2018-06-06 Nr. AB-11171-3-61-3-00899-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-824-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00899-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V.J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2016 m. vasario 19 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-33465 (toliau – ir nurodymas) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir įpareigoti VMI grąžinti nepagrįstai išieškotą 107,89 Eur sumą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. vasario 18 d. iš VMI gavo pranešimą, kuriame nurodoma, jog už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį yra susidariusi nekilnojamojo turto mokesčio skola – 104,89 Eur, kurią pareiškėjas turėjo sumokėti iki 2016 m. vasario 15 d. Nurodė, jog VMI 2016 m. vasario 19 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08)467-33465 nurašyti mokestinę nepriemoką – 104,89 Eur, o 2016 m. vasario 22 d. iš pareiškėjo sąskaitos nurašė 104,89 Eur sumą. Prie nurodymo buvo pridėta prievolių ataskaita, kad 104,89 Eur prievolė susidarė pagal 2016 m. sausio 14 d. pateiktą nekilnojamojo turto deklaraciją už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį.

3. Nurodė, jos VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pareiškėjas 2016 m. sausio 14 d. pateikė Nekilnojamojo turto deklaraciją KIT711 už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, nekilnojamojo turto mokesčio suma – 568 Eur. Ši deklaracija priimta 2016 m. sausio 14 d., registracijos Nr. 27.373-GE-39866. Pareiškėjas į VMI sąskaitą „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymu Nr. 1068, 2016 m. sausio 20 d. pervedė 568 Eur.

4. Pareiškėjas vertino, jog jis tinkamai ir laiku įvykdė mokestinę prievolę bei sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį, todėl VMI neįgijo teisės priverstinai išieškoti nepagrįstos mokestinės nepriemokos, kurią pareiškėjas prašė grąžinti į jo sąskaitą.

5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. sausio 29 d. VMI pateikė 2014 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto deklaraciją (toliau – ir NTD) KIT711, kuria deklaravo 1961 Lt (567,94 Eur) nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM). 2015 m. vasario 1 d. pareiškėjas sumokėjo 567,95 Eur NTM. Dėl laiku (mokėjimo terminas suėjo 2015 m. sausio 31 d.) nesumokėto NTM, susidarė 5,37 Eur delspinigių įsiskolinimas. Pareiškėjas delspinigių nesumokėjo. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. VMI pateikė NTD už 2011 metų mokestinį laikotarpį, deklaravo 1569 Lt (454,41 Eur) NTM. Pareiškėjas sumokėjo 454,11 Eur sumą. Kadangi pareiškėjas tik 2015 m. lapkričio 20 d. pateikė NTD ir laiku (mokėjimo terminas suėjo 2012 m. vasario 29 d.) nesumokėjo mokesčių, pareiškėjui susidarė 99,52 Eur NTM delspinigių įsiskolinimas. Pareiškėjas delspinigių įsiskolinimo nesumokėjo. 2016 m. sausio 14 d. pareiškėjas pateikė NTD už 2015 metų mokestinį laikotarpį, deklaravo 568 Eur NTM, 2016 m. sausio 20 d. sumokėjo NTM 568 Eur sumą.

7. Atsakovas teigė, kad nekilnojamojo turto mokesčių delspinigių įsiskolinimas susidarė už 2011 ir 2014 metų mokestinus laikotarpius. Pareiškėjo sumokėta sumos dalimi buvo padengta ankstesnių nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų pagrindu pareiškėjo turima 104,89 Eur NTM delspinigių skola. Padengus delspinigių skolą, pareiškėjui susidarė 140, 89 Eur NTM prievolė, kurią pareiškėjas turėjo sumokėti iki 2016 m. vasario 15 d., tačiau mokestinės prievolės pareiškėjas nesumokėjo. VMI 2016 m. vasario 19 d. nurodymo Nr. (23.31-08)467-33465 priėmimo dieną, pareiškėjas turėjo 104,89 Eur NTM mokestinį įsiskolinimą, kurį sudarė 99,52 Eur delspinigių už 2011 metus bei 5,37 Eur delspinigių už 2014 metus.

8. Atsakovas pažymėjo, jog mokesčių mokėtojui nesumokėjus mokesčių į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdu. VMI vadovavosi teisės aktais ir teisėtai priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo V. J. M. skundą tenkino, panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 19 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-33465 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti V. J. M. neteisėtai nuskaitytus 104,89 Eur.

10. Teismas nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdamas atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme, turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu.

11. Pažymėjo, jog pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos ( VAĮ 8 str. 1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą.

12. VMI 2016 m. vasario 19 d. nurodymas Nr. (23.3108)467-33465, grindžiamas MAĮ 33 straipsnio 8 punkto, 105 straipsnio ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus teisių privertinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (MAĮ 33 str. 8 p.) bei duoti nurodymus kredito įstaigoms nurašyti mokestines nepriemokas iš asmens sąskaitos (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p.). Šias teises mokesčių administratorius įgyja tik esant MAĮ nustatytiems pagrindams. MAĮ 105 straipsnio 1 dalis reglamentuoja mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ginčijamas VMI nurodymas yra pagrįstas formalia nuoroda į MAĮ 105 straipsnį, nenurodant kokiu iš trijų įstatyme numatytų pagrindų nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti NTM iš pareiškėjo. Be to, nesant galimybės nustatyti kokiu pagrindu VMI įgijo teisę priverstinai išieškoti iš pareiškėjo NTM prievolę, nėra galimybės nustatyti ar nebuvo pažeisti MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, todėl teismas darė išvadą, kad VMI nurodymas nėra tinkamai pagrįstas teisės aktų nuostatomis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

14. Teismas sprendė, kad VMI nurodymas nėra tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra nuorodos kokio tipo prievolė yra vykdytina. Pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtinta, kad pareiškėjas NTM už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pagal 2015 m. vasario 14 d. pateiktą deklaraciją yra pilnai sumokėjęs. VMI tik atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, nurodė jog minėtą sumą sudaro ne NTM, o NTM delspinigiai už 2011 ir 2014 metų mokestinius laikotarpius. Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo banko sąskaitos nurašyta 104,89 Eur suma mokesčių administratoriaus apskaityta kodu 8230 (b. l. 36–37), o ne 1001 (NTM), kaip nurodyta pranešime ir prievolių ataskaitoje. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad VMI nurodymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo individualų administracinį aktą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

III. 15. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 68–71), kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nurodyme nėra jokios nuorodos, kokio tipo prievolė vykdoma. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui nurodyme yra aiškiai nurodyta kokios prievolės yra išieškomos, prie nurodymo pateiktoje prievolių ataskaitoje išdėstyta, kad 104,89 Eur NTM suma susidarė už 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį.

17. Nurodo, jog vadovaujantis Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-56 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. VA-193 „Dėl Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės), pareiškėjui atlikus 568 Eur NTM mokėjimą pagal 2015 metų mokestinio laikotarpio NTM deklaraciją, pirmiausia buvo padengiamas turimas NTM delspinigių įsiskolinimas, todėl atsiradus 104,89 Eur mokestinei nepriemokai, buvo priimtas ginčijamas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką.

18. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad nurodymas neatitinka formos ir turinio reikalavimų. Pažymi, jog skundžiamo nurodymo forma FR0492 patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (2015 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. VA-51 redakcija), todėl nurodymas atitinka minėtu įsakymu nustatytą nurodymo išieškoti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų formą ir turinį.

19. Nesutinka su teismo teiginiu, kad VMI mokestinę nepriemoką išieškojo ne prievolių ataskaitoje ar pranešime nurodytu įmokos kodu. Pažymi, jog kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) išieškota suma išieškoma 8230 įmokos kodu, o ne kodu 1001, kuriuo administruojami deklaruojami mokesčiai ir mokamos paskirtos baudos už administracinius nusižengimus.

20. Pareiškėjas V.J. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 78–81), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

21. Pareiškėjas pažymi, jog faktą, kad yra sumokėjęs visus nekilnojamojo turto mokesčius patvirtina pateikti banko išrašai, pagal kuriuos: už 2010 metus sumokėta 2011 m. liepos 17 d. 681 Lt (197,23 Eur) ir 2011 m. sausio 31 d. – 172 Lt (49,81 Eur), už 2011 metus sumokėta 2012 m. sausio 21 d. 1 255 Lt (363,47 Eur) ir 2012 m. sausio 30 d. – 314 Lt (90,94 Eur), už 2012 metus sumokėta 2013 m. sausio 15 d. 1 569 Lt (454,41 Eur), už 2013 metus sumokėta 2014 m. sausio 15 d. 1 569 Lt (454,41 Eur), už 2014 metus sumokėta 2015 m. vasario 1 d. 567,95 Eur, už 2015 metus sumokėta 2016 m. sausio 20 d. 568 Eur.

22. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo delspinigių paskaičiavimu bei pažymi, jog VMI nurodė, kad pareiškėjas 2015 metais pateikė nekilnojamojo turto deklaraciją už 2014 metus, deklaravo 567,94 Eur NTM, 2015 m. vasario 1 d. sumokėjo 567,95 Eur, tačiau pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1K-399 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2015 m. pirmajam ketvirčiui“ nustatytą delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį dydį, yra mokama 0,03 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, kas už vieną dieną nuo laiku nesumokėtos 567,95 Eur sumos galėtų sudaryti tik 0,17 Eur, o ne 5,37 Eur.

23. Pareiškėjas nurodė, jog už 2011 metus pareiškėjas pateikė deklaraciją 2012 metų sausio mėnesį. NTM sumokėjo iki 2012 m. sausio 30 d., tai patvirtina banko pavedimai. Nuo 2012 metų iki 2015 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas iš VMI nėra gavęs jokios informacijos apie negautą nekilnojamojo turto deklaraciją. Sužinojęs, kad VMI neturi pareiškėjo teiktos deklaracijos už 2011 metus, 2015 m. lapkričio 20 d. pakartotinai pateikė nekilnojamojo turto deklaraciją.

24. Pažymi, kad atsakovas nepaaiškino nuo kokios nepriemokos (nesumokėto NTM), už kiek dienų ir kokiais procentais buvo skaičiuojami delspinigiai, neatkreipė dėmesio į pareiškėjo faktiškai sumokėtus nekilnojamojo turto mokesčius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo teisę – ginčijamam aktui yra taikomas VAĮ, taigi, aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas teisingai konstatavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

28. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodymą Nr. (23.31-08)467-33465 panaikino ABTĮ 89 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams - VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijamas nurodymas pagrįstas, pateikė argumentus, kad pareiškėjas nurašytą sumą skolingas. Bet šie argumentai nėra susiję su skundžiamo teismo sprendimo turiniu, todėl teismas jų neanalizuos.

29. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, o papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Apelianto, nuomone, toks dokumentas yra prievolių ataskaita. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad administracinio akto turinio elementai gali būti išdėstomi keliuose dokumentuose, bet šiuo atveju būtina, kad jų visuma atitiktų VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas nurodymas yra pagrįstas formalia nuoroda į MAĮ 105 straipsnį, nenurodant kokiu iš trijų įstatyme numatytų pagrindų nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti NTM iš pareiškėjo. Be to, tiek prievolių ataskaitoje, tiek pranešime yra nurodyta, kad įsiskolinimą sudaro 104,89 Eur NTM už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtinta, kad pareiškėjas NTM už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra pilnai sumokėjęs. Duomenų apie ankstesnes skolas ir delspinigius, kuriuos nurodo apeliantas, nei prievolių ataskaitoje, nei nurodyme nėra. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas nurodymas kartu su prievolių ataskaita VAĮ 8 straipsnio nuostatų neatitinka ir todėl apelianto argumentai šiuo aspektu atmetami.

31. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius