2020-05-06 Nr. AB-9055-3-63-3-00244-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-335-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00244-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovams Skuodo rajono savivaldybės direktoriui ir Skuodo rajono savivaldybei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. A1-162 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Įsakymu sudaryta galimo nusižengimo tyrimo komisija, kuriai nurodyta ištirti Skuodo rajono savivaldybės tarybos narių grupės pranešime nurodytus teiginius ir aplinkybes bei pateikti išvadą dėl pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų galimai netinkamo vykdymo, laikantis teisės aktuose nurodytų skundo nagrinėjimo terminų.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkto nuostatas, teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtimi, turi teisę reikšti nušalinimą jos nariams Apraše nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad Apraše nustatyta nušalinimo teise pasinaudojo, tačiau jo pareiškimas atsakovo nebuvo tenkintas.

Teismo vertinimu, ginčijamas Įsakymas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes juo pareiškėjui jokios teisės ar pareigos nenustatytos. Teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti pareiškėjo atžvilgiu priimtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos priimtas sprendimas. Kadangi Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. A1-162 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ nelaikytinas administraciniu aktu, ginčijamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, teismas atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas P. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas Įsakymas nesukelia jam teisinių pasekmių, ir pažymi, jog skundžiamas Įsakymas įpareigoja jį pateikti paaiškinimą ir dalyvauti nepadaryto nusižengimo tyrime. Sudarydamas komisiją nepadarytam pažeidimui tirti atsakovas, pareiškėjo nuomone, persekioja jį už kritiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundžiamas Įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog skundžiamas Įsakymas jam nesukelia teisinių pasekmių.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skundžiamu Įsakymu sudaryta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, kuriai nurodyta ištirti Skuodo rajono savivaldybės tarybos narių grupės pranešime nurodytus teiginius ir aplinkybes bei pateikti išvadą dėl pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų galimai netinkamo vykdymo, laikantis teisės aktuose nurodytų skundo nagrinėjimo terminų.

Aprašo 9 punkte įtvirtina, jog valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, gali teikti dokumentus ir kitą informaciją, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams) dėl jų galimo nešališkumo, apskųsti už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymas, kuriuo yra sudaroma komisija tarnybiniam nusižengimui ištirti, yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjui nesuformuluojamos jokios teisės ar pareigos, todėl pats savaime jis nesukelia kokių nors teisinių pasekmių. Be to, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sudėtimi, gali pateikti nušalinimą komisijos nariui ar nariams.

Pažymėtina, kad nesutikdamas su tarpiniu procedūriniu sprendimu asmuo šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius