11482113-2276-4e99-b9f3-a203e31a2bbe · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÅ . ir atsakovų Ž. J. ir S. J. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs I. Å . ieÅ¡kinį atsakovams Ž. J. ir S. J., treÄiajam asmeniui Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, dÄl kelio servituto nustatymo bei atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl kelio servituto nustatymo, ir n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ I. Å . kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti 1 217 kv. m. kelio servitutÄ atsakovų Ž.
Legislator headnote
AI generated11482113-2276-4e99-b9f3-a203e31a2bbe · Vilniaus apygardos teismas: Teismas taip pat pažymÄjo, jog kaip matyti iÅ¡ kadastro žemÄlapio iÅ¡traukos ir ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo 2005 m. liepos 15 d. UAB âKorporacija Matininkaiâ sudarytame geodezinių matavimų plane pateiktos žemÄs sklypo iÅ¡dÄstymo schemos, per su ieÅ¡kovÄs sklypo Å¡iaurine riba besiribojantį sklypÄ eina kelias, kuris nÄra įtrauktas į Å¡io žemÄs sklypo plotÄ (tai matyti iÅ¡ kadastro žemÄlapio iÅ¡traukos). Atsakovų žemÄs sklype Å¡is kelias matomas ortofoto nuotraukoje.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-538-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02810-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1.; 3.3.1.19.2.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: RamunÄs MikonienÄs, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs I.
Å . ir atsakovų Ž. J. ir S. J. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs I. Å . ieÅ¡kinį atsakovams Ž. J. ir S. J., treÄiajam asmeniui Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, dÄl kelio servituto nustatymo bei atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl kelio servituto nustatymo, ir n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ I. Å . kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti 1 217 kv. m. kelio servitutÄ atsakovų Ž.
J. ir S. J. žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisÄ važiuoti transporto priemonÄmis ir naudotis pÄsÄiųjų taku pagal matininkÄs V. Å . 2019 m. kovo 28 d. parengtÄ servituto planÄ . 1.1. IeÅ¡kovÄ savo reikalavimus grindÄ tuo, kad jai nuosavybÄs teise priklauso žemÄs Å«kio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Privažiavimas į jos sklypÄ nÄra suprojektuotas, todÄl ji negali patekti į savo sklypÄ ir jį naudoti pagal paskirtį.
Jos sklypas ribojasi su atsakovų sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas tokios formos, kad į jį įtraukta iÅ¡ kitų sklypų iÅ¡skirta juosta, kurioje yra kelias ir atsakovai nevaržomai patenka į savo sklypÄ , o ieÅ¡kovÄs sklypas suprojektuotas taip, kad atsakovų sklypas jai užblokuoja įvažiavimÄ . Atsakovų sklype jau yra kelias, kurio plotas 1 067 kv. m. Juo atsakovai važiuoja į savo sklypÄ ir prie ežero pakrantÄje pastatyto namo. ServitutÄ praÅ¡oma nustatyti jau esanÄio kelio ribose, o papildoma dalis, plane pažymÄta taÅ¡kais 8-11-10-9-8, sudarytų 150 kv. m. plotÄ .
Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kinyje nurodytos nustatytinos servituto vietos didžiÄ jÄ dalimi naudojasi ir atsakovai, siÅ«lo nustatyti 104,63 Eur vienkartinÄ kompensacijÄ atsakovams. Iki atsakovų sklypo suformavimo tai buvo valstybinÄ Å¾emÄ, per kuriÄ ir buvo patenkama į jos sklypÄ . Å iuo metu ji transporto priemonÄmis į sklypÄ patekti negali.
2. Atsakovai Ž. J. ir S. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. 2.1. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡omas kelio servitutas neproporcingai suvaržytų jų teises. IeÅ¡kovÄ siekia kelio servituto toje vietoje, kur pagal parengtÄ projektÄ atsakovai planuoja įrengti sodybÄ : statyti statinius, kurių dalis jau pradÄta statyti, iÅ¡kasti tvenkinį, kurti landÅ¡aftÄ , ten auga medžiai, kuriuos jie nori iÅ¡saugoti. Kelio servitutas eitų per sklypo vidurį, greta pastatų, tokiu bÅ«du panaikindamas vidinį kiemÄ .
Prie pat pastatų atsiradÄ automobiliai didintų triukÅ¡mÄ , tarÅ¡Ä , keltų pavojų saugumui. Kelias kiemo vidury pareikalautų papildomų atsakovų investicijų namų valdos saugumui arba sÄ lygotų bÅ«tinybÄ keisti statinių iÅ¡dÄstymÄ atitinkamai keiÄiant ir projektinÄ dokumentacijÄ . Visa tai sukeltų atsakovams neproporcingus nepatogumus, mažintų sklypo vertÄ. NurodÄ, kad į ieÅ¡kovÄs sklypÄ galimas patekimas iÅ¡ Å¡iaurinÄs pusÄs per sklypÄ , besiribojantį su ieÅ¡kovÄs sklypo Å¡iaurine dalimi.
3. Atsakovai taip pat pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o nustatyti 4 metrų ploÄio kelio servitutÄ Å¡iaurinÄje savo sklypo dalyje palei sklypo ribÄ su Ä. Å . žemÄs sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 3.1. Savo reikalavimÄ grindÄ tuo, kad iki atsakovų sklypo ieÅ¡kovÄ galÄtų patekti esamu keliu, o atsakovų sklype iÅ¡kirtus kelis medžius, ieÅ¡kovÄ turÄtų privažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ iÅ¡ esmÄs nepažeidžiant atsakovų teisių.
4. IeÅ¡kovÄ su I. Å . prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. 4.1. NurodÄ, kad patekimas į jos sklypÄ per atsakovų siÅ«lomÄ vietÄ yra negalimas arba reikalaujantis didelių investicijų keliui įrengti: prie įvažiavimo į Ä. Å . sklypÄ , per buvusį keliÄ teka upelis, dÄl ko kelias užpelkÄjÄs ir pravažiavimas automobiliu negalimas, siekiant patekti per atsakovų nurodytÄ sklypo vietÄ reikÄtų kirsti medžius. Atsakovai nenurodo, kaip ieÅ¡kovÄ galÄtų patekti iki atsakovų sklypo ir kokiu teisiniu pagrindu ji galÄtų naudotis treÄiųjų asmenų sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä Å¡iame sklype nÄra nei kelio, nei kelio servituto.
5. TreÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos savo pozicijos dÄl ginÄo nepareiÅ¡kÄ, paaiÅ¡kinimų nepateikÄ, tarnybos atstovas teismo posÄdžiuose nedalyvavo. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmÄ 6. Vilniaus regiono apylinkÄs teismas 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sprendimu nusprendÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.
7. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovei I. Å . priklauso 2 ha žemÄs Å«kio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o Å¡io sklypo, kaip vieÅ¡pataujanÄio daikto, servitutai kituose sklypuose nenustatyti. Atsakovams Ž. J. ir S. J. priklauso 2,5279 ha žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o Å¡iame sklype 2002 m. gruodžio 20 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 5867-42 nustatytas 0,04 ha kelio servitutas. Kur yra Å¡is kelias Å¡alys paaiÅ¡kinti negalÄjo. NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba 2018 m. gegužÄs 17 d. raÅ¡tu Nr. 51SD-1019-(14.51.92.) I. Å . nurodÄ, kad privažiavimas į jos sklypÄ nesuprojektuotas. Å iÄ aplinkybÄ pripažino ir atsakovai.
8. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas dalintų atsakovų sodybÄ per pusÄ ir eitų netoli atsakovų gyvenamojo namo. Kiemui tapus pereinamu (pravažiuojamu), atsakovai netektų privatumo, iÅ¡kiltų saugumo problema. IeÅ¡kovÄ, reikalaudami nustatyti kelio servitutÄ per atsakovų kiemÄ , nepaneigÄ atsakovų argumentų dÄl galimybÄs patekti į jos sklypÄ sukeliant atsakovams mažiau nepatogumų ir nepateikÄ duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jos nurodyta kelio servituto vieta yra vienintelis galimas racionalus sprendimas, suteikiantis ieÅ¡kovei galimybÄ naudotis savo nuosavybe.
9. Teismas taip pat pažymÄjo, jog kaip matyti iÅ¡ kadastro žemÄlapio iÅ¡traukos ir ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo 2005 m. liepos 15 d. UAB âKorporacija Matininkaiâ sudarytame geodezinių matavimų plane pateiktos žemÄs sklypo iÅ¡dÄstymo schemos, per su ieÅ¡kovÄs sklypo Å¡iaurine riba besiribojantį sklypÄ eina kelias, kuris nÄra įtrauktas į Å¡io žemÄs sklypo plotÄ (tai matyti iÅ¡ kadastro žemÄlapio iÅ¡traukos). Atsakovų žemÄs sklype Å¡is kelias matomas ortofoto nuotraukoje.
Vietos apžiÅ«ros metu atsakovas ir apžiÅ«roje dalyvavÄs liudytojas D. J. paaiÅ¡kino, kad kelias anksÄiau vedÄ Ä¯ sodybÄ , kuri sudegÄ, nuo to laiko niekas joje negyvena ir Å¡iuo keliu nevažinÄja. Kaip matyti iÅ¡ kadastro žemÄlapio, Å¡is kelias baigiasi su atsakovų žemÄs sklypo riba, ties kuria atsakovai siÅ«lo ieÅ¡kovei pravažiavimÄ . Atsakovų žemÄs sklype Å¡is kelias nÄra iÅ¡imtas iÅ¡ atsakovų žemÄs ploto ir galimai Å¡io kelio servitutas 0,04 ha atsakovų žemÄs sklype yra registruotas Nekilnojamojo turto registre.
Taigi ieÅ¡kovÄs atstovÄs argumentus, kad nÄra privažiavimo iki atsakovo sklypo, kur jie siÅ«lo nustatyti servitutÄ , paneigia pateikti įrodymai.
10. Teismo vertinimu, nors prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«loma kelio servituto vieta yra įkalnÄje/nuokalnÄje ir apaugusi jaunomis puÅ¡imis, įkalnÄ nÄra stati, o puÅ¡is, trukdanÄias pravažiavimui, atsakovas pats siÅ«losi iÅ¡kirsti. IÅ¡ to, kad keliu, kuris Å¡iuo metu užaugÄs pieva, buvo patenkama į sodybÄ , darytina iÅ¡vada, kad per keliÄ bÄgantis upelis nebuvo kliÅ«tis juo naudotis. Nors neprižiÅ«rimas kelias ties upeliu Å¡iuo metu užpelkÄjÄs ir lengvuoju automobiliu nepravažiuojamas, negalima teigti, kad pravažiavimas iÅ¡ viso neįmanomas.
Kaip nurodÄ atsakovas, pateikÄs R. R. (atestato Nr. 23204) sudarytas lokalines sÄ matas, pravažos per upelį sutvarkymas kainuotų 1140,75 Eur, pravažiavimo įrengimas â 1199,19 Eur, kas nelaikytina neprotingomis sÄ naudomis, lyginant su atsakovams kilsianÄiais nepatogumais, nustaÄius kelio servitutÄ atsakovo kuriamos sodybos vidury. Atsakovo teiginį, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯ savo sklypÄ gali patekti per sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jos sklypu Å¡iaurinÄje dalyje, patvirtino liudytojas D.
J., nurodÄs, kad Å¡iame sklype buvo kelias, kuriuo žvejai važiuodavo prie ežero. Å io kelio vietÄ D. J. parodÄ ir apžiÅ«ros metu. PažymÄtina, kad minÄtame sklype nÄra statinių, apžiÅ«ros metu Å«kinÄs veiklos požymių nebuvo matyti.
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendÄ, kad byloje ieÅ¡kovÄ neturÄdama privažiavimo kelio į savo žemÄs sklypÄ , turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas kelio servitutas kitiems asmenims priklausanÄiame žemÄs sklype. TaÄiau teismui nustaÄius, kad jos pasirinktas teisÄs realizavimo bÅ«das neproporcingai apribotų atsakovų teises, kad yra ir kitų kelio servituto galimybių, teismas negali nustatyti ieÅ¡kovei jos teisÄs įgyvendinimo bÅ«do, su kuriuo ji nesutinka â nustatyti kelio servituto pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį.
TodÄl ir prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetÄ. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ I. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti, kitoje dalyje, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinys, sprendimÄ palikti nepakeistÄ , Å¡ios sprendimo dalies motyvÄ âteismas negali nustatyti ieÅ¡kovei jos teisÄs įgyvendinimo bÅ«do, su kuriuo ji nesutinka â nustatyti kelio servituto pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį.
TodÄl prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas â pakeisti motyvu: âprieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas, nes yra nepagrįstasâ. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. ŽemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ Ä. Å ., bei žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai D. S. ir P. S. nÄra ir nebuvo įtraukti į bylÄ , nors tiek atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek teismas sprendime įvardija, kad ieÅ¡kovÄ turÄtų važiuoti per žemÄs sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 12.2.
Nors egzistuoja abi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, t. y. savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkas galÄtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, bylos dalykas liko neiÅ¡sprÄstas. NenustaÄius kelio servituto neįmanoma ieÅ¡kovei priklausanÄio daikto naudoti pagal paskirtį. NÄra galimybÄs ieÅ¡kovei priklausanÄio daikto (vieÅ¡pataujanÄiojo sklypo) pakeisti taip, kad privažiavimui į jį nebereikÄtų nustatyti servituto.
NÄra kitų objektyvių galimybių, jog ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teises galima bÅ«tų įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. 12.3. Teismo teiginys, kad su ieÅ¡kovÄs sklypo Å¡iaurine riba besiribojanÄiame Ä. Å . priklausanÄiame žemÄs sklype yra kelias, prieÅ¡tarauja Å¡io žemÄs sklypo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotiems duomenims. Taip pat prieÅ¡tarauja vietos apžiÅ«ros protokole nustatytoms aplinkybÄms, kuriomis teismas konstatavo â norint patekti į sklypÄ Å¡iuo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu keliu, automobiliu patekimas negalimas, nes ruožas užpelkÄjÄs. Protokole fiksuojama, kad ta kelio dalis atsakovo parodymu eina per Ä.
Å . žemÄs sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo teiginiai, kad Ä. Å . žemÄs sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra kelias, prieÅ¡tarauja Georeferencinio pagrindo kadastro duomenims, kurio viena iÅ¡ paskirÄių ir yra registruoti kelius. 12.4. Liudytojas D. J. yra sklypo, besiribojanÄio su ieÅ¡kovÄs sklypu iÅ¡ vakarinÄs pusÄs, savininkas, atsakovas â sklypo, besiribojanÄio iÅ¡ rytinÄs pusÄs sklypo savininkas. Tai yra, du ieÅ¡kovÄs Å¡oniniai kaimynai susitarÄ veikti taip, kad privažiavimas bÅ«tų ne per jų sklypus, o per byloje neįtrauktų ir nedalyvaujanÄių Å¡iaurinių kaimynų sklypus, kurie negalÄjo pareikÅ¡ti savo atsikirtimų.
Tam, kad patekti iki kelio atsakovų servituto nustatymo plane pažymÄto oranžine spalva â5â, dar reikalinga iki jo privažiuoti ir kito sklypo, atsakovų servituto nustatymo plane sunumeruoto Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡io sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimi. Toks teismo sprendimas, kai pasisakyta dÄl privažiavimo per byloje nedalyvavusių asmenų žemÄs sklypus tam, kad atmesti ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ privažiuoti per atsakovÄs žemÄs sklypÄ , yra akivaizdus absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 12.5.
Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruoti žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys pagrindžia, kad tiek atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodytas kelias, tiek atsakovų servituto nustatymo plane oranžine spalva pažymÄtas kelias â5â eitų per servitutu tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, suteiktÄ Å¾emÄs sklypo plotÄ âESOâ, tiek per pelkes bei jų apsaugos juostas. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ gali įsirengti keliÄ svetimame sklype, jame atlikti statybos darbus, yra nepagrįsta, suraÅ¡yta ne tik nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, bet ir nepatikrinus, neįvertinus visu svarbiu ir aktualiu bylai aplinkybių, kurios yra įregistruotos vieÅ¡uose registruose bei informacinÄse sistemose.
Patekimas į ieÅ¡kovÄs sklypÄ atsakovu nurodomais keliais yra negalimas. 12.6. Teismo sprendimas atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį yra teisingas, taÄiau motyvai yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. PrieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas dÄl jo trÅ«kumų, nepagrįstumo ir galimo teismo sprendimo pagal pareikÅ¡ta prieÅ¡ieÅ¡kinį neįgyvendinamumo.
2. Atsiliepime į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atsakovai Ž. J. ir S. J. praÅ¡Ä atmesti ieÅ¡kovÄs I. Å . apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sprendimo, priteisti patirtas bylinÄjimosi. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodÄ Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 13.1. PrieÅ¡ieÅ¡kinys paprasÄiausiai suteikÄ teismui procesinÄ galimybÄ nustatyti kitokį servitutÄ nei reikalauja ieÅ¡kovÄ, taÄiau pati ieÅ¡kovÄ nesutiko su jokiu kitu servitutu, dÄl ko teismas Å¡iÄ galimybÄ prarado. 13.2.
Teismas iÅ¡važiuojamojo posÄdžio metu betarpiÅ¡kai apžiÅ«rÄjo ginÄo sklypus, kas teismui leido realiai apžiÅ«rÄti ir įvertinti galimus servituto variantus ir be abejonÄs įsitikinti, jog yra kitų, daug mažiau tarnaujanÄiojo daikto savininkų teises ribojanÄių, servitutų nustatymo galimybių. IeÅ¡kovÄs sklypas turi net du akivaizdžiai istoriÅ¡kai seniausiai naudotus ir faktiÅ¡kai egzistuojanÄius privažiavimus, todÄl naujo privažiavimo įrengimas yra perteklinis.
Juolab, kad ieÅ¡kovÄ reikalauja nustatyti privažiavimÄ tokiu bÅ«du, kuriuo atsakovams padarytų neproporcingus nuostolius: žlugtų jų statybos planas, sodyboje taptų neįmanoma saugiai ir privaÄiai gyventi, nes kelias kirstų sklypÄ per pusÄ ir eitų vidury sodybos kiemo, žemÄs sklypas žymiai nuvertÄtų, o kelio įrengimo sÄ naudos bÅ«tų neprotingos. 13.3. Atsakovai niekada nepripažino, kad privažiavimui prie ieÅ¡kovÄs sklypo bÅ«tina panaudoti atsakovų žemÄs sklypÄ kaip tarnaujantį daiktÄ .
IeÅ¡kovÄ nagrinÄjamu atveju ne tik neįrodÄ, jog nÄra kitų alternatyvių galimybių nustatyti privažiavimÄ prie jos sklypo, bet ir nepaneigÄ atsakovų nurodytų alternatyvių servituto nustatymo galimybių. 13.4. Atsakovai aiÅ¡kiai reikalavo, kad nusprÄsdamas tenkinti ieÅ¡kovÄs reikalavimus, teismas turÄtų priteisti atsakovams ne tik realiÄ 3 285,23 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovų sklypo ploto faktinį sumažinimÄ , bet ir kompensacijÄ už atsakovų patirtus nuostolius dÄl žemÄs sklypo vertÄs sumažÄjimo â 23 600,00 Eur. 13.5.
Teismas faktiÅ¡kai apžiÅ«rÄjo vietÄ ir nustatÄ, kad atsakovų nurodytoje vietoje kelias iÅ¡ tiesų yra, taÄiau jis yra apleistas, bet jo sutvarkymo iÅ¡laidos yra protingos (kÄ patvirtina atsakovų į bylÄ pateikta sÄ mata, kurioje nurodoma, jog tokio pobÅ«džio darbai kainuotu tik apie 1 140,00 Eur). Tuo tarpu Å¡io kelio įteisinimo klausimas yra įmanomas tokiu paÄiu bÅ«du, kuriuo ieÅ¡kovÄ naudojasi ir Å¡iuo atveju, t. y. pareiÅ¡kiant atitinkamam savininkui ieÅ¡kinį dÄl servituto nustatymo.
PažymÄtina, kad atsakovų sklype kelio iki ieÅ¡kovÄs sklypo taip pat nÄra nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai. 13.6. Jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi aplinkybÄ, ar atsakovų žemÄs sklype servitutas yra registruotas, ar ne, kadangi ieÅ¡kovÄ servitutÄ pasirinko nustatinÄti teismo sprendimu, dÄl to servitutas ties atsakovų žemÄs sklypo riba, ties kuria atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lÄ ieÅ¡kovei pravažiavimÄ , taip pat gali bÅ«ti nustatomas tokiu paÄiu bÅ«du. 13.7. Byloje nÄra jokių duomenų, kurie leistų kritiÅ¡kai vertinti D.
J. parodymus, kuriuos jis teismui davÄ prisiekÄs ir įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melavimÄ . 13.8. Vertindamas įvairius servituto variantus teismas ne tik gali, bet ir privalo pasisakyti dÄl alternatyvių servituto nustatymo variantų, kurie gali bÅ«ti susijÄ ir su byloje nedalyvaujanÄiais asmenimis, taÄiau kokį servitutÄ praÅ¡yti nustatyti yra iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo diskrecija. 13.9. Nei vienas iÅ¡ teismo aptartų kelių neina per pelkÄ, tas pats ir dÄl žemÄs ploto, kuriame leista tiesti požemines, antžemines komunikacijas, tuo tarpu pati ieÅ¡kovÄ neatsižvelgia į tai, kad jos siÅ«lomam servitutui reikÄtų iÅ¡kirsti nemaÅ¾Ä dalį miÅ¡ko, kas gali užtraukti administracinÄ atsakomybÄ.
2. Apeliaciniu skundu atsakovai Ž. J. ir S. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sprendimÄ dalyje dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â priteisti atsakovams Ž. J. ir S. J. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs I. Å . jų patirtas bylinÄjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. BÅ«tent ieÅ¡kovÄs veiksmai yra apeliantų bylinÄjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis, kadangi civilinÄ bylÄ inicijavo bÅ«tent ieÅ¡kovÄ, kuri siekÄ nepagrįstai suvaržyti apeliantų nuosavybÄs teises, su kuo apeliantai kategoriÅ¡kai nesutiko bei pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo siekÄ apsiginti nuo ieÅ¡kovÄs reikalavimų kuo mažiau suvaržant jų teises.
Tuo tarpu teismas ieÅ¡kovÄs reikalavimus apskritai atmetÄ, kas visiÅ¡kai atitiko apeliantų pozicijÄ , dÄl ko neteko prasmÄs ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, kurių tenkinimu atmetus ieÅ¡kovÄs reikalavimus apeliantai visiÅ¡kai nebuvo suinteresuoti. 14.2. NagrinÄjamu atveju byla buvo iÅ¡sprÄsta iÅ¡imtinai apeliantų naudai, jiems naudingiausiu bÅ«du, t. y. apskritai nesuvaržant apeliantų nuosavybÄs teisių. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantai įgyja teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų visiÅ¡kÄ arba bent dalinį atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, kuriai sprendimas buvo absoliuÄiai nenaudingas.
3. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ I. Å . praÅ¡Ä apeliacinį procesÄ pagal atsakovų apeliacinį skundÄ nutraukti, atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ patenkinti ir skirti atsakovams 1000,00 Eur baudÄ dÄl piktnaudžiavimo teise. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodÄ Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 15.1. Atsakovų procesinis elgesys, kai pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis, nenorint, kad jis bÅ«tų patenkintas ir apeliaciniame skunde tai aiÅ¡kiai patvirtinant, taip pat kai tyÄia pareiÅ¡kiamas ydingas prieÅ¡ieÅ¡kinis, neįgyvendinamas reikalavimas, kad jis nebÅ«tų patenkintas (kaip apeliaciniame skunde patvirtinama, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas neįgyvendinamas), yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas ir yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis.
Ä®statymas numato atsakovui galimybÄ gintis nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų ir tam yra įstatyme įtvirtintas atsiliepimo į ieÅ¡kinį institutas. Atsakovų piktnaudžiavimas teise akivaizdus ir jų paÄių patvirtintas bei pripažintas. Vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio 2 dalimi atsakovams skirtina 1000,00 Eur bauda. 15.2. NÄra pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimÄ priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, tokių pagrindų atsakovai nenurodÄ bei nepagrindÄ ir apeliaciniame skunde.
PrieÅ¡ingai, patvirtino savo nesÄ Å¾iningÄ elgesį ir piktnaudžiavimÄ teise. 15.3. Atsakovų apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , terminas atnaujintas nepagrįstai, todÄl apeliacinis procesas dÄl atsakovų apeliacinio skundo nutrauktinas. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
5. DÄl naujų įrodymų priÄmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
6. ApeliantÄ I. Å ., teikdama apeliacinį skundÄ , pateikÄ teismui žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ; iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ www.geoportal.lt svetainÄs apie registruojamus objektus; žemÄlapio iÅ¡trauka iÅ¡ www.geoportal.lt svetainÄs apie aktualios teritorijos kelių aÅ¡ines linijas; apribojimų planÄ , parengtÄ georeferencinio kadastro žemÄlapio pagrindu pagal Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotus sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimus; teritorijos nuotraukas.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nÄra jokio pagrindo prie nagrinÄjamos bylos prijungti teritorijos nuotraukas, kadangi ir pati ieÅ¡kovÄ sutinka, jog popierinÄs nuotraukos jau yra byloje, o Å¡ių nuotraukų neįkÄlimas į elektroninÄ bylos medžiagÄ nesudaro pagrindo sprÄsti, jog yra bÅ«tina Å¡iuos įrodymus priimti pakartotinai. Kita vertus, vieÅ¡ai prieinami registro duomenys apie žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), informacija iÅ¡ www.geoportal.lt, taip pat parengtas apribojimų planas, nagrinÄjamu atveju, atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo turinį, yra reikÅ¡mingi.
BÅ«tinybÄ Å¡iuos įrodymus pateikti iÅ¡ dalies kilo ir dÄl skundžiamame sprendime nurodytų argumentų apie alternatyvius patekimo į ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ bÅ«dus, todÄl nurodyti dokumentai yra prijungti prie nagrinÄjamos bylos.
7. Apeliantai Ž. J. ir S. J. apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ fotonuotraukas, kurias praÅ¡o prijungti prie bylos ir nurodo, jos padarytos 2020 m. kovo 28 d. bei patvirtina, kad atsakovų žemÄs sklype vyksta statybos. TeisÄjų kolegija, susipažinusi su pateiktomis nuotraukos, sprendžia, kad jų prijungimas bylos nagrinÄjimo neužvilkins, kadangi pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju jau buvo surengÄs iÅ¡važiuojamÄ jį posÄdį, susipažino su faktine situacija atsakovų žemÄs sklype. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, apeliantų pateiktos nuotraukos prijungtinos prie bylos. Kita vertus, nurodyti įrodymai bet kuriuo atveju tÅ«ri bÅ«ti vertinami atsižvelgiant ir į kitus byloje esanÄius įrodymus bei Å¡ios bylos aplinkybes.
8. DÄl ginÄo esmÄs. NagrinÄjamos bylos duomenys, kaip nustatÄ ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad apeliantei I. Å . nuosavybÄs teise priklauso žemÄs Å«kio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o apeliantams Ž. J. ir S. J. nuosavybÄs teise priklauso 2,5279 ha žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su I. Å . žemÄs sklypu. Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovÄ I.
Å . į jai priklausantį žemÄs sklypÄ patekti gali tik per gretimÄ Å¾emÄs sklypÄ (gretimus žemÄs sklypus). BylÄ nagrinÄjÄs teismas nustatÄ, jog privažiavimas į jos sklypÄ nesuprojektuotas, Å¡iÄ aplinkybÄ pripažino ir atsakovai. Byloje tarp Å¡alių taip pat iÅ¡ esmÄs nÄra ginÄo dÄl to, kad kelio servituto teismo sprendimu nustatymas gretimame žemÄs sklype (ar gretimuose žemÄs sklypuose) nagrinÄjamu atveju yra bÅ«tinas tam, kad ieÅ¡kovÄ I. Å . galÄtų naudoti jai priklausantį žemÄs sklypÄ pagal paskirtį.
Kita vertus, tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl servituto vieÅ¡pataujanÄio daikto tinkamam naudojimui vietos, ploto, atlyginimo už servituto nustatymÄ dydžio etc.
9. Nors teismo sprendimÄ ir skundžia abi Å¡alys, taÄiau atsakovų apeliacinis skundas paduodas tik dalyje dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kitoje dalyje ieÅ¡kovai su skundžiamu teismo sprendimu iÅ¡ esmÄs sutinka. Tuo tarpu I. Å . nesutinka nei su jos ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimu, nei su atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo pagrindu, nors ir nurodo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys turÄjo bÅ«ti atmestas.
10. Matyti, kad sprendimo dalyje dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo nei viena iÅ¡ Å¡alių neskundÄ, taÄiau ieÅ¡kinio atmetimas didžiÄ ja dalimi buvo nulemtas bÅ«tent prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, argumentų. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis itin tampriai tampriai tarpusavyje susijÄ, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas lÄmÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (atsakovai Ž. J. ir S. J. apskritai nÄra suinteresuoti servituto nustatymu jų žemÄs sklype), kuriame buvo siÅ«lomi alternatyvÅ«s patekimo į ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ variantai.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas dÄl servituto santykių teisinio reglamentavimo yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisÄs, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujanÄiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. VieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisÄs, neatitinkanÄios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujanÄiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ .
Sprendžiant dÄl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties bÅ«tina įvertinti vieÅ¡pataujanÄiojo daikto tikslinÄ paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). IÅ¡ aptartos kasacinio teismo praktikos matyti, kad pats teismas, nustatydamas servitutÄ , turi ieÅ¡koti mažiausiai atsakovų teises varžanÄio, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ iÅ¡laikanÄio sprendimo.
11. Vis dÄlto, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, teismas nebandÄ nustatyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ atitinkanÄio servitutinio kelio ir sprendÄ, jog atmetÄs ieÅ¡kinį nebegali tenkinti ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ir priteisti to, su kuo ieÅ¡kovÄ I. Å . nesutinka, t. y. teismo sprendimu nustatyti servitutinio kelio variantÄ , kuriam ieÅ¡kovÄ prieÅ¡tarauja. Nurodyta teismo pozicija netenkinti vieno ar kito reikalavimo vien dÄl to, kad prieÅ¡inga Å¡alis su tokiu reikalavimu nesutinka, nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka, kadangi į teismÄ ir kreipiamasi bÅ«tent tam, kad jis ne tik apgintų pažeistas teises, bet ir priimtų teisÄtÄ ir privalomÄ sprendimÄ , atitinkantį tiek teisÄs aktų nuostatas, tiek teismų praktikÄ , tuo tarpu Å¡alies sutikimas ar nesutikimas su prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimais negali bÅ«ti pagrindas priimti ar atsisakyti tokius reikalavimus patenkinti.
Sprendimo teisÄtumui ir privalomumui nÄra bÅ«tinas Å¡alių sutikimas (nagrinÄjamu atveju â ieÅ¡kovÄs, kuri ieÅ¡kiniu be kita ko, siekia apriboti atsakovų kaip tarnaujanÄio daikto savininkų teises, sutikimas). NagrinÄjamu gi atveju prieÅ¡ieÅ¡kinis, kaip minÄta, buvo iÅ¡ esmÄs atmestas dÄl to, kad ieÅ¡kovÄ su juo nesutiko, teismui nevertinus jo ir detaliai nenagrinÄjus, neanalizavus atsakovų pasiÅ«lyto prieÅ¡ieÅ¡kiniu kelio servituto nustatymo galimybių, t. y. visiÅ¡kai neatskleidus bylos esmÄs dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio.
12. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinÄs instancijos teismo teisÄ perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisÄs normoje nurodytos jos taikymo sÄ lygos â nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (arba) bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
13. Vienas iÅ¡ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, â pirmosios instancijos teismas nusprendÄ dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakÄ dÄl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:
1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dÄl pareiÅ¡kÄjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisÄs ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);
2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisÄs ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).
14. Skundžiamame sprendime bylÄ nagrinÄjÄs teismas sprendÄ, kad atsakovų teiginį, jog ieÅ¡kovÄ Ä¯ savo sklypÄ gali patekti per sklypÄ , besiribojantį su jos sklypu Å¡iaurinÄje dalyje, patvirtino liudytojas D. J., nurodÄs, kad Å¡iame sklype buvo kelias, kuriuo žvejai važiuodavo prie ežero. Teismas darÄ iÅ¡vadÄ , jog patekti į ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ galima ne tik per atsakovų žemÄs sklypÄ , ieÅ¡kovÄs nurodytoje vietoje, bet galimi ir kiti keliai, apribojantys tarnaujanÄio daikto savininkų teises mažesne apimtimi.
IÅ¡ Å¡ių teismo sprendimo motyvų matyti, jog atmesdamas ieÅ¡kovÄs I. Å . reikalavimus dÄl to, kad patekimas į jos žemÄs sklypÄ galimas iÅ¡ Å¡iaurinÄs pusÄs per kaimyninius žemÄs sklypus, ar per prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ keliÄ , teismas pasisakÄ dÄl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų. Kaip nurodoma ir ieÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde, patekti į savo žemÄs sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinÄs pusÄs ji galÄtų tik per kitus du byloje nedalyvaujanÄių asmenų žemÄs sklypus.
Bylos duomenimis vieno iÅ¡ Å¡ių žemÄs sklypų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ yra Ä. Å ., kito žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai â D. S. ir P. S.. Nurodytuose sklypuose Nekilnojamojo turto registro duomenimis nÄra nustatyti kelio servitutai, todÄl teismo iÅ¡vada, kad patekimas į ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ galimas per aukÅ¡Äiau nurodytų asmenų žemÄs sklypus (teismo sprendime iÅ¡ esmÄs analizuojant tik servituto nustatymo iÅ¡ Å¡iaurinÄs pusÄs galimybÄ), dÄl ko reikalavimas atsakovų atžvilgiu atmestinas, iÅ¡ esmÄs rodo teismo pozicijÄ dÄl galimo neįtrauktų į bylÄ Å¾emÄs sklypų savininkų teisių suvaržymo (ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai naudojantis jų žemÄs sklypais pravažiavimui, ateityje reiÅ¡kiant reikalavimus dÄl servitutų nustatymo).
MinÄtiems asmenims nedalyvaujant nagrinÄjamoje byloje, neturint galimybÄs pasisakyti dÄl reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su kelio servituto nustatymo jų žemÄs sklypuose galimybių bei alternatyvų, o teismui darant atitinkamas iÅ¡vadas Å¡ių asmenų daiktinių teisių atžvilgiu, kurios gali turÄti prejudicinÄ reikÅ¡mÄ ateityje galimai kilsiantiems ieÅ¡kovÄs ir minÄtų asmenų ginÄams, sukuriamos prielaidos tokių asmenų teisių ir interesų pažeidimui ir nepaisymui.
Tai, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , rodo absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , kas sudaro pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.
15. Be to, kasacinis teismas yra konstatavÄs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinÄs instancijos teismas turi teisÄ perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisÄs normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmÄ ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teisme. Bylos esmÄ suprantama kaip svarbiausios faktinÄs ir teisinÄs bylos aplinkybÄs. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.
Jeigu dÄl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinÄs instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinÄjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmÄs neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
TaÄiau vien Å¡ios sÄ lygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinÄs instancijos teismas galÄtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo â Å¡ios teisÄs įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliÅ«Äių, užkertanÄių keliÄ paÄiam apeliacinÄs instancijos teismui iÅ¡nagrinÄti bylÄ iÅ¡ esmÄs, egzistavimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 46 punktas).
16. Atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisÄjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo vertintos ne tik Å¡ios nutarties 23 punkte nurodytos aplinkybÄs, bet ir aplinkybÄs, susijusios su atsakovų teiginiais apie statinius jų žemÄs sklype, t. y. iÅ¡samiai nevertinas nei statinių iÅ¡sidÄstymas galimo servitutinio kelio atžvilgiu, nei pasisakyta apie tokių statybių teisÄtumÄ . NagrinÄjamu atveju taip pat svarbu, kad, kaip jau buvo minÄta, atsakovai Ž. J. ir S. J., pareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmÄs neneigÄ galimybÄs jų sklype nustatyti servitutÄ , taÄiau teismas apie tai plaÄiau nepasisakÄ.
Skundžiamu teismo sprendimu nebuvo paneigta galimybÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti servitutinį keliÄ iÅ¡ dalies pagal I. Å . pateiktÄ planÄ , iÅ¡ dalies jos siÅ«lomÄ variantÄ modifikuojant, servitutinio kelio dalį, kertanÄiÄ Å½. J. ir S. J. sklypÄ , nustatant ne paÄiame sklypo viduryje, o Å¡iaurinÄje sklypo dalyje, t. y. toliau nuo ežero pakrantÄs, ir tokiu bÅ«du galimai pasiekti abiejų ginÄo Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ užtikrinanti sprendimÄ , pagaliau - iÅ¡sprÄsti kilusį ginÄÄ , o ne palikti status quo.
Be to, sprendimu nevertinta ir aplinkybÄ, ar nagrinÄjamu atveju yra bÅ«tina iÅ¡saugoti kelio, vedanÄio iki atsakovų žemÄs sklypo, tÄstinumÄ . Skundžiamame teismo sprendime teismas, be kita ko, nevertino ir nepasisakÄ apie galimus apribojimus servitutinio kelio įrengimui (žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytÄ servitutÄ tiesti, aptarnauti, naudoti požemines komunikacijas, pelkių ir Å¡altinynų apsaugÄ , medžių kirtimo teistumÄ , miÅ¡ko naudojimo apribojimus, elektros linijų apsaugos zonas ir pan.).
Atmesdamas Å¡alių reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei į bylÄ pateiktos sÄ matos dÄl pravažos per upelį sutvarkymo ir pravažiavimo įrengimo, galimumo tokį pravažiavimÄ Ä¯rengti, nei kompensacijos už servituto nustatymo dydžio, jos apskaiÄiavimo pagrįstumo. Be to, nors skundžiame teismo sprendime ir nurodoma, kad 2002 m. gruodžio 20 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 5867-42 atsakovų žemÄs sklype buvo nustatytas 0,04 ha kelio servitutas, taÄiau teismas tik nurodÄ, jog kur yra Å¡is kelias Å¡alys paaiÅ¡kinti negalÄjo, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas taip pat negali sprÄsti, jog teismas sprendime apskritai analizavo, aiÅ¡kinosi ir vertino Å¡io servituto buvimo vietÄ .
17. IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad Å¡iose dalyse teismas bylos esmÄs neatskleidÄ, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teisme, todÄl, atsižvelgiant į aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , byla ir Å¡iuo pagrindo perduotina nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.
18. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinÄjamu atveju pilnai atmetus tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, servitutinio kelio į ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ teismo sprendimu nenustaÄius, Å¡alių ginÄas taip ir liko neiÅ¡sprÄstas, o ieÅ¡kovÄ galimybÄs teisÄtai patekti į jai priklausantį žemÄs sklypÄ taip ir neturi.
19. DÄl atsakovų piktnaudžiavimo procesinÄs teisÄmis. Nors I. Å . ir nurodo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, nesiekiant servituto nustatymo, iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia tai, jog atsakovai piktnaudžiauja procesinÄmis teisÄmis, taÄiau nurodytas argumentais, taip pat kiti argumentai susijÄ su atsakovų piktnaudžiavimu procesu, nesÄ Å¾iningumu yra nepagrįsti.
20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis yra teisÄs pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisÄs tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybÄ taikyti teisinÄ atsakomybÄ, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje.
Ä®statyme nustatytos teisÄs įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dÄl piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis paskirti bÅ«tinos sekanÄios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
21. NagrinÄjamu atveju atsakovai prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ neveikÄ, procesinÄmis teisÄmis iÅ¡ esmÄs naudojosi tinkamai, tai, kad jie pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ydami nustatyti alternatyvų servituto variantÄ ir nagrinÄjamoje byloje laikÄsi prieÅ¡ingos pozicijos, nei ieÅ¡kovÄ, nerodo jų piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis, ir reiÅ¡kia tik siekį patirti kuo mažesnius ribojimus, susijusius su servituto nustatymu, gauti tinkamÄ kompensacijÄ ir pan. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nÄra pagrindo tenkinti ir I. Å . praÅ¡ymo skirti atsakovams baudÄ .
22. DÄl procesinÄs bylos baigties. Nurodytų argumentų pagrindu teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas ieÅ¡kinį, padarÄ CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y. nusprendÄ dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, bei neatskleidÄ bylos esmÄs ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme.
PažymÄtina, kad apeliacinÄs instancijos teismas neturi teisÄs tirti ir vertinti tai, ko neiÅ¡nagrinÄjo pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisÄ Ä¯ apeliacijÄ . Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, aukÅ¡Äiau aptartus argumentus, yra pagrindas panaikinti visÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
23. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dÄl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir bylos esmÄs neatskleidimo, Å¡alių argumentų dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, termino paduoti apeliacinį skundÄ praleidimo, taip pat kitų argumentų, susijusių su faktinÄmis bylos aplinkybÄmis ar jų analize, teisÄjų kolegija nevertina ir dÄl jų nepasisako.
24. Ä®vertinus tai, jog skundžiamas teismo spendimas naikintinas ir grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, apeliacinÄs instancijos teismas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkÄs teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovÄs I. Å . praÅ¡ymÄ dÄl baudos už piktnaudžiavimÄ procesu skyrimo atsakovams Ž. J. ir S. J. atmesti. TeisÄjai RamunÄ MikonienÄ Andrius Verikas Renata Volodko