2022-08-03 Nr. AB-19985-3-62-3-00818-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3390-520-2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00818-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 22S65884 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad persekiojimo ir asmeninės grėsmės tikimybė kilmės šalyje jam kyla dėl tariamo bendradarbiavimo su separatistais, pareiškėjas negali grįžti į savo kilmės šalį, nes bijo persekiojimo ir galimo susidorojimo, jam kilmės valstybėje nėra saugu.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis nurodė pakankamai svarbias bylai aplinkybes, tačiau jos nebuvo teisingai ir visapusiškai įvertintos, pabrėžė, jo pasakojimas yra paremtas objektyviais įrodymais, yra detalus, išsamus ir nuoseklus, tačiau jis nebuvo teisingai įvertintas. Jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikį.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo teisingai įvertinta pareiškėjo situacija papildomos apsaugos suteikimo kontekste, be to, galbūt buvo pažeistas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktas.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad nebuvo vertinti argumentai dėl jo (pareiškėjo) išsiuntimo, nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo teisingai įvertinta, ar pagrįstai ir proporcingai jam nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, todėl Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Departamentas paaiškino, kad jis nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso, kadangi pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

8. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nepripažino jų patikimais. Departamentas nurodė, kad, nors pareiškėjas nurodė detalią įvykių seką, jo teikti paaiškinimai apklausos metu nekito, tačiau kai kurių nurodytų faktinių aplinkybių nepatvirtino kilmės valstybės informacija, todėl pasakojimas dėl trūkumų taip pat nebuvo laikomas patikimu įrodymu. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgęs į tai, Departamentas sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjui nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.

9. Departamentas pažymėjo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Departamentas nurodė, kad, remiantis turima kilmės valstybės informacija, pareiškėjo kilmės valstybėje, jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Departamentas nurodė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Departamentas pabrėžė, kad šių aplinkybių visuma leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje, kuri pareiškėjo atveju susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis.

11. Departamentas pabrėžė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, todėl nustatyti maksimalūs 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes terminai yra proporcingi.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

13. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi punktu, Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Tvarkos aprašo nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus ir atsakovo surinktą informaciją, konstatavo, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) jo ieško vyriausybės pajėgos, nes pareiškėją apkaltino, kad jis gabena prekes (duomenys neskelbtini), todėl jį sulaikė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, kurioje pareiškėjas buvo sulaikytas 8 dienas, sumokėjus užstatą jis buvo išleistas. (duomenys neskelbtini). Besislapstydamas, pareiškėjas sužinojo, kad yra ieškomas, buvo stebima jo parduotuvė. (duomenys neskelbtini) kariškiai atrado pareiškėjo tėvų namą, ten atvyko kariškiai, smarkiai sumušė ir kankino pareiškėjo mamos brolį, o namą sudegino, apie tai, kad pareiškėjas yra ieškomas, rašė spaudoje. Dėl šių priežasčių pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau supratęs, kad (duomenys neskelbtini) jam nebus suteikta apsauga, nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo pasakojimui pagrįsti Departamentui pateikė dokumentų kopijas ir nuotraukas: asmens tapatybės kortelės kopiją; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)mirties liudijimų kopijas; neidentifikuoto asmens laidotuvių nuotraukas; mokesčių mokėtojo kortelės kopiją; brandos atestato kopiją; prokuratūros vykdomųjų raštų kopijas; artimųjų liudijimų kopijas; gimimo liudijimo kopijas.

16. Teismas nustatė, kad Departamentas, vertindamas vykdomuosius raštus (2020 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d.), konstatavo, kad šie raštai, tikėtina, buvo surašyti ant atskenuoto šabloninio rašto arba ant internete rasto dokumento, o ne originalaus prokuratūros šablono, remdamasis tuo, kad ant abiejų raštų pastebimos tam tikros skenavimo dėmės, kurios realiai skenuojant dokumentus kiekvieną kartą būna skirtingos, šiuo atveju, ant abiejų raštų tam tikros skenavimo dėmes buvo vienodos ir išsidėsčiusios identiškose vietose – kairiajame dokumento krašte ant abiejų dokumentų matomi trys taškai, o dešinėje dokumento pavadinimo pusėje matomas išblukęs užrašas.

17. Teismas, vertindamas nurodytus Departamento argumentus, pažymėjo, kad Departamento nurodytos aplinkybės (abejonė dėl dokumentų autentiškumo, juos apžiūrėjus vizualiai) nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai vertinti juos kaip suklastotus ir nepagrindžiančius pareiškėjui kilmės valstybėje kylančios grėsmės. Teismas akcentavo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesiaiškino už kokias konkrečias veikas pareiškėjas galbūt yra ieškomas, neatliko pateiktų vykdomųjų raštų turinio vertinimo atsakovo surinktos informacijos pareiškėjo kilmės valstybėje kontekste.

18. Teismas pabrėžė, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nevertino pareiškėjo sesers ir motinos liudijimų apie pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis bei kilmės valstybėje jam gresiantį pavojų, t. y. nei dėl dokumentų turinio, nei dėl jų autentiškumo Sprendime nėra pateikta jokių argumentų.

19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai turėtų būti motyvuotai įvertinti tiek dėl duomenų turinio, tiek dėl jų autentiškumo, taip pat turėtų būti atliktas pareiškėjo kilmės valstybėje išduotų raštų vertinimas atsakovo surinktos informacijos pareiškėjo kilmės valstybėje kontekste. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas neįvertinus ir neištyrus visų pareiškėjo prašymo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir jo pateiktų duomenų.

20. Teismas padarė išvadą, kad surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir dėl to jį panaikino ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės.

III. 21. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktų prokuratūros vykdomųjų raštų, pažymi, kad teismo sprendimo argumentai dėl jų nepakankamo įvertinimo yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Departamentas neginčijo, kad prokuratūros vykdomajame rašte nurodyti kaltinimai nesutapo su pareiškėjo apklausos metu duotais parodymais, Sprendime Departamentas pasisakė, kad vykdomuosiuose raštuose nurodyta, jog „<...> prieglobsčio prašytojas yra kaltinamas karo veiksmais ir separatistine veikla, o jo sesuo kaltinama pareiškimo broliui nepateikimu.“ Departamentas pažymi, kad, nors teismas kaip tariamą trūkumą įvardijo tai, jog nebuvo išsiaiškinta už kokias konkrečias veikas pareiškėjas galbūt yra ieškomas, tačiau Sprendime ši faktinė aplinkybė įvardyta, be to, papildomai buvo įvertintas ir pareiškėjo sesers vardu išduoto vykdomojo rašto turinys ir Sprendime nurodyti jai keliami kaltinimai. Departamentas teigia, kad surinkta kilmės valstybė informacija apie separatistų ir su jais bendradarbiavusių asmenų persekiojimą.

23. Departamentas, priešingai nei nurodė teismas, visapusiškai, taip pat ir turinio prasme, įvertino pareiškėjo pateiktus prokuratūros vykdomuosius raštus, todėl teismo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka Sprendimo turinio. Departamentas laikosi pozicijos, kad prokuratūros vykdomieji raštai, išduoti pareiškėjo ir pareiškėjo sesers vardu, buvo įvertinti visapusiškai tiek turinio, tiek ir formos prasme, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, dėl jų patikimumo Sprendime pasisakyta argumentuotai. Departamentas akcentuoja, kad Sprendime aiškiai buvo įvardyti prokuratūros 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. vykdomųjų raštų trūkumai (loginės ir gramatinės klaidos, vizualiai matomi požymiai), todėl pagrįstai buvo suabejota jų autentiškumu.

24. Departamentas nurodo, kad Sprendime konkrečiai neargumentuota apie pareiškėjo sesers ir mamos per advokatą atsiųstus paaiškinimus, tačiau jie tyrimo metu buvo įvertinti, jie konkrečiai buvo įvardyti ir Sprendimo 2 puslapyje, tačiau jie įrodymų visumoje nebuvo laikomi patvirtinančiais pareiškėjo pasakojimą. Departamentas pabrėžia, kad šie paaiškinimai yra trečiųjų asmenų, dalis paaiškinimų remiasi būtent pareiškėjo patirtais išgyvenimais ir jo subjektyviu suvokimu, kurių šie asmenys net negalėjo matyti (pavyzdžiui, kaip pareiškėjas buvo kalėjime ir patyrė psichologinę prievartą, buvo kankinamas, kaip jį sulaikė muitinės patikros punkte ir ten apkaltino bendradarbiavimu su separatistais, slėpėsi, keliavo į (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjo motinos ir sesers atsiųsti paaiškinimai savaime nelaikytini patikimais įrodymais. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo sesers ir mamos bei pareiškėjo duotų paaiškinimų nebuvo nustatyta prieštaravimų, teigia, kad jų turinio atskleidimas Sprendime būtų perteklinis.

25. Departamentas teigia, kad teismas kaip Sprendimo trūkumą akcentavo tai, jog nebuvo įvertintas pareiškėjo sesers ir mamos liudijimų autentiškumas, tačiau teismas nenurodė kokią įtaką nurodyti paaiškinimai galėjo turėti Sprendimo išvadoms.

26. Departamentas pažymi, kad teismas visiškai neatskleidė Sprendimo turinio ir argumentacijos esmės, nenurodė esminės išsamaus tyrimo dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo analizės. Teismas sprendime išvardijo pareiškėjo pateiktus įrodymus, tačiau tų įrodymų, kuriais pareiškėjas grindė jam kilmės valstybėje tariamai kylančias grėsmes ir kuriuos Departamentas laikė esminiais ir neabejotinai patvirtinančiais, jog pareiškėjas klaidino tyrimą teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, šiame įrodymų sąraše teismas nenurodė ir jų jokiame kontekste net nepaminėjo.

27. Departamentas akcentuoja, kad teismas nenurodė, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas savo sudegusio namo nuotrauką, nurodydamas straipsnį, kuriame kalbama apie tai, kad pareiškėjas yra ieškomas, klaidino tyrimą, nes tyrimo metu buvo nustatyta, jog nuotraukoje parodytas pareiškėjo namas, o straipsnis, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, iš tikrųjų neegzistuoja.

28. Departamento teigimu, teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, sprendimą grįsdamas hipotetinėmis prielaidomis, pažeisdamas pareigą visapusiškai išnagrinėti visą bylos medžiagą, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties bylą išsprendė neteisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65884, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs Sprendimo turinį, padarė išvadą, jog Sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjo pateikti dokumentai nebuvo motyvuotai įvertinti tiek dėl duomenų turinio, tiek dėl jų autentiškumo, nebuvo atliktas pareiškėjo kilmės valstybėje išduotų vykdomųjų raštų vertinimas atsakovo surinktos informacijos pareiškėjo kilmės valstybėje kontekste. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės. Dėl to Sprendimas panaikintas ir pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo perduotas atsakovui nagrinėti iš naujo.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Sprendime įvertinti visi pareiškėjo pateikti įrodymai visapusiškai tiek turinio, tiek formos prasme, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir dėl šių įrodymų patikimumo pasisakyta Sprendime. Atsakovas teigia, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį panaikinti.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas pagrįsti pateiktus paaiškinimus, dėl kurių jis išvyko iš kilmės šalies ir apie jam gresiantį persekiojimą, pavojų jo gyvybei, jei jis bus grąžintas į kilmės šalį, pateikė dokumentų kopijas ir nuotraukas: asmens tapatybės kortelės kopiją; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimų kopijas; neidentifikuoto asmens laidotuvių nuotraukas; mokesčių mokėtojo kortelės kopiją; brandos atestato kopiją; prokuratūros vykdomųjų raštų kopijas; artimųjų liudijimų kopijas; gimimo liudijimo kopijas. Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime pripažino, jog pareiškėjo pasakojimas buvo nuoseklus ir detalus tiek, kiek iš jo buvo prašoma. Tačiau Sprendime buvo suabejota pareiškėjo pateiktų prokuratūros vykdomųjų raštų kopijų autentiškumu, pripažinta, kad pareiškėjas teikė ne savo sudegusio namo nuotrauką, atsiųstas straipsnis buvo padirbtas, remiantis tam tikromis detalėmis iš (duomenys neskelbtini) straipsnio apie kitą asmenį. Sprendime tik nurodyta, kad pareiškėjas pateikė artimųjų liudijimų kopijas, tačiau Sprendime šie įrodymai nėra visiškai įvertinti.

33. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo Sprendime neįvertintus įrodymus, taip pat konstatuotą aplinkybę, kad pareiškėjo pateikti įrodymai (prokuratūros vykdomieji raštai) yra nepatikimi, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą apie jam gresiantį persekiojimą kilmės valstybėje, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo konstatacija, kad atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės.

34. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

35. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

36. Pažymėtina, kad Konvencija buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

37. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalies a punktą tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

38. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 46 straipsnis reglamentuoja tarptautinės apsaugos prašytojų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti tame straipsnyje nurodytus procesinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc (nuo dabar) faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.

39. Pagal aptartas nuostatas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašytojo skundą (apeliacinį skundą), tarptautinės apsaugos prašymui reikšmingi faktai ir teisės klausimai turėtų būti nagrinėjami skundo nagrinėjimo metu aktualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3235-520/2022; kt.)

40. Direktyvos 2011/95/ES V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, kad, kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C‑901/19, 41–43 p.).

41. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią valstybėje (į kurią grąžintinas tarptautinės apsaugos prašytojas) praeityje egzistavusios tam tikros aplinkybės gali būti svarbios, norint išsiaiškinti dabartinę toje valstybėje egzistuojančią situaciją, tačiau vertinant atitinkamą riziką svarbiausios yra dabartinės sąlygos (2003 m. spalio 14 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Tomic prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17837/03; 2004 m. vasario 19 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Hida prieš Daniją, pareiškimo Nr. 38025/02).

42. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.

43. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

44. Valstybės institucijos – Departamento pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį kyla iš Įstatymo, Tvarkos aprašo, kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; kt.).

45. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad Departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022; kt.).

46. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimą informacijos apie (duomenys neskelbtini) aspektu, konstatuoja, kad Departamentas Sprendime neanalizavo, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir į bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją (naujausius duomenis apie karinį konfliktą), yra saugu pareiškėją grąžinti į kilmės valstybę. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, neatsižvelgė į viešai skelbiamą informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykstančią „(duomenys neskelbtini)“. Dar (duomenys neskelbtini) protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą ir tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės ((duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) Saugumo departamentas dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios situacijos suteikė laikinąjį apsaugos statusą, t. y. aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją ((duomenys neskelbtini)).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas neįvykdė pareigos surinkti bendrą kilmės šalies informaciją ir ją įvertinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste, todėl Sprendimas nepripažįstamas pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino Sprendimą ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė