Legislator Case Law & Legislation
2022-08-10 Nr. AB-20081-3-63-3-01283-2022-5 AI generated

2022-08-10 Nr. AB-20081-3-63-3-01283-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-08-10 Nr. AB-20081-3-63-3-01283-2022-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-08-10 Nr. AB-20081-3-63-3-01283-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-563-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01283-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) 2022 m. birželio 1 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2022 m. kovo 30 d. rašto (sprendimo) Nr. (4.12.E) D3-1534 dėl Administracijos 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A1515 patvirtintu detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo Nr. 3 priskyrimo valstybės išperkamai žemei (toliau – ir Raštas) paduoti, panaikinti Administracijos Raštą, įpareigoti atsakovą atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 1061 punkte numatytą funkciją – pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei ir įpareigoti Administraciją Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A1-515 suformuotą žemės sklypą Nr. 3 pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Raštą gavo 2022 m. kovo 30 d. Pareiškėja kitų įrodymų dėl administracinio akto gavimo nepateikė. Pareiškėja 2022 m. balandžio 29 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Ginčų komisija), kuri 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu atsisakė skundą priimti. Pareiškėja šio sprendimo neginčija. Teismas pažymėjo, kad nėra patikrintas Ginčų komisijos sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, nes pareiškėja nereiškia reikalavimo jį ginčyti. 2022 m. gegužės 2 d. rašte aiškiai nurodyta apskundimo tvarka ir ja pareiškėja pasinaudojo, kreipėsi su skundu į Ginčų komisiją, tačiau teismui Ginčų komisijos sprendimo neginčija. Pareiškėjos skundas dėl Sprendimo teisme gautas 2022 m. birželio 2 d. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas yra praleistas tiek skaičiuojant nuo administracinio akto priėmimo dienos, tiek nuo jo gavimo (2022 m. kovo 30 d.). Dėl Rašto panaikinimo pareiškėja buvo kreipusis į teismą 2022 m. gegužės 19 d., tačiau teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti. Šios nutarties pareiškėja neskundė, o padavė skundą iš naujo.

Teismas dėl termino skundui atnaujinti nurodytos priežasties, kad pareiškėja buvo suklaidinta atsakovo dėl skundo padavimo į Ginčų komisiją, pažymėjo, kad pasirinkimas ginti savo teises kitais būdais negali būti teisiniu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, nes administraciniame akte aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Kadangi pareiškėja neginčija Ginčų komisijos sprendimo, teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti, ar šis ginčas buvo teismingas Ginčų komisijai. Taip pat teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovo nurodyta apskundimo tvarka neteisinga, o Ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, neišnagrinėjus šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisme. Pareiškėja nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl turėtų būti apskundimo terminas skaičiuojamas nuo Ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos arba kodėl tai turėtų būti svarbi priežastis terminui atnaujinti, nepriklausiusi nuo pareiškėjos valios.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai kitoje analogiškoje byloje Nr. eI3-6170-342/2022 visos šios aplinkybės buvo išaiškintos tiek trūkumų šalinimo nutartimi, tiek atsisakant skundą priimti, tačiau pareiškėja, nors ją atstovauja kvalifikuoti teisininkai, teikia tokius pat skundus, nešalindama teismo nurodytų trūkumų.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėją nuo kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokato padėjėjas G. S., nuo 2022 m. gegužės 17 d. atstovauja advokatas A. B., todėl kreipimosi tvarka tiek į institucijas, tiek į Ginčų komisiją bei teismą turėjo būti žinoma ir suprantama pareiškėjos atstovams.

Teismas sprendė, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, termino skundui paduoti praleidimo priežastys nenurodytos, todėl praleistas terminas neatnaujintinas (ABTĮ 30 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismas akcentavo, kad pareiškėja turėjo galimybę per įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Pareiškėja neįrodė, jog terminą praleido dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjos teigimu, prašymas atnaujinti skundo dėl Rašto padavimo teismui terminą grindžiamas esmine termino praleidimo priežastimi – atsakovas Rašte nurodė neteisingą šio Rašto apskundimo tvarką, t. y. nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Pareiškėja, nepraleisdama skundo padavimo termino, su skundu dėl Rašto kreipėsi į Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių. Tačiau Ginčų komisijos 2021 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl Rašto priimti atsisakyta, nurodant, kad ginčas teismingas tiesiogiai teismui. Sutikdama su Ginčų komisijos 2021 m. gegužės 2 d. sprendimu, pareiškėja šio sprendimo teismui neskundė, tačiau per protingą terminą, reikalingą skundui teismui paruošti ir teisme sutinkančiam atstovauti advokatui susirasti, 2022 m. gegužės 19 d. su skundu kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. el3-6133-583/2022 skundą priimti atsisakyta, traktuojant Raštą kaip individualų administracinį aktą, kurio apskundimui praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti. Nedelsdama pareiškėja 2022 m. birželio 1 d. pateikė teismui naują skundą, kurį teismas atsisakė priimti.

Pareiškėjos teigimu, teismas turėjo įsitikinti, ar Administracija tikrai nurodė teisingą ginčo dėl Rašto nagrinėjimo tvarką, siūlydama kreiptis į Ginčų komisiją ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir taip suklaidindama pareiškėją. Pareiškėja kreipėsi į Rašte nurodytą skundo nagrinėjimo instituciją, kuriai šis ginčas neteismingas, tokiu būdu pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą skundo padavimo terminą. Ginčų komisijos sprendimo pareiškėja neskundė, nes yra įsitikinusi, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas. Skundžiant Ginčų komisijos sprendimą dėl keliamo ginčo teismingumo teismui, būtų ženkliai praleistas skundo dėl Rašto padavimo terminas.

Pasak pareiškėjos, tai, kad ji kreipėsi į kvalifikuotus teisininkus, patvirtina, kad ji nuo pat pradžių siekė kvalifikuotai ginti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kad nesutiko su Administracijos pozicija. Pareiškėją atstovaujantis teisininkas taip pat buvo suklaidintas Administracijos Rašte nurodytos Rašto apskundimo tvarkos, pasitikėdamas valstybės institucijomis atskirai netikrino, ar ši tvarka nurodyta teisingai ir patarė ja pasinaudoti. Ši aplinkybė pareiškėjai neigiamų pasekmių neturėtų sukelti. Būtų neteisinga ir nesąžininga reikalauti iš asmenų (taip pat ir jų atstovų teisininkų), kad nesutikdami su institucijų priimtų sprendimų teisėtumu, pareiškėjai taip pat turėtų tikrinti, ar tokiuose sprendimuose nurodyta jų apskundimo tvarka yra teisinga, ar institucija neklaidina pareiškėjų ir šiuo klausimu.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog Ginčų komisijos sprendimas atsisakyti priimti skundą dėl Rašto yra pagrįstas, nežiūrint to, kad jo teisėtumas ir pagrįstumas nepatikrintas teismine tvarka, o aplinkybė, kad į Ginčų komisiją pareiškėja kreipėsi suklaidinta Administracijos Rašte nurodytos neteisingos šio Rašto apskundimo tvarkos – svarbi termino praleidimo priežastis ir pagrindas ši terminą atnaujinti. Sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl galimai jo teises pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutarties, kuria, netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Pareiškėja su šia išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad esminį termino praleidimo priežastis – pareiškėjos suklaidinimas, atsakovo Rašte nurodant neteisingą šio Rašto apskundimo tvarką. Į Ginčų komisiją pareiškėja kreipėsi nepraleidus skundo padavimo termino, o jai atsisakius priimti skundą, sutikdama su Ginčų komisijos sprendimu dėl ginčo priskirtinumo teismui, nedelsdama kreipėsi į teismą.

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nustatyta, kad pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas G. S. skundžiamą Raštą gavo 2022 m. kovo 30 d. Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ABTĮ tvarka per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos. Pareiškėjos skundas Komisijoje dėl Rašto buvo gautas 2022 m. balandžio 29 d., t. y. paduotas nepraleidusi skundo padavimo termino, o Komisija 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.

Pareiškėja, vadovaudamasi Ginčų komisijos išaiškinimais, kad ji su skundu turi kreiptis į teismą, 2022 m. gegužės 17 d. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, atstovaujama advokato A. B., 2022 m. gegužės 19 d. padavė skundą teismui dėl Raštu vykdomo vilkinimo atlikti savivaldybei deleguotą funkciją nuosavybės teisių atkūrimo procese. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. eI3-6133-583/2022, atsižvelgę į tai, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas paskutinė skundo padavimo termino diena buvo 2022 m. gegužės 2 d., skundas teisme pateiktas 2022 m. gegužės 19 d., sprendė, kad skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir jo neprašoma atnaujinti, todėl pareiškėjos R.

P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims NŽT, R. P. dėl vilkinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad nutartimi neribojama pareiškėjos teisė kreiptis į teismą apskritai, tačiau išaiškino, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis ABTĮ numatytų terminų.

Teismas akcentavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo atsisakymas priimti prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jei yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti. Pareiškėja, vykdydama teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, atstovaujama A. B., 2022 m. birželio 1 d. vėl kreipėsi į teismą su skundu, pašalinusi aplinkybes, kliudžiusios skundą priimti, t. y. pateikė argumentuotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Šioje byloje skundžiama 2022 m. birželio 3 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl galimai jo teises pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus 16 kalendorinių dienų (12 darbo dienų) po Ginčų komisijos sprendimo, kas atitinka protingą terminą, kuris reikalingas atstovui, sutinkančiam pareiškėją teisme atstovauti, susirasti, ir parengti skundą teismui. Be to, pareiškėja nedelsdama, t. y. po 5 kalendorinių dienų (3 darbo dienų) nuo teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pareiškėja šiuo konkrečiu atveju elgėsi nerūpestingai. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė