir atsakovo draudikas - „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos filialas, turi bÅ«ti įtrauktas trečiuoju asmeniu į Å¡iÄ civilinę bylÄ . Be to, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 Lt vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 Lt visiems draudžiamiesiems įvykiams, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes hipotetinė ieÅ¡kinio suma yra žymiai mažesnė nei draudimo suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699/2014).

8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui B. D., todėl nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos suformuotos 2010 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-96/2010. Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ (CPK 148 straipsnio 1 dalis).9.

Teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui turėtų įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius, Å¡iuo atveju atsakovas jau patiria hipotetinio ieÅ¡kinio, kuriuo ieÅ¡kovas siekia pasipelnyti, padarinius. Taip pat atsakovas B. D. praÅ¡o užtikrinti galimus jo nuostolius. Nurodo, kad skundžiama nutartis neužtikrina atsakovo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas per artimiausius du metus patirtų mažiausiai 23 069,60 Eur nuostolių, kaip negautų pajamų sumÄ , dėl to ieÅ¡kovas įpareigotinas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 23 069,60 Eur pinigų sumÄ ar pateikti Å¡ios sumos banko garantijÄ (CPK 146 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo BUAB „Žydra“, atstovaujamas bankroto administratoriaus B. D., praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o nepanaikinus atsakovo B. D. atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Swedbank lizingas“ įneÅ¡ti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 23 069,60 Eur bÅ«simiems atsakovo B.

D. nuostoliams atlyginti. Trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ atskirajame skunde nurodo analogiškus argumentus išdėstytus atsakovo B. D. atskirajame skunde bei papildomai pažymi, kad:1. Administratorių B. D. su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Žydra“ sieja pavedimo teisiniai santykiai ir jis materialinės naudos gauna tik tiek, kiek uždirba atlikdamas savo kaip administratoriaus funkcijas ir visos lėšos, kurias administratorius išieško iš bankrutuojančios įmonės skolininkų ar lėšos priteisiamos pagal nuginčijamus sandorius, atitenka bankrutuojančiai įmonei ir ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos jos kreditoriams, todėl administratoriaus, kaip savarankiško subjekto, atsakomybė galima tik ĮBĮ nustatyta tvarka arba jeigu būtų konstatuotas jo, kaip atstovo, piktnaudžiavimas civilinėmis procesinėmis teisėmis.

Šiuo atveju, materialinė teisinė atsakomybė dėl nuostolių, kildinamų iš lizingo sutarties, gali būti taikoma sutarties šaliai – BUAB „Žydra“, o ne jos atstovui, todėl pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai turėtų įvertinti teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir konstatuoti, kad atsakovui B. D. nekyla pareiga atlyginti nuostolius. Pažymi, kad bankroto administratorius veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir administruojamos įmonės interesais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus.

Be to, nagrinėjama byla susijusiu su viešuoju interesu, nes byla susijusi su trečiojo asmens BUAB ,,Žydra“ bankroto byla.

2. Administratorius B. D. dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali tinkamai užbaigti bankroto procedÅ«rų administruojamose bankroto bylose: BUAB „Tradicija“, BUAB „Žydra“, BUAB „Alkamenas“, BUAB „CORADO constructions“, BUAB „R&C man“ ir kitose, nes areÅ¡tavus visas atsakovo kaip fizinio asmens bankroto administratoriaus banko sÄ skaitas, atsakovas pats kaip administratorius tapo dalinai nemokus, jam iÅ¡ esmės trukdoma verstis savo profesine praktika, varžomi kitų asmenų turtiniai interesai ir teisės, dėl to atsirado bankroto bylų vilkinimas, atsakovui kyla grėsmė bÅ«ti neigiamai įvertintam Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos.

Dėl minėtų priežasčių trečiasis asmuo BUAB „Žydra“ pritaria atsakovo B. D. praÅ¡ymui užtikrinti galimus jo nuostolius (23 169,60 Eur) ir praÅ¡o teismo įpareigoti ieÅ¡kovÄ minėtÄ sumÄ Ä¯mokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Atsiliepimu į atskiruosius skundu ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡o juos atmesti. IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį neturėjo duomenų, kad atsakovo B.

D. civilinė atsakomybė yra apdrausta, nes Å¡ie duomenys teismui nebuvo pateikti dėl paties atsakovo B. D. pasyvaus elgesio ir atsisakymo bendradarbiauti su ieÅ¡kovu. Pažymi, kad ieÅ¡kovas siuntė atsakovui pretenzijÄ , kurioje prašė pateikti duomenis apie civilinę atsakomybę, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, todėl ieÅ¡kovui neliko nieko kito, kaip manyti, jog atsakovo civilinė atsakomybė nėra apdrausta ir praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonė.

2. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti teikiami trečiajam asmeniui BUAB „Žydra“ t. y. subjektui, kurio vardu veikdamas atsakovas B. D. teikė nepagrįstus ieÅ¡kinius. Pažymi, kad žalÄ ieÅ¡kovas patyrė bÅ«tent dėl to, kad atsakovas B. D. netinkamai vykdė savo, kaip trečiojo asmens BUAB „Žydra“ bankroto administratoriaus, pareigas, todėl reikalavimai ir yra reiÅ¡kiami subjektui, kurio veiksmai sukėlė žalÄ .

Be to, bÅ«tent dėl to, kad bankroto administratoriai, veikdami kaip bankrutuojančios bendrovės atstovai, gali padaryti žalÄ kitiems asmenims, Ä®BÄ® ir nustato įpareigojimÄ bankroto administratoriams apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Nurodo, kad nepagrįsti ir atskirųjų skundų teiginiai, jog ieÅ¡kinio pateikimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtais veiksmais ar negali bÅ«ti pagrindu reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Å iuo aspektu pažymi, kad teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas B.

D., veikdamas kaip trečiojo asmens BUAB „Žydra“ atstovas, pateikė nepagrįstus ieÅ¡kinius ieÅ¡kovui bei prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti ieÅ¡kovui disponuoti automobiliu Mercedes Benz E500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo atmestas, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas B. D. atlygintų nuostolius, kuriuos sukėlė nepagrįstų ieÅ¡kinių pareiÅ¡kimas bei juose iÅ¡dėstytų reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo ir trečiojo asmens pozicija dėl nuostolių, galinčių kilti taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, nėra nuosekli.

3. Atsakovo B. D. praÅ¡ymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas yra viena didžiausių finansų įstaigų Lietuvoje, jo veikla stabili, o turimo turto apimtis nesudaro jokio pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovas negalėtų sumokėti 11 584,80 Eur sumos, jei tokia bÅ«tinybė atsirastų. Pažymi, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių argumentų, kurie leistų daryti bent prielaidÄ , jog atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas galėtų bÅ«ti apsunkintas.

Be to, nurodyta nuostolių suma yra nepagrįsta jokiais įrodymais, toks prašymas neatitinka ir formos reikalavimų, nes tokie prašymai teikiami pirmosios instancijos teismui.4. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas pareikštų reikalavimų pagrįstumo nevertina, o yra vertinama tik tai, ar reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, t. y. ar pasitvirtinus ieškovo nurodomoms aplinkybėms pareikštas ieškinys galėtų būti patenkintas, taigi atskiruosiuose skunduose dėstomi teiginiai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, ieškovo įsitikinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.

Akcentuoja, kad CPK 146 straipsnis nenumato pareigos skųsti nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tam kad atsirastų teisė reikalauti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo, todėl atmestini atskirųjų skundų argumentai, kad ieškovas neskundė Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo, be to, tokia nutartis gali būti teisėta, nes galimybė reikalauti nuostolių atlyginimo yra siejama būtent su ieškinio nepagrįstumu.

Pažymi, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleista, nes teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovas įgijo nuo 2013 m. gegužės 6 d. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog automobilis buvo atsiimtas iÅ¡ atsakovo pažeidžiant teismo taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes nei viena teismo nutartimi nebuvo uždrausta ieÅ¡kovui atsiimti nuosavÄ automobilį, be to, atsakovas trukdė atsiimti ginčo transporto priemonę. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo pateikta UAB „Robinta“ atlikta turto vertinimo ataskaita, nes atsakovo užsakymu automobilio įvertinimÄ atliko su atsakovu glaudžiai susijusi bendrovė - atsakovas yra (buvo) UAB „Robinta“ darbuotojas ir bankroto administravimo paslaugas teikė kaip UAB „Robinta“ įgaliotas asmuo, be to, pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodoma jokių skaičiavimų ir nėra aiÅ¡ku, kodėl turto vertintojas nusprendė, kad automobilio kaina yra bÅ«tent 10 426,23 Eur.

Taip pat nesutinkama su atskirųjų skundų argumentais, kad ieÅ¡kovas siekia gauti daugiau nei iÅ¡leido įsigydamas ginčo automobilį. Atsakovas ir trečiasis asmuo teisingai nurodo, jog trečiojo asmens bankroto byloje yra patvirtinti ieÅ¡kovo finansiniai reikalavimai, tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo nepagrįstai finansinių reikalavimų patvirtinimÄ tapatina su Å¡ių reikalavimų patenkinimu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo B.

D. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra bÅ«tina nustatyti dvi sÄ lygas:

1. ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas;

2. nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai.

Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015 ir kt.). Pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai tarp bylos Å¡alių vyksta turtinio pobÅ«džio ginčas, vien didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir kt.).

Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kinio reikalavimo suma laikytina didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-138-186/2015).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo B.

D., kaip BUAB „Žydra“ bankroto administratoriaus, 13 602,76 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovui neperduodant ieÅ¡kovui transporto priemonės Mercedes Benz E500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 13-18 dalyse numatyta pareiga drausti bankroto administratoriaus profesinę civilinę atsakomybę. Taigi, civilinė atsakomybė, kuri kyla bankroto administratoriui dėl profesinės veiklos yra draudžiama, todėl nors byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti žalÄ iÅ¡ bankroto administratoriaus kaip fizinio asmens, tačiau turtinis reikalavimas kilęs iÅ¡ atsakovo, kaip įmonės bankroto administratoriaus veiksmų (neperduodant ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės), kurie buvo atlikti BUAB „Žydra“ bankroto proceso metu, todėl ieÅ¡kinio tenkinimo atveju žalÄ civilinės atsakomybės draudimo ribose atlygintų draudikas.

Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nepateikė duomenų apie atsakovo draudikÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo atsižvelgti į ieÅ¡kinio specifikÄ ir įvertinti aplinkybę, kad atsakovo kaip bankroto administratoriaus veikla yra draudžiama profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Ä®BÄ® 11 straipsnio 13-18 dalys). Pažymėtina, jog Ä®BÄ® 11 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 57 900 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 144 800 Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

Atsakovas B. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ /polisÄ Nr. PCAD (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog bendra draudimo suma yra 144 800 Eur, o draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui - 57 900 Eur, vadinasi, ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo dydis 13 602,76 Eur ne tik nevirÅ¡ija vienam draudžiamajam įvykiui nustatytos minimalios draudimo sumos minimumo, bet yra keturis kartus mažesnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad patikslinęs ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas byloje atsakovu įtraukė atsakovo B.

D. draudikÄ â€žBTA Insurance Company“ SE veikiantį per AAS „BTA Insurance Company“ filialÄ , iki minimumo sumažina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-699/2014). Be to byloje nėra duomenų, kad draudikas „BTA Insurance Company“ SE veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ filialÄ negalėtų sumokėti ieÅ¡kinio sumos (13 602,76 Eur), jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Atkreiptinas dėmesys, kad draudikas „BTA Insurance Company“ SE veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, tačiau iÅ¡ esmės neginčijo, jog atsakovo B.

D. galimai neteisėti veiksmai neperduodant ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės nėra draudžiamasis įvykis ir ieÅ¡kinio tenkinimo atveju jis neprivalėtų atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ už atsakovÄ B. D.. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atskirųjų skundų argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui kaip bankroto administratoriui tiesiogiai sukelia neigiamas pasekmes jo vykdomai Å«kinei komercinei veiklai, nes sudaromos kliÅ«tys vykdyti bankroto procedÅ«ras kitose jo administruojamose bylose, be to, nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali pakenkti jo dalykinei reputacijai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai ne tik ginčija ieÅ¡kinį, tačiau kartu nesutinka ir su praÅ¡omos priteisti žalos dydžiu. Atsakovas B. D. atsiliepime tiek į ieÅ¡kinį, tiek į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, kad jis perdavė ieÅ¡kovui techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį, kurio vertė tuo metu buvo 46 712 Lt, o ieÅ¡kovas dirbtinai sumažino ginčo transporto priemonės vertę jo perdavimo metu ir nepagrįstai ieÅ¡kinyje teigia, kad automobilio vertė 2012 m. rugpjūčio 22 d. (automobilio grÄ Å¾inimo momentu) buvo tik 31 500 Lt.

Taigi, Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ir automobilio Mercedes Benz E500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymas 2009 m. vasario 24 d., kai buvęs BUAB „Žydra“ direktorius perdavė bankroto administratoriui B. D. minėtÄ automobilį bei jo vertės nustatymas 2012 m. rugpjūčio 22 d., kuomet ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡ atsakovo B. D. ginčo automobilį atsiėmė, tuo tarpu areÅ¡tavus atsakovo B. D. turtÄ ieÅ¡kovo nurodytai ieÅ¡kinio 13 602,76 Eur sumai ir ieÅ¡kovui neįrodžius patirtų nuostolių dydžio, bÅ«tų nepagrįstai suvaržyta atsakovo teisė disponuoti jam priklausančiu turtu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo B. D. vykdoma bankroto administravimo paslauga yra reguliuojama teisės aktais, jos priežiÅ«rÄ atlieka Ä®monių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Remiantis vieÅ¡ais Ä®monių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, atsakovui B. D. leidimas verstis administravimo paslaugų teikimo veikla buvo iÅ¡duotas 2008 m. vasario 19 d., atsakovas yra pabaigęs 27 įmonių bankroto administravimo procedÅ«ras, o Å¡iuo metu vykdo 6 įmonių bankroto administravimo procedÅ«ras.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių visumÄ patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali lemti neproporcingas neigiamas pasekmes atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju žalÄ ieÅ¡kovui UAB „Swedbank lizingas“ didelė tikimybė, kad atlygintų atsakovo B. D. draudikas, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad draudikui (atsakovui) „BTA Insurance Company“ SE veikiančiam per AAS „BTA Insurance Company“ pareikÅ¡to 13 602,76 Eur reikalavimo suma yra didelė, todėl nėra grėsmės, kad galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo B. D. atžvilgiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).AtskirÄ jį skundÄ tenkinus aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirųjų skundų argumentų nepasisako, nes jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : AtskirÄ jį skundÄ patenkinti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                               Mindaugas Å imonis