2017-12-05 Nr. AB-22533-3-62-3-00410-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1203-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00410-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.5.1; 18.10; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. Š. su 2015 m. kovo 31 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslinti skundai kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) atnaujinti terminą ginčyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 (toliau tekste – ir Išvados) dalį dėl grąžinamo miško vertės 8 645 Lt bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“; 2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalį dėl grąžinamo miško vertės 8 645 Lt; 3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Alytaus skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius) vedėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-Ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ keitimo“; 5) panaikinti Tarnybos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 6) įpareigoti Tarnybą pakartotinai atlikti O. Š. grąžintino miško bei žemės 6,04 ha vertės paskaičiavimą ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į miško plotą – 6,04 ha natūra ištisiniame plote Dzūkijos nacionaliniame parke; 7) priteisti O. Š. teismo išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jos senelis J. K. iki nacionalizacijos valdė 36,22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina B. S. (J. K. dukra) bei J. K. (sūnus) su 1991 m. lapkričio 5 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą nekilnojamąjį turtą. 1998 m. lapkričio 26 d. pagal notaro patvirtintą sutartį B. S. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą lygiomis dalimis perleido savo vaikams O. Š., J. K. ir A. B..

3. Alytaus apskrities viršininkas, pagal pareiškėjos prašymą, 2001 m. kovo 9 d. patvirtino išvadą Nr. 33-58-4366, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą 6,04 ha žemės plotą, kuris priskirtas grąžintinam miškui (vertė 8 645 Lt). 2001 m. vasario 20 d. buvo apskaičiuota kaina, tačiau nuo 2001 m. nuosavybės teisės O. Š. nebuvo atkurtos. Pareiškėja su 2006 m. lapkričio 27 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką dėl Išvadoje nurodyto žemės ploto, kuris priskirtinas grąžintinam miškui, vertės perskaičiavimo ir Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 33-ž-66 pakeitė 2001 m. kovo 9 d. Išvadą ir 1.1 papunktyje vietoj skaičių „8 645“ įrašė skaičius „13 267“, o 1.1 papunktį išdėstė nauja redakcija: „1.1. grąžintinam miškui 6,04 ha (vertė 13 267 Lt)“, tačiau atsakovas 2014 m. balandžio 15 d. informavo, kad įvertinus išvadas ir dokumentus, nustatyta, jog buvo apskaičiuota ne visa buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės (36,22 ha), kurios dalis šiuo metu apaugusi mišku, vertė, o tik dalies (18,11 ha) žemės, kuri šiuo metu yra apaugusi mišku, vertė, todėl iš 36,22 ha turėtos žemės 1 ha pareiškėjai priklausančio atkurti žemės ploto vertė, kuri nurodyta 2001 m. kovo 9 d. Išvadoje bei 2007 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. 33-ž-66, buvo nustatyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“(toliau – Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205), 2.1.3 punkto nuostatas.

4. O. Š. nurodė, kad Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 buvo pripažintas netekusiu galios Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 33-ž-66 ir pakeista Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvada Nr. 33-58-4366, kurioje vietoje skaičių „8 645“ įrašyti skaičiai „8 921“, ir nurodyta, kad 2001 m. kovo 9 d. išvada Nr. 33-58-4366 galioja tik kartu su šiuo įsakymu. Taryba 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3062 minėtą Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 paliko nepakeistą.

5. Pareiškėjos nuomone, pagal galiojančius teisės aktus, nuosavybės teisės į neteisėtai nacionalizuotą turtą piliečiams arba jų paveldėtojams atkuriamos toje pačioje vietoje, kur šis turtas yra, todėl lygiavertis grąžintinos žemės vertės skaičiavimas turi būti atliktas natūra, pagal esamą tikrąją miško vertę ir medienos kiekį vietoje. O. Š. pažymėjo, kad grąžintinos nuosavybės vertės skaičiavimai buvo atlikti tris kartus – 2001 m. vasario 20 d., 2007 m. sausio 10 d. ir 2014 m. rugpjūčio 7 d., tačiau jie buvo atlikti skirtinguose J. K. iki nacionalizacijos valdytuose sklypų kvartaluose, vertinant skirtingus žemės plotus (6,04 ha, 18,11 ha, 25,5 ha), nurodant skirtingus kvartalus, juose nurodytos skirtingos grąžintino žemės sklypo kainos, nors vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.3 ir 2.1.4 papunkčiais, minėtu nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos (toliau – Žemės įvertinimo metodika), 2.1 papunkčiu, iš miškotvarkos ir dirvožemių planų imami duomenys apie miško augimviečių tipus, medyną sudarančių medžių vidutinį skersmenį ir tūrį pagal medžių rūšis; ir 2.2 papunkčiu apskaičiuojama miško žemės vertė (šios metodikos 7 priedas) ir medynų tūrio vertė (šios metodikos 8 priedas), o tai, nustatant vertę, nebuvo padaryta. Taigi, atsakovas be jokios priežasties vilkina atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jos senelio J. K. nekilnojamą turtą – 6,04 ha miško sklypą natūra ištisiniame plote Dzūkijos nacionaliniame parke, nors visiems kitiems pretendentams nuosavybės teisės jau yra atkurtos.

6. O. Š. pažymėjo, kad nuo 2001 m. dėl nuosavybės teisių atkūrimo nuolat kreipėsi į įvairias institucijas. Nurodė, kad yra socialiai remtina, o jos pajamos mažos, todėl neturėjo galimybių gauti reikalingos teisinės konsultacijos, pati ji nėra išsilavinusi, nežino galiojančių įstatymų, be to serga sunkia liga ir tik 2015 m. vasario 2 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. O. Š. buvo paskirtas advokatas ir su 2015 m. kovo 31 d. skundu ji kreipėsi į teismą, todėl terminą ginčyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvadą Nr. 33-58-4366 bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 praleido dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti.

7. Teismo posėdyje pareiškėja O. Š. ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Tarnyba pažymėjo, kad J. K. ir pareiškėjos motina B. S. tuometei Alytaus rajono Raitininkų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 5 d. pateikė bendrą prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, tėvo J. K., (duomenys neskelbtini) valdytą 36,22 ha žemės plotą. B. S. su savo vaikais J. K., A. B. ir O. Š. 1998 m. lapkričio 26 d. sudarė notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią B. S. perleido J. K. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 6,03 ha žemės plotą, A. B. – į 6,04 ha žemės plotą ir O. Š. – į 6,04 ha žemės plotą. Visiems pretendentams, išskyrus pareiškėją, nuosavybės teisės yra atkurtos.

10. O. Š. su 2006 m. lapkričio 27 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką dėl 2001 m. kovo 9 d. Išvadoje nurodyto 6,04 ha žemės ploto, kuris priskirtas grąžintinam miškui, vertės perskaičiavimo ir nurodė, kad už šią vertę (8 645 Lt) kitoje vietoje galės gauti tik 2 ha miško. Alytaus apskrities viršininkas, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 33-ž-66 pakeitė išvadą ir 1.1 papunktyje vietoj skaičių „8 645“ įrašė skaičius „13 267“ ir 1.1 papunktį išdėstė nauja redakcija: „1.1. grąžintinam miškui 6,04 ha (vertė 13 267 Lt)“.

11. O. Š. 2014 m. vasario 10 d. Tarnybos direktoriui pateikė prašymą, kuriame teigė, kad 2011 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. 33-58-4366 nurodyta 6,04 ha turėtos žemės, kuri priskirta grąžintinam miškui, vertė buvo apskaičiuota ne nuo viso buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos 36,22 ha žemės ploto, bet nuo dalies –18,11 ha žemės ploto. Atsižvelgęs į O. Š. prašymus, nustatytus faktus bei teisės aktų pažeidimus, Tarnybos direktorius Alytaus skyriaus vedėjui pavedė inicijuoti pakartotinį buvusio savininko J. K. valdytos 36,22 ha žemės vertės nustatymą. Alytaus skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 pripažino netekusiu galios bei pakeitė 2001 m. kovo 9 d. Išvadą ir vietoj skaičių „8 645“ įrašė skaičius „8 921“. Tarnyba 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3062 pareiškėjos skundą atmetė. Įvertinus pateiktus buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės (36,22 ha) vertės skaičiavimus, kuriuos 2014 m. rugpjūčio 7 d. atliko Alytaus rajono Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė E. P., buvo nustatyta, kad jie buvo atlikti laikantis Žemės įvertinimo metodikos reikalavimų, todėl ginčijamas 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 ir 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-3062 yra pagrįsti.

12. Atstovas pažymėjo, kad prašyme nurodyta atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau patikslintame skunde pareiškėja nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą 6,04 ha žemės plotą natūra. Kadangi buvusio savininko J. K., Petro sūnaus, iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytas 36,22 ha žemės plotas niekada nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalies nuostatų.

13. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d. ir nuo 2012 m. vasario 1 d.) suponuoja išvadą, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią, o po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimą. Be to, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, būdą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo savo iniciatyva iki 2012 m. sausio 31 d. turėjo teisę parinkti institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo darbus. Kadangi O. Š. iki 2003 m. balandžio 1 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (grąžinti natūra) pakeitimo atsakovui nepateikė, nuosavybės teisės turi būti atkurtos tik 2001 m. vasario 14 d. prašyme nurodytu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.

14. Tarnyba akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja ir A. B. nepageidavo atkurti nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, ją susigrąžinant natūra, o pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam miško sklypus kitoje vietoje, Alytaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šią žemę priskyrė laisvos žemės fondo žemei. Kiti piliečiai, kurie susigrąžinti natūra turėtoje vietoje žemės ar miško nepageidavo, turėjo ir turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės ar miško sklypus buvusioje savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas priskirta laisvos žemės fondo žemei.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos reikalavimu įpareigoti jį atkurti nuosavybės teises į pagal 1998 m. lapkričio 26 d. sutartį perleistą lygiavertį 6,04 ha žemės plotą, kadangi O. Š. prašymas susigrąžinti žemę nagrinėjamas kiekviename rengiamame Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau jai nepasirenkant lygiaverčio žemės ploto, žemės sklypai nėra suprojektuoti, o tai reiškia, kad nuosavybės teisės pareiškėjai neatkuriamos ne dėl institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą, kaltės, o dėl O. Š. neapsisprendimo.

16. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skundo reikalavimai prieštarauja vieni kitiems – O. Š. pageidauja, kad būtų iš naujo atliktas jai grąžintino 6,04 ha miško ir žemės sklypo vertės apskaičiavimas, o tai reiškia, kad pareiškėja pageidauja, jog nuosavybės teisės į žemę jai būtų atkurtos 2001 m. vasario 14 d. prašyme nurodytu būdu – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. O. Š. taip pat prašo įpareigoti Tarnybą iki 2016 m. gruodžio 31 d. atkurti jai nuosavybės teises į pagal 1998 m. lapkričio 26 d. sutartį perleistą miško plotą – 6,04 ha ištisiniame plote, t. y. kompensuoti natūra Dzūkijos nacionaliniame parke, taigi, pareiškėja pageidauja, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos natūra turėtoje vietoje.

17. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą pozicija. Pažymėjo, kad O. Š. nuosavybės teisių atkūrimo procese nebuvo aktyvi, todėl terminą ginčyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalį dėl grąžinamo miško vertės 8 645 Lt bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 praleido nesant svarbių priežasčių, todėl nėra jokio pagrindo jį atnaujinti.

II. 18. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalies bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“ panaikinimo netenkino, administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalį bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad O. Š. apie 2001 m. kovo 9 d. išvadą Nr. 33-58-4366 tapo žinoma dar 2004 m. spalio mėnesį gavus Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 27 d. raštą Nr. (1.28)-4-718 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, apie šios išvados turinį pareiškėja taip pat buvo informuota Tarnybos 2011 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-1194, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 3IN-Š-1649-1282, Alytaus skyriaus 2014 m. vasario 4 d. raštu Nr. 293-(14.2.45)-3, Tarnybos 2014 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-956 bei Tarnybos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3062. Apie Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 O. Š. vėliausiai tapo žinoma dar 2014 m. balandžio mėnesį gavus Tarnybos 2014 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-956 bei 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3062. Duomenų, jog minėtų raštų pareiškėja nėra gavusi, nėra. Visus minėtus O. Š. adresuotus raštus ji pateikė teismui kartu su 2015 m. balandžio 1 d. skundu.

20. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką, teismas sprendė, kad O. Š. nurodomas nežinojimas ir nesuvokimas, kad priimti sprendimai pažeidžia jos teises, turi būti vertinamas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačios pareiškėjos valios. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad O. Š. buvo atidi bei rūpestinga ir per mėnesį nuo minėtų raštų (atsakymų į jos skundus (pareiškimus)) gavimo ėmėsi kokių nors veiksmų ginčui teisme iškelti. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja neaktyviai ir nerūpestingai naudojosi įstatymų jai suteiktomis teisėmis. O. Š. nurodytos priežastys, kad ji yra socialiai remtina, jos pajamos mažos, pareiškėja neturėjo galimybių gauti reikalingos teisinės konsultacijos, nėra išsilavinusi, nežino galiojančių įstatymų, serga sunkia liga, jai nebuvo kliūtis su prašymais (skundais) ne po vieną kartą kreiptis į įvairias institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau skundo teismui per nustatytą terminą nepateikė. O. Š. nurodė, kad 2015 m. vasario 2 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau jokių svarbių priežasčių, dėl kurių į minėtą tarybą nesikreipė ankščiau, byloje nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad suteikus antrinę teisinę pagalbą, pateikusi 2015 m. balandžio 1 d. skundą teismui, pareiškėja 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalies bei 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-ž-66 teisėtumo neginčijo, o skundą dėl šių aktų panaikinimo teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 25 d.

21. Įvertinęs aplinkybę, kad nuo ginčijamos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 priėmimo iki reikalavimo ją panaikinti – skundo teismui padavimo 2015 m. lapkričio 25 d. – praėjo daugiau nei 14 metų, todėl pareiškėja praleido ir bendrąjį 10 metų senaties terminą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas skundui dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalies bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-ž-66 panaikinimo buvo praleistas nesant svarbių priežasčių, todėl nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti. Atmetus prašymą terminui atnaujinti, administracinės bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti minėtus aktus (jų dalis), remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, buvo nutraukta.

22. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes bei Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. kovo 3 d. iki 2008 m. spalio 17 d.) 2.1 ir 2.1.3 papunkčių nuostatas, padarė išvadą, kad šiose nuostatose yra įtvirtinta sąlyga apskaičiuoti visą turėtos žemės, miško ar vandens telkinio, bet ne atskiros dalies turėtos žemės, miško ar vandens telkinio, vertę, todėl apskaičiavus visos turėtos žemės, miško ar vandens telkinio vertę bei ją padalinus iš turėtos žemės, miško ar vandens telkinio ploto, nustatoma turėtos žemės, miško ar vandens telkinio 1 ha vertė, kurią padauginus iš pretendentui priklausančio atkurti nuosavybės teises žemės, miško ar vandens telkinio ploto, nustatoma jam atkuriamos žemės, miško ar vandens telkinio vertė.

23. Teismas nurodė, kad Alytaus rajono Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė E. P. 2014 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinai atliko visos buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės (36,22 ha) vertės skaičiavimus ir nustatė, kad iki nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemės (36,22 ha) vertė yra 5 3511 Lt, o šios žemės 1 ha vertė – 1 477 Lt. Atsižvelgiant į tai, O. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 6,04 ha žemės plotą, šio žemės ploto vertė yra 8 921 Lt. Šias aplinkybes liudytoja E. P. patvirtino ir teismo posėdyje. Liudytojas G. G. patvirtino, jog jis atliko ginčo žemės vertės skaičiavimus 2001 m. vasario 20 d. ne nuo viso savininkui J. K. priklausančio žemės ploto – 36,22 ha, o tik nuo jo dalies – 18,11 ha. Akivaizdu, kad dėl to ginčo žemės sklypo vertės skiriasi. Taigi, 2001 m. kovo 9 d. išvada Nr. 33-58-4366 bei 2007 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 33-ž-66 buvo priimti vadovaujantis valstybės parduodamo, nuomojamo arba suteikiamo neatlygintinai miškų ūkio paskirties sklypo kaina, kuri buvo apskaičiuota ne pagal visą buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės, kurios dalis šiuo metu yra apaugusi mišku, vertę, bet tik pagal dalį turėtos žemės, kuri šiuo metu yra apaugusi mišku, vertės, taip pažeidžiant Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.3 papunkčio nuostatas.

24. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 20 2.2 ir 2.2.1 papunkčiuose (redakcija galioja nuo 2010 m. gruodžio 29 d.) nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, žemės vertę teisės aktų nustatytais atvejais apskaičiuoja Tarnybos teritoriniai padaliniai <...> pagal žemės sklypų vertės skaičiavimus, kuriuos pateikia kaimo teritorijoje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų, suformuotų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, rengiamuose Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ nustatyta tvarka, – žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys arba kadastro duomenis nustatantys asmenys.

Šiems asmenims duomenis apie žemės naudmenų našumo balą pateikia valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, o duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio vertę – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Pareiškėjos skundo motyvas, kad dokumentuose, kuriuose 2001 m., 2007 m. ir 2014 m. buvo apskaičiuota buvusio savininko turėtos žemės vertė, skiriasi nurodyti miško kvartalų, miško taksacinių sklypų numeriai, jų plotai, yra nepagrįstas, kadangi 2001 m. ir 2007 m. skaičiuojant buvusio savininko turėtos žemės vertę, buvo apskaičiuota ne visos valdytos žemės (36,22 ha) vertė, bet tik dalies turėtos žemės vertė, todėl 2014 m. apskaičiuojant visą buvusio savininko žemės vertę, atitinkamai keitėsi miško taksacinių sklypų plotai, taip pat į turėtą žemę pateko kitų miško kvartalų ir miško taksacinių sklypų, kurie nebuvo nurodyti 2001 m. ir 2007 m. atliekant tik dalies turėtos žemės vertės skaičiavimus.

Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. P.. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės (36,22 ha) vertės skaičiavimas, kurį 2014 m. rugpjūčio 7 d. atliko Alytaus rajono Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė E. P., teismo nuomone, buvo atliktas laikantis Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.3 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. kovo 3 d. iki 2008 m. spalio 17 d.) ir Žemės įvertinimo metodikos nuostatų, todėl ginčijamas Alytaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d.

įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ keitimo“, kuriuo buvo patikslinta 6,04 ha žemės ploto vertė, bei ginčijamas Tarnybos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-3062 yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti bei įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti pareiškėjai grąžintino miško bei žemės 6,04 ha vertės apskaičiavimą.

25. Teismas akcentavo, kad pareiškėja nurodė, jog 2001 m. vasario 14 d. Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ji pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą 6,04 ha žemės plotą, grąžinant jį natūra. Aptaręs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad joje yra numatyta galimybė pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, t. y. susigrąžinti žemę ar mišką natūra, tačiau tik tuo atveju, jeigu ši žemė ar miškas anksčiau buvo priskirti valstybės išperkamai žemei ar miškui. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytas 36,22 ha žemės plotas buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl nėra pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatų.

26. Aptaręs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcijas, galiojusias iki 2012 m. sausio 31 d. ir nuo 2012 m. sausio 31 d., teismas padarė išvadą, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią, o vėliau pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo), negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimą. Be to, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, būdą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo savo iniciatyva iki 2012 m. sausio 31 d. turėjo teisę parinkti institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (grąžinti natūra) pakeitimo atsakovui pareiškėja nepateikė, todėl nuosavybės teisės turi būti atkurtos 2001 m. vasario 14 d. prašyme nurodytu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. Atkreipė dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog už žemę, taip pat vandens telkinius saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

28. Teismas pažymėjo, kad O. Š. patikslinto skundo reikalavimai prieštarauja vieni kitiems: patikslinto skundo antruoju reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti administracinius aktus, o trečiuoju reikalavimu – įpareigoti atlikti žemės vertės paskaičiavimą, todėl darytina išvada, jog ji siekia atkurti nuosavybės teise į žemę 2001 m. vasario 14 d. prašyme nurodytu būdu – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą, tačiau ketvirtuoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į 6,04 ha miško plotą, kompensuojant natūra turėtoje vietoje. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad O. Š. prašymas nagrinėjamas kiekviename Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos projekte, tačiau jai nepasirenkant lygiaverčio žemės ploto, nėra galimybės suprojektuoti sklypo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iki 2016 m. gruodžio 31 d. atkurti nuosavybės teises į jai pagal 1998 m. lapkričio 26 d. sutartį perleistą miško plotą – 6,04 ha ištisiniame plote, kompensuojant natūra Dzūkijos nacionaliniame parke, nėra pagrįstas.

III. 29. Pareiškėja O. Š. pateikė apeliacinį skundą, kurį vėliau patikslino, ir prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą bei priimti sprendimą, kuris leistų atkurti jai nuosavybės teises į 6,04 ha miško.

30. O. Š. pažymi, kad 1999 m. gegužės mėnesį visi pretendentai buvo pakviesti dėl J. K., Petro, nuosavybės teise valdytos žemės ribų atkūrimo. Riboms nurodyti buvo kviesta pareiškėjos motina B. S.. Pasirinkus pradėti nuo pietinės sklypo dalies, paaiškėjo, kad į miško sklypą, prieinantį prie ežero, 1997 m. nuosavybės teisės buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) gyventojai M. P.. O. Š. buvo nurodyta, kad norint atkurti nuosavybės teises, priklausančią dalį reikia išsikelti į (duomenys neskelbtini) valstybinį mišką, kadangi pasislinko kaimyninių sklypų ribos. Sužinojusi, kad brolis ir sesuo jiems priklausiusias dalis išsikėlė, pareiškėja manė, kad jai to nereiks daryti. O. Š. 2001 m. vasario 14 d. pateikė prašymą sugrąžinti miško žemę lygiaverčiu sklypu.

31. O. Š. teigia, kad negali įrodyti, jog jai nebuvo suteikta galimybė pasirinkti sklypą iš laisvo valstybinio žemės fondo ir atkurti nuosavybės teises, nors visiems kitiems pretendentams jos jau seniai buvo atkurtos. Nutarusi, kad tai yra susiję su J. K. nuosavybės teise valdytos žemės ribų atkūrimu, su 2014 m. sausio 3 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą ir prašė nurodyti, kada buvo surašytas J. K. nuosavybės teisių iki nacionalizacijos valdytos žemės ribų atkūrimo aktas. Atsakovas 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. ISS-(7.5)-956 nurodė, kad nebuvo būtinybės kartografuoti J. K. žemės ribų, kadangi 1909 m. (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) valstiečių valdomų žemių plane nurodytos J. K. iki nacionalizacijos valdytas žemės ribos. Susipažinusi su nurodytu planu, O. Š. negalėjo rasti J. K., Petro, vardu nurodytos nuosavybės.

32. O. Š. teigia, kad į miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės skaičiavimą, atliktą 2014 m., neįeina pretendentų, kuriems nuosavybės teisės atkurtos natūra į 770 miško kvartalo 8, 10 ir 11 taksacinius sklypus. Į 782 kvartalą neįeina 16 ir 18 taksaciniai sklypai, į 766 kvartalą – 29 taksacinis sklypas, 766 kvartale nėra 32, 33, 34 ir 37 taksacinių sklypų, tačiau jų vertė buvo apskaičiuota. 2001 m. vertės skaičiavimui buvo imami 59 ir 63 miško kvartalų taksaciniai sklypai, nors 59 taksacinis kvartalas yra ne (duomenys neskelbtini), 63 miško kvartalo 1 ir 2 taksaciniai sklypai iki nacionalizacijos priklausė A., o to paties kvartalo 3, 4, 5, 6 ir 7 taksaciniai sklypai iki nacionalizacijos buvo J. nuosavybė. Pagal šių miško kvartalų taksacinių sklypų vertę, nieko bendro neturėjusia su buvusia J. K. iki nacionalizacijos nuosavybe, jam buvo 2001 m. apskaičiuota grąžintino 6,04 ha miško vertė.

33. Pareiškėja pateikė Tarnybai 2014 m. vasario 10 d. prašymą, nurodydama, kad 6,04 ha žemės vertė buvo perskaičiuota ne nuo iš viso buvusio savininko iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos 36,22 ha žemės ploto ir Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjas inicijavo pakartotinį buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos 36,22 ha žemės vertės nustatymą ir buvo nustatyta, kad visos 36,22 ha žemės vertė yra 53 511 Lt, 1 ha vertė – 1 477 Lt. Taigi, visa grąžintinos 6,04 ha žemės vertė yra 8 921 Lt. Pareiškėja pažymi, kad gavusi tokią išmoką, ji vos galės nusipirkti 1 ha žemės ūkio paskirties žemės.

34. Pareiškėja akcentuoja, kad Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 33-12197, jai buvo suprojektuotas 5,2 ha žemės ūkio paskirties sklypas, tačiau nors ir dalyvavo projektavimo susirinkime, ji pasirinkti sklypo nebuvo kviesta. Pažymi, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 27 d. rašte Nr. (1.28)-4-718 privažiavimui nurodyta atkarpa tarp privačių žemės valdų. Tokio sklypo ji atsisakė.

35. Pareiškėja nurodo, kad 2006 m. Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte į sklypų projektavimo susirinkimą buvo pakviesta, 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Matininkas G. G. beveik temstant ją nuvežė į privačią J. K. nuosavybę Dzūkijos nacionaliniame parke. Vėliau jai G. G. parodė Dzūkijos nacionalinio parko Mežonių kaimo mišką ir nurodė, kad galėtų atkurti nuosavybės teises grąžinant jai lygiaverte natūra 2 ha parodyto miško.

36. O. Š. domintis, kodėl jai 2006 m. Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 4-670-91.28) buvo nurodyta, kad 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 33-ž-2807 patvirtintame Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte buvo suprojektuotas sklypas, kurio pareiškėja atsisakė, tačiau paprašius pateikti atsisakymą, buvo pataisyta, kad O. Š. sklypo nepasirinko.

37. Pareiškėja paaiškina, kad 2010 m. Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte nurodyta, kad sklypo iš laisvo valstybinio žemės fondo ji nepasirinko. O. Š. turėjo rinktis iš palydovo darytų nuotraukų, kurių ji nesuprato.

38. 2013 m. Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu pareiškėja pasirinko sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) miške, ir daugiau nebuvo leidžiama rinktis. Matininkė E. P. nurodė, kad pritrūks išvados vertės. Spalio mėnesį O. Š. buvo kviesta pasirašyti dėl suprojektuoto sklypo. Buvo palikta pusė jos pasirinkto sklypo ir pridėti 2 nedideli (duomenys neskelbtini) sklypai. Pareiškėja prašė šiuos sklypus apžiūrėti vietoje, pati jų susirasti nesugebėjo. Pareiškėja 2013 m. spalio 30 d. buvo kviesta į žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą ir jame viena dalyvavo. Alytaus žemėtvarkos skyriaus rašte nurodyta, kad O. Š. pasirinko du žemės sklypus iš laisvo valstybinio žemės fondo žemės – žemės sklypus Nr. 59 ir Nr. 134, esančius (duomenys neskelbtini), ir trečiojo žemės sklypo Nr. 116 dalį, kadangi išvadoje nurodytos vertės visam likusiam plotui nepakako. Tačiau Ryliškių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščiuose O. Š. tokių sklypų nerado. O. Š. pažymi, kad daug metų serga ir jai nelengva nuosekliai dėstyti mintis. Mano, kad jai valstybės pasiūlytas advokatas nekvalifikuotai surašė skundą pirmosios instancijos teismui. Iš patikslinto 2015 m. lapkričio 25 d. skundo pirmosios instancijos teismui, kurį pasirašė O. Š. matyti, kad apeliantė prašo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66, kuris jau 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1289 buvo panaikintas (II t.; b. l. 147). Advokatas minėtą Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 buvo prašęs palikti galioti (I t.; b. l. 5).

39. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog Alytaus rajono Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė E. P. 2014 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinai atliko visos buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės (36,22 ha) vertės skaičiavimus ir nustatė, kad iki nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemės (36,22 ha) vertė yra 53 511 Lt, o šios žemės 1 ha vertė – 1 477 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 6,04 ha žemės plotą, šio žemės ploto vertė yra 8 921 Lt. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja E. P., o liudytojas G. G. nurodė, jog jis ginčo žemės vertės skaičiavimus 2001 m. vasario 20 d. atliko ne nuo viso savininkui J. K. priklausančio žemės ploto, o tik nuo jo dalies. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties ginčo žemės sklypo vertės skiriasi, todėl 2001 m. kovo 9 d. Išvada bei 2007 m. sausio 17 d. ĮSAK Nr. 33-Ž-66 buvo priimti vadovaujantis valstybės parduodamo, nuomojamo arba suteikiamo neatlygintinai miškų ūkio paskirties sklypo kaina, kuri buvo apskaičiuota ne pagal visą buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės (36,22 ha), kurios dalis šiuo metu yra apaugusi mišku, vertę, bet tik pagal dalį (18,11 ha) turėtos žemės, kuri šiuo metu yra apaugusi mišku, vertės, taip pažeidžiant Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.1.3 punkto nuostatas.

41. Tarnyba nesutinka, kad apeliantės motyvu, kad dalyvaudama Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos projektuose, ji negali įrodyti, kad jai nesuteikiama galimybė pasirinkti sklypo iš laisvo valstybinio žemės fondo, kadangi O. Š. prašymas susigrąžinti žemę nagrinėjamas kiekviename rengiamame Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau jai nepasirenkant lygiaverčio žemės ploto, žemės sklypai nėra suprojektuoti, o tai reiškia, kad nuosavybės teisės pareiškėjai neatkuriamos ne dėl institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą, kaltės, o dėl pačios O. Š. neapsisprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

43. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą ir atkurti nuosavybę į 6,04 ha miško, t. y. atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. turėtą miško žemę natūra.

44. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pareiškėjai O. Š. natūra bei dėl grąžintino žemės sklypo vertės paskaičiavimo teisingumo.

Dėl termino ginčyti sprendimus atnaujinimo

45. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalies bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“ panaikinimo netenkino, administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalį bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 nutraukė, o likusią skundo dalį (panaikinti Tarnybos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti Tarnybą pakartotinai atlikti O. Š. grąžintino miško bei žemės 6,04 ha vertės paskaičiavimą ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į miško plotą – 6,04 ha natūra ištisiniame plote Dzūkijos nacionaliniame parke) atmetė kaip nepagrįstą.

46. Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

47. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia apskųsti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalį bei Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66 „Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 keitimo“.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai apie 2001 m. kovo 9 d. išvadą tapo žinoma dar 2004 m. spalio mėnesį gavus Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 27 d. raštą Nr. (1.28)-4-718 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“. Šį O. Š. adresuotą raštą ji pateikė teismui kartu su 2015 m. kovo 31 d. (teisme užregistruotas 2015 m. balandžio 1 d.) skundu (I t., b. l. 6). Taigi, pareiškėja kreipėsi į teismą pirmiau nurodytą terminą praleidusi daugiau nei 10 metų.

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimams dėl 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 bei 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-ž-66 pateikti, o atmetęs prašymą atnaujinti terminą, pagrįstai nutraukė ir bylos dalį dėl prašymų panaikinti 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalį bei 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 33-ž-66. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista.

Dėl sklypo vertės apskaičiavimo

50. Kiti du pareiškėjos prašymai pirmosios instancijos teismui susiję su 6,04 ha miško žemės vertės paskaičiavimo teisingumu (prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“) ir su reikalavimu grąžinti 6,04 ha miško žemės sklypą natūra.

51. Minėtu Tarnybos sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-3062 buvo paliktas galioti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1289 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-ž-66 pripažinimo netekusiu galios ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ keitimo“. Šio įsakymo (Nr. 1289) 1 punktu buvo pripažintas netekusiu galios Alytaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 33-ž-66 bei 2 punktu pakeista 2001 m. kovo 9 d. išvados Nr. 33-58-4366 dalis, susijusi su miško žemės vertės nustatymu: vietoj skaičiaus „8 645“ įrašytas skaičius: „8 921“(I t.;b. l .22).

52. Pareiškėja apeliaciniame skunde neprašo naikinti 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-3062 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (I t., b. l. 28), kuriuo buvo sprendžiama dėl O. Š. 2014 m. spalio 14 d. skundo Tarnybai (I t., b. l. 25), kuriame ji ginčijo perskaičiuotą buvusio savininko J. K. turėtą miško žemės sklypo vertę. Tačiau iš apeliacinio skundo visumos matyti, kad pareiškėjos netenkina 6,04 ha grąžintino miško žemės sklypo vertė; ji apeliaciniame skunde daro prielaidas, kad gavusi tokią išmoką, vos galės nusipirkti 1 ha žemės ūkio paskirties žemės, o naujai 2014 m. įvertinta viso grąžintino žemės sklypo vertė dėl įvairių priežasčių nėra teisinga:

52.1. teigia, kad 2014 m. atliekant žemės sklypo vertės perskaičiavimą, buvo įtraukti skirtingi nei 2001 m. skaičiuojant miško žemės sklypo vertę miško taksacinių sklypų plotai. Vertinant šį teiginį, pažymėtina, kad 2001 m. skaičiuojant buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės vertę, vertė buvo skaičiuojama ne nuo viso turėto žemės sklypo, o tik dalies sklypo, o 2014 m. atliekant apskaičiavimą buvo skaičiuojama visa turėta J. K. žemės sklypo (36,22 ha) vertė, todėl keitėsi ir miško taksacinių sklypų plotai, pateko kitų miško kvartalų ir miško taksacinių sklypų, kurie nebuvo nurodyti 2001 m. atliekant tik dalies turėtos žemės vertės paskaičiavimus (I t., b. l. 30).

52.2. nurodo, kad, jos nuomone, 2001 m. vertės skaičiavimui buvo imami 59 ir 63 miško kvartalų taksaciniai sklypai, nors 59 taksacinis kvartalas yra ne (duomenys neskelbtini), 63 miško kvartalo 1 ir 2 taksaciniai sklypai iki nacionalizacijos priklausė A., o to paties kvartalo 3, 4, 5, 6 ir 7 taksaciniai sklypai iki nacionalizacijos buvo J. nuosavybė. Pagal šių miško kvartalų taksacinių sklypų vertę, nieko bendro neturėjusia su buvusia J. K. iki nacionalizacijos nuosavybe, jam buvo 2001 m. apskaičiuota grąžintino 6,04 ha miško vertė. Vertinant šį pareiškėjos teiginį, pažymėtina, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertę perskaičiavo inžinierė E. P. 2014 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 23), todėl anksčiau 2001 m. atlikti skaičiavimai jokios teisinės reikšmės neturi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei vienas apeliantės nurodytas kvartalas (nei 59, nei 63), 2014 m. rugsėjo 12 d. perskaičiuojant minėto sklypo vertę, nebuvo įtrauktas (I t., b. l. 24).

52.3. teigia, kad jos prašymu Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas inicijavo pakartotinį buvusio savininko J. K. turėtos 36,22 ha žemės sklypo vertės apskaičiavimą ir buvo nustatyta, kad visos 36,22 ha žemės vertė yra 53 511 Lt, o 1 ha vertė – 1 477 Lt. Taigi, visa 6,04 ha žemės, į kurią O. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises, vertė yra 8 921 Lt. Apskaičiuota J. K. turėtos miško žemės sklypo vertė yra tik 8 921 Lt. Pareiškėja nurodo, kad tokia vertė jos netenkina, nes ji galės nusipirkti tik 1 ha žemės ūkio paskirties žemės. Pažymėtina, kad toks apeliantės teiginys nesudaro pagrindo atlikti pakartotinį sklypo vertės perskaičiavimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantei atitinkamais laikotarpiais buvo siūlomi trys sklypai (žr. šios nutarties 62,1 punktą).

53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad naikinti 2014 m. pačios pareiškėjos prašymu priimtus sprendimus, susijusius su 6,04 ha žemės sklypo vertės perskaičiavimu, ir pakartotinai vertinti buvusio savininko J. K. turėtą žemę jos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl teisės pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą

54. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo atkurti nuosavybę į 6,04 ha miško, t. y. atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. turėtą miško žemę natūra.

55. Vertinant šį apeliantės prašymą, pažymėtina, jog byloje nustatyta, ką apeliaciniame skunde nurodo ir pati pareiškėja, kad ji 2001 m. vasario 14 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. turėtą žemę, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 6,04 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodant konkretų kaimą – (duomenys neskelbtini) (b. l. 16; priedas prie bylos Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 2001 m. byla). Pagal šį O. Š. prašymą 2001 m. kovo 9 d. Alytaus apskrities viršininko administracija parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo O. Š. neatlygintinai nuosavybėn, nurodant, kad išvada persiunčiama į (duomenys neskelbtini). Šią išvadą pasirašė O. Š. (I t., b. l. 19). Šio fakto ji neginčija. Byloje nėra jokių duomenų ir apeliantė apie tai savo apeliaciniame skunde nenurodo, kad ji po 2001 m. vasario 14 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. teikė prašymą pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į 6,04 ha sklypą.

56. Byloje nustatyta, kad toks prašymas pateiktas tik 2014 m. vasario 10 d. Iki šio laikotarpio keletą metų pareiškėjai ne kartą buvo siūlyti lygiaverčiai žemės sklypai (I t., b. l. 49–77), o 2013 m. rugsėjo 4 d. organizuotame pretendentų susirinkime pareiškėja buvo pasirinkusi tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (4,3 ha, 2,75 ha bei trečiojo sklypo dalį Nr. 116 – 1,55 ha, kadangi išvadoje nurodytos vertės visam likusiam plotui nepakako). Šie pasirinkti sklypai buvo įrašyti į pretendentų gauti žemę žiniaraštį, tačiau sutikimo parašu pareiškėja nepatvirtino (I t.; b. l. 18–24).

57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aiškinimu, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcijas įskaitant ir miško ūkio paskirties)galiojusias iki 2012 m. sausio 31 d. ir nuo 2012 m. sausio 31 d.), pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią, o vėliau pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) pagal įstatymą nagrinėjamu atveju negalimi. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos“ (2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija).

58. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, nurodęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytas 36,22 ha žemės plotas buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl nėra pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. taikyti išimtį iš pirmiau aptartos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies.

59. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, inter alia į tai, kad O. Š. iki 2003 m. balandžio 1 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (grąžinti natūra) pakeitimo atsakovui nepateikė, pareiškėjai O. Š. nuosavybės teisės turi būti atkuriamos jos 2001 m. vasario 14 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktame prašyme nurodytu būdu (atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. K. turėtą žemę, perduodant pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,04 ha sklypo. Todėl apeliantės prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. turėtą miško žemę natūra, atmestinas.

60. Kiti apeliantės skundo teiginiai, susiję su jai siūlytais žemės sklypais, kurių ji dėl įvairių priežasčių nepasirinko, nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, todėl atskirai apeliacinės instancijos teisme negali būti vertinami, taip pat nevertintinos atskiros įvairių institucijų raštų į O. Š. skundus, detalės, nes tai neturi reikšmės šioje byloje nagrinėjamo ginčo baigčiai.

61. Kartu pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantė 1909 m. (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) valstiečių valdomų žemių plane neranda J. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės, neturi pasekmių nagrinėjamai bylai, nes byloje nekyla abejonių, kad J. K. valdė nuosavybės teise žemę (įskaitant ir miško ūkio paskirties), į kurios dalį apeliantė turi teisę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu sklypu.

62. Vertinant apeliantės teiginį, kad 2013 m. (vėliau atsisakė) Ryliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu pareiškėja pasirinko sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) miške, ir daugiau nebuvo leidžiama rinktis, pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad:

62.1 apeliantė buvo daug kartų kviečiama nuo 2004 m. keletą metų jos rašytame prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytoje vietovėje pasirinkti jai tinkantį projektuojamą sklypą (II t., b. l. 7–79). Antai, 2004 m. lapkričio 5 d. pareiškėja raštu parašė atsisakymą nuo jai patvirtinto 5,2 ha žemės sklypo nurodant inter alia, kad yra per didelė sklypo įkainavimo vertė. 2013 m. rugsėjo 4 d. organizuotame pretendentų atkuriančių nuosavybės teises susirinkime pareiškėja buvo pasirinkusi tris sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (4,3 ha, 2,75 ha bei trečiojo sklypo dalį Nr. 116 – 1,55 ha, kadangi išvadoje nurodytos vertės visam likusiam plotui nepakako). Šie pasirinkti sklypai buvo įrašyti į pretendentų gauti žemę žiniaraštį, tačiau sutikimo parašu pareiškėja nepatvirtino nei tą dieną, nei viešo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo metu nuo 2013 m,. spalio 9 d. iki 2013 m. spalio 23 d., tokio sutikimo O. Š. nepareiškė ir 2013 m. spalio 30 d., kai buvo kviečiama į žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą (I t., b. l. 18–24).

62.2. pareiškėja buvo kviesta pasirinkti kitus sklypus ir po 2013 m., antai 2014 m. balandžio 29 d. pareiškėja į susirinkimą atvyko, bet sklypo nepasirinko (I t., b. l. 162); 2014 m. birželio 11 d. pareiškėja savo parašu patvirtino, kad dalyvavo pretendentų susirinkime (I t., b. l. 164), yra žyma, kad ji sklypo nepasirinko (I t., b. l. 168);

62.3. paskutinis kvietimas, esantis nagrinėjamoje byloje, O. Š. atvykti į susirinkimą dėl projektuojamų žemės sklypų Ryliškių kadastro vietovėje Alytaus skyriaus buvo išsiųstas 2015 m. vasario 13 d. Pareiškėja savo parašu patvirtino, kad susirinkime 2015 m. vasario 25 d. dalyvavo, tačiau nėra jos sutikimo dėl pasirinkto sklypo.

63. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliantės teiginys, kad jai po 2013 m. nebuvo leidžiama sklypo rinktis, atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės.

64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą, tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė