1159cb25-ea46-444a-9593-54866c6e804a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-453/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09803-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8.; 1.2.4.6.2.; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,nuteistojo M.

R. gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ penkerių metų laisvės atėmimo bausme;- BK 284 straipsnio 1 dalį - trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausme;- BK 140 straipsnio 2 dalį - keturiasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir M.

R. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. IÅ¡ M. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 554,98 Eur už V. D. , J. C. ir I. M. gydymÄ atlyginti, J. C. priteista 130 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. M. R. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. vasario 28 d. apie 17.00 val. vieÅ¡oje vietoje – alaus bare, esančiame Vilniaus g. 36, Panevėžyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis itin įžūliai, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, suduodamas du smÅ«gius peiliu J. C. , padarydamas jam pjautinę kairio žasto ir durtinę – pjautinę pilvo sienos žaizdÄ , bei peiliu suduodamas vienÄ smÅ«gį į Å¡onÄ V.

D. , padarydamas durtinę žaizdÄ kairio klubo srityje, bei peiliu suduodamas vienÄ smÅ«gį I. M. į rankÄ , padarydamas durtinę žaizdÄ kairiame žaste, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė J. C. sveikatÄ , nežymiai sutrikdė V. D. ir I. M. sveikatÄ bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .2. Taip pat M. R. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 8 d. apie 1.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas vienÄ kartÄ kumščiu sugyventinei V.

K. į veidÄ , padarydamas poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste, nežymiai sutrikdė savo Å¡eimos narės V. K. , su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, sveikatÄ .3. Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį ir jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 puntÄ bei 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti; iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamoji byla teismui buvo perduota neparuoÅ¡ta teisminiam nagrinėjimui, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendžio dalį priėmė remdamasis vien prielaidomis, kÄ draudžia ne tik įstatymas, bet ir suformuota teismų praktika. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nepavyko atkurti tiriamų įvykių sekos, todėl priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo padaryti pažeidimai vien tam, kad nenustačius nusikalstamų veikų požymių pagal nuteistajam inkriminuotus straipsnius, nereikėtų priimti iÅ¡teisinamojo nuosprendžio arba veikÄ perkvalifikuoti į lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ ir netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės.3.2.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pripažindamas tai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu ir kartu konstatavo, kad jo padaryta veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ kvalifikuotos sudėties požymį - chuliganiÅ¡kas paskatas. Minėtų nusikalstamų veikų turinys yra labai panaÅ¡us. Apeliantas aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 8 punktÄ teigia, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad jam inkriminuotus veiksmus bÅ«tų padaręs dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, juo labiau, kad ir nukentėjusieji jo nekaltino chuliganizmu.

Taip pat nuteistasis aptardamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius teigia, jog proceso metu nebuvo nustatyta nei viena faktinė aplinkybė, kuriai esant bÅ«tų galima teigti, kad apeliantas pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Be to, kad jis bÅ«tų pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar bÅ«tų buvęs konflikto iniciatoriumi iÅ¡ esmės nepatvirtino nei vienas liudytojas ar nukentėjusysis. Apelianto manymu, Å¡iuo atveju galima teigti, kad vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė bÅ«tent nukentėjusieji.3.2.1.

Nukentėjusieji patvirtino, kad jie buvo labai girti, todėl faktiÅ¡kai nieko neatsimena. Tačiau kai buvo vertinami nukentėjusiųjų veiksmai, jie kažkaip viskÄ prisiminė. Nukentėjusysis J. C. patvirtino, kad jie jau iki ateinant apeliantui buvo sukėlę konfliktÄ . Pripažino, kad nuteistÄ jį užkabino pečiu. Apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ne jis buvo konflikto iniciatorius ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas. Nors nukentėjusysis nežinojo kas, tačiau patvirtina, kad kažkas užrėmė duris ir apelianto neiÅ¡leido.3.2.2.

Nukentėjusysis V. D. patvirtino, kad buvo toks atvejis, kad kažkas praeidamas užkabino pečiu ir, kad tas žmogus tariamai iÅ¡sikvietė nuteistÄ jį į pagalbÄ . Apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog iki jam atvykstant į įvykio vietÄ , nukentėjusieji laikė jį savo prieÅ¡u ir bÅ«tent jie kÅ«rė įvykių scenarijų, o ne jis. Dėl to, jei kas ir galėjo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tai tik nukentėjusieji. 3.2.3. Liudytojas V. D. patvirtino, kad jis užblokavo duris, tačiau tai padarė nežinodamas kam užblokuoja duris.

Apelianto manymu, jam smÅ«giavo nukentėjusysis J. C. , o mosavimas virtuviniu peiliu prasidėjo po patirtų smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, esant užblokuotam išėjimui. Be to, netgi liudytojas V. D. iÅ¡sakė pastebėjimÄ , kad ir jis neatmeta tikimybės, jog tai buvo savigyna. Taip pat Å¡is patvirtino, kad jam susidarė nuomonė, jog nuteistasis ne tik, kad nesiekė sužaloti konkretaus asmens, bet iÅ¡ viso nesiekė nieko sužaloti, o tik gynėsi. Taigi liudytojas patvirtino nuteistojo savigynos faktÄ .

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino to, kad nukentėjusieji buvo nepalyginamai aukÅ¡tesni ir fiziÅ¡kai stipresni už nuteistÄ jį. 3.2.4. Liudytojas I. M. , kuris buvo blaiviausias iÅ¡ visų, pakankamai aiÅ¡kiai parodė, kad nuteistasis peiliu pradėjo gintis po to, kai jam buvo suduoti keli stiprÅ«s smÅ«giai, esant užblokuotoms durims. Tokie jo parodymai iÅ¡ esmės nesiskiria nuo nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymų, todėl pirmosios instancijos teismas jais nesivadovauti neturėjo jokio pagrindo.3.2.5.

Nuteistasis aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 apžvalgoje pateiktus teismų praktikos dėl chuliganiÅ¡kų paskatų inkriminavimo pavyzdžius teigia, jog jam inkriminuoti veiksmai neturi nieko bendro su kvalifikuojančiu požymiu - chuliganiÅ¡komis paskatomis ir negali bÅ«ti pagrindu kvalifikuoti veikÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog patriukÅ¡mavimas užtraukia administracinę atsakomybę, o žmogaus sveikatos sutrikdymo atveju visuomet yra sukeliami tam tikri nepatogumai aplinkiniams, tačiau tai nekvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

O tai, kad jo paklausus, koks jo vardas, jis atsakė „aukso kardas“ yra paprasčiausias nemandagumas ir tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.3.2.6. Priimant skundžiamÄ nuosprendžio dalį, nebuvo įvertinta įrodymų visuma. Be to, nukentėjusiųjų ir jų liudytojų parodymai pripažinti patikimais ir objektyviais, nors jie patys nurodė, kad jie buvo labai girti ir daug ko neprisimena. Nurodytos aplinkybės patvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir įrodymų vertinimo neiÅ¡samumÄ . Nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo iÅ¡vada, kuri yra paremta prielaidomis, kad apeliantas bÅ«tinai siekė kÄ nors sužaloti.

Taip pat tai, kad liudytoja E. T. geriau žino už nukentėjusįjį J. C. , kad apeliantas atsitrenkė į jo petį provokuodamas muštynes, nors to neteigė nei pats nukentėjusysis. Vertinant nukentėjusiųjų V. D. , J. C. bei liudytojų V. D. , E. T. ir R. T. parodymus, pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi (ypač R. T. ir E. T. , kurios net nebuvo tiriamo įvykio dalyvės). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vadovaudamasis tik minėtų asmenų parodymais, privalėjo būti ypatingai atidus ir kritiškas, tačiau toks nebuvo.3.3.

Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino apelianto ir jo gynėjo argumentus, kad Å¡iuo atveju jis veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji V. D. , J. C. ir liudytojas V. D. dar iki jam pasirodant bare, buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę aplinkinių atžvilgiu. Be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo galima įsitikinti, kad kiekvienas iÅ¡ jų yra akivaizdžiai fiziÅ¡kai stipresnis už jį. Be to, rÅ«kymo patalpoje jie buvo trise, tai yra rÅ«kymo patalpoje buvo V.

D. , J. C. ir V. D. , o jis buvo tik vienas. Konflikto metu jam buvo atimta galimybė pasišalinti užblokuojant duris, o virtuviniu peiliu jis pradėjo švaistytis (gintis) nuo realių smūgių, kuriuos jis patyrė iš rūkymo patalpoje buvusių asmenų. Apie tai, kad buvo būtinoji gintis, o ne siekis kurį nors tyčia sužaloti, be liudytojo V. D. parodymų patvirtino ir tas faktas, kad jis atsitiktinai pataikė ir liudytojui I. M. , su kuriuo santykiai buvo ir yra labai normalūs. Šiuo atveju negalima konstatuoti būtinosios ginties ribų peržengimo, nes jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, taip pat nenustatyta, kad gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio.

V. D. , J. C. ir V. D. už nuteistÄ jį buvo fiziÅ¡kai stipresni, jie buvo trise, buvo girti ir smÅ«gių stiprumo nekontroliavo. Apelianto manymu, minėti asmenys galėjo jį užmuÅ¡ti arba padaryti invalidu vienu smÅ«giu, jis suvokė, kad gali jį ir užspardyti. Apeliantas nurodo, jog nustatyta, kad jis peiliu pradėjo mosuoti tik po to, kai nuo smÅ«gių nepajėgė prasiveržti pro užblokuotas duris, ir ne anksčiau. Kiek laiko tęsis daužymas, jis negalėjo nustatyti, taip pat negalėjo suvokti kiek laiko rÅ«kymo patalpoje buvę asmenys, tai yra V.

D. , J. C. ir V. D. jį daužys mažame kambaryje. Be to, jie buvo per daug girti, kad galėtų kontroliuoti savo veiksmus, o daužė akivaizdžiai dėl malonumo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad jis bÅ«tų turėjęs kitÄ pasirinkimÄ , kuris leistų iÅ¡vengti daužymo.3.4. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam, neatsižvelgė į jo paties elgesį ir jo kaltės laipsnį dėl atsiradusios žalos.4.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas:

1) dėl netinkamai ištirtų byloje surinktų įrodymų, vienpusiško, nepilno bylos duomenų ištyrimo;

2) dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnio 1 dalį;

3) dėl netinkamo bÅ«tinosios ginties sÄ lygų vertinimo ir 4) dėl nepagrįstai priteisto civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėja Å¡io apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pagrįstais pripažinti apeliacinio skundo argumentus, jog M. R. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , panaikinta M. R. inkriminuota jo įvykdytÄ nusikaltimÄ kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiÅ¡kos paskatos bei pripažinta, kad sužalojimus nukentėjusiesiems apeliantas padarė veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. 5.1.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė neiÅ¡analizavęs byloje surinktų įrodymų visumos. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , palygino juos tarpusavyje ir nurodė, kuriais remiasi, darydamas iÅ¡vadas dėl M.

R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, o kuriuos atmeta. Å iuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, iÅ¡dėstęs byloje surinktus įrodymus, pateikė jų vertinimo motyvus. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , iÅ¡imtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės bei pasiÅ«lymai dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų darymo teismui nėra privalomos.

Tai, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo ir jo gynėjo siÅ«lytÄ tam tikrų atskirų įrodymų vertinimo bÅ«dÄ , savaime negali bÅ«ti vertinama, kad nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismui buvo perduota netinkamai paruoÅ¡ta baudžiamoji byla. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis nenurodė konkrečių motyvų, kodėl jo manymu baudžiamoji byla buvo paruoÅ¡ta netinkamai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pabaigus ikiteisminį tyrimÄ M.

R. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ . Jis nepageidavo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir nepateikė jokių praÅ¡ymų (t. 2, b.l. 90). Taip pat pirmosios instancijos teisme 2016 m. rugsėjo 29 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokurorui perskaičius kaltinamÄ jį aktÄ , M. R. nurodė, kad kaltinimÄ suprato (t. 2, b.l. 138). Taip pat nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nei teisiamasis, nei jo gynėjas nenurodė jokių kaltinamojo akto ar atlikto ikiteisminio tyrimo trÅ«kumų, todėl apelianto skunde formaliai nurodomas teiginys dėl netinkamo baudžiamosios bylos parengimo nagrinėjimui teisme yra nepagrįstas.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo 6. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. R. pripažino kaltu dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstomos veikos padarymo. Nuteistasis M. R. tvirtina, jog tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurioms esant bÅ«tų galima teigti, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . IÅ¡ esmės nei vienas liudytojas ar nukentėjusysis nepatvirtino, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ arba, kad jis buvo konflikto iniciatoriumi. Pasak apelianto, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė patys nukentėjusieji.

Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.6.1. Baudžiamoji atsakomybė skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡ojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.).6.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo M. R. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė įstatymÄ . 6.2.1.

Nukentėjusieji V. D. ir J. C. bei liudytojai V. D. ir E. T. patvirtino, jog alaus baro, esančio Vilniaus g. 36, Panevėžyje, rÅ«kymo kambaryje tarp nuteistojo M. R. ir J. C. kilo konfliktas dėl menkavertės priežasties, tai yra prasilenkdami jie vienas kitÄ užkabino pečiu, dėl to nuteistasis ir nukentėjusysis J. C. truputį apsistumdė (t. 2, b.l. 138, 160, 161). Liudytojas V. D. pripažino, jog po žodinio konflikto nuteistajam einant link baro jis tarp durų įkiÅ¡o kojÄ , tačiau nukentėjusieji J.

C. , V. D. ir liudytojas V. D. patvirtino, kad nei prieš M. R. išsitraukiant peilį, nei M. R. peiliu sužalojant V. D. ir J. C. , nei patys, nei jų draugai nuteistajam jokių smūgių nesudavė (t. 2, b.l. 138, 160, 161). Tokius nukentėjusiųjų parodymus, kad nuteistajam niekas smūgių nesudavė, patvirtino ir liudytoja E. T. , kuri priešingai nei teigia apeliantas, tiesiogiai matė visas tiriamo įvykio aplinkybes, kadangi įvykio metu buvo baro rūkymo kambaryje (t. 2, b.l. 161). Be to, nurodytas aplinkybes patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. G 254/2016(05) pateiktos išvados, jog M.

R. nustatyta muÅ¡tinė žaizda smakre, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje ir krÅ«tinės kairėje pusėje. Sužalojimai susiformavo nuo trauminio kietų bukų daiktų poveikio. Jų lokalizacija ir pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja jų padarymo galimybei po iÅ¡stÅ«mimo kritus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ (t. 1, b.l. 180). Tai, kad nuteistasis po to kai nukentėjusiuosius sužalojo peiliu, buvo iÅ¡mestas iÅ¡ baro ir krito ant grindinio patvirtino liudytojai V. D. ir E. T. (t. 2, b.l. 160, 161).

Be to, tai, kad buvo parkritęs ant grindinio patvirtino ir pats nuteistasis M. R. , tik jis nurodė, kad nugriuvo pats, o ne buvo išmestas iš baro. Taigi jokių kitų sužalojimų apžiūrint M. R. specialistas neužfiksavo. Šiuo atveju neabejotina, jeigu kaip teigia nuteistasis bei liudytojas I. M. , nuteistajam būtų buvę suduota daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, tokie sužalojimai būtų užfiksuoti baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti aukščiau aptartais nukentėjusiųjų V.

D. , J. C. ir liudytojų V. D. , E. T. dėl esminių aplinkybių sutampančiais jų parodymais. 6.2.2. Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad alaus baro, esančio Vilniaus g. 36, Panevėžyje, rÅ«kymo patalpoje, tai yra vieÅ¡oje vietoje, konfliktas tarp nuteistojo M. R. ir nukentėjusiojo J. C. prasidėjo dėl menkavertės priežasties (prasilenkdami vienas kitÄ užkliuvo pečiu, o nuteistajam einant link baro liudytojas V. D. tarp durų įkiÅ¡o kojÄ ), po ko nuteistasis nesant jam jokios grėsmingos situacijos iÅ¡ karto iÅ¡sitraukė peilį bei pirmiausia juo sužalojo V.

D. , kuris konflikte net nedalyvavo, po to peiliu sužalojo nukentėjusįjį J. C. . Pažymėtina, kad fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje be aiškios ir pateisinamos priežasties, matant kitiems asmenims, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės, taip elgdamasis asmuo priešpastato save visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms.

TÄ aplinkybę, jog nuteistasis M. R. konfliktÄ su nukentėjusiuoju J. C. pradėjo ir plėtojo siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti žeminantį požiÅ«rį į juos, patvirtina ir liudytojos R. T. parodymai, jog dar bÅ«damas baro viduje, vakaro metu, nuteistasis M. R. elgėsi agresyviai (t. 2, b.l. 162). Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo M. R. veika atitinka visus BK 284 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikaltimo sudėties požymius ir buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 28 straipsnio ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo 7. Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis J. C. , V. D. ir I. M. atitinkamai sunkaus bei nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų aplinkybėmis. Nuteistasis tvirtina, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis tyčia peiliu sužalojo J. C. , V. D. ir I. M. . Apelianto teigimu, jis tai padarė netyčia, gindamasis nuo nukentėjusiųjų ir liudytojų prieš jį naudoto fizinio smurto. 7.1.

Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties vieÅ¡oje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-286/2011 ir kt.). ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį.

Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2011, kt.). 7.1.1. Tai, kad buvo sunkiai sutrikdyta J. C. sveikata objektyviai patvirtina specialisto išvada Nr. G367/2016 (05) iš kurios matyti, jog J. C. nustatyta pjautinė kairio žasto srities žaizda ir durtinė pjautinė pilvo sienos žaizda. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, galimai peiliu (t. 1, b.l. 174-175). Tai, kad buvo nežymiai sutrikdyta V.

D. sveikata patvirtina specialisto išvada G379/2016 (05), iš kurios matyti, kad V. D. nustatyta durtinė žaizda kairio klubo srityje. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu (t. 1, b.l. 171). Tai, kad buvo nežymiai sutrikdyta I. M. sveikata patvirtina specialisto išvada Nr. G382/2016 (05) iš kurios matyti, kad I. M. nustatyta durtinė žaizda kairiame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu (t. 1, b.l. 168). Iš karto po tiriamo įvykio sulaikytas ir apklaustas M. R. pripažino, kad jis peiliu sužalojo J.

C. , V. D. ir I. M. , tačiau teigė, kad tai jis padarė ne tyčia, o gindamasis nuo nukentėjusiųjų ir jų draugo V. D. suduotų smūgių (t. 2, b.l. 51-53). Tokius nuteistojo parodymus paneigia aukščiau aptarti nukentėjusiųjų J. C. , V. D. ir liudytojų V. D. , E. T. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie iš esmės atitinka vieni kitus bei sutampa su specialisto išvadoje Nr. G 254/2016(05) pateiktomis išvadomis. 7.1.2. Pirmiau šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad konfliktas tarp nuteistojo M.

R. ir nukentėjusiojo J. C. prasidėjo dėl menkavertės priežasties, po ko nesant jokios pagrįstos priežasties, kadangi nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų bei liudytojų smÅ«gių nuteistajam nesudavė, nuteistasis M. R. iÅ¡sitraukė peilį bei sužalojo nuketėjusiuosius J. C. , V. D. ir liudytojÄ I. M. . Tokiu bÅ«du nuteistasis M. R. akivaizdžiai neadekvačiai reaguodamas į nuteistojo J. C. bei liudytojo V. D. veiksmus, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo požiÅ«rį į juos bei aplinkÄ , kurioje vyko konfliktas.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. R. veiksmai, kuriais jis padarė atitinkamai nežymius ir sunkų sveikatos sutrikdymus V. D. , I. M. ir J. C. , pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kadangi M. R. nusikalstami veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Apygardos teismo pateikti argumentai dėl Å¡ios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-833/2007, 2K-269-697/2016). 7.2.

Vertindamas nagrinėjant bylÄ nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis M. R. nebuvo atsidÅ«rę bÅ«tinosios ginties situacijoje. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad ne bet kokia konfliktinė situacija, net jei ji kilo dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis. 7.2.1.

IÅ¡ nukentėjusiojo V. D. , liudytojų R. T. , V. D. parodymų nustatyta, kad tiriamo įvykio dienÄ , alaus bare, esančiame Vilniaus g. 36, Panevėžyje dar iki nuteistajam M. R. ateinant į nurodytÄ alaus barÄ , tarp vyresnių baro lankytojų ir jaunesnių baro lankytojų V. D. , V. D. buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau jis buvo iÅ¡spręstas taikiai (t. 2, b.l. 160, 162). Po nurodyto konflikto į barÄ atėjo M. R. , kaip nustatyta tiek iÅ¡ nuteistojo M. R. , tiek iÅ¡ liudytojo I. M. parodymų, M.

R. į barÄ pasikvietė liudytojas I. M. (t. 2, b.l. 138, 161). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. R. teigė, kad I. M. į barÄ jį pasikvietė iÅ¡gerti alaus ir daugiau nieko jam nepasakojo. Nuteistasis patvirtino, jog eidamas į barÄ iÅ¡ draugo namų pasiėmė virtuvinį peilį ir jį užsikiÅ¡o už striukės rankovės. Peilį pasiėmė savigynai. Taip pat teigė, jog dažniausiai peilio jis su savimi nesineÅ¡iodavo (t. 2, b.l. 138). Nors byloje objektyviai nenustatyta, kad liudytojas I.

M. nuteistÄ jį į barÄ pasikvietė „daryti tvarkÄ â€œ, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės (M. R. pakviestas draugo eidamas į barÄ pasiėmė virtuvinį peilį, ko pasak nuteistojo paprastai jis nedarydavo), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis į barÄ Ä—jo ne Å¡iaip pasėdėti su draugu, o jam buvo žinoma apie anksčiau bare vykusį konfliktÄ bei tikėtinÄ poreikį iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius su anksčiau bare konfliktavusiais asmenimis, nes pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog eidamas į barÄ virtuvinį peilį iÅ¡ draugo namų pasiėmė savigynai.

Taigi nuteistasis eidamas į barÄ Å¾inojo (suvokė), kad bare esant menkiausiai priežasčiai jis galės ir turės galimybę panaudoti su savimi turimÄ virtuvinį peilį, kadangi paprastai, kad ir savigynai, asmenys užsikišę už rankovės nesineÅ¡ioja gana didelių matmenų virtuvinio peilio, kurio bendras ilgis 25,7 cm, geležtės ilgis 13 cm (t. 1, b.l. 150-153). IÅ¡ dalies tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. T. , kuri nurodė, kad atėjęs į barÄ M. R. elgėsi agresyviai, specialiai užkliuvinėjo baro lankytojus, visÄ laikÄ buvo su juodomis pirÅ¡tinėmis.

Taip pat liudytoja R. T. teigė, kad po tiriamo įvykio bare iÅ¡ nuolatinių klientų girdėjo, jog tiriamo įvykio dienÄ I. M. draugÄ kvietė „daryti tvarkÄ â€œ (t. 2, b.l. 162). 7.2.2. Kaip jau minėta, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji buvo sužaloti po tarp M. R. ir J. C. kilusio žodinio konflikto bei po to kai V. D. nuteistajam einant link baro, tarp durų įkiÅ¡o kojÄ . Taip pat objektyviais bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad tuo metu, kai tarp M.

R. ir J. C. kilo žodinis konfliktas, o V. D. tarp durų įkiÅ¡o kojÄ , pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis nuteistojo sveikatai nebuvo kilęs. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuoseklÅ«s ir vieni kitiems dėl esminių aplinkybių neprieÅ¡taraujantys nukentėjusiųjų V. D. , J. C. bei liudytojų V. D. , E. T. parodymai. Nukentėjusysis V. D. parodė, jog jis prieÅ¡ M. R. smurto nenaudojo, taip pat nematė, kad kažkas iÅ¡ jo draugų bÅ«tų kaltinamajam sudavę kumščiu (t. 2, b.l. 160).

Nukentėjusysis J. C. parodė, jog jis kaltinamajam nesmÅ«giavo (t. 2, b.l. 138-139). Liudytojas V. D. parodė, jog jis M. R. smÅ«gių nesudavė, tik po to kai Å¡is peiliu sužalojo J. C. , V. D. ir I. M. , jį iÅ¡metė iÅ¡ baro, taip pat nematė, kad J. C. kumščiu bÅ«tų sudavęs M. R. (t. 2, b.l. 160-161). Liudytoja E. T. parodė, jog ji nematė, kad kas nors iÅ¡ jos kompanijos prieÅ¡ apeliantÄ bÅ«tų naudoje smurtÄ (t. 2, b.l. 161). Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir specialisto iÅ¡vada G 254/2016(05), kurioje konstatuota, jog M.

R. nustatyta muÅ¡tinė žaizda smakre, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje ir krÅ«tinės kairėje pusėje. Jų lokalizacija ir pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja jų padarymo galimybei po iÅ¡stÅ«mimo kritus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ (t. 1, b.l. 180). Kitų sužalojimų M. R. nebuvo nustatyta. Taigi iÅ¡ aptartų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų nustatyta tai, kad M. R. atžvilgiu nukentėjusieji V. D. , J. C. bei liudytojas V. D. pirmieji neatliko jokių smurtinių, agresyvių veiksmų, jo niekas nepuolė, o apeliantas pirmasis po žodinio konflikto pradėjo puolimÄ ir sudavė smÅ«gius peiliu J.

C. , V. D. ir I. M. . Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, specialistų iÅ¡vadose (t. 1, b.l. 171, 174-175) nurodytas nukentėjusiųjų sužalojimų pobÅ«dis – durtinės žaizdos taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis ne tik mojavo ar norėjo pagÄ sdinti peiliu, bet ir tyčia nukentėjusiesiems dÅ«rė peiliu, kadangi V. D. , kuris buvo sužalotas pirmas, buvo padaryta 6 cm gylio durtinė žaizda (t. 1, b.l. 171), kas neabejotinai patvirtina, kad buvo atliktas kryptingas ir stiprus veiksmas, kadangi padarant tokį sužalojimÄ â€“ 6 cm gylio dÅ«rį, turėjo bÅ«ti panaudota jėga.

Kad buvo atliktas kryptingas veiksmas patvirtina ir tai, kad V. D. padarytos žaizdos dydžiai – 0,5×1,5 cm (t. 1, b.l. 171) sutapo su peilio pločiu – plačiausia geležtės vieta arčiau kriaunų yra 2 cm, vidutinis geležtės plotis 1,7 cm (t. 1, b.l. 150-153). Be to, iš liudytojų V. D. ir E. T. parodymų matyti ir tai, jog nuteistasis M. R. netgi ir po to, kai jis peiliu sužalojo nukentėjusiuosius bei buvo išmestas iš baro, ir toliau minėtus liudytojus agresyviai vijosi su peiliu ir tik pagrasinus, kad kviečiama policija, pabėgo ir pasislėpė (t. 2, b.l. 161, 162).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo I. M. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme pripažino nepatikimais, kadangi jie prieÅ¡tarauja pirmiau aptartiems nuosekliems bei dėl esminių aplinkybių sutampantiems nukentėjusiųjų V. D. , J. C. bei liudytojų V. D. , E. T. parodymams. Be to, paties liudytojo I. M. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. M. tvirtino, kad išėjęs parÅ«kyti, pamatė link baro bėgančiÄ jaunuolių kompanijÄ . Paskui juos bėgo M.

R. . Kai jis įėjo į rÅ«kymo patalpÄ visi pradėjo skirstytis. Jokio triukÅ¡mo jis negirdėjo. Tik po to pajuto kaip per kairę rankÄ bėga kraujas (t. 1, b.l. 59-61). Å ios apklausos metu liudytojas I. M. nenurodė, kad bÅ«tų matęs, jog V. D. , J. C. bei V. D. M. R. sudavė smÅ«gius. Tokias aplinkybes liudytojas I. M. nurodė tik pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jais nesivadovauja ir vertina juos kaip siekį padėti M. R. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nukentėjusiųjų ir liudytojo sužalojimo aplinkybių nepaneigia ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo V.

D. parodymai, kadangi jis patvirtino, kad pats smÅ«gių kaltinamajam nesudavė, taip pat nematė, kad smÅ«gius nuteistajam bÅ«tų sudavę jo draugai, jam tik taip sakė nuteistasis, kadangi jie po tiriamo įvykio kartu dirbo (t. 1, b.l. 161).7.2.3. Ä®vertinusi pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ jų patikimai nustatyta, jog nepaisant to, kad konflikto iniciatorius buvo ne vien tik nuteistasis M. R. , bet ir nukentėjusysis J. C. bei iÅ¡ dalies ir V. D. , tuo metu, kai M. R. , panaudodamas peilį, žalojo nukentėjusiuosius, nebuvo kilęs realus, akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis jo sveikatai ar net gyvybei, kadangi byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad sužaloti nukentėjusieji bÅ«tų smurtavę prieÅ¡ nuteistÄ jį.

Juolab, kad įvykio metu nuteistasis sužalojo ir savo draugÄ I. M. , kuris neabejotinai prieÅ¡ nuteistÄ jį jokio smurto nenaudojo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, smurtaudamas prieÅ¡ kavinės rÅ«kymo kambaryje buvusius asmenis, siekė ne apsiginti, tačiau siekė tokiu bÅ«du iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl menkavertės priežasties kilusį konfliktÄ . Vien baimė, kad kažkuris ar kažkurie vaikinai buvę rÅ«kymo patalpoje jį gali pulti, nesant realios puolimo grėsmės, nereiÅ¡kia, jog atsiranda bÅ«tinosios ginties situacija, suteikianti asmeniui teisę į gynybÄ .

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas aplinkybes nuteistojo M. R. veiksmus teisingai pripažino padarytais nesant bÅ«tinosios ginties situacijai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-364/2014). Šios išvados negali paneigti ir apelianto argumentai, kad konflikte dalyvavusių nukentėjusiųjų bei jų draugų buvo gerokai daugiau bei, kad jie fiziškai buvo stipresni. Pažymėtina, kad vien tai, jog tam tikras asmuo ar asmenys dėl savo fizinio pajėgumo ar skaičiaus gali būti vertinami kaip pavojingi, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nesant bÅ«tinosios ginties situacijos negalimas ir bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas. Dėl M. R. paskirtos bausmės 8. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. R. bausmės paskirtos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Tiek atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtosios bausmės, tiek nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, nėra aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti nėra pagrindo, to nepraÅ¡oma ir apeliaciniame skunde.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos 9.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nukentėjusiajam J. C. priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalÄ neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo elgesį ir jo kaltę dėl atsiradusios žalos.9.2. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis J. C. pareiškė 130 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat 6000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 37). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu nukentėjusysis J. C. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 38-39).

Apygardos teismas nukentėjusiojo J. C. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai ir iš nuteistojo M. R. jam priteisė 130 Eur turtinei žalai atlyginti. O nukentėjusiojo J. C. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir iš nuteistojo M. R. jam priteisė 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Remdamasi aukščiau aptartais įrodymais teisėjų kolegija konstatavo, kad M. R. peiliu sužalojo J. C. , tai yra neteisėtais veiksmais J.

C. sunkiai sutrikdė sveikatÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad M. R. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . 9.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. 9.4.

Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam J. C. padarytų sužalojimų pobÅ«dį - padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs pjautine kairio žasto ir durtine - pjautine pilvo sienos žaizda. Ä® tai, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas ligoninėje, taip pat neabejotinai patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, įtampÄ . PrieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apygardos teismas priteisdamas neturinę žalÄ bei nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į nukentėjusiojo J.

C. sužalojimo aplinkybes, tai yra į tai, kad nukentėjusysis tiriamo įvykio metu buvo neblaivus bei konfliktavo su nuteistuoju M. R. . Taip pat apygardos teismas įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir tinkamai nustatė nukentėjusiajam J. C. priteisiamo civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydį, tai yra pagrįstai iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jam 2000 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusiems padariniams, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai tokios iÅ¡vados nepaneigia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, n u t a r i a: nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                 SvajÅ«nas Knizleris                                                                  Aloyzas Kruopys                                                                  Daiva Pranytė-Zalieckienė