2021-11-24 Nr. AB-25298-3-61-3-01359-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2168-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01359-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G., V.V. D. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G., V. V. D. ir I. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos J. G., V. V. D. ir I. K. (pastaba: mirė 2019 balandžio 27 d.) (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyriaus 2020 m. sausio 8 d. raštą Nr. 46SD-94-(14.46.104) (toliau – ir 2020 m. sausio 8 d. raštas), NŽT 2020 m. kovo 10 d. raštą Nr. 1SS-531-(7.5) (toliau – ir 2020 m. kovo 10 d. raštas) ir pareigoti NŽT Trakų skyrių įtraukti į laisvos valstybinės žemės fondą 31,9187 ha ploto žemės sklypą, esantį Moluvėnų k., Trakų r. (toliau – ir Žemės sklypas), paskelbti Kariotiškių kadastro vietovės projekto papildymą suteikiant teisę pareiškėjoms įstatymo numatyta tvarka pasirinkti šią laisvą žemę nuosavybės teisių atkūrimui.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad yra S. B. turtinių teisių paveldėtojos. S. B. 1991 m. lapkričio 12 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra. Pagal pareiškėjų prašymą buvo parengta 2015 m. kovo 23 d. išvada Nr. 49IP-375 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“ (toliau – ir Išvada), pagal kurią į laisvos žemės fondą nebuvo įtrauktas 31,9187 ha ploto žemės sklypas, esantis Moluvėnų k., Trakų r., kuris anksčiau buvo valstybės išperkama žemė.

3. Pareiškėjų įsitikinimu, prasidėjus teisminiam ginčui su buvusiu Žemės sklypo nuomininku uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Iron Wolf Development“, ši žemė nebuvo įtraukta į žemėtvarkos projektą kaip laisva valstybinė žemė, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 789, kuriuo Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ pripažintas netekusiu galios, ši žemė tapo laisva, todėl privalėjo būti projektuojama nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymais NŽT Trakų skyrių informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Kariotiškių kadastro vietovėje nėra pakankamai laisvos žemės, pareiškėjos nesirenka kitos vietovės nuosavybės atkūrimui ir lauks, kol atsiras norimoje vietovėje laisvos žemės. Tačiau NŽT Trakų skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu pareiškėjas informavo, kad persiunčia Išvadą NŽT Vilniaus skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl minėto NŽT Trakų skyriaus rašto, 2020 m. kovo 10 d. raštu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Pareiškėjų nuomone, NŽT Trakų skyriaus sprendimas yra nepagrįstas, nes laisvos žemės, į kurią galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės Kariotiškių kadastrinėje vietovėje yra, tačiau formalus NŽT Trakų skyriaus neveikimas – šios žemės neįtraukimas į laisvos valstybinės žemės fondą, negalėjo būti kliūtimi atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę. Tokiu būdu dirbtinai sudaromos kliūtys, kad asmenys negalėtų pasirinkti žemės minėtoje vietovėje ir jiems būtų atlyginta pinigais prieš jų valią.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. NŽT paaiškino, kad iš archyvinės medžiagos matyti, jog pareiškėjų atstovas NŽT 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 46SD-2846-(14.46.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ buvo pakviestas į 2019 m. rugpjūčio 26 d. organizuotą susirinkimą, kuriame turėjo išreikšti valią dėl Trakų rajono Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovėje projektuojamo žemės sklypo vietos pasirinkimo. Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. protokolo Nr. 46PRT-20-(14.46.6.) nustatyta, kad pareiškėjų atstovas nedalyvavo susirinkime.

7. NŽT Trakų skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 46SD-3580-(14.46.104.) „Dėl kvietimo atvykti į projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą“ pareiškėjų atstovas buvo kviestas dalyvauti aptarime. Iš 2019 m. spalio 10 d. Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimo protokolo Nr. 46PRT-25-(14.46.6.) nustatyta, kad pareiškėjų atstovui buvo paaiškinta situacija dėl UAB „Iron Wolf Development“ teisme vykstančio ginčo, jog pagal teisės aktus žemė, esanti teisminio ginčo objektu, negali būti paimta į laisvos žemės fondą.

8. NŽT pažymėjo, kad viešo svarstymo rezultatų aptarime pareiškėjų atstovui taip pat buvo pranešta, kad S. B. vardu 2015 m. kovo 3 d. parengta išvada Nr. 49IP-375 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybei“ gali būti realizuota tik atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Todėl pareiškėjų atstovui buvo pasiūlyta rinktis miško sklypą, tačiau atstovas rinktis miško sklypą atsisakė. NŽT priėmė sprendimą nuosavybės teisių atkūrimą atlyginti pinigais, nes viešo svarstymo skelbimo metu buvo siūlomas miškas, kurio pareiškėjų atstovas atsisakė, todėl miško sklypas pareiškėjų vardu nebuvo suprojektuotas. NŽT Trakų skyrius ginčijamu raštu pagrįstai Išvadą grąžino ją rengusiam Vilniaus miesto skyriui tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą atlyginant pinigais, kadangi pareiškėjų, kaip S. B., įpėdinių atstovas, dalyvaudamas parengto projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkime, miško sklypo nesirinko ir miško sklypas (sklypai) S. B. vardu nebuvo suprojektuotas.

9. Atsakovas pabrėžė, kad Žemės sklypas yra kitos paskirties ir naudojimo būdo nei pareiškėjos pretenduoja, todėl joms neaktuali šio žemės sklypo informacija. Pareiškėjos skunde nenurodo teisės aktų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti jų teisių ir interesų pažeidimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, šis bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

11.1. Pareiškėjos yra pretendentės į S. B. (mirusios 2002 m. gegužės 27 d.) nuosavybės teise valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniuje.

11.2. Pagal pareiškėjų 2015 m. kovo 2 d. prašymą buvo parengta Išvada, pagal kurią už dalį grąžintinos žemės nuspręsta atlyginti lygiaverčiu miško plotu Vilniaus rajono Riešės kadastro vietovėje. Remiantis pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymu Išvada nuosavybės teisių atkūrimui buvo persiųsta į Trakų rajono Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastrinę vietovę. Pareiškėjų atstovas 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 46SD-2365-(14.46.104.) buvo informuotas, kad Kariotiškių kadastro vietovės, Lentvario seniūnijos, esančios Trakų rajono savivaldybės teritorijoje nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje galėtų būti S. B. vardu suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, todėl pareiškėjų atstovui buvo pasiūlyta iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. pasirinkti kitą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę. Pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymais NŽT Trakų skyrių informavo, kad nesirenka kitos vietovės nuosavybės atkūrimui, o palieka savo išvadas Kariotiškių kadastro vietovėje ir lauks, kol patikslinus laisvos žemės fondą šioje vietovėje atsiras laisvos žemės.

11.3. NŽT Trakų skyrius 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 46SD-2836-(14.46.104.) pareiškėjų atstovą pakvietė dalyvauti NŽT Trakų skyriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. organizuojamame susirinkime, kuriame jis turėjo išreikšti valią dėl S. B. vardu projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Pareiškėjų atstovas į susirinkimą neatvyko, todėl pareiškėjoms sklypas nebuvo suprojektuotas.

11.4. Pareiškėjų atstovas 2019 m. rugsėjo 30 d. kvietimu buvo pakviestas į 2019 m. spalio 10 d. vyksiantį Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą. Susirinkimo metu pareiškėjų atstovui buvo pasiūlyta rinktis miško sklypą, tačiau atstovas rinktis miško sklypą atsisakė.

11.5. NŽT Trakų skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 46SD-94-(14.46.104) pareiškėjų atstovą informavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atstovas 2019 m. rugpjūčio 26 d. susirinkime nedalyvavo, dėl ko sklypas nebuvo suformuotas, o 2019 m. spalio 10 d. susirinkime atstovas miško sklypų nepasirinko, todėl Išvada su 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. TR-13045-(5.34.) grąžinta ją parengusiam NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais. NŽT, patikrinusi NŽT Trakų skyriaus 2020 m. sausio 8 d. rašto teisėtumą skundžiamu 2020 m. kovo 10 d. raštu sutiko su NŽT Trakų skyriaus pozicija ir skyriaus rašto nepanaikino.

12. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad joms aktualioje teritorijoje privalėjo būti projektuojamas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalimi (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija) Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo (redakcija nuo 2019 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 105 punkte reglamentuota, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

13. Teismo vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas nustatė, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Vėliau, t. y. jau po įstatyme nustatytų terminų pateikti piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu.

14. Byloje nebuvo ginčo, kad dalis nuosavybės teisių pareiškėjoms jau buvo atkurtos natūra pagal jų pateiktus pirminius prašymus. Teismas nustatė, kad pareiškėjos Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais su 2015 m. vasario 12 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių prašydamos parengti ir patvirtinti išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ dėl 0,20 ha valstybės išperkamos žemės perkėlimo į Riešės kadastro vietovę. Pareiškėjos prašyme nurodė, kad netenkinus išvados, prašo už turėtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

15. Teismas pabrėžė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis numatė galimybę iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų. Bylos duomenys patvirtino, kad NŽT, atsižvelgdama į pareiškėjų vėliausią prašymą, jų atstovui išsiuntė kvietimą dalyvauti NŽT Trakų skyriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. organizuojamame susirinkime, kuriame atstovas turėtų išreikšti valią dėl S. B. vardu projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Pareiškėjų atstovas į susirinkimą neatvyko, sklypas nebuvo suprojektuotas. Pareiškėjų atstovas valios dėl miško žemės sklypo vietos nepareiškė ir 2019 m. spalio 10 d. vyksiančiame Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarime.

16. Šias faktines aplinkybes įvertinęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Atkūrimo tvarkos 1021, 105, 1051 punktuose nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendė, kad NŽT turėjo teisinį pagrindą grąžinti Išvadą NŽT Vilniaus skyriui toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pinigais. Teismas pažymėjo, kad nei pačios pareiškėjos, nei jų atstovas į NŽT Trakų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. organizuotą susirinkimą neatvyko ir miško sklypo (pagal 2015 m. vasario 12 d. prašymą) nepasirinko, o vėliau miško sklypo iš vis atsisakė. Teismo vertinimu, NŽT pagrįstai nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendė, atsižvelgdama į pareiškėjų 2015 m. vasario 12 d. prašymą (Atkūrimo įstatyme nustatytu terminu vėliausiai pateiktą), todėl turėjo teisinį pagrindą Išvadą grąžinti NŽT Vilniaus skyriui (Išvadą priėmęs skyrius).

17. Kaip nepagrįstus teismas vertintino pareiškėjų argumentus dėl NŽT Trakų skyriaus neveikimo – Žemės sklypo neįtraukimo į laisvos valstybinės žemės fondą. Teismas nustatė, kad skundžiamų raštų priėmimo metu teisminis ginčas su Žemės sklypo nuomininku UAB „Iron Wolf Development“ nebuvo pasibaigęs (teisminio ginčo objektas – pareiškėjoms aktualus Žemės sklypas). Ginčas buvo užbaigtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-772-854/2020. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai draudžia atlikti bet kokius teisinius veiksmus su ginčo objektu esančiais žemės sklypais.

18. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjoms nuosavybės teisės galėtų būti atkurtos į miško paskirties žemės sklypą (2015 m. vasario 12 d. prašymas), tačiau iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Lentvario sen. Moluvėnų k. pobūdis – gyvenamosios teritorijos, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, t. y. Žemės sklypas nėra miško paskirties žemė. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodė, kad net ir įtraukus Žemės sklypą į laisvos valstybinės žemės fondą, pareiškėjos neturėtų galimybės žios žemės rinktis nuosavybės teisių atkūrimui.

19. Remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teismas darė išvadą, kad skundžiami NŽT Trakų skyriaus 2020 m. sausio 8 d. raštas ir NŽT 2020 m. kovo 10 d. raštas yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo. Teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus – įpareigoti NŽT Trakų skyrių atlikti pareiškėjų reikalaujamus veiksmus.

III. 20. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

21. Pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė teisės aktus. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad pareiškėjos neturėtų galimybės rinktis pageidaujamos teritorijos nuosavybės teisių atkūrimui.

22. Pagal iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (tą teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju teismo pareiga buvo nustatyti, kokią paskutinę valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo buvo išreiškusi S. B. ir ar buvusi pretendentė nuosavybės atkūrimo S. B. iki 2003 m. balandžio 1 d. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises sugražinant žemę kitoje vietoje.

23. Teismas neįvertino nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio dokumento – 1991 m. lapkričio 12 d. S. B. rašyto prašymo, teismo sprendime dėl jo niekaip nepasisakė. Iš 1991 m. lapkričio 12 d. prašymo dėl nuosavybės atkūrimo (teismui pateiktos elektroninės nuosavybės atkūrimo bylos 111 lapas) matyti, kad S. B. jau tuo metu išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodžiusi, kad pageidauja žemę susigrąžinti 2 būdais – natūra ir ekvivalentine natūra (kitoje vietoje). Tokią pačią valią ji išreiškė ir 2003 m. kovo 27 d. prašyme nurodžiusi, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į lygiaverti žemės plotą (nuosavybės atkūrimo bylos 90 lapas). Tai reiškia, S. B. iki 2003 m. balandžio 1 d. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises sugražinant žemę kitoje vietoje.

24. Esant tokiems įrodymams, nepagrįsta teismo išvada, kad vykdant nuosavybės atkūrimą pareiškėjos galėjo pasirinkti tik miško ūkio paskirties žemės sklypus. Be to, teismas netinkamai vertino ir paties atsakovo išduotą dokumentą, kuris iki šio laiko nėra panaikintas, t. y. 2015 m. kovo 23 d. išvadą Nr. 491P-375 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai”. Ši išvada suteikė pareiškėjoms pasirinkti nuosavybės atkūrimui ne tik miško paskirties žemės sklypus, tačiau ir visą kitos paskirties žemę (tai nurodoma pačioje išvadoje). Šios išvados nepanaikinęs teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas negalėjo ja nesivadovauti ir nustatyti kitokį šios išvados realizavimo būdą.

25. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. Dėl pareiškėjų teiginių, kad jos galėjo pasirinkti ne tik miško ūkio paskirties sklypus, NŽT akcentuoja, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1150 buvo papildytas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis nauja 4 dalimi, kuria nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

27. Apeliantės NŽT 2014 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 46SF-(14.49.104.)-3277 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ buvo informuotos apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus bei galimybę pakeisti valią ir atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Apeliantės Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. kovo 1 d., pateikė prašymą „Dėl išvados parengimo ir nuosavybės teisių atkūrimo būdo“, kuriame nurodyta, kad už turėtą žemę prašo atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nustatyta, kad I. K., byloje nurodoma, kaip pareiškėja, mirė 2019 m. balandžio 27 d. Taigi, jau kreipiantis į teismą su skundu I. K. buvo mirusi. Duomenų apie jos teisių perėmimą paveldėjimo būdu byloje nėra. Šie faktai nenustatyti ir iš Testamentų registro įrašų. Mirusiosios vardu yra teikiamas ir apeliacinis skundas.

29. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundą ir nagrinėdamas bylą iš esmės nenustatė esminę procesinę reikšmę turinčio fakto, kad I. K. mirusi ir dėl šios procesinės teisinės situacijos nepriėmė jokio procesinio sprendimo. Todėl darytina išvada, kad nespręsdamas, ar yra pagrindas nepriimti skundo dalies, ar bylą nutraukti, ar nustatyti mirusiojo įpėdinius, kuriems perėjo teisės į turtines mirusiojo teises, ir dėl to priimti procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos priėmė neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 23 str. 1 d., 53 str., 103 str. 1 p., 146 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti.

Bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys