114b2ab5-b622-4c29-bb4b-eaaee257cf04 · Vilniaus apygardos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, Agnei Marčiulionytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo AB „Morena“ atstovui Gediminui Paužai, ieÅ¡kovo AB firma „VITI“ atstovei advokato padėjėjai Sigitai ArnaÅ¡iÅ«tei, atsaCivilinė byla Nr. 2A-313-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10403-2011-8     Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.,54.1.,121.21. (S)                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. sausio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Dukantas“ dėl skolos priteisimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dukantas“ 20 654, 70 Lt atlyginimo, 186, 74 Lt palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2010 m. birželio 15 d. Å¡alys sudarė paslaugų sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo ieÅ¡koti pirkėjų patalpoms, esančioms Ulonų g. 5, Vilniuje. PirkėjÄ surado – UAB „DS Solutions“, turtÄ aprodė 2010 m. gruodžio 10 d., vėliau vyko derybos dėl turto pardavimo kainos, atsiskaitymo su pardavėju ir AB „SEB lizingas“. 2011 m. balandžio 5 d. pagal skolos perkėlimo sutartį tarp AB „SEB lizingas“, pirkėjo ir atsakovo turtas perleistas UAB „DS Solutions“.

Vykdydama sutartį UAB „DS Solutions“ AB „SEB lizingas“ sumokėjo 580 370, 29 Lt, likusiÄ kainÄ 108 119, 71 Lt UAB „DS Solutions“ įsipareigojo pervesti atsakovo kreditoriui A. M.. IÅ¡ viso UAB „DS Solutions“ už turtÄ sumokėjo 688 490, 00 Lt (su PVM), t. y. 569 000, 00 Lt (be PVM). 2011 m. balandžio 8 d. pasiraÅ¡ytas turto priėmimo-perdavimo aktas, atlikta teisinė registracija nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieÅ¡kovas surado turto pirkėjÄ , kuriam atsakovas jį perleido, ieÅ¡kovui priklauso Sutarties 7 p. numatytas atlyginimas už suteiktas paslaugas, kuris yra 3 proc. nuo turto kainos ir PVM.

Pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį komisiniai turi bÅ«ti sumokėti per 10 dienų nuo turto perleidimo sutarties sudarymo, atsiskaičius už turtÄ . Atsakovui už turtÄ sumokėta 2011 m. balandžio 26 d., turtas parduotas už 569 000, 00 Lt ir PVM, todėl 2011 m. gegužės 6 d. atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieÅ¡kovui 20 654,70 Lt (17 070, 00 Lt + PVM) dydžio komisinius bei 186, 74 Lt palÅ«kanų už 55 dienas.Atsakovas UAB „Dukantas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis galiojo Å¡eÅ¡is mėnesius, t. y. nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. Å iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas pirkėjo nesurado, atsakovo, kaip nustatyta Sutarties 8 punkte, apie surastÄ pirkėjÄ neinformavo. Atsakovas lizingo teises į patalpas, esančias Ulonų g. 5, Vilniuje, perleido 2011 m. balandžio mėn., kai sutartis su ieÅ¡kovu jau buvo seniai pasibaigusi. Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 13, 05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pagal Å¡alių suderintÄ valiÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui sutartyje nustatytÄ atlyginimÄ tik tuo atveju, jeigu bus dvi sÄ lygos: Å¡is suras pirkėjÄ iki nurodyto termino (Sutarties 1 p.) ir sėkmingai parduos turtÄ (Sutarties 7 p.), tačiau ieÅ¡kovui to nepadarius, t. y. nepardavus turto iki nurodyto termino už sutartyje nurodytÄ kainÄ , o atsakovui savarankiÅ¡kai sudarius sutartį dėl patalpų perleidimo (pardavimo), kaltoji Å¡alis (paslaugų teikėjas), kuri turėjo veikti iÅ¡imtinai kliento interesais ir teikti profesionalias bei kokybiÅ¡kas paslaugas, pažeidė paslaugų teikimo sutartį, todėl atsakovas turėjo pagrindo nemokėti ieÅ¡kovui atlyginimo (CK 6.720 str. 3 d.).IeÅ¡kovas UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ spendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas parduodamo Turto kainÄ , nepagrįstai iÅ¡ gautos už turtÄ sumos atėmė 21 proc. PVM, kadangi atsakovas už parduotÄ TurtÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ iÅ¡rašė be PVM. Kadangi atsakovas už parduodamÄ TurtÄ faktiÅ¡kai siekė gauti 598 143, 00 Lt sumÄ , Å¡i suma ir laikytina nauda, kuriÄ Turto pardavimu siekė gauti atsakovas. Remiantis Sutarties 7 p. nuostatomis, ieÅ¡kovui priklauso 3 proc. komisinių nuo atsakovui tekusios naudos. Pardavimo PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta, jog pardavimas neapmokestinamas PVM pagal PVM įstatymo 32 straipsnio 1 dalį.

Tokiu bÅ«du atsakovui pasirinkus neskaičiuoti PVM, Turto pardavimo kaina yra laikytina visa gauta suma. IÅ¡ to seka, kad turtas buvo parduotas už 4 489, 08 Lt/kv. m., t. y. didesnę kainÄ nei nurodyta Sutartyje. Kaina skaičiuojant PVM – 569 000, 00 Lt, kaina neskaičiuojant PVM – 688 490, 00 Lt. Kainų skirtumas, esant skirtingiems pardavėjo (atsakovo) pasirinkimams yra akivaizdus. Pažymi, jog tikrÄ jÄ Turto pardavimo kainÄ sužinojo bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Turtas buvo parduotas už 569 000, 00 Lt be PVM kainÄ , kadangi atsakovui pasirinkus neskaičiuoti PVM, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo šį mokestį iÅ¡ kainos iÅ¡skirti.

Atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovo tarpininkavimo paslaugomis, todėl turi pareigÄ už jas atlyginti. Perleisdamas turtÄ ieÅ¡kovo surastam pirkėjui, atsakovas savo veiksmais patvirtino Sutarties pakeitimÄ . Paslaugų sutarties formai nėra keliami specialÅ«s reikalavimai, dėl to atsakovo veiksmai patvirtina, jog sutartis yra pratęsta tomis pačiomis sÄ lygomis, kadangi atsakovas ir toliau naudojosi ieÅ¡kovo teikiamomis paslaugomis. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog pagal Sutartį visi pakeitimai galėjo bÅ«ti daromi tik raÅ¡tu.

Pažymi, jog CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia Å¡alims nepaisyti sutarties sÄ lygos, reikalaujančios raÅ¡ytinės formos, kai iÅ¡ Å¡alių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi Å¡alys sutartį pakeitė. Kadangi atsakovas sutiko parduoti TurtÄ už kitokiÄ nei numatyta Sutartyje kainÄ , jis prarado teisę remtis Sutarties iÅ¡lyga dėl raÅ¡ytinio sutarties keitimo. Atsakovo direktorius patvirtino, jog apie pirkėjÄ jam pranešė ieÅ¡kovas, todėl sutikdamas parduoti TurtÄ jo surastam pirkėjui, atsakovas davė pagrindÄ ieÅ¡kovui veikti pakeistomis sÄ lygomis.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nesuteikė paslaugų, nurodydamas, jog sumokėjus ieÅ¡kovui komisinius, atsakovui liktų 17 001, 99 Lt nuostolis. Nustatydamas turto kainÄ ir pelningumÄ , teismas be pagrindo vertino tik tiesiogiai atsakovo direktoriui sumokėtÄ sumÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į lizingo bendrovei pervestÄ sumÄ , kadangi atsiskaitymas su lizingo bendrove buvo vienas pagrindinių turto perleidimo tikslų, kuris buvo pasiektas. Pažymi, jog paslaugų atlikimo prasme gautos sumos paskirstymas neturi jokios reikÅ¡mės, nes Å¡alys susitarė, jog komisiniai mokami nuo Turto pardavimo kainos, o ne nuo atsakovo pelno.

Teismas sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas savarankiÅ¡kai sudarė Turto perleidimo sutartį, kadangi atsakovas ieÅ¡kovo paslaugomis naudojosi tol, kol buvo pasiektas sutarties tikslas – gauti pinigai už TurtÄ , atsikaityta su lizingo bendrove, todėl atsakovo elgesys pardavus TurtÄ pripažintinas nesÄ Å¾iningu ir negali bÅ«ti ginamas įstatymo. Mano, jog teismas vadovavosi ir palaikė tik atsakovo teiktus paaiÅ¡kinimus ir argumentus, tokiu bÅ«du pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas.Atsakovas UAB „Dukantas“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Sutartis buvo sudaryta iki 2010 m. gruodžio 15 d. (Sutarties 15 p.), kuri galėjo bÅ«ti pakeista tik raÅ¡tu (Sutarties 18 p.). Pažymi, jog ieÅ¡kovo tarpininkavimo sÄ lygos po 2010 m. birželio 15 d. Sutartyje nurodyto jos galiojimo termino pasibaigimo su atsakovu nebuvo aptarinėjamos, ieÅ¡kovas atsakovui nesiÅ«lė pakeisti ar pratęsti Sutarties galiojimÄ ar sudaryti naujÄ susitarimÄ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo sÄ lygų, be to, ieÅ¡kovas net nenurodė atsakovui, kad sutartį su UAB „DS Solutions“ siÅ«lo sudaryti kaip atsakovo, o ne kaip UAB „DS Solutions“ interesais veikiantis tarpininkas.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas sÄ Å¾iningai manė, kad Sutartis yra pasibaigusi, o ieÅ¡kovas veikia patalpų įgijėjo, su kuriuo siÅ«lo sudaryti sutartį, interesais ir dėl to nesiÅ«lo atsakovui sudaryti jokių susitarimų dėl tarpininkavimo. Taip pat nurodo, kad iki Sutarties pabaigos ieÅ¡kovas nepranešė apie surastÄ pirkėjÄ , nors to reikalavo Sutarties 8 ir 11 punktai, to nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai. Dėl nurodytų priežasčių 2010 m. birželio 15 d. Sutartis netaikytina ieÅ¡kovo tarpininkavimu sudarant 2011 m. balandžio 4 d. skolos perkėlimo sutartį.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po 2011 m. balandžio 4 d. skolos perkėlimo sutartis iÅ¡kilus nesutarimams tarp atsakovo ir UAB „DS Solutions“ dėl PVM iÅ¡skyrimo, apeliantas palaikė ne atsakovo, o UAB „DS Solutions“ pozicijÄ ir jų bandymus šį klausimÄ spręsti atsakovo, kurio interesus jis tariamai atstovavo, sÄ skaita ir UAB „DS Solutions“ reikalaujamu bÅ«du. Pažymi, jog PVM neiÅ¡skyrimas, atsakovui papildomų pajamų perleidimo iÅ¡ esmės nesukÅ«rė. Tai patvirtina atsakovo į bylÄ pateikta pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad beveik visa tiesiogiai atsakovui sumokėta kainos dalis buvo pervesta padengti su patalpų perleidimu susijusioms atsakovo mokestinėms prievolėms.

Todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, turto perleidimo kaina buvo mažesnė nei numatytoji 2010 m. birželio 15 d. Sutartyje. Taip pat pažymi, jog ieškovas savo kaip tarpininko paslaugas suteikė netinkamai, iki galo nesuderinęs su turto perleidimu susijusių finansinių klausimų dėl turto įsigijimo kainos, jos struktūros ir mokėjimo būdo. Ieškovas neužtikrino, kad jo teikiamos paslaugos būtų tinkamai įformintos, o jų esmė – aiški ir vienodai suprantama visų nekilnojamojo turto operacijos dalyvių, nors teikdamas paslaugas kaip profesionalus nekilnojamojo turo operacijų tarpininkas, privalėjo tai padaryti.

Pažymi, jog atsakovas, iÅ¡ jo papildomai priskaičiavus dar ir ieÅ¡kovo komisinius, tokiomis sÄ lygomis tikrai nebÅ«tų sudaręs sutarties. Å ioje situacijoje susidariusias neigiamas pasekmes turi prisiimti bÅ«tent ieÅ¡kovas, netinkamai atlikęs savo kaip profesionalaus tarpininko funkcijas. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo nurodo, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas ginčija ne kÄ kitÄ , o teismo sprendimo motyvus, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Tai, kad ieÅ¡kovo teismo sprendimai netenkina, nėra pagrindas jį laikyti nemotyvuotu.                                                         Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å iuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliaciniame skunde keliami netinkamo bylos faktinių aplinkybių konstatavimo bei paslaugų teikimo sutarties netinkamo aiÅ¡kinimo klausimai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas (pirkėjo suradimÄ nekilnojamajam turtui parduoti) pagal Paslaugų teikimo sutartį DT-2010/06/15-12: apeliantas (ieÅ¡kovas), remdamasis Turto pardavimo kaina, teigia, kad jam priklausantis komisinis atlyginimas sudaro 17 070, 00 Lt (569 000, 00 Lt x 3 %), su PVM – 20 654, 70 Lt; atsakovas ginčija savo pareigÄ mokėti komisinį atlyginimÄ , nes turtas parduotas pasibaigus Sutarties galiojimui (Sutarties 15 p.) už mažesnę kainÄ ne sutarė Å¡alys (Sutarties 6 p.).

CK 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, jog paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobÅ«džio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas.

Čia pažymėtina, jog paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobÅ«dį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi, o paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytojÄ Ä¯pareigoja veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Byloje nustatyta ir Å¡alys to neginčija, kad 2010 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovas (Agentas) ir atsakovas (Klientas) sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. DT-2010/06/15-12 (toliau nutartyje – Sutartis), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ieÅ¡koti atsakovui 153, 37 m² ploto biuro patalpų su 18, 18 m² bendro naudojimo patalpomis, esančių Ulonų g. 5, Vilnius (toliau nutartyje – Turtas), pirkėjų.

Pagal Sutarties 7 p. atsakovas įsipareigojo, sėkmingai pardavus TurtÄ ar bet kuriÄ Turto dalį, per 10 (deÅ¡imt) dienų nuo notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir visiÅ¡ko atsiskaitymo, sumokėti 3 proc. ir PVM dydžio komisinius nuo Turto ar jo dalies pardavimo kainos (b. l. 7-8). Pagal Sutarties 15 p. sutartis įsigaliojo jÄ pasiraÅ¡ius abiems Å¡alims ir galiojo 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius – iki 2010 gruodžio 15 d. Ä® bylÄ ieÅ¡kovas pateikė 2010 m. gruodžio 10 d. Nekilnojamojo turto apžiÅ«ros aktÄ , kuriame R.

B. (potencialus pirkėjas) patvirtino ieÅ¡kovÄ aprodžius jam atsakovo patalpas (b. l. 69). 2011 m. balandžio 5 d. AB „SEB lizingas“, UAB „DS Solutions“ ir atsakovas sudarė Skolos perkėlimo sutartį Nr.SP L2005-120005-01, kuria atsakovo negrÄ Å¾intos skolos AB „SEB lizingas“ dalis buvo perkelta UAB „DS Solutions“, tuo pačiu UAB „DS Solutions“ buvo perleista teisė įgyti lizinguojamÄ TurtÄ . Vykdydama Å¡ios sutarties sÄ lygas UAB „DS Solutions“ sumokėjo AB „SEB lizingas“ 580 370, 29 Lt (perimtos skolos dalį), o likusiÄ kainÄ už TurtÄ â€“ 108 119, 71 Lt pervedė atsakovo atstovui A.

M. (b. l. 18). Turtas parduotas už 688 490, 00 Lt (įskaitant PVM), be PVM – 569 000 Lt (b. l. 14-17). 2011 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ atsakovui dėl komisinio atlyginimo sumokėjimo. Atsakovas 2011 m. gegužės 25 d. atsisakė atlyginti ieÅ¡kovui, nurodydamas, kad per sutarties galiojimo laikotarpį ieÅ¡kovas nekilnojamojo turto pirkėjo nesurado ir apie jį atsakovo neinformavo (b. l. 10-11). UAB „DS Solutions“ nuosavybės teisės į TurtÄ Ä¯registruotos 2011 m. balandžio 15 d. (b. l. 12-13), UAB „DS Solutions“ su atsakovu pagal Skolos perkėlimo sutartį atsiskaitė 2011 m. balandžio 26 d. (b. l. 18).

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl Sutarties turinio bei jos sÄ lygų, todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl Å¡alis siejusios Sutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo atitikties įstatyme ir teismų praktikoje nustatytiems sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių reikalavimams. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktikÄ dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių (CK 6.193 str.–6.195 str.), ne kartÄ yra nurodęs, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-233/2012).

Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodo, neabejotinai yra svarbÅ«s ir visi kiti CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiÅ¡kinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiÅ¡kinant konkrečiÄ sutartį, bÅ«tina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių visumÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties turinį ir jos sÄ lygas bylos medžiagos kontekste sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas įsipareigojo sumokėti atsakovui Sutartyje nustatytÄ 3 proc. (be PVM) komisinį atlyginimÄ esant dviem sÄ lygoms:

1) jei ieÅ¡kovas suras pirkėjÄ iki nurodyto termino (Sutarties 1 p.); ir 2) sėkmingai parduos turtÄ (Sutarties 7 p.). Kaip patvirtina bylos medžiaga, ieÅ¡kovas per Sutartyje nustatytÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ (nuo 2010-06-15 iki 2010-12-15) savo įsipareigojimo pagal Sutartį neįvykdė: iki Sutarties galiojimo pabaigos Turto pirkėjo už Sutartyje nurodytÄ kainÄ nesurado, todėl pagrindo reikalauti komisinio atlyginimo, atsakovui vėliau, t. y. jau negaliojant Sutarčiai sudarius Turto perleidimo (pardavimo) sutartį, neturi.Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo Å¡alių rungimosi principo (CPK 12 str.), kurį įgyvendindamas įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos Å¡alies pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (onus probandi), bet ir Å¡iÄ pareigÄ Å¡alims paskirstė, nustatydamas, jog kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.).

Taigi Å¡ioje byloje pareiga įrodyti aplinkybes, jog Å¡alių sudaryta ginčo Sutartis Turto perleidimo sutarties metu galiojo tenka ieÅ¡kovui.Visų pirma, apeliantas, be 2010 m. gruodžio 10 d. Nekilnojamojo turto apžiÅ«ros akto, kuriame UAB „DS Solutions“ direktorius R. B. patvirtino ieÅ¡kovÄ aprodžius jam atsakovo parduodamÄ TurtÄ , jokių įrodymų, jog apie surastÄ Turto pirkėjÄ iki Sutarties pabaigos pranešė atsakovui, nors pagal Sutarties 8 ir 11 punktus tai privalėjo padaryti, nepateikė, tuo iÅ¡ esmės pažeisdamas kliento interesų prioritetÄ bei tinkamo kliento informavimo pareigÄ (CK 6.718 str., 6.719 str.).

Antra, apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jog po Sutarties galiojimo termino pasibaigimo buvo aptarinėjamos apelianto tarpininkavimo sÄ lygos, nėra duomenų, jog apeliantas bÅ«tų siÅ«lęs atsakovui pakeisti ar pratęsti Sutarties galiojimÄ ar sudaryti naujÄ susitarimÄ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo sÄ lygų, o atsakovas toliau naudojosi apelianto paslaugomis. Tuo tarpu paties apelianto parengtos Sutarties 18 punktas numatė, kad ji gali bÅ«ti pakeista tik raÅ¡tu, kas leido atsakovui sÄ Å¾iningai manyti, jog nesant raÅ¡ytine forma sudaryto susitarimo dėl sutarties pratęsimo, sutartis laikytina pasibaigusia.

Atsižvelgiant į tai, sutikti su apelianto teiginiais, jog sutartis buvo pakeista Å¡alių konkliudentiniais (CK 1.71 str.) veiksmais, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Trečia, apeliantas deklaratyviai teigia, jog perleisdamas turtÄ apelianto surastam pirkėjui, atsakovas savo veiksmais patvirtino Sutarties sÄ lygos dėl Turto pardavimo kainos pakeitimÄ . Kaip minėta, Turtas parduotas už 688 490, 00 Lt (įskaitant PVM), be PVM – 569 000 Lt (b. l. 14-17), tuo tarpu pagal Sutarties 6 punktÄ atsakovas sutiko parduoti TurtÄ už 3 900, 00 Lt/m² plius PVM kainÄ , nustatant, kad kaina gali bÅ«ti keičiama abipusiu Å¡alių susitarimu.

Tai reiÅ¡kia, jog sudarydamas sutartį su apeliantu atsakovas tikėjosi apelianto surastam parduoti turtÄ už 723 753, 00 Lt su PVM (598 143, 00 Lt (be PVM) (153,37 m² x 3 900, 00 Lt + PVM), t. y. didesnę kainÄ negu numatyta Sutartyje, įrodymų, jog Å¡alys sulygo dėl Turto pardavimo kainos pakeitimo byloje nėra. Ketvirta, apeliantas nepaneigė atsakovo į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstų argumentų, jog Sutarties galiojimas ir po jos termino pasibaigimo, atsakovui reikÅ¡tų 17 001, 99 Lt (20 654, 70 Lt – 3 652, 71 Lt) nuostolį, kas visiÅ¡kai neatitiktų atsakovo lÅ«kesčių ir lizingo bendrovei įkeisto Turto perleidimo (pardavimo) tikslo.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo parduoto turto kainos 688 490, 00 Lt atsakovo kreditoriui AB SEB lizingas sumokėta 580 370, 29 Lt, o atsakovui tiesiogiai – likusi kainos dalis 108 119, 71 Lt, iÅ¡ kurios, atskaičius mokesčius, atsakovui tenka 3 652, 71 Lt (108 119, 71 Lt – 104 467, 00 Lt) (b. l. 18, 64). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje be apelianto į bylÄ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo (b. l. 19-32), kuris duoda pagrindo abejoti apelianto lojalumu atsakovui, kitų jo reikalavimus atsakovui pagrindžiančių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas tarpininkavo atsakovui iki 2011 m. balandžio 4 d. Skolos perkėlimo sutarties sudarymo nėra. Apelianto teiginys dėl to, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, remdamasis iÅ¡imtinai atsakovo paaiÅ¡kinimais bei argumentais, atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimÄ Å¡ioje byloje priėmė iÅ¡klausęs abi puses, tame tarpe ir liudytojus, bei įvertinęs visus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kÄ patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta bylos medžiaga, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ (CPK 176 str., 185 str.) nepažeidė bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos ir pakankamai motyvavo savo sprendimÄ (CPK 270 str. 4 d.).

Visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia apeliantÄ neįrodžius veikus sÄ Å¾iningai ir protingai, laikantis CK 6.718 straipsnyje dalyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principų, kad tai labiausiai atitiktų atsakovo kliento interesus, nusistovėjusios praktikos ir tarpininkavimo paslaugų teikimo nekilnojamojo turto srityje standartus bei profesinę etikÄ , pagal sutarties sÄ lygas ir kliento nurodymus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ginčo Sutartis neatitiko atsakovo interesų, o apeliantas nesuteikė atsakovui (klientui) profesionalių ir kokybiÅ¡kų paslaugų, tuo pažeisdamas paslaugų teikimo sutartį, todėl atsakovas mokėti ieÅ¡kovui komisinį atlyginimÄ pagrindo neturėjo (CK 6.720 str. 3 d.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.                          Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė:                       Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkė                                                      JÅ«ratė Varanauskaitė Teisėjai                                                                   Laima Gerasičkinienė                                                                                 Antanas Rudzinskas     Â