2022-07-20 Nr. AB-19150-3-61-3-01376-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3251-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01376-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 22S57748 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) dirbo politiku kartu su (duomenys neskelbtini) ir, bijodamas persekiojimo, su šeima išvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto. Pareiškėjo manymu, jo tėvus (duomenys neskelbtini). pagrobė vyriausybė. Po dviejų savaičių jis sužinojo, kad jie buvo nužudyti. Bijodamas, kad jis su broliu bus persekiojami, nusprendė išvykti iš kilmės valstybės. Nepaisant to, atsakovas atsisakė suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Kadangi jo tėvas (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas, pareiškėjo baimė visiškai pagrįsta. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje buvo suiminėjami ir persekiojami asmenys, išdrįsę viešai kritikuoti valdžią. Galbūt dėl šios priežasties buvo nužudytas ir pareiškėjo tėvas, tačiau atsakovas šių aplinkybių netyrė.

2.3. Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo pajėgų vykdomų neteisėtų veiksmų dingo daug žmonių – aktyvistų ir civilių, be to be jokio pagrindo žmonės kankinami, įsilaužiama į jų namus. (duomenys neskelbtini) vyksta separatistų judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) susirėmimai, jų metu žūsta žmonės. Tai atsakovas turėjo įvertinti ir suteikti pareiškėjui prieglobstį. Atsakovas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę ir jo gyvenamąją vietą.

2.4. Panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, yra abstraktus. Pareiškėjas nepriklauso ir nepriklausė jokiai (duomenys neskelbtini) partijai ar grupuotei, jis nekritikuoja vyriausybės politikos, nėra padaręs jokio nusikaltimo ar žalos, nėra ieškomas, todėl mažai tikėtina, kad asmenys, netiesiogiai susiję su tuometine valdžia, būtų persekiojami. Be to, pareiškėjo teigimu, jis realios grėsmės gyvybei po tėvų mirties nepatyrė. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad, atėjus į valdžią (duomenys neskelbtini) administracijai, kai kurie opozicijos nariai buvo paleisti iš kalėjimo, o kai kuriems tremtyje gyvenantiems politikams buvo leista grįžti. Kilmės valstybės informacija nepagrindžia pareiškėjui galinčios kilti grėsmės. Be kita ko, pareiškėjo teigimu, jo atvykimą į (duomenys neskelbtini) lėmė ekonominė situacija kilmės valstybėje. Žuvus tėvams, pareiškėjas liko vienas su 2 jaunesniais broliais be pajamų šaltinio. Juos globoti ėmėsi bažnyčia, kurioje užsienietis grojo. Taip užsidirbo gyvenimui. Bažnyčia jį pastūmėjo išvykti mokytis į (duomenys neskelbtini), ten jis patyrė diskriminaciją dėl odos spalvos, todėl, negavęs darbo ir neapsikentęs patyčių, neteisėtai atvyko į Lietuvą. Pareiškėjas iš kilmės šalies išvyko ieškodamas naujo, geresnio, patikimesnio gyvenimo šaltinio. Siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas motyvas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės valstybės priežastis nesuponuoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Tokio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių.

3.3. Atsakovas tyrimo metu nenustatė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos ir t. t. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

3.4. Sprendimu pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, o nustatyti draudimo atvykti terminai yra teisėti ir proporcingi.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.2. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. vykusioje apklausoje nurodė esantis (duomenys neskelbtini) pilietis, gyveno sostinėje (duomenys neskelbtini), o prieš tai (duomenys neskelbtini). Teigė, kad kitose užsienio valstybėse nėra kreipęsis dėl prieglobsčio, 2021 m. turėjo (duomenys neskelbtini) vizą. Paaiškino, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) vizos ar leidimo nereikėjo. Atsakydamas į klausimą apie tautybę, nurodė esantis iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau problemų dėl to nepatyrė. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) liko jaunesnieji broliai, su kuriais nuolat palaiko ryšį.

Nurodė, kad vyresnysis brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Teigė jokiai politinei partijai nepriklausantis, politiškai neaktyvus. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) studijuoti. Atvykęs tikėjosi studijuoti ir dirbti, tikėdamasis padėti kilmės valstybėje likusiems broliams, tačiau (duomenys neskelbtini) suprato, kad (duomenys neskelbtini) negauna darbo, mokyklose taip pat daug rasizmo, todėl teigė blogai jautęsis. Patvirtino, kad pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis – mokytis ir ieškoti geros vietos gyventi.

Tuo pačiu paaiškino, kad jo tėvas dirbo su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), politikoje dirbo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) į kilmės valstybę išvyko (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pavojus grįžus į kilmės valstybę kyla dėl to, kad jo tėvas buvo taikinys pagal tai, kaip jis dirbo ankstesnėje vyriausybėje. Teigė, kad abu pareiškėjo tėvus pagrobė pareiškėjui nežinomi asmenys, tačiau jis yra įsitikinęs, kad tai dabartinė vyriausybė, ir, praėjus dvejoms savaitėms po pagrobimo, gavo žinią, kad tėvai buvo nužudyti.

Paaiškino, kad juo ėmė rūpintis bažnyčia, pareiškėjas neturėjo kur gyventi, pinigų, negalėjo studijuoti. Teigė esantis muzikantas, grojo bažnyčioje, kuri nusprendė, kad būtų tikslinga pareiškėjui padėti studijuoti Europoje ir pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini). Paaiškino nežinojęs šios šalies, tačiau vis tiek sutikęs ir 2021 m. balandžio 14 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), ėmė mokytis, lankė (duomenys neskelbtini) parengiamuosius kursus, tačiau buvo sukrėstas to, kas toje šalyje vyksta. Nurodė atvykęs į Europą mokytis, tačiau ten likti negalėjęs. Paaiškino turėjęs didelių išlaidų – 3 500 dolerių, kuriuos susitaupė pirmųjų metų mokslams dirbdamas bažnyčioje, tačiau paaiškėjus, kad (duomenys neskelbtini) jis negalės dirbti, todėl neturės kuo mokėti už mokslus.

Paaiškino asmeninių grasinimų nesulaukęs, tik netiesioginių. Teigė atvažiavo mokytis ir dirbti, nori pasiaukoti šiai šaliai ir padėti broliams.

5.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjui 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių grėsmių, apklausoje teigė, kad jam niekas negrasino. Nors pavojų kilmės valstybėje siejo su mirusio tėvo darbu, jokių su tuo susijusių detalių nenurodė. Į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko ne siekdamas pabėgti nuo gresiančio pavojaus, o studijuoti, sutaupęs pinigų, suplanavęs ir apgalvojęs kelionę, o galbūt ir padedamas bažnyčios, kurioje dirbo. Tačiau, nepavykus įgyvendinti savo tikslo dirbti ir mokytis (duomenys neskelbtini), nusprendė atvykti į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, grėsmės kilmės valstybėje pareiškėjui faktas laikytinas nenustatytu. Pagrindine išvykimo iš kilmės valstybės priežastimi pareiškėjas nurodė norą mokytis, dirbti, tačiau, teismo manymu, geresnių gyvenimo sąlygų poreikis nesuteikia teisės suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo siekis prašyti prieglobsčio nėra susijęs su baime grįžti į kilmės valstybę dėl tikimybės būti kankinamam, galimybės patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, pažeminimus ar kitokį nubaudimą, mirties bausmės ar egzekucijos įvykdymo, rimtos asmeninės grėsmės jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei ir kad pareiškėjo tikrasis siekis nėra prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas asmeniškai nesulaukdavo grasinimų ar persekiojimo, nebuvo suimtas, nebuvo viešai pasisakęs prieš valdžią. Pasakojimas apie baimę patirti persekiojimą dėl tėvo veiklos (duomenys neskelbtini) yra abstraktus, nedetalus ir nepagrįstas jokiais įrodymais.

8. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog yra pagrįsta tikimybė, kad grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai kiltų grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti priešingą išvadą. Pats pareiškėjas nei tokios grėsmės, nei baimės nenurodė. Tyrimo metu nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei tikėtini jo motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pagal atsakovo turimą informaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mieste) – šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, nėra beatodairiško smurto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti terminai (5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes) yra neproporcingi, todėl sutrumpino juos iki 2 metų.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

11.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

11.2. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad šalyje jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kilmės valstybėje buvo suiminėjami ir persekiojami asmenys, išdrįsę viešai kritikuoti valdžią. Teigia, kad galbūt dėl šios priežasties buvo nužudytas ir pareiškėjo tėvas, tačiau atsakovas šių aplinkybių netyrė. Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo pajėgų vykdomų neteisėtų veiksmų dingo daug žmonių – aktyvistų ir civilių, be to be jokio pagrindo žmonės kankinami, įsilaužiama į jų namus.

11.3. Atsakovas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę ir jo gyvenamąją vietą. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės šalies informacija patvirtina, kad valstybėje nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Ginkluotų konfliktų kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas galėjo patirti persekiojimą dėl savo tėvo politinių įsitikinimų bei veiklos.

11.4. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie Pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė, nors visos aplinkybės dar net nėra ištirtos, kaip jau nurodyta aukščiau. Be to, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija.

11.5. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

11.6. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Taip pat panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareikėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir nurodo šiuos argumentus:

12.1. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo abstraktus, nedetalus. Pareiškėjas nurodė, kad nepriklauso ir nepriklausė jokiai politinei partijai ar grupuotei, nekritikuoja Vyriausybės politikos, nėra padaręs jokio nusikaltimo ar žalos, nėra ieškomas, todėl mažai tikėtina, kad asmenys, netiesiogiai susiję su tuometine valdžia, būtų persekiojami. Tuo labiau, jog pats užsienietis nurodė, kad jokių realių fizinių veiksmų, kurie sukeltų pavojų jo gyvybei po tėvų mirties, nepatyrė. Surinkta kilmės valstybės informacija rodo, kad atėjus į valdžią (duomenys neskelbtini) administracijai, kai kurie opozicijos nariai buvo paleisti iš kalėjimo, o kai kuriems tremtyje gyvenantiems politikams buvo leista grįžti. Atsižvelgiant į tai, kilmės valstybės informacija taip pat nepagrindžia pareiškėjui galinčios kilti grėsmės. Asmens teigimu, jo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į (duomenys neskelbtini) nulėmė ir ekonominė situacija kilmės šalyje. Žuvus tėvams, pareiškėjas liko vienas su dviem jaunesniais broliais be pajamų šaltinio. Juos globoti ėmėsi bažnyčia, kurioje užsienietis grojo ir taip užsidirbo pragyvenimui. Pareiškėjo teigimu, bažnyčia jį pastūmėjo išvykti mokytis į (duomenys neskelbtini), kurioje jis patyrė diskriminaciją dėl savo odos spalvos, dėl ko, negavęs darbo ir neapsikentęs patyčių, nelegaliai atvyko į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad pareiškėjas iš kilmės šalies išvyko ieškodamas naujo, geresnio, patikimesnio pragyvenimo šaltinio. Siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje, yra suprantamas bei nesmerktinas motyvas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės valstybės priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Tokio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

12.2. Migracijos departamentas iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių surinko kilmės valstybės informaciją, kuri yra aktuali pareiškėjo pasakojimo kontekste (tiek apie politinę, tiek apie bendrą saugumo situaciją šalyje). Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų vertinti, kad surinkta informacija būtų nepakankama ar neteisinga. Be to, teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

12.3. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat, nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. 2020–2021 m. ataskaitoje (duomenys neskelbtini) praneša, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) provincijose kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių konfliktų metu žuvo šimtai žmonių. Remiantis 2021 m. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, jam realios grėsmės susidurti su beatodairišku smurtu nėra ir Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12.4. Atsakovas rėmėsi aktualia ir naujausia medžiaga ir atliko tinkamą bei išsamų tyrimą, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, o nustatyti draudimo atvykti terminai yra pagrįsti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 22S57748, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

19. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

20. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

21. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

22. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

23. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

24. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

25. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

26. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog išvykimą iš kilmės valstybės lėmė: 1) siekis mokytis ir „ieškoti geros vietos gyventi“; 2) grėsmė dėl to, kad pareiškėjo tėvas buvo politikas.

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių situacijų, kai jis individualiai buvo susidūręs su persekiojimų pabėgėlių teisės kontekste, nenurodė, kas konkrečiai grėstų, jeigu jis grįžtų į kilmės šalį – pareiškėjas pateikė tik hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio ir įrodymais neparemtus argumentus, kad jam pavojus kyla dėl to, kad jo tėvas buvo politikas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tėvas politiku dirbo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties pareiškėjas tiesioginių grėsmių neturėjo, jautė tik hipotetinę grėsmę (kaip pats nurodė, netiesioginę), nors, kaip galima suprasti iš jo pasakojimo, realių persekiojimo veiksmų nepatyrė. Taip pat pareiškėjas negalėjo nurodyti, kas, esą, nužudė jo tėvas, kodėl jis gali būti persekiojamas dėl to, kad jo miręs tėvas buvo politiku. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas, politinei partijai jis nepriklausė, kilmės valstybės politikų ar kitų asmenų nekritikavo. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjas apklausos metu keletą kartų pakartojo, kad į Europą atvažiavo mokytis bei dirbti: „<...> Aš atvykau į Europą studijuoti ir mokytis, bet aš negaliu likti ten, kur su manimi blogai elgiamasi. Ir, kur ateitis yra neaiški. Ir atsižvelgiant dar, kad išlaidos buvo didelės labai, labai brangiai kainavo. 3,500 dolerių kainavo <...>“.

30. Taigi, pats pareiškėjas apklausos metu pripažino, kad asmeninių grasinimų (persekiojimo) kilmės šalyje nepatyrė, o ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimu dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis (prastas gyvenimas) nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1779-756/2022). Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios karo veiksmais kilmės valstybėje, ypač įvertinus tai, kad šios aplinkybės buvo įvertintos Sprendime (prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) miestas) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), o ir pareiškėjas karo veiksmais savo prieglobsčio prašymo negrindė, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl grįžti į kilmės valstybę. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

31. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį kilmės valstybėje ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė