1149e409-eaa6-4d1e-812e-3e5752b6a08f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-988-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01794-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.4.3.2.2.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litnerta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Litnerta“ ieÅ¡kinį atsakovei E. P. – V. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Litnerta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei E. P. – V., praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 3 140 Eur žalÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalimi. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Litnerta“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Ä®monės valdymo organai jokių įmonės dokumentų ir turto bankroto administratorei iki Å¡iol nėra perdavę. Bankrutavusi įmonė neturi jokio turto teismo ir administravimo lėšoms padengti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi BUAB „Litnerta“ taikyta supaprastinta bankroto procedÅ«ra, 2017 m. kovo 6 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinta 3 140 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ mata visam bankroto proceso laikotarpiui. Teismo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų suma laikytina bankrutavusios įmonės žala, kuriÄ Ä¯monė patyrė dėl to, kad jos savininkai laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

VÄ® Registrų centro duomenimis 60 procentų įmonės akcijų priklauso atsakovei E. P. – V. Atsakovė nebuvo rÅ«pestinga ir apdairi, nes nuo įmonės įsteigimo (2016-01-28) nemokėjo privalomų įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nesidomėjo įmonės finansine padėtimi bei nesiėmė jokių priemonių, kad įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, tai yra, įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir bankrutavusios įmonės patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys: atsakovei laiku inicijavus bankroto bylÄ , kai įmonė dar turėjo turto, administravimo iÅ¡laidos bÅ«tų buvusios padengtos iÅ¡ Å¡io turto.Byla iÅ¡nagrinėta atsakovei E. P. – V. nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ atsakovei praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Litnerta“ buvo įsteigta 2016-01-28, jos paskutiniu vadovu nurodytas Y.

C., duomenų apie juridinio asmens dalyvius registre nepateikta. Pagal 2016-02-02 akcininkų susirinkimo protokolÄ ir akcininkų registracijos sÄ raÅ¡Ä Ä¯monės akcininkais įvardinti: atsakovė E. P. – V. su 600 balsų (akcijų), Y. C. su 200 balsų (akcijų) ir A. K. su 200 balsų (akcijų). Teismas nustatė, jog akcininkų susirinkime padidinus akcijų skaičių iki 16 800 vnt., atsakovė formaliai turėjo turėti 5 600 vnt. akcijų, kiti du akcininkai – taip pat po 5 600 vnt. akcijųPirmosios instancijos teismas nurodė, jog tuo atveju, kai įmonėje nėra (ar yra nepakankamai) turto administravimo iÅ¡laidoms padengti, bankroto administratorius gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu dėl turto masės sumažinimo neteisėtais vadovo veiksmais.

Teismas pagal byloje esantį akcininkų protokolÄ ir VÄ® ,Registrų centro duomenis apie akcijų kiekį 2016 metų vasario mėnesį konstatavo, kad atsakovė yra 1/3 dalies akcijų savininkė. Ä®monės vadovas buvo Y. C. (Ukrainos pilietis). Atsakovė nėra įmonės vadovė, dėl kurios veiksmų, t. y. laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vėliau iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , įmonėje neliko (ar liko nepakankamai) turto administravimo iÅ¡laidoms ir (ar) atlyginimui apmokėti.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad atsakovė kaip akcininkė žinojo, jog iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonė buvo nemoki. Teisme ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad įmonė veiklos nevykdė 9 mėnesius, todėl teismas sprendė, kad įmonė veiklos nevykdė visÄ savo veiklos laikotarpį ir jokio turto iÅ¡ savo veiklos negalėjo įgyti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atlyginama tik ta žala, kuri padaryta neteisėtais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnis), t. y., Å¡iuo atveju dėl pavėluoto pareiÅ¡kimo pateikimo.

Visos patirtos administravimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti absoliutus kriterijus žalos dydžiui nustatyti, nes net ir laiku pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, administravimo iÅ¡laidos yra patiriamos, o civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Ä®rodinėjant praÅ¡omos priteisti žalos (nuostolių) dydį, t. y., patirtas administravimo iÅ¡laidas dėl vadovo neteisėtų veiksmų (įmonei esant nemokiai nepateikus pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, nei teismo nutartimi nustatyta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata (tame tarpe ir taikant supaprastintÄ bankroto procesÄ ), nėra prejudicinis faktas žalos (nuostolių) dydžiui nustatyti, nes administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia tik lėšų sumos nustatymÄ , kuria gali disponuoti administratorius, vykdydamas bankroto procedÅ«ras.

Teismo patvirtintos iÅ¡laidos buvo tik numanomos, bet realiai nepagrįstos ir neįrodytos kaip faktinės, administratorė nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir žalos (administravimo iÅ¡laidų). IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog bÅ«tent dėl atsakovės pareigos nevykdymo buvo neiÅ¡saugotas įmonės turtas (įmonėje realiai nebuvo jokio turto), iÅ¡ kurio bÅ«tų atlygintos administravimo iÅ¡laidos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė BUAB ,,Litnerta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovė tikėjosi, kad vyks pilna parengiamoji bylos nagrinėjimo stadija. Gavus atsakovės atsiliepimÄ ir įvertinus jame iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovė pagal CPK 42 straipsnį bÅ«tų turėjusi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti papildomus įrodymus ir praÅ¡ymus.

Pirmos instancijos teismas, manydamas, jog ieÅ¡kovės reikalavimai yra nepagrįsti įrodymais, privalėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ arba vėlesniame bylos nagrinėjime pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pateikti papildomus duomenis (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atsakovei buvo žinoma apie jai reiÅ¡kiamus reikalavimus, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio kopijÄ atsakovei iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu, tačiau atsakovė atsiliepimo nepateikė ir neneigė pareigos atsakyti pagal jai pateiktÄ ieÅ¡kinį. Skundžiamo sprendimo priėmimas sukelia neigiamas pasekmes ieÅ¡kovei, nes ji negalės į teismÄ kreiptis pakartotinai dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas);iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , su administratoriumi telefonu susisiekė R.

P., kuris prisistatė kaip įmonės akcininkas ir nurodė, jog akcijos yra „užraÅ¡ytos“ jo sutuoktinės E. P. – V. vardu. Minėtas asmuo sutiko padengti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus ir pusę bankroto administravimo iÅ¡laidų. Bankroto administratorius minėtam asmeniui el. paÅ¡tu nusiuntė bankrutavusios įmonės depozitinės sÄ skaitos rekvizitus. R. P. nurodė, kad mokėjimÄ atliks penktadienį (2017-03-31), tačiau jokių lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo iÅ¡laidų padengimui nebuvo gauta.

Kadangi atsakovė neginčijo ieÅ¡kinio reikalavimų, neginčijo savo pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kokį kiekį akcijų turėjo atsakovė (60 proc. ar 33,(3) proc.);pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo akcijų skaičiaus akcininkams numatyta pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Bankrutavusios įmonės akcininkas, Å¡iuo atveju atsakovė, yra atsakinga, jeigu dėl jos neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo iÅ¡laidoms apmokėti (priežastinis ryÅ¡ys).

Bankroto administratorius yra BUAB ,,Litnerta“ kreditorius, kuris patyrė žalÄ ir ji turi bÅ«ti atlyginta. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį nurodytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti įmonės akcininkas. AukÅ¡tesnės instancijos teismai analogiÅ¡kose bylose nekvestionuoja ir neanalizuoja administravimo iÅ¡laidų sudėties ar dydžio, patvirtinto bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, laikant, kad teismas, tvirtindamas administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , įvertino bankroto procedÅ«roms atlikti reikalingų lėšų dydį bei kad administravimo iÅ¡laidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, todėl jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013;

Vilniaus apygardos teismo 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2332-577/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015; Kauno apygardos teismo 2015-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1578-153/2015; ir kt.). Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pagrįstumo, privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintus rekomenduojamus administravimo iÅ¡laidų dydžius.

Bankroto byloje patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra mažesnė nei Vyriausybės nutarimu nustatytas rekomenduojamas administravimo iÅ¡laidų dydis, todėl Å¡iuo atveju sÄ mata negali bÅ«ti laikoma nepagrįsta;pirmos instancijos teismo argumentai, jog ieÅ¡kovas veiklos nevykdė, todėl neturėjo jokio turto, yra nepagrįsti. Net ir nevykdant veiklos, įmonėje turėjo likti įstatinis kapitalas. Be to, teigiant, kad atsakovė turi 1/3 dalį akcijų, kaip nurodo pirmos instancijos teismas, tai ji privalėjo Å¡ias akcijas apmokėti 12 500,00 Eur suma (pagal 2016-02-02 akcininkų susirinkimo protokolÄ ).

IeÅ¡kovė neturi duomenų, kad akcijos bÅ«tų apmokėtos, bankrutavusi įmonė Å¡iai dienai jokio turto neturi. Skundžiamu sprendimu formuojama praktika, pagal kuriÄ sudaroma galimybė įmonės organams neteisėtu neveikimu iÅ¡vengti civilinės atsakomybės bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu, sudaroma galimybė pasisavinti, iÅ¡vaistyti ar kitaip pažeidžiant bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus panaudoti nemokaus juridinio asmens turtÄ ;pirmos instancijos teismas atliko ir kitus procesinius pažeidimus.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje buvo pateikusi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės turtui. Pagal CPK 147 straipsnį praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžiamas per 3 darbo dienas, tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nėra iÅ¡spręstas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo momento. Byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai neįsigilinus į procesinių dokumentų turinį.Atsakovė E. P. – V. atsiliepimo į ieÅ¡kovės BUAB ,,Litnerta“ apeliacinį skundÄ pagal CPK 318 straipsnį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto apeliacinio skundo bei jame nurodomų faktinių ir teisinių argumentų.Apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje sprendžiama dėl įmonės akcininko civilinės atsakomybės laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.Pagal Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad BUAB „Linerta“ buvo įsteigta 2016-01-28, nuo 2016-01-28 iki 2016-02-04 įmonei vadovavo A. V., o nuo 2016-02-04 iki 2016-12-01 (iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo) BUAB ,,Litnerta“ vadovu įregistruotas Y. C.. IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateikė 2016-02-02 UAB ,,Litnerta“ akcininkų susirinkimo protokolÄ ir akcininkų registracijos sÄ raÅ¡Ä .

Å iuose dokumentuose UAB ,,Litnerta“ akcininkais nurodyti trys asmenys: atsakovė E. P. – V. su 600 akcijų (balsų), Y. C. su 200 akcijų (balsų) ir A. K. su 200 akcijų (balsų). IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateikto 2016-02-02 akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime buvo nutarta nuo 2016-02-02 atleisti iÅ¡ užimamų pareigų direktorių A. V. ir naujuoju bendrovės direktoriumi nuo 2016-02-02 paskirti Y. C., taip pat nuspręsta padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ nuo 2 500,00 Eur iki 42 000,00 Eur papildomais įnaÅ¡ais, iÅ¡leidžiant naujÄ akcijų emisijÄ , nutarta atÅ¡aukti pirmumo teisę naujai iÅ¡leidžiamoms akcijoms bei pasiÅ«lyta iÅ¡leidžiamas akcijas įsigyti Y.

C. ir A. K. po 5 400 vienetų 2,50 Eur nominalios vertės už 13 500,00 Eur, o atsakovei E. P. – V. – 5 000 vienetų 2,50 Eur nominalios vertės už 12 500,00 Eur. Ä®monės direktorius Y. C. buvo įpareigotas bendrovės vardu sudaryti akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė E. P. – V. yra viena iÅ¡ UAB ,,Litnerta“ akcininkų.Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1009-794/2018 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,Litnerta“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi minėtoje byloje iÅ¡kelta UAB „Litnerta“ bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi įmonei taikyta supaprastinta bankroto procedÅ«ra, patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as bendrai 3 189,27 Eur sumai (antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 6 d. nutartimi BUAB „Litnerta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatyta supaprastinto bankroto proceso trukmė, taip pat visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 3 140,00 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, kuriÄ sudaro 1 140,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000,00 Eur kitos administravimo iÅ¡laidos.

Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. ir įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ .Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. ir įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu) įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad esant Ä®BÄ® 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms Å¡ie asmenys nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Ä®BÄ® 2 straipsnio 9 dalies redakcijoje nurodyta, jog savininkas – įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas, narys ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.Sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io – nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).

Vadovas ir akcininkai atsako tik už tÄ Å¾alÄ , kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylÄ . Ä®monės nemokumo momento nustatymas yra fakto klausimas. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius neįrodinėjo, kada įmonė tapo nemoki (neįvykdytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentas) ir kada įmonės vadovui ar akcininkei kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, t. y. kada atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus.Ä®monės nemokumas pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį tai – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro vieÅ¡ai skelbiamų duomenų nustatyta, jog UAB ,,Litnerta“ įregistruota 2016 m. sausio 28 d.

Kadangi įmonė įregistruota 2016 metais, finansinės atskaitomybės dokumentai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2016 m. spalio 26 d.) dar nebuvo pateikti registro tvarkytojui. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog bankroto byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl UAB ,,Litnerta” nemokumo, įmonės vadovas (Y. C.) teismui nepateikė atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, todėl spręsdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo jokių aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar realiai valdomÄ turtÄ , vykdomÄ veiklÄ , teismas neturėjo ir dėl UAB ,,Litnerta“ nemokumo sprendė pagal bankroto byloje buvusius duomenis.

Tačiau bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimas pats savaime nepaneigia pareigos nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriui įrodyti įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ siekiant žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį nuo 2016 m. sausio 28 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atitinkamai spręsti, nuo kada bendrovės akcininkė pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje savo teises siekia apginti specialia Ä®BÄ® 8 straipsnyje įtvirtinta norma, sietina su atsakovės neveikimu nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatÅ«s. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Ä®monės dalyvis (akcininkas) per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, iÅ¡skyrus pareigÄ apmokėti įstatinį kapitalÄ , akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui bÅ«dingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Vadovas, priešingai, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekse, Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis).

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir Å¡ių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagal 2016 m. vasario 2 d. akcininkų susirinkimo protokolÄ konstatavo, jog akcininkų susirinkime padidinus įmonės įstatinį kapitalÄ nuo 2 500 Eur iki 42 000 Eur papildomais įnaÅ¡ais, iÅ¡leidžiant naujų akcijų emisijÄ ir padidinus akcijų skaičių iki 1 6800 vnt. atsakovė E. P. – V. kaip ir kiti du įmonės akcininkai Y.

C. ir A. K. formaliai turėjo turėti po 5 600 vnt. akcijų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog UAB ,,Litnerta“ vadovu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo Y. C., todėl sprendė, jog atsakovė negalėjo bÅ«ti atsakinga už įmonės vadovavimÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas.

Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet bÅ«dingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas narys gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmai įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė neiÅ¡saugojo įmonės turto, taip pat bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla. IBÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato (redakcija galiojusi įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu), kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne įmonės vadovui, o akcininkei. Ä®rodymų, jog įmonės dokumentais ir turtu realiai disponavo atsakovė byloje nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė turėjo minėtÄ pareigÄ ir jos neįvykdė. IeÅ¡kovė teismui nepateikė įrodymų, jog atsakovė E. P. – V. galėjo veikti kaip faktinė UAB ,,Litnerta“ vadovė (CPK 178 straipsnis). Bankroto administratorius teismui pateikė susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniais laiÅ¡kais su byloje nedalyvaujančiu asmeniu R.

P. (e.b. T.I. b.l. 13-14). Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog bankroto administratorė byloje nedalyvaujančiam asmeniui elektroniniu paštu (2017 m. kovo 28 d.) pateikė bankroto byloje teismo priimtas nutartis, nurodė, jog teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 3 189,27 Eur, bankroto administravimo išlaidos 3 189,27 Eur. Tame pačiame elektroniniame laiške bankroto administratorius paaiškino, jog pusė darbo jau yra atlikęs, todėl išlaidos elektroninio laiško siuntimo dienai yra 1 570,00 Eur, nurodė, jog šias sumas padengus bankroto byla bus nutraukta.

Byloje nedalyvaujantis asmuo R. P., atsakydamas į bankroto administratoriaus laiÅ¡kÄ (2018 m. kovo 28 d.) nurodė, jog ,,<...penktadienį bus pavedimas...>“ (e.b. T.I. b.l. 13). Tačiau bankroto administratorė nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių, kad Å¡is asmuo de facto buvo įmonės vadovas ar akcininkas (CPK 178 straipsnis), neįtraukė Å¡io asmens į bylos nagrinėjimÄ , bylos nagrinėjimo metu nepareiÅ¡kė jam jokių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nedalyvaujančio asmens, neturinčio jokių teisių ir pareigų įmonėje, tai yra asmens, kuris pagal byloje turimus duomenis nėra nei įmonės dalyvis, nei akcininkas, ketinimas padengti bankroto administratoriaus praÅ¡omas sumas, negali patvirtinti įmonės akcininkės atsakomybės. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes, byloje nėra pateikta.

Apeliantė nurodo, jog pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo akcijų skaičiaus, akcininkams numatyta pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Atsakovė kaip bankrutavusios įmonės akcininkė yra atsakinga, jeigu dėl jos neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo iÅ¡laidoms apmokėti (priežastinis ryÅ¡ys), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė.

Bankroto administratorius nurodo, jog akcininkė privalo domėtis įmonės finansine situacija ir veikti taip, kad jos įmonė tretiesiems asmenims nesukeltų žalos. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pareiga sužinoti apie nemokumÄ vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį, sudaryti bendrovės finansines ataskaitas ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti.

Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 24 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2015-12-03 iki 2016-12-31) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Minėta, jog UAB ,,Litnerta” įsteigta 2016 m. sausio 28 d., tuo tarpu bankroto byla įmonei iÅ¡kelta 2016 m. spalio 26 d., taigi laikotarpiu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo susirinkimas neprivalėjo bÅ«ti Å¡aukiamas. ABÄ® taip pat numato atvejus, kada Å¡aukiami neeiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai. Inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimÄ yra akcininko teisė, o ne pareiga. Toks susirinkimas bendrovės akcininkams reikÅ¡mingas, inter alia (be kita ko), kaip dalyvavimo valdant bendrovę bÅ«das – balsuojant dėl susirinkimui pateiktų klausimų, taip pat kaip bÅ«das gauti informacijÄ apie bendrovės veiklos rezultatus.

Sprendimo teisę suÅ¡aukti susirinkimÄ turi tik daugumos akcininkai – pagal ABÄ® 23 straipsnio 4 dalį, jei bendrovės valdyba ar bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ per 10 dienų nuo susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatorių paraiÅ¡kos gavimo dienos, visuotinis akcininkų susirinkimas gali bÅ«ti Å¡aukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu. Å iuo atveju pats bankroto administratorius į bylÄ pateikė 2016 m. vasario 2 d.

UAB ,,Litnerta“ akcininkų susirinkimo protokolÄ , kuriuo nuspręsta didinti įmonės įstatinį kapitalÄ , iÅ¡leisti papildomas akcijas ir Å¡ias akcijas paskirstyti po vienodÄ skaičių trims akcininkams (e.b. T.I. b.l. 8-12). Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as taip pat patvirtina, jog minėtas akcininkų protokolas registro tvarkytojui buvo pateiktas, įmonės įstatinio kapitalo padidinimas registrų centre įregistruotas (e.b. T.I. b.l. 6-7). Remiantis nurodytu, teismas vertina, jog bankroto administratorius nepagrįstai nurodo, kad nepriklausomai nuo akcijų skaičiaus iÅ¡imtinai atsakovė E. P. – V. privalėjo pasidomėti įmonės veikla tam, kad galėtų įvykdyti įstatymo nustatytÄ pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes įstatyme tokia pareiga akcininkams nėra nustatyta.

Akcininko teisė gauti informacijÄ ne akcininkų susirinkimo metu yra ribota. ABÄ® 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, akcininkui raÅ¡tu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas Å¡ių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių praneÅ¡imų, auditoriaus iÅ¡vadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiÅ«lymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sÄ rašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sÄ rašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi bÅ«ti vieÅ¡i pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Å¡ių bendrovės organų sprendimai, jeigu Å¡ie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.

Minėta, jog tiek pagal ABÄ®, tiek pagal buhalterinės apskaitos įstatymÄ bÅ«tent įmonės vadovas yra atsakingas už finansinių dokumentų parengimÄ ir turi pareigÄ Å¡iuos dokumentus pateikti įmonės dalyviams. Byloje nėra duomenų, jog UAB ,,Litnerta“ vadovas bÅ«tų parengęs ir akcininkams pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus. Informacija apie įmonės finansinę padėtį akcininkei taip pat nebuvo prieinama vieÅ¡ai, nes Juridinių asmenų registrui įmonės dokumentai už 2016 m. turėjo bÅ«ti pateikti 2017 metais.

Ä®monės vadovui neparengus finansinių ataskaitų, akcininkei informacijos gavimas apie įmonės finansinę padėtį faktiÅ¡kai tapo negalimas, todėl akcininkės pareigos žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, kai akcininkė apie jÄ neinformuota (nesuÅ¡auktas akcininkų susirinkimas ir neinformuota kitais bÅ«dais), nustatymas nesuderinamas su ribota akcininkės, turinčios mažiau kaip 50 proc. akcijų, teise gauti informacijÄ iÅ¡ bendrovės. Akcininkui neturint galimybės susipažinti su pirminiais finansiniais bendrovės dokumentais, net pasinaudojus savo teise inicijuoti akcininkų susirinkimÄ , tuo atveju, jei vadovas neatliko savo pareigos parengti finansinių ataskaitų rinkinį, jis neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės sužinoti apie realiÄ bendrovės finansinę padėtį.

Apeliantė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovei buvo perduoti finansiniai dokumentai, patvirtinantys ieÅ¡kovės nemokumo faktÄ (CPK 178 straipsnis). Nenustačius, kad akcininkė E. P. – V. nuo 2016 m. sausio 28 d. (įmonės įregistravimo) iki 2016 m. spalio 26 d. (bankroto bylos iÅ¡kėlimo) faktiÅ¡kai žinojo apie įmonės nemokumÄ , nėra pagrindo nustatinėti jos neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Å ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti bankroto administravimo iÅ¡laidas kaip atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad tai yra atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala.Administravimo iÅ¡laidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada iniciavo bankroto bylÄ , tai yra Å¡ios iÅ¡laidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo veiksmų – Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo – pasekmė, o iÅ¡ bankroto bylos, nepaisant kas ir kada jÄ inicijuoja, iÅ¡kėlimo fakto.Jeigu bÅ«tų įrodyta, kad administravimo iÅ¡laidos dėl atsakovės neveikimo tam tikra pinigų suma padidėjo, tai formaliai galima bÅ«tų svarstyti, ar tai nėra žala kreditoriams ir spręsti dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindu tokios aplinkybės nenurodė ir įrodymų Å¡iuo aspektu nepateikė. KlausimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo taip pat bÅ«tų galima spręsti, jeigu įmonei tapus nemokia ar iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nustatomas įmonės turto realizavimas, sumažinimas, tačiau tokie faktai byloje nenustatyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos, t. y. 3 140,00 Eur administravimo iÅ¡laidų.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta visais su žalos dydžiu susijusiais klausimais tenka ieÅ¡kovei, siekiančiai žalos atlyginimo.Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos iÅ¡laidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos eilutes, kad atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos, bankroto administratoriaus apmokėtos ir kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (CPK 178 straipsnis). Teismui patvirtinus administravimo iÅ¡laidas, administratorius nebÅ«tinai turi visas jas iÅ¡naudoti, o jų panaudojimÄ turi pagrįsti, pateikdamas Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.

Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė praÅ¡omo žalos dydžio pagrįstumo, priteistinų administravimo iÅ¡laidų dydį grindė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata visam supaprastintam bankroto procesui, tačiau teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad minėta teismo nutartimi nustatytos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos įmonės lėšomis, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė neįrodė patirtos žalos fakto (CPK 178 straipsnis).Apeliantė nurodė teismų praktikÄ Å¾alos (patirtų bankroto administravimo iÅ¡laidų) atlyginimo klausimais, tačiau teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su Å¡ios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo iÅ¡vadų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl nurodyta teismų praktika, nevertinama.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas, manydamas, jog ieÅ¡kovės reikalavimai yra nepagrįsti įrodymais, privalėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ arba vėlesniame bylos nagrinėjime pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pateikti papildomus duomenis (CPK 179 straipsnio 1 dalis), nes ieÅ¡kovė tikėjosi, kad vyks pilna parengiamoji bylos nagrinėjimo stadija ir gavusi atsakovės atsiliepimÄ ir įvertinusi jame iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovė pagal CPK 42 straipsnį bÅ«tų turėjusi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti papildomus įrodymus ir praÅ¡ymus.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos bankroto administratorės argumentus kaip nepagrįstus. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui buvo žinoma, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį, bankroto administratorius neprašė pripažinti bÅ«tinu atsakovės dalyvavimÄ nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme. Be to civilinėje byloje yra bankroto administratoriaus praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme jam nedalyvaujant (e.b. T.I. b.l. 32). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi ieÅ¡kovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, o atsakovei apie bylos nagrinėjimÄ nutarta praneÅ¡ti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (e.b.

T.I. b.l. 36). Bylos duomenys patvirtina, jog į 2017 m. birželio 27 d. perkeltame teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas dalyvavo, tačiau jokių praÅ¡ymų teismui nepareiÅ¡kė (e.b. T.I. b.l. 53-54). Pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog teismo procesas nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo bÅ«ti pradėtas. Jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieÅ¡kovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikÅ¡ti ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Ä®BÄ® bankroto administratoriui nustatytas teises ir pareigas, inter alia (be kita ko), ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), todėl administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikÅ¡damas ieÅ¡kinius, yra laisvas pasirinkti bÅ«dÄ , kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Bankroto administratorius turėjo visas galimybes pasinaudoti CPK jam suteiktomis teisėmis dėl ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimo, tačiau jomis pats nepasinaudojo. Remiantis nurodytu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bankroto administratoriaus procesines teises.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija jų atskirai neaptaria.Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo, valstybei nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                                             RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė