Legislator Case Law & Legislation
1145c188-e623-4dbf-8854-e3f99f61d905 AI generated

1145c188-e623-4dbf-8854-e3f99f61d905 · Kauno apygardos teismas

Case Number 1145c188-e623-4dbf-8854-e3f99f61d905
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1854-470/2012 pagal ieÅ¡kovės V. K. ieÅ¡kinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija            n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. K. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad tuometinis Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1990-03-02 ieÅ¡kovės buvusio sutuoktinio B.

Legislator headnote

AI generated

1145c188-e623-4dbf-8854-e3f99f61d905 · Kauno apygardos teismas:            2) teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės normas aiÅ¡kinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-709-510/2013; Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01365-2012-9; Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 30.6; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 3  d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), RamÅ«no Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1854-470/2012 pagal ieÅ¡kovės V. K. ieÅ¡kinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija            n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. K. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad tuometinis Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1990-03-02 ieÅ¡kovės buvusio sutuoktinio B.

K. vardu iÅ¡davė orderį Nr. 002953 apsigyventi jam su sutuoktine V. K. ir dukra E. K. 2 kambarių 54,32 kv. m bendrojo ploto bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1991 metų vasario mėnesį su tuometine BŪRE tarnyba Nr. 2 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė nuomos sutartis, pagal kuriÄ B. K. ir jo Å¡eimos nariams neterminuotam naudojimui suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismo 1992-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-580/92 nuomojamos patalpos tarp ieÅ¡kovės ir buvusio sutuoktinio buvo padalintos – ieÅ¡kovei paskirtas naudotis 17,71 kv. m ploto kambarys, o B.

K. - 12,03 kv. m ploto kambarys. Nors patalpos teismo sprendimu buvo padalintos, tačiau faktiÅ¡kai jose buvęs sutuoktinis B. K. nuo 1993 metų nebegyveno, jam paskirtu naudotis kambariu naudojosi ieÅ¡kovė su dukra, ieÅ¡kovė viena mokėjo visus mokesčius už visÄ 2 kambarių butÄ , buvęs sutuoktinis jokių mokesčių už jam priskirtÄ naudotis 12,03 kv. m ploto kambarį nemokėjo. Buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai. IeÅ¡kovė buvo nuomininke ne tik jai teismo sprendimu priskirto 17,71 kv. m ploto kambario, bet ir antrojo 12,03 kv. m ploto kambario.

Alytaus miesto mero 1994-07-13 potvarkiu Nr. 318 nuspręsta sudaryti buto nuomos sutartį su ieÅ¡kove 17,71 kv. m ploto kambariui jos dviejų asmenų Å¡eimai, tačiau nauja nuomos sutartis nebuvo sudaryta, taip pat savivaldybėje nebuvo priimtas sprendimas dėl 12,03 kv. m ploto kambario nuomos sutarties sudarymo su B. K.. IeÅ¡kovė sÄ Å¾iningai vykdė abiejų kambarių nuomininkės pareigas – mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo patalpas, jas remontavo. Visos Å¡ios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-09/2002, kuriuo teismas pripažino B.

K. praradusiu teisę į butÄ ir įteisino tÄ faktinę situacijÄ , kuri egzistavo jau nuo 1993 metų. 1994-06-21 praÅ¡ymÄ Butų privatizavimo valstybinei komisijai dėl 2 kambarių buto privatizavimo ieÅ¡kovė teikė kaip abiejų kambarių nuomininkė. IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad ji nuo 1993 metų yra gyvenamosios patalpos – 12,03 kv. m ploto kambario, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė; pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį  (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ir įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove buto pirkimo-pardavimo sutartį kainomis, nustatytomis ir apskaičiuotomis, laikantis Butų privatizavimo įstatyme nustatytos tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė iš ieÅ¡kovės 12,54 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais kreipėsi dėl buto privatizavimo. IeÅ¡kovė teigia, kad jos kreipimÄ si dėl privatizavimo įrodo praÅ¡ymas, raÅ¡ytas 1994-06-21 Butų privatizavimo valstybinei komisijai leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus, kurį ji pateikė į bylÄ , tačiau kaip paaiÅ¡kino pati ieÅ¡kovė, Å¡io dokumento trafaretinę formÄ ji užpildė Alytaus miesto savivaldybės patalpose, tačiau ji iÅ¡ jos nebuvo priimta, nes formoje buvo braukymų ir ji šį praÅ¡ymÄ , kaip sugadintÄ egzempliorių, parsineÅ¡usi į namus saugojo iki Å¡ių dienų.

Kitų patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Be to, ieÅ¡kovė nebuvo tas subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti visÄ ginčo butÄ , kadangi 1992-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nuomojamos patalpos buvo tarp sutuoktinių padalintos, o ieÅ¡kovei Alytaus miesto mero potvarkiu leista nuomotis tik dalį gyvenamos patalpos. Esant dviem gyvenamosios patalpos nuomininkams, patalpos galėjo bÅ«ti privatizuojamos tik tuomet, kai yra gautas kito nuomininko, atskira nuomos sutartimi nuomojančio buto kambarį, notarine tvarka patvirtintas sutikimas, kurio Å¡iuo atveju nebuvo.

Reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovę esant viso buto nuomininke nuo 1993 metų susijęs su jos siekiu apginti tariamai pažeistÄ teisę dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, todėl atmestinas kartu su reikalavimu dėl privatizavimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 1) atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nuo 1993 metų buvo abiejų kambarių nuomininkė, ji 1994-06-21 praÅ¡ymÄ Butų privatizavimo valstybinei komisijai teikė kaip abiejų kambarių nuomininkė dėl viso 2 kambarių buto privatizavimo.

Teismas, nevertindamas aplinkybių visumos, o tik remdamasis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus pažyma, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nėra kreipusis dėl buto privatizavimo. IeÅ¡kovė buvo buto nuomininkė, turėjo teisę ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl buto privatizavimo, pradėjo privatizavimo procedÅ«rÄ ir atliko tuos veiksmus, kuriuos nurodė Alytaus miesto savivaldybės pareigÅ«nai, tuo metu, kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas;

           2) teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės normas aiÅ¡kinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais.

IeÅ¡kovė nėra pasinaudojusi jokia valstybės suteikta lengvata turtui įgyti, bute gyvena nuo 1990 metų, nuo 1993 metų butÄ iÅ¡laiko. IeÅ¡kovė turi teisę privatizuoti visÄ ginčo butÄ ir Å¡ios teisės realizavimas niekaip nepažeistų atsakovo Alytaus miesto savivaldybės teisių ir teisėtų interesų, prieÅ¡ingai, atitiktų valstybės socialinės ekonominės politikos tikslus.            Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime teigiama, kad:            1) 1994-06-21 praÅ¡yme, adresuotame Butų privatizavimo valstybinei komisijai, nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių nustatytu laiku apeliantė negalėjo baigti privatizuoti nuomojamo buto. Vien Å¡is įrodymas suponuoja nuomonę, kad nuomojamo buto privatizavimo tuo metu procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti pradėta, nes pareiÅ¡kėja nebuvo tas subjektas, kuriai buvo įstatymo suteikta teisė pilna apimtimi privatizuoti visÄ ginčo butÄ , kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 1992-05-06 sprendimu nuomojamos patalpos tarp sutuoktinių buvo padalintos.

Nebuvimas B. K. notarine tvarka patvirtinto sutikimo privatizuoti butÄ , reiÅ¡kia, jog nebuvo vienos esminių privatizavimo sÄ lygų, dėl ko praÅ¡ymas privatizuoti bÅ«stÄ negalėjo bÅ«ti priimtas ir svarstomas. B. K. teisę į nuomojamas patalpas prarado tik 2002-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau iki to momento jis buvo teisėtas dalies ginčo buto nuomininkas ir jo sutikimas visam 2 kambarių butui privatizuoti buvo privalomas;            2) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtÄ 1993-04-20 potvarkį Nr. 290p nebuvo galima pabaigti pradėtų privatizavimo procedÅ«rų nesant Butų privatizavimo valstybinės komisijos iÅ¡vados.

Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ieÅ¡kovė yra gavusi teigiamÄ Å¡ios komisijos iÅ¡vadÄ dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, taip pat nėra duomenų, kad Å¡is praÅ¡ymas buvo jos ar kitos institucijos iÅ¡siųstas Butų privatizavimo valstybinei komisijai;            3) savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymÄ nustatytu laiku buvo pateikę praÅ¡ymus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo–pardavimo sutarties.

Ieškovė nebuvo įmokėjusi dalies nustatyto dydžio įmokų, taip pat nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo buto privatizavimo.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Nustatyta, kad 1990-03-02 Alytaus miesto LDT vykdomasis komitetas išdavė ieškovės V. K. sutuoktiniui B. K. orderį Nr. 002953 (b. l. 7), suteikiantį teisę jam ir jo šeimos nariams V. K. bei E. K. apsigyventi 54,32 kv. m bendro ploto dviejų kambarių bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). 1991 m. vasario mėnesį su B.

K. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė nuomos sutartis (b. l. 8), kurios pagrindu B. K. ir jo šeimos nariams buvo suteikta teisė neterminuotai naudotis butu. 1992-01-21 Alytaus miesto valdybos CMS buvo įregistruota ieškovės V. K. ir B. K. ištuoka (b. l. 10). Alytaus rajono apylinkės teismas 1992-05-06 sprendimu (b. l.

9) nustatė tarp B. K. ir V. K. naudojimosi buto patalpomis tvarkÄ : B. K. teismas paskyrė naudotis 12,03 kv. m ploto kambariu, V. K. – 17,71 kv. m ploto kambariu, o pagalbines patalpas paliko bendram naudojimui. Alytaus miesto meras 1994-07-13 priėmė potvarkį Nr. 318 (b. l.

12) teismo sprendimo pagrindu sudaryti nuomos sutartį su V. K. dėl 17,71 kv. m ploto kambario nuomos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-02-06 sprendimu (b. l.

20) B. K. buvo pripažintas praradusiu teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto valdyba 2002-04-03 priėmė sprendimÄ Nr. 127 (b. l. 14), kuriuo nusprendė sudaryti su V. K. dviejų kambarių 54,32 kv. m bendro ploto nuomos sutartį. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ir įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ja buto pirkimo–pardavimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė, nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nėra kreipusis dėl buto privatizavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad atsakant į klausimÄ , ar asmuo turėjo teisę privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , pirmiausia reikia nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2012, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nuomininkas, siekdamas privatizuoti butÄ , turi atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, kurie privalomi gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, nuomininko ir Å¡eimos narių susitarimas, kas taps nuomojamo buto savininku, pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamo buto nuomininkų sutikimas privatizuoti butÄ ir kt. Asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto privatizavimo, savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedÅ«ras, kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytÄ kainÄ ir notarine forma sudarius pirkimo–pardavimo sutartį.

Taigi nuosavybės teisei į gyvenamÄ jÄ patalpÄ privatizavimo pagrindu atsirasti įstatyme nustatytus veiksmus tinkamai turi atlikti ir reikalavimo teisę turintis asmuo, jis turi elgtis gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose rÅ«pestingai ir atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007, 2012-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).            Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė V.

K. kaip įrodymÄ pateikė 1994-06-21 praÅ¡ymÄ Vilniuje esančiai Butų privatizavimo valstybinei komisijai leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad Å¡iame praÅ¡yme nėra jokių žymų apie tai, kad jis buvo gautas Alytaus miesto savivaldybėje arba kad vietoje jo buvo priimtas kitas praÅ¡ymas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 1994-06-21 praÅ¡ymas neįrodo ieÅ¡kovės kreipimosi į Alytaus miesto savivaldybę fakto dėl buto privatizavimo.

Tai, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į Alytaus miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo, patvirtina į bylÄ pateiktas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus 2012-01-23 raÅ¡tas (b. l. 19), kuriame nurodyta, jog nei savivaldybės 1994-1999 metų gyvenamųjų patalpų privatizavimo dokumentuose, nei praÅ¡ymų privatizuoti butus registravimo žurnaluose įrašų apie registruotÄ V. K. praÅ¡ymÄ privatizuoti butÄ nėra. Taigi ieÅ¡kovės teiginiai, jog ji atliko veiksmus buto privatizavimo procedÅ«rai pradėti, grindžiami vien tik jos pačios paaiÅ¡kinimais ir nepagrįsti jokiais kitais įrodymais.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas privatizuoti bÅ«stÄ net ir negalėjo bÅ«ti priimtas bei svarstomas, nes nebuvo B. K. notarine tvarka patvirtinto sutikimo privatizuoti butÄ , kuris buvo reikalingas pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį (redakcija, galiojusi 1994-06-21). Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė tuo metu turėjo teisę nuomoti tik dalį buto, o B. K. teisę į butÄ prarado tik 2002-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ir iki to laiko buvo teisėtas dalies ginčo buto nuomininkas, kas buvo kliÅ«tis realizuoti ieÅ¡kovės siekį privatizuoti butÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde neneigė to fakto, jog nebuvo B. K. sutikimo, nurodydama, kad ji faktiÅ¡kai buvo abiejų kambarių nuomininkė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų sÄ lygų, tai yra ieÅ¡kovė nebuvo aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kusi savo valios pasinaudoti teise privatizuoti butÄ . Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais, n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                                 Jolita Cirulienė                                                                                                                                         RamÅ«nas Mitkus                                                                                                                                          Izolda Nėnienė