2022-06-03 Nr. CB-4572-2-45-3-00398-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2862

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00398-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 23 d. paduotu atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „CoReal“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, nusprendęs, jog sutartyje yra įtvirtinta fiksuotos kainos kainodara, pažeidė sutarčių aiškinimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, kainodaros aiškinimo ir taikymo taisykles, įtvirtintas CK 6.653 straipsnyje bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 10 punkte. Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje teismas vertino analogiškas rangos sutarties sąlygas ir konstatavo, kad pagal sutartį buvo nustatytas fiksuoto įkainio ar faktiškai atliktų darbų atlyginimo (apytikrės sąmatos) kainodaros būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020). Teismas, konstatuodamas, kad archeologinių, geologinių, geotechninių tyrimų atlikimas nesudarė sutarties objekto, pažeidė įrodymų vertinimą nustatančią CPK 185 straipsnio normą, nes teismas visiškai nevertino sutarties priedo Nr. 4 „Veiklų sąrašas – Darbų grupių (etapų) žiniaraštis“. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje konstatuota, kad žiniaraščių detalus užpildymas, atsižvelgiant į kitą konkurse tiekėjams pateiktą informaciją, de jure turi sukelti atitinkamus padarinius sutarties kontrahentams. Teismas pažeidė vieną pagrindinių teisės principų, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, taip pat CK 6.64 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu, o kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Teismas nevertino esminės aplinkybės, kad ieškovė nevykdė sutartyje įtvirtintos pareigos pateikti nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą, todėl yra pagrindas sumažinti sutarties kainą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už kasacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie kasacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Šiuo atveju atsakovė byloje nepareiškė priešpriešinių reikalavimų, tai skųsdama teismo procesinį sprendimą turi mokėti žyminį mokestį bendrais pagrindais, tačiau prie skundo nepateikti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas