2021-04-07 Nr. AB-6851-2-69-3-00775-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-33-552/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00775-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI4-5424-815/2020 pagal pareiškėjo Kauno apygardos teismo pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

A. K. 2021 m. kovo 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė advokato Povilo Juzikio pasirašytą prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI4-5424-815/2020, grindžiamą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 157 straipsnis reglamentuoja subjektus, turinčius teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti proceso šalys ir jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras ir viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Procesas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti prašymą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-21-1026/2019; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-31-756/2020; kt.)

Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011; 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-94-602/2015; kt.). Taigi aplinkybė, jog procesiniame sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Procesiniu sprendimu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.

Asmenys, siekdami atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas ir teismo procesinis dokumentas yra įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią, pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktą prašyme atnaujinti procesą turi aiškiai nurodyti, kokias jų teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidė įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis.

Kai asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos, kurioje prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimą, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, nepagrindžia, kad įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl jo teisių ir pareigų, t. y. teismo procesinis sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (būtinosios sąlygos tokį prašymą pateikti byloje nedalyvavusiam asmeniui), prašymą atsisakoma priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-42-438/2020).

Nagrinėjamu atveju A. K. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI4-5424-815/2020 pagal pareiškėjo Kauno apygardos teismo pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, kuriame buvo nagrinėjamas Kauno apygardos teismo prašymas ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 1-1792 ir 2017 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. 1-1236 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių atskiros nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir eilei Vyriausybės norminių aktų nuostatoms.

Pažymėtina, kad dėl proceso šalių norminėje administracinėje byloje yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą reglamentuojančias teisenos taisykles, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija. 2019, 36, p. 333-390). Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų paminėta administracinė byla Nr. A-7-624/2019, kurioje teisėjų kolegija pastebėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies II skyriaus pirmajame skirsnyje, kuris reglamentuoja pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus, subjektų dalyvavimas trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis procese nėra aptartas, todėl jų įtraukimas turi būti grindžiamas bendrosiomis šiame įstatyme nustatytomis proceso taisyklėmis, atsižvelgiant į aptariamos kategorijos bylų specifiką. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi tretieji suinteresuoti asmenys yra tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nieko nesprendžia dėl suinteresuotųjų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriems kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms (2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-624/2019; taip pat žr. 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019).

Taigi nagrinėjamu atveju A. K. prašomoje atnaujinti administracinėje byloje Nr. eI4-5424-815/2020 buvo nagrinėjamas norminio administracinio teisės akto teisėtumo klausimas ir joje nebuvo sprendžiama dėl konkrečių asmenų subjektinių teisių gynimo. Šioje byloje priimtame teismo sprendime nebuvo tiesiogiai pasisakyta konkrečiai dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje A. K. prašyti atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu nėra pagrindo. Kadangi neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, todėl šiuo atveju A. K. – pagrįstai neįtrauktas į administracinės bylos Nr. eI4-5424-815/2020 nagrinėjimą – neturi teisės paduoti prašymo atnaujinti procesą šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad prašymą atnaujinti procesą padavė subjektas, nagrinėjamu atveju neturintis teisės paduoti prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI4-5424-815/2020, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. prašymą atsisakytina priimti.

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. A. K. už prašymą atnaujinti procesą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, A. K. grąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 156 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

A. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI4-5424-815/2020 atsisakyti priimti ir grąžinti jam.

Grąžinti A. K. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) už prašymą atnaujinti procesą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius