Legislator Case Law & Legislation
11482113-2276-4e99-b9f3-a203e31a2bbe AI generated

11482113-2276-4e99-b9f3-a203e31a2bbe · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 11482113-2276-4e99-b9f3-a203e31a2bbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . ir atsakovų Ž. J. ir S. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. Å . ieÅ¡kinį atsakovams Ž. J. ir S. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo bei atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kelio servituto nustatymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti 1 217 kv. m. kelio servitutÄ atsakovų Ž.

Legislator headnote

AI generated

11482113-2276-4e99-b9f3-a203e31a2bbe · Vilniaus apygardos teismas: Teismas taip pat pažymėjo, jog kaip matyti iÅ¡ kadastro žemėlapio iÅ¡traukos ir ieÅ¡kovės žemės sklypo 2005 m. liepos 15 d. UAB „Korporacija Matininkai“ sudarytame geodezinių matavimų plane pateiktos žemės sklypo iÅ¡dėstymo schemos, per su ieÅ¡kovės sklypo Å¡iaurine riba besiribojantį sklypÄ eina kelias, kuris nėra įtrauktas į Å¡io žemės sklypo plotÄ (tai matyti iÅ¡ kadastro žemėlapio iÅ¡traukos). Atsakovų žemės sklype Å¡is kelias matomas ortofoto nuotraukoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-538-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02810-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1.; 3.3.1.19.2.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

Å . ir atsakovų Ž. J. ir S. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. Å . ieÅ¡kinį atsakovams Ž. J. ir S. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo bei atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kelio servituto nustatymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti 1 217 kv. m. kelio servitutÄ atsakovų Ž.

J. ir S. J. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku pagal matininkės V. Å . 2019 m. kovo 28 d. parengtÄ servituto planÄ . 1.1. IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindė tuo, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės Å«kio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Privažiavimas į jos sklypÄ nėra suprojektuotas, todėl ji negali patekti į savo sklypÄ ir jį naudoti pagal paskirtį.

Jos sklypas ribojasi su atsakovų sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas tokios formos, kad į jį įtraukta iÅ¡ kitų sklypų iÅ¡skirta juosta, kurioje yra kelias ir atsakovai nevaržomai patenka į savo sklypÄ , o ieÅ¡kovės sklypas suprojektuotas taip, kad atsakovų sklypas jai užblokuoja įvažiavimÄ . Atsakovų sklype jau yra kelias, kurio plotas 1 067 kv. m. Juo atsakovai važiuoja į savo sklypÄ ir prie ežero pakrantėje pastatyto namo. ServitutÄ praÅ¡oma nustatyti jau esančio kelio ribose, o papildoma dalis, plane pažymėta taÅ¡kais 8-11-10-9-8, sudarytų 150 kv. m. plotÄ .

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kinyje nurodytos nustatytinos servituto vietos didžiÄ jÄ dalimi naudojasi ir atsakovai, siÅ«lo nustatyti 104,63 Eur vienkartinę kompensacijÄ atsakovams. Iki atsakovų sklypo suformavimo tai buvo valstybinė žemė, per kuriÄ ir buvo patenkama į jos sklypÄ . Å iuo metu ji transporto priemonėmis į sklypÄ patekti negali.

2. Atsakovai Ž. J. ir S. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. 2.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas kelio servitutas neproporcingai suvaržytų jų teises. IeÅ¡kovė siekia kelio servituto toje vietoje, kur pagal parengtÄ projektÄ atsakovai planuoja įrengti sodybÄ : statyti statinius, kurių dalis jau pradėta statyti, iÅ¡kasti tvenkinį, kurti landÅ¡aftÄ , ten auga medžiai, kuriuos jie nori iÅ¡saugoti. Kelio servitutas eitų per sklypo vidurį, greta pastatų, tokiu bÅ«du panaikindamas vidinį kiemÄ .

Prie pat pastatų atsiradę automobiliai didintų triukÅ¡mÄ , tarÅ¡Ä , keltų pavojų saugumui. Kelias kiemo vidury pareikalautų papildomų atsakovų investicijų namų valdos saugumui arba sÄ lygotų bÅ«tinybę keisti statinių iÅ¡dėstymÄ atitinkamai keičiant ir projektinę dokumentacijÄ . Visa tai sukeltų atsakovams neproporcingus nepatogumus, mažintų sklypo vertę. Nurodė, kad į ieÅ¡kovės sklypÄ galimas patekimas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės per sklypÄ , besiribojantį su ieÅ¡kovės sklypo Å¡iaurine dalimi.

3. Atsakovai taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutÄ Å¡iaurinėje savo sklypo dalyje palei sklypo ribÄ su Č. Å . žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 3.1. Savo reikalavimÄ grindė tuo, kad iki atsakovų sklypo ieÅ¡kovė galėtų patekti esamu keliu, o atsakovų sklype iÅ¡kirtus kelis medžius, ieÅ¡kovė turėtų privažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ iÅ¡ esmės nepažeidžiant atsakovų teisių.

4. IeÅ¡kovė su I. Å . prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. 4.1. Nurodė, kad patekimas į jos sklypÄ per atsakovų siÅ«lomÄ vietÄ yra negalimas arba reikalaujantis didelių investicijų keliui įrengti: prie įvažiavimo į Č. Å . sklypÄ , per buvusį keliÄ teka upelis, dėl ko kelias užpelkėjęs ir pravažiavimas automobiliu negalimas, siekiant patekti per atsakovų nurodytÄ sklypo vietÄ reikėtų kirsti medžius. Atsakovai nenurodo, kaip ieÅ¡kovė galėtų patekti iki atsakovų sklypo ir kokiu teisiniu pagrindu ji galėtų naudotis trečiųjų asmenų sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä Å¡iame sklype nėra nei kelio, nei kelio servituto.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo pozicijos dėl ginčo nepareiškė, paaiškinimų nepateikė, tarnybos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį atmesti.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei I. Å . priklauso 2 ha žemės Å«kio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o Å¡io sklypo, kaip vieÅ¡pataujančio daikto, servitutai kituose sklypuose nenustatyti. Atsakovams Ž. J. ir S. J. priklauso 2,5279 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o Å¡iame sklype 2002 m. gruodžio 20 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 5867-42 nustatytas 0,04 ha kelio servitutas. Kur yra Å¡is kelias Å¡alys paaiÅ¡kinti negalėjo. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu Nr. 51SD-1019-(14.51.92.) I. Å . nurodė, kad privažiavimas į jos sklypÄ nesuprojektuotas. Å iÄ aplinkybę pripažino ir atsakovai.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas dalintų atsakovų sodybÄ per pusę ir eitų netoli atsakovų gyvenamojo namo. Kiemui tapus pereinamu (pravažiuojamu), atsakovai netektų privatumo, iÅ¡kiltų saugumo problema. IeÅ¡kovė, reikalaudami nustatyti kelio servitutÄ per atsakovų kiemÄ , nepaneigė atsakovų argumentų dėl galimybės patekti į jos sklypÄ sukeliant atsakovams mažiau nepatogumų ir nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jos nurodyta kelio servituto vieta yra vienintelis galimas racionalus sprendimas, suteikiantis ieÅ¡kovei galimybę naudotis savo nuosavybe.

9. Teismas taip pat pažymėjo, jog kaip matyti iÅ¡ kadastro žemėlapio iÅ¡traukos ir ieÅ¡kovės žemės sklypo 2005 m. liepos 15 d. UAB „Korporacija Matininkai“ sudarytame geodezinių matavimų plane pateiktos žemės sklypo iÅ¡dėstymo schemos, per su ieÅ¡kovės sklypo Å¡iaurine riba besiribojantį sklypÄ eina kelias, kuris nėra įtrauktas į Å¡io žemės sklypo plotÄ (tai matyti iÅ¡ kadastro žemėlapio iÅ¡traukos). Atsakovų žemės sklype Å¡is kelias matomas ortofoto nuotraukoje.

Vietos apžiÅ«ros metu atsakovas ir apžiÅ«roje dalyvavęs liudytojas D. J. paaiÅ¡kino, kad kelias anksčiau vedė į sodybÄ , kuri sudegė, nuo to laiko niekas joje negyvena ir Å¡iuo keliu nevažinėja. Kaip matyti iÅ¡ kadastro žemėlapio, Å¡is kelias baigiasi su atsakovų žemės sklypo riba, ties kuria atsakovai siÅ«lo ieÅ¡kovei pravažiavimÄ . Atsakovų žemės sklype Å¡is kelias nėra iÅ¡imtas iÅ¡ atsakovų žemės ploto ir galimai Å¡io kelio servitutas 0,04 ha atsakovų žemės sklype yra registruotas Nekilnojamojo turto registre.

Taigi ieÅ¡kovės atstovės argumentus, kad nėra privažiavimo iki atsakovo sklypo, kur jie siÅ«lo nustatyti servitutÄ , paneigia pateikti įrodymai.

10. Teismo vertinimu, nors prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«loma kelio servituto vieta yra įkalnėje/nuokalnėje ir apaugusi jaunomis puÅ¡imis, įkalnė nėra stati, o puÅ¡is, trukdančias pravažiavimui, atsakovas pats siÅ«losi iÅ¡kirsti. IÅ¡ to, kad keliu, kuris Å¡iuo metu užaugęs pieva, buvo patenkama į sodybÄ , darytina iÅ¡vada, kad per keliÄ bėgantis upelis nebuvo kliÅ«tis juo naudotis. Nors neprižiÅ«rimas kelias ties upeliu Å¡iuo metu užpelkėjęs ir lengvuoju automobiliu nepravažiuojamas, negalima teigti, kad pravažiavimas iÅ¡ viso neįmanomas.

Kaip nurodė atsakovas, pateikęs R. R. (atestato Nr. 23204) sudarytas lokalines sÄ matas, pravažos per upelį sutvarkymas kainuotų 1140,75 Eur, pravažiavimo įrengimas – 1199,19 Eur, kas nelaikytina neprotingomis sÄ naudomis, lyginant su atsakovams kilsiančiais nepatogumais, nustačius kelio servitutÄ atsakovo kuriamos sodybos vidury. Atsakovo teiginį, kad ieÅ¡kovė į savo sklypÄ gali patekti per sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jos sklypu Å¡iaurinėje dalyje, patvirtino liudytojas D.

J., nurodęs, kad Å¡iame sklype buvo kelias, kuriuo žvejai važiuodavo prie ežero. Å io kelio vietÄ D. J. parodė ir apžiÅ«ros metu. Pažymėtina, kad minėtame sklype nėra statinių, apžiÅ«ros metu Å«kinės veiklos požymių nebuvo matyti.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad byloje ieÅ¡kovė neturėdama privažiavimo kelio į savo žemės sklypÄ , turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas kelio servitutas kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Tačiau teismui nustačius, kad jos pasirinktas teisės realizavimo bÅ«das neproporcingai apribotų atsakovų teises, kad yra ir kitų kelio servituto galimybių, teismas negali nustatyti ieÅ¡kovei jos teisės įgyvendinimo bÅ«do, su kuriuo ji nesutinka – nustatyti kelio servituto pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Todėl ir prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, kitoje dalyje, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinys, sprendimÄ palikti nepakeistÄ , Å¡ios sprendimo dalies motyvÄ â€žteismas negali nustatyti ieÅ¡kovei jos teisės įgyvendinimo bÅ«do, su kuriuo ji nesutinka – nustatyti kelio servituto pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Todėl prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas “ pakeisti motyvu: „prieÅ¡ieÅ¡kinys atmetamas, nes yra nepagrįstas“. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė Č. Å ., bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai D. S. ir P. S. nėra ir nebuvo įtraukti į bylÄ , nors tiek atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek teismas sprendime įvardija, kad ieÅ¡kovė turėtų važiuoti per žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 12.2.

Nors egzistuoja abi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, t. y. savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, bylos dalykas liko neiÅ¡spręstas. Nenustačius kelio servituto neįmanoma ieÅ¡kovei priklausančio daikto naudoti pagal paskirtį. Nėra galimybės ieÅ¡kovei priklausančio daikto (vieÅ¡pataujančiojo sklypo) pakeisti taip, kad privažiavimui į jį nebereikėtų nustatyti servituto.

Nėra kitų objektyvių galimybių, jog ieÅ¡kovės nuosavybės teises galima bÅ«tų įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. 12.3. Teismo teiginys, kad su ieÅ¡kovės sklypo Å¡iaurine riba besiribojančiame Č. Å . priklausančiame žemės sklype yra kelias, prieÅ¡tarauja Å¡io žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotiems duomenims. Taip pat prieÅ¡tarauja vietos apžiÅ«ros protokole nustatytoms aplinkybėms, kuriomis teismas konstatavo – norint patekti į sklypÄ Å¡iuo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu keliu, automobiliu patekimas negalimas, nes ruožas užpelkėjęs. Protokole fiksuojama, kad ta kelio dalis atsakovo parodymu eina per Č.

Å . žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo teiginiai, kad Č. Å . žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra kelias, prieÅ¡tarauja Georeferencinio pagrindo kadastro duomenims, kurio viena iÅ¡ paskirčių ir yra registruoti kelius. 12.4. Liudytojas D. J. yra sklypo, besiribojančio su ieÅ¡kovės sklypu iÅ¡ vakarinės pusės, savininkas, atsakovas – sklypo, besiribojančio iÅ¡ rytinės pusės sklypo savininkas. Tai yra, du ieÅ¡kovės Å¡oniniai kaimynai susitarė veikti taip, kad privažiavimas bÅ«tų ne per jų sklypus, o per byloje neįtrauktų ir nedalyvaujančių Å¡iaurinių kaimynų sklypus, kurie negalėjo pareikÅ¡ti savo atsikirtimų.

Tam, kad patekti iki kelio atsakovų servituto nustatymo plane pažymėto oranžine spalva „5”, dar reikalinga iki jo privažiuoti ir kito sklypo, atsakovų servituto nustatymo plane sunumeruoto Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡io sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimi. Toks teismo sprendimas, kai pasisakyta dėl privažiavimo per byloje nedalyvavusių asmenų žemės sklypus tam, kad atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ privažiuoti per atsakovės žemės sklypÄ , yra akivaizdus absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 12.5.

Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys pagrindžia, kad tiek atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodytas kelias, tiek atsakovų servituto nustatymo plane oranžine spalva pažymėtas kelias „5” eitų per servitutu tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, suteiktÄ Å¾emės sklypo plotÄ â€žESO“, tiek per pelkes bei jų apsaugos juostas. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė gali įsirengti keliÄ svetimame sklype, jame atlikti statybos darbus, yra nepagrįsta, suraÅ¡yta ne tik nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, bet ir nepatikrinus, neįvertinus visu svarbiu ir aktualiu bylai aplinkybių, kurios yra įregistruotos vieÅ¡uose registruose bei informacinėse sistemose.

Patekimas į ieÅ¡kovės sklypÄ atsakovu nurodomais keliais yra negalimas. 12.6. Teismo sprendimas atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį yra teisingas, tačiau motyvai yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. PrieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas dėl jo trÅ«kumų, nepagrįstumo ir galimo teismo sprendimo pagal pareikÅ¡ta prieÅ¡ieÅ¡kinį neįgyvendinamumo.

2. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai Ž. J. ir S. J. prašė atmesti ieÅ¡kovės I. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, priteisti patirtas bylinėjimosi. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 13.1. PrieÅ¡ieÅ¡kinys paprasčiausiai suteikė teismui procesinę galimybę nustatyti kitokį servitutÄ nei reikalauja ieÅ¡kovė, tačiau pati ieÅ¡kovė nesutiko su jokiu kitu servitutu, dėl ko teismas Å¡iÄ galimybę prarado. 13.2.

Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu betarpiškai apžiūrėjo ginčo sklypus, kas teismui leido realiai apžiūrėti ir įvertinti galimus servituto variantus ir be abejonės įsitikinti, jog yra kitų, daug mažiau tarnaujančiojo daikto savininkų teises ribojančių, servitutų nustatymo galimybių. Ieškovės sklypas turi net du akivaizdžiai istoriškai seniausiai naudotus ir faktiškai egzistuojančius privažiavimus, todėl naujo privažiavimo įrengimas yra perteklinis.

Juolab, kad ieÅ¡kovė reikalauja nustatyti privažiavimÄ tokiu bÅ«du, kuriuo atsakovams padarytų neproporcingus nuostolius: žlugtų jų statybos planas, sodyboje taptų neįmanoma saugiai ir privačiai gyventi, nes kelias kirstų sklypÄ per pusę ir eitų vidury sodybos kiemo, žemės sklypas žymiai nuvertėtų, o kelio įrengimo sÄ naudos bÅ«tų neprotingos. 13.3. Atsakovai niekada nepripažino, kad privažiavimui prie ieÅ¡kovės sklypo bÅ«tina panaudoti atsakovų žemės sklypÄ kaip tarnaujantį daiktÄ .

IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju ne tik neįrodė, jog nėra kitų alternatyvių galimybių nustatyti privažiavimÄ prie jos sklypo, bet ir nepaneigė atsakovų nurodytų alternatyvių servituto nustatymo galimybių. 13.4. Atsakovai aiÅ¡kiai reikalavo, kad nuspręsdamas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus, teismas turėtų priteisti atsakovams ne tik realiÄ 3 285,23 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovų sklypo ploto faktinį sumažinimÄ , bet ir kompensacijÄ už atsakovų patirtus nuostolius dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo – 23 600,00 Eur. 13.5.

Teismas faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjo vietÄ ir nustatė, kad atsakovų nurodytoje vietoje kelias iÅ¡ tiesų yra, tačiau jis yra apleistas, bet jo sutvarkymo iÅ¡laidos yra protingos (kÄ patvirtina atsakovų į bylÄ pateikta sÄ mata, kurioje nurodoma, jog tokio pobÅ«džio darbai kainuotu tik apie 1 140,00 Eur). Tuo tarpu Å¡io kelio įteisinimo klausimas yra įmanomas tokiu pačiu bÅ«du, kuriuo ieÅ¡kovė naudojasi ir Å¡iuo atveju, t. y. pareiÅ¡kiant atitinkamam savininkui ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo.

Pažymėtina, kad atsakovų sklype kelio iki ieÅ¡kovės sklypo taip pat nėra nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai. 13.6. Jokios teisinės reikÅ¡mės neturi aplinkybė, ar atsakovų žemės sklype servitutas yra registruotas, ar ne, kadangi ieÅ¡kovė servitutÄ pasirinko nustatinėti teismo sprendimu, dėl to servitutas ties atsakovų žemės sklypo riba, ties kuria atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lė ieÅ¡kovei pravažiavimÄ , taip pat gali bÅ«ti nustatomas tokiu pačiu bÅ«du. 13.7. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų kritiÅ¡kai vertinti D.

J. parodymus, kuriuos jis teismui davė prisiekęs ir įspėtas dėl atsakomybės už melavimÄ . 13.8. Vertindamas įvairius servituto variantus teismas ne tik gali, bet ir privalo pasisakyti dėl alternatyvių servituto nustatymo variantų, kurie gali bÅ«ti susiję ir su byloje nedalyvaujančiais asmenimis, tačiau kokį servitutÄ praÅ¡yti nustatyti yra iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo diskrecija. 13.9. Nei vienas iÅ¡ teismo aptartų kelių neina per pelkę, tas pats ir dėl žemės ploto, kuriame leista tiesti požemines, antžemines komunikacijas, tuo tarpu pati ieÅ¡kovė neatsižvelgia į tai, kad jos siÅ«lomam servitutui reikėtų iÅ¡kirsti nemaÅ¾Ä dalį miÅ¡ko, kas gali užtraukti administracinę atsakomybę.

2. Apeliaciniu skundu atsakovai Ž. J. ir S. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti atsakovams Ž. J. ir S. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės I. Å . jų patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. BÅ«tent ieÅ¡kovės veiksmai yra apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis, kadangi civilinę bylÄ inicijavo bÅ«tent ieÅ¡kovė, kuri siekė nepagrįstai suvaržyti apeliantų nuosavybės teises, su kuo apeliantai kategoriÅ¡kai nesutiko bei pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo siekė apsiginti nuo ieÅ¡kovės reikalavimų kuo mažiau suvaržant jų teises.

Tuo tarpu teismas ieÅ¡kovės reikalavimus apskritai atmetė, kas visiÅ¡kai atitiko apeliantų pozicijÄ , dėl ko neteko prasmės ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, kurių tenkinimu atmetus ieÅ¡kovės reikalavimus apeliantai visiÅ¡kai nebuvo suinteresuoti. 14.2. Nagrinėjamu atveju byla buvo iÅ¡spręsta iÅ¡imtinai apeliantų naudai, jiems naudingiausiu bÅ«du, t. y. apskritai nesuvaržant apeliantų nuosavybės teisių. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantai įgyja teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų visiÅ¡kÄ arba bent dalinį atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, kuriai sprendimas buvo absoliučiai nenaudingas.

3. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. Å . prašė apeliacinį procesÄ pagal atsakovų apeliacinį skundÄ nutraukti, atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti ir skirti atsakovams 1000,00 Eur baudÄ dėl piktnaudžiavimo teise. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 15.1. Atsakovų procesinis elgesys, kai pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis, nenorint, kad jis bÅ«tų patenkintas ir apeliaciniame skunde tai aiÅ¡kiai patvirtinant, taip pat kai tyčia pareiÅ¡kiamas ydingas prieÅ¡ieÅ¡kinis, neįgyvendinamas reikalavimas, kad jis nebÅ«tų patenkintas (kaip apeliaciniame skunde patvirtinama, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas neįgyvendinamas), yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas ir yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Ä®statymas numato atsakovui galimybę gintis nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų ir tam yra įstatyme įtvirtintas atsiliepimo į ieÅ¡kinį institutas. Atsakovų piktnaudžiavimas teise akivaizdus ir jų pačių patvirtintas bei pripažintas. Vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio 2 dalimi atsakovams skirtina 1000,00 Eur bauda. 15.2. Nėra pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės, tokių pagrindų atsakovai nenurodė bei nepagrindė ir apeliaciniame skunde.

PrieÅ¡ingai, patvirtino savo nesÄ Å¾iningÄ elgesį ir piktnaudžiavimÄ teise. 15.3. Atsakovų apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , terminas atnaujintas nepagrįstai, todėl apeliacinis procesas dėl atsakovų apeliacinio skundo nutrauktinas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6. Apeliantė I. Å ., teikdama apeliacinį skundÄ , pateikė teismui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ; iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ www.geoportal.lt svetainės apie registruojamus objektus; žemėlapio iÅ¡trauka iÅ¡ www.geoportal.lt svetainės apie aktualios teritorijos kelių aÅ¡ines linijas; apribojimų planÄ , parengtÄ georeferencinio kadastro žemėlapio pagrindu pagal Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotus sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimus; teritorijos nuotraukas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo prie nagrinėjamos bylos prijungti teritorijos nuotraukas, kadangi ir pati ieÅ¡kovė sutinka, jog popierinės nuotraukos jau yra byloje, o Å¡ių nuotraukų neįkėlimas į elektroninę bylos medžiagÄ nesudaro pagrindo spręsti, jog yra bÅ«tina Å¡iuos įrodymus priimti pakartotinai. Kita vertus, vieÅ¡ai prieinami registro duomenys apie žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), informacija iÅ¡ www.geoportal.lt, taip pat parengtas apribojimų planas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo turinį, yra reikÅ¡mingi.

BÅ«tinybė Å¡iuos įrodymus pateikti iÅ¡ dalies kilo ir dėl skundžiamame sprendime nurodytų argumentų apie alternatyvius patekimo į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ bÅ«dus, todėl nurodyti dokumentai yra prijungti prie nagrinėjamos bylos.

7. Apeliantai Ž. J. ir S. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė fotonuotraukas, kurias praÅ¡o prijungti prie bylos ir nurodo, jos padarytos 2020 m. kovo 28 d. bei patvirtina, kad atsakovų žemės sklype vyksta statybos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktomis nuotraukos, sprendžia, kad jų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, kadangi pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju jau buvo surengęs iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį, susipažino su faktine situacija atsakovų žemės sklype. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, apeliantų pateiktos nuotraukos prijungtinos prie bylos. Kita vertus, nurodyti įrodymai bet kuriuo atveju tÅ«ri bÅ«ti vertinami atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius įrodymus bei Å¡ios bylos aplinkybes.

8. Dėl ginčo esmės. Nagrinėjamos bylos duomenys, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad apeliantei I. Š. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o apeliantams Ž. J. ir S. J. nuosavybės teise priklauso 2,5279 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su I. Š. žemės sklypu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė I.

Å . į jai priklausantį žemės sklypÄ patekti gali tik per gretimÄ Å¾emės sklypÄ (gretimus žemės sklypus). BylÄ nagrinėjęs teismas nustatė, jog privažiavimas į jos sklypÄ nesuprojektuotas, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir atsakovai. Byloje tarp Å¡alių taip pat iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad kelio servituto teismo sprendimu nustatymas gretimame žemės sklype (ar gretimuose žemės sklypuose) nagrinėjamu atveju yra bÅ«tinas tam, kad ieÅ¡kovė I. Å . galėtų naudoti jai priklausantį žemės sklypÄ pagal paskirtį.

Kita vertus, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl servituto vieÅ¡pataujančio daikto tinkamam naudojimui vietos, ploto, atlyginimo už servituto nustatymÄ dydžio etc.

9. Nors teismo sprendimÄ ir skundžia abi Å¡alys, tačiau atsakovų apeliacinis skundas paduodas tik dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kitoje dalyje ieÅ¡kovai su skundžiamu teismo sprendimu iÅ¡ esmės sutinka. Tuo tarpu I. Å . nesutinka nei su jos ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimu, nei su atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo pagrindu, nors ir nurodo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

10. Matyti, kad sprendimo dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo nei viena iÅ¡ Å¡alių neskundė, tačiau ieÅ¡kinio atmetimas didžiÄ ja dalimi buvo nulemtas bÅ«tent prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, argumentų. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis itin tampriai tampriai tarpusavyje susiję, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas lėmė prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (atsakovai Ž. J. ir S. J. apskritai nėra suinteresuoti servituto nustatymu jų žemės sklype), kuriame buvo siÅ«lomi alternatyvÅ«s patekimo į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ variantai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl servituto santykių teisinio reglamentavimo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ .

Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties bÅ«tina įvertinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). IÅ¡ aptartos kasacinio teismo praktikos matyti, kad pats teismas, nustatydamas servitutÄ , turi ieÅ¡koti mažiausiai atsakovų teises varžančio, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ iÅ¡laikančio sprendimo.

11. Vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, teismas nebandė nustatyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ atitinkančio servitutinio kelio ir sprendė, jog atmetęs ieÅ¡kinį nebegali tenkinti ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ir priteisti to, su kuo ieÅ¡kovė I. Å . nesutinka, t. y. teismo sprendimu nustatyti servitutinio kelio variantÄ , kuriam ieÅ¡kovė prieÅ¡tarauja. Nurodyta teismo pozicija netenkinti vieno ar kito reikalavimo vien dėl to, kad prieÅ¡inga Å¡alis su tokiu reikalavimu nesutinka, nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka, kadangi į teismÄ ir kreipiamasi bÅ«tent tam, kad jis ne tik apgintų pažeistas teises, bet ir priimtų teisėtÄ ir privalomÄ sprendimÄ , atitinkantį tiek teisės aktų nuostatas, tiek teismų praktikÄ , tuo tarpu Å¡alies sutikimas ar nesutikimas su prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimais negali bÅ«ti pagrindas priimti ar atsisakyti tokius reikalavimus patenkinti.

Sprendimo teisėtumui ir privalomumui nėra būtinas šalių sutikimas (nagrinėjamu atveju – ieškovės, kuri ieškiniu be kita ko, siekia apriboti atsakovų kaip tarnaujančio daikto savininkų teises, sutikimas). Nagrinėjamu gi atveju priešieškinis, kaip minėta, buvo iš esmės atmestas dėl to, kad ieškovė su juo nesutiko, teismui nevertinus jo ir detaliai nenagrinėjus, neanalizavus atsakovų pasiūlyto priešieškiniu kelio servituto nustatymo galimybių, t. y. visiškai neatskleidus bylos esmės dėl priešieškinio.

12. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sÄ lygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (arba) bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

14. Skundžiamame sprendime bylÄ nagrinėjęs teismas sprendė, kad atsakovų teiginį, jog ieÅ¡kovė į savo sklypÄ gali patekti per sklypÄ , besiribojantį su jos sklypu Å¡iaurinėje dalyje, patvirtino liudytojas D. J., nurodęs, kad Å¡iame sklype buvo kelias, kuriuo žvejai važiuodavo prie ežero. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog patekti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ galima ne tik per atsakovų žemės sklypÄ , ieÅ¡kovės nurodytoje vietoje, bet galimi ir kiti keliai, apribojantys tarnaujančio daikto savininkų teises mažesne apimtimi.

IÅ¡ Å¡ių teismo sprendimo motyvų matyti, jog atmesdamas ieÅ¡kovės I. Å . reikalavimus dėl to, kad patekimas į jos žemės sklypÄ galimas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės per kaimyninius žemės sklypus, ar per prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ keliÄ , teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų. Kaip nurodoma ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, patekti į savo žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės pusės ji galėtų tik per kitus du byloje nedalyvaujančių asmenų žemės sklypus.

Bylos duomenimis vieno iÅ¡ Å¡ių žemės sklypų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Č. Å ., kito žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai – D. S. ir P. S.. Nurodytuose sklypuose Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra nustatyti kelio servitutai, todėl teismo iÅ¡vada, kad patekimas į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ galimas per aukščiau nurodytų asmenų žemės sklypus (teismo sprendime iÅ¡ esmės analizuojant tik servituto nustatymo iÅ¡ Å¡iaurinės pusės galimybę), dėl ko reikalavimas atsakovų atžvilgiu atmestinas, iÅ¡ esmės rodo teismo pozicijÄ dėl galimo neįtrauktų į bylÄ Å¾emės sklypų savininkų teisių suvaržymo (ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai naudojantis jų žemės sklypais pravažiavimui, ateityje reiÅ¡kiant reikalavimus dėl servitutų nustatymo).

Minėtiems asmenims nedalyvaujant nagrinėjamoje byloje, neturint galimybės pasisakyti dėl reikšmingų aplinkybių, susijusių su kelio servituto nustatymo jų žemės sklypuose galimybių bei alternatyvų, o teismui darant atitinkamas išvadas šių asmenų daiktinių teisių atžvilgiu, kurios gali turėti prejudicinę reikšmę ateityje galimai kilsiantiems ieškovės ir minėtų asmenų ginčams, sukuriamos prielaidos tokių asmenų teisių ir interesų pažeidimui ir nepaisymui.

Tai, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , rodo absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , kas sudaro pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

15. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Tačiau vien Å¡ios sÄ lygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo – Å¡ios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių keliÄ pačiam apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 46 punktas).

16. Atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo vertintos ne tik Å¡ios nutarties 23 punkte nurodytos aplinkybės, bet ir aplinkybės, susijusios su atsakovų teiginiais apie statinius jų žemės sklype, t. y. iÅ¡samiai nevertinas nei statinių iÅ¡sidėstymas galimo servitutinio kelio atžvilgiu, nei pasisakyta apie tokių statybių teisėtumÄ . Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu, kad, kaip jau buvo minėta, atsakovai Ž. J. ir S. J., pareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės neneigė galimybės jų sklype nustatyti servitutÄ , tačiau teismas apie tai plačiau nepasisakė.

Skundžiamu teismo sprendimu nebuvo paneigta galimybė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti servitutinį keliÄ iÅ¡ dalies pagal I. Å . pateiktÄ planÄ , iÅ¡ dalies jos siÅ«lomÄ variantÄ modifikuojant, servitutinio kelio dalį, kertančiÄ Å½. J. ir S. J. sklypÄ , nustatant ne pačiame sklypo viduryje, o Å¡iaurinėje sklypo dalyje, t. y. toliau nuo ežero pakrantės, ir tokiu bÅ«du galimai pasiekti abiejų ginčo Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ užtikrinanti sprendimÄ , pagaliau - iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , o ne palikti status quo.

Be to, sprendimu nevertinta ir aplinkybė, ar nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina iÅ¡saugoti kelio, vedančio iki atsakovų žemės sklypo, tęstinumÄ . Skundžiamame teismo sprendime teismas, be kita ko, nevertino ir nepasisakė apie galimus apribojimus servitutinio kelio įrengimui (žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytÄ servitutÄ tiesti, aptarnauti, naudoti požemines komunikacijas, pelkių ir Å¡altinynų apsaugÄ , medžių kirtimo teistumÄ , miÅ¡ko naudojimo apribojimus, elektros linijų apsaugos zonas ir pan.).

Atmesdamas Å¡alių reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei į bylÄ pateiktos sÄ matos dėl pravažos per upelį sutvarkymo ir pravažiavimo įrengimo, galimumo tokį pravažiavimÄ Ä¯rengti, nei kompensacijos už servituto nustatymo dydžio, jos apskaičiavimo pagrįstumo. Be to, nors skundžiame teismo sprendime ir nurodoma, kad 2002 m. gruodžio 20 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 5867-42 atsakovų žemės sklype buvo nustatytas 0,04 ha kelio servitutas, tačiau teismas tik nurodė, jog kur yra Å¡is kelias Å¡alys paaiÅ¡kinti negalėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat negali spręsti, jog teismas sprendime apskritai analizavo, aiÅ¡kinosi ir vertino Å¡io servituto buvimo vietÄ .

17. IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad Å¡iose dalyse teismas bylos esmės neatskleidė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , byla ir Å¡iuo pagrindo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju pilnai atmetus tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, servitutinio kelio į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ teismo sprendimu nenustačius, Å¡alių ginčas taip ir liko neiÅ¡spręstas, o ieÅ¡kovė galimybės teisėtai patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ taip ir neturi.

19. Dėl atsakovų piktnaudžiavimo procesinės teisėmis. Nors I. Å . ir nurodo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, nesiekiant servituto nustatymo, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, jog atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau nurodytas argumentais, taip pat kiti argumentai susiję su atsakovų piktnaudžiavimu procesu, nesÄ Å¾iningumu yra nepagrįsti.

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje.

Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sekančios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovai prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ neveikė, procesinėmis teisėmis iÅ¡ esmės naudojosi tinkamai, tai, kad jie pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ydami nustatyti alternatyvų servituto variantÄ ir nagrinėjamoje byloje laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos, nei ieÅ¡kovė, nerodo jų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ir reiÅ¡kia tik siekį patirti kuo mažesnius ribojimus, susijusius su servituto nustatymu, gauti tinkamÄ kompensacijÄ ir pan. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ir I. Å . praÅ¡ymo skirti atsakovams baudÄ .

22. Dėl procesinės bylos baigties. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, bei neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neiÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisė į apeliacijÄ . Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, aukščiau aptartus argumentus, yra pagrindas panaikinti visÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

23. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir bylos esmės neatskleidimo, Å¡alių argumentų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, termino paduoti apeliacinį skundÄ praleidimo, taip pat kitų argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis ar jų analize, teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako.

24. Ä®vertinus tai, jog skundžiamas teismo spendimas naikintinas ir grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovės I. Å . praÅ¡ymÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesu skyrimo atsakovams Ž. J. ir S. J. atmesti. Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko