2021-03-31 Nr. AB-7111-3-61-3-00027-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-202-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00027-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1S-128 (2020) „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą dydžių nustatymo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Konkurencijos tarybos nutarimas) rezoliucinės dalies 1, 2 ir 3 punktus. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) straipsniuose nustatytus reikalavimus, teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. sausio 27 d. pašalinti skundo trūkumams, t. y. patikslinti savo teisinį suinteresuotumą skųsti Konkurencijos tarybos nutarimą, aiškiai įvardijant skundžiamo nutarimo dalis ir pažeidžiamas jo, kaip subjekto, teises ar pareigas, kurias siekiama apginti savarankiškai ginčijant nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, apsvarstant pasirinktą galimai pažeistų (konkrečiai neįvardintų) teisių gynimo būdo tinkamumą ir nurodytoje kitoje administracinėje byloje dalyvavimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu pakankamumą įvardintam plačiąja prasme „notarų interesui“ apginti.

Teisme 2021 m. sausio 26 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti visa apimti Konkurencijos tarybos nutarimą. Patikslintame skunde nurodė, kad teismas išvadą dėl pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimo galėtų padaryti tik išnagrinėjęs ginčą, tačiau to negali konstatuoti skundo priėmimo stadijoje. Pažymėjo, kad pareiškėją Konkurencijos taryba buvo pripažinusi trečiuoju suinteresuotu asmeniu, jam buvo išsiųstas pranešimas dėl pažeidimo, todėl jis įgijo teisę skųsti Konkurencijos tarybos nutarimą Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Administracinėje byloje Nr. eI4-1471-816/2021 pareiškėjo teisės nėra tapačios su nagrinėjama byla, nes Teisingumo ministerijai atsisakius skundo, pareiškėjo teisės liktų neapgintos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nepašalino teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, kad nėra abejonių, jog Lietuvoje veikiantiems notarams bylos išnagrinėjimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo gali sukelti ir sukels pasekmes, kaip ir kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris naudojasi notaro paslaugomis. Tačiau teisė reikšti savarankiškus reikalavimus dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pirmiausia turi asmenys, kuriems jis adresuotas, arba kurių atžvilgiu atliktas tyrimas, duoti nurodymai, arba kuriuos liečia duodami nurodymai (įpareigojimai). Tokių faktinių duomenų akivaizdžiai skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime nėra. Taip pat Lietuvos notarų rūmai nei pirminiame skunde, nei patikslintame skunde nenurodė, jog Konkurencijos taryba būtų padariusi išvadas dėl jo veiksmų ar neveikimo.

Teismas nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį (bendroji norma, reglamentuojanti teisę apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimus) ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tai, kad gali skųsti Konkurencijos tarybos nutarimus ir kiti suinteresuoti asmenys, o ne tik procedūros dalyviai (pareiškėjas ir pažeidimu įtariamas asmuo), nereiškia, kad nebūtina pagrįsti savo materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti konkretų viešojo administravimo subjekto priimtą ir jam neadresuotą sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys Konkurencijos tarybos atliekamame tyrime dalyvauja ne tik kaip asmenys, kuriems tyrimo išvados gali sukelti pasekmių teisiniam statusui ar turimoms teisėms ir pareigoms, tačiau ir kaip įrodymų šaltinis (teikia specialisto išvadas, autoritetingas nuomones, institucijų išvadas ir pan.). Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Konkurencijos taryba Lietuvos notarų rūmus trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė į procedūrą jų prašymu, išnagrinėjusi jų skundą, lakoniškai nurodydama, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintos notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą dydžių, gali turėti įtakos Lietuvoje veikiančių notarų interesams ir Įsakymas pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19 straipsnį dalį suderintas su Notarų rūmais.

Skundžiamu Konkurencijos tarybos nutarimu pareiškėjui nei skiriama bauda, nei taikomos kitokio pobūdžio sankcijos ar poveikio priemonės, nei duodami privalomi nurodymai ar patvarkymai. Lietuvos notarų rūmai Konkurencijos tarybos atliktame tyrime nedalyvavo nei kaip subjektas, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, nei kaip pareiškėjas (nebuvo proceso dalyvis). Jo veiksmų ar neveikimo atitikties įstatymo normoms nevertino Konkurencijos taryba. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas pasekmių jo teisiniam statusui nesukelia.

Lietuvos notarų rūmai siekia apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimą, nekeliantį Lietuvos notarų rūmams jokių teisinių pasekmių, vien tuo aspektu, kad formaliai Lietuvos notarų rūmai dalyvavo tyrime, teikė nuomonę ir tuo aspektu, kad kitoje byloje trečiojo suinteresuoto asmens statusas nėra lygiavertis pareiškėjo teisiniam statusui administraciniame procese. Lietuvos notarų rūmai, šalindami skundo trūkumus, iš esmės pateikė analogišką pirminiam skundui patikslintą skundą, t. y. iš esmės nenurodė jokio asociacijos materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti Konkurencijos tarybos nutarimą, apart bendro pobūdžio teiginių apie intereso ar teisių pažeidimą.

Teismas priėjo prie išvados, jog skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių ir papildomai dar viena administracinė byla dėl to paties Konkurencijos tarybos nutarimo neužvestina, kadangi Lietuvos notarų rūmų interesai bus pakankamai apginti jiems dalyvaujant nurodytoje kitoje administracinėje byloje trečiojo suinteresuoto asmens statusu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma praktika aktuali tada, kai priėmimo stadijoje nėra preliminariai įvertinus aišku dėl galimai pažeistų interesų gynimo ir materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti atitinkamus reikalavimus.

Teismas nurodė, kad nepagrįsti Notarų rūmų argumentai, jog jų teisinis interesas būtų pažeistas, jei kitoje administracinėje byloje pareiškėjas Teisingumo ministerija atsisakytų skundo, kadangi teismas gali atsisakymo nuo skundo ir nepriimti (ABTĮ 50 str. 2 d.). Tai, kad teismas kitoje administracinėje byloje pripažino Lietuvos notarų rūmus trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, reiškia, kad būsimas teismo sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo gali sukelti šio asmens teisėms ar / ar pareigoms pasikeitimus, o ne tai, kad skundžiamas nutarimas (skundžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas) sukelia teisinio statuso pokyčius.

Įtraukimas kitoje administracinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu neduoda pagrindo išvadai apie to asmens materialinį teisinį suinteresuotumą ir teisę skųsti nutarimą, priimtą atlikus kito asmens atžvilgiu tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, iš esmės nepašalinus 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti Lietuvos notarų rūmų skundo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1S-128 (2020) klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad negali teisinėje valstybėje susiklostyti situacija, kai draudžiama kreiptis į teismą ir reikalauti teisių gynimo, kuomet asmuo (Notarų rūmai) viešojo administravimo subjekto (Konkurencijos tarybos) vykdytoje administracinėje procedūroje (tyrime) buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu (tuo tikslu buvo priimtas specialus Konkurencijos tarybos nutarimas), o tokio suinteresuotumo asmens teisė skųsti administracinį aktą (Konkurencijos tarybos nutarimą) eksplicitiškai įtvirtinta įstatyme (Konkurencijos įstatyme). Be to, Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ patvirtintų Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių (toliau – ir Laikinieji dydžiai) yra esminis notarų veiklos dokumentas, kuris taikomas kasdienėje veikloje ir kurio bet kokie pakeitimai ar valstybės institucijų sprendimai jų atžvilgiu akivaizdžiai turi tiesioginės įtakos visų Lietuvos notarų, kuriuos vienija, jungia ir atstovauja Notarų rūmai, veiklai.

Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis prieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Pirma, teismas, nutartyje nurodydamas, kad Konkurencijos įstatyme įtvirtintą Notarų rūmų teisę teismine tvarka skųsti Nutarimą varžo įpareigojimas pirmiausia pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumą, yra nepagrįstas ir prieštarauja Konkurencijos įstatymui. Teigia, kad sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas, Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo nesprendžiama taikyti Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas (o būtent toks ir yra skundžiamas Nutarimas), turi teisę skųsti procedūros dalyviai (pareiškėjas, pažeidimu įtariamas subjektas) ir kiti suinteresuoti asmenys (suinteresuoti ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai), kuriuos tokiais pripažįsta Konkurencijos taryba savo sprendimu. Pažymi, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Konkurencijos tarybos darbo reglamento 66 punktu, Notarų rūmų, kaip kito suinteresuoto asmens, atstovui Konkurencijos tarybos 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (2.1-35)6V-1057 buvo siunčiamas 2020 m. liepos 30 d. pranešimas, suteikiama teisė raštu pateikti savo paaiškinimus dėl Laikinųjų dydžių atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (toliau – ir Tyrimas) išvadų bei susipažinti su Tyrimo bylos medžiaga. 2020 m. liepos 30 d. Pranešime nurodoma, kad Notarų rūmai Tyrime buvo pripažinti suinteresuotu asmeniu ir įgyvendino visas tokiam subjektui teisės aktų (inter alia (be kita ko) Konkurencijos įstatymo ir Konkurencijos tarybos darbo reglamento) suteikiamas teises.

Notarų rūmai pažymi, kad teismas, diskredituodamas Notarų rūmų suinteresuotumą, nutartyje pateikė Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytos suinteresuoto asmens sąvokos išaiškinimą, kuris akivaizdžiai yra contra legem (priešingas įstatymui).

Pareiškėjo nuomone, išvadą dėl Notarų rūmų suinteresuotumo nebuvimo teismas galėtų padaryti tik išnagrinėjęs ginčą, tačiau to negali konstatuoti skundo priėmimo stadijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Notarų rūmai iš esmės nepašalino teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Teismas skundžiamoje nutartyje, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog tai, kad gali skųsti Konkurencijos tarybos nutarimus ir kiti suinteresuoti asmenys, o ne tik procedūros dalyviai (pareiškėjas ir pažeidimu įtariamas asmuo), nereiškia, jog nebūtina pagrįsti savo materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti konkretų viešojo administravimo subjekto priimtą ir jam neadresuotą sprendimą. Teismas nurodė, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas pasekmių pareiškėjo teisiniam statusui nesukelia. Lietuvos notarų rūmai siekia apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimą, nekeliantį Lietuvos notarų rūmams jokių teisinių pasekmių, vien tuo aspektu, kad formaliai Rūmai dalyvavo tyrime, teikė nuomonę ir tuo aspektu, kad kitoje byloje (administracinėje byloje Nr. eI4-1471-816/2021) trečiojo suinteresuoto asmens statusas nėra lygiavertis pareiškėjo teisiniam statusui administraciniame procese.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akcentuojamą teisę į teisminę gynybą ir prieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad išvadą dėl Notarų rūmų suinteresuotumo nebuvimo teismas galėtų padaryti tik išnagrinėjęs ginčą, tačiau to negali konstatuoti skundo priėmimo stadijoje.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Taigi, priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens kreipimasis į teismą yra pagrįstas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą.

Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų.

Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtina, kad šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas Konkurencijos tarybos Nutarimas laikytinas nutarimu, nurodytu Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nutarimu taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad Konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1S-98 (2018) „Dėl Lietuvos notarų rūmų 2018 m. liepos 2 d. skundo“ Notarų rūmai buvo pripažinti Tyrime suinteresuotu asmeniu. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Konkurencijos tarybos darbo reglamento 66 punktu, Notarų rūmų, kaip kito suinteresuoto asmens, atstovui Konkurencijos tarybos 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (2.1-35)6V-1057 buvo siunčiamas 2020 m. liepos 30 d. Pranešimas, suteikiama teisė raštu pateikti savo paaiškinimus dėl Tyrimo išvadų bei susipažinti su Tyrimo bylos medžiaga. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. liepos 30 d. Pranešime tiesiogiai nurodoma, jog Notarų rūmai Tyrime buvo pripažinti suinteresuotu asmeniu, įgyvendino visas tokiam subjektui teisės aktų suteikiamas teises: dalyvavo Tyrimo ir papildomo tyrimo procedūroje, jiems buvo atsiųstos Tyrimo išvados, dalyvavo bylos išklausymo posėdžiuose, teikė Konkurencijos tarybai ekspertų Mokslines išvadas, suformulavo teisinę poziciją ir pagrindė tiesioginį interesą dėl Konkurencijos tarybos vykdyto Tyrimo baigties.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, jog administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta informacija, kuri leidžia preliminariai nustatyti ginčo dalyką, pagrindą ir kitas aplinkybes (ABTĮ 24 straipsnis), kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Taigi, atsižvelgusi į tai, kad aplinkybių dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo, kaip skundo pagrindo dalies, vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų – nepatikslino teisinio suinteresuotumo skųsti Konkurencijos tarybos nutarimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė