2025-05-21 Nr. AB-8803-3-61-3-01453-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-183-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01453-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei E. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės E. B. (toliau – ir atsakovė) 134,65 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. priklausė atsakovei pagal 2022 m. kovo 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2042-7. Pagal paveldėjimo teisę atsakovė paveldėjo J. A. turtą ir skolas. Pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti vietinę rinkliavą, buvo suformuoti ir siunčiami mokėjimo pranešimai bei priminimai apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas. Nesumokėta vietinė rinkliava už 2018 m. sudaro 8,70 Eur; už 2019 m. – 20,69 Eur; už 2020 m. – 44,40 Eur; už 2021 m. – 42,12 Eur; už 2022 m. – 11,96 Eur, iš viso 127,87 Eur. Atsakovei už kiekvieną pradelstą dieną yra paskaičiuoti 0,03 procentų delspinigiai, kuria sudaro 6,92 Eur.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo VASA prašymą – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 13 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 11,96 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. bei 0,65 Eur delspinigių.

5. Teismas byloje nustatė, kad atsakovė paveldėjo nekilnojamojo turto objektą (butą), už kurį nuo 2018 m. gegužės 1 d. nebuvo mokėta vietinė rinkliava, todėl atsakovė, priėmusi palikimą, atsako ir už skolą, susijusią su paveldėtu butu, t. y. nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Teismas pažymėjo, kad vietinės rinkliavos skola už 2018 metus buvo apskaičiuota 2018 m. birželio 6 d. išrašytu mokėjimo pranešimu Nr. 10046820, skola už 2019 metus buvo apskaičiuota 2019 m. vasario 8 d. išrašytu mokėjimo pranešimu Nr. 10641501. Teismas vertino, kad vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido senaties terminą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė mokėjimo pranešimų už 2020 metus ir 2021 metus, nors teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti 2018 metų, 2019 metų, 2020 metų ir 2022 metų mokėjimo pranešimus. Teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 metais, 2019 metais, 2020 metais ir 2021 metais buvusiems buto savininkams / savininkui (J. A. ir A. A.) siųstus mokėjimo pranešimus apie mokėtiną vietinės rinkliavos sumą ir terminus, tačiau pareiškėjas į bylą pateikė tik mokėjimo pranešimus už 2018 metus ir 2019 metus.

8. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina vietinės rinkliavos skola ne už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (13 Eur) ir už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. (11,96 Eur), t. y. už tuos laikotarpius, už kuriuos yra pateikti į bylą nesumokėtos vietinės rinkliavos dydį, apskaičiavimą pagrindžiantys įrodymai (mokėjimo pranešimai už konkrečius metus). Taip pat teismas priteisė pareiškėjui 0,65 Eur delspinigių.

III. 9. Pareiškėjas VASA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti pareiškėjui iš atsakovės 127,87 Eur neapmokėtos rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 6,92 Eur delspinigių.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo taikymu vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminu, nurodo, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalies formuluotė, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos iki 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas pažymi, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas senaties terminas yra taikomas tik mokestinės prievolės apskaičiavimui arba perskaičiavimui, bet ne jos priverstiniam išieškojimui. Teisė atlikti priverstinį išieškojimą atsiranda tik tuomet, kai mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir pasibaigia terminas, per kurį mokesčio mokėtojas turi įvykdyti prievolę.

11. Pareiškėjo teigimu, teismas supainiojo mokestinės prievolės apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatį su mokesčių priverstinio išieškojimo senatimi, t. y. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį sutapatino su priverstinio išieškojimo senatimi, kuri reglamentuojama MAĮ 107 straipsnio 1 dalis.

12. Pareiškėjo vertinimu, rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo apskaičiuota pagal tuo metu galiojančio teisės akto reikalavimus, todėl apskaičiuotai rinkliavos sumai senaties terminas nėra pasibaigęs. Teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies, 107 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, kas lėmė, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl priverstinio išieškojimo senaties taikymo reikalavimams dėl rinkliavos ir delspinigių, susidariusių nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo VASA pašymas priteisti pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įsiskolinimą bei delspinigius, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2024 m. balandžio 12 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 127,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 6,78 Eur delspinigių.

15. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą – reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. taikė ieškinio senaties terminą; atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į bylą pateikė mokėjimo pranešimus tik už 2018 metų, 2019 metų ir 2022 metų laikotarpius (t. y. pareiškėjas nepateikė į bylą mokėjimo pranešimų už 2020 metus ir 2021 metus), priteisė pareiškėjui iš atsakovės 13 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 11,96 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. bei 0,65 Eur delspinigių.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria taikytas ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, supainiojo mokestinės prievolės apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatį (MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos) su mokesčių priverstinio išieškojimo senatimi (MAĮ 107 straipsnio 1 dalies nuostatos).

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-253-146/2017, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-968/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies, o ne MAĮ 107 straipsnio 1 dalies nuostatas (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-998-415/2021; 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021; kt.).

20. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 8,70 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovei buvo apskaičiuota dar 2018 metais, o pranešimas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą ir prašymas ją sumokėti buvo siųstas 2018 m. birželio 6 d., t. y. galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl nuo 2018 m. gegužės 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi su 2024 m. balandžio 12 d. prašymu, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimui dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. taikė ieškinio senatį.

23. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis tik su teismo sprendimo dalimi dėl taikyto ieškinio senaties termino, tačiau pareiškėjas prašo priteisti 127,87 Eur neapmokėtos rinkliavos įsiskolinimą ir 6,92 Eur delspinigių už visą ginčo laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti pareiškėjui iš atsakovės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą įsiskolinimą bei delspinigius tik už laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., nes pareiškėjas nepateikė į bylą mokėjimo pranešimų už 2020 metus ir 2021 metus, kurie pagrįstų vietinės rinkliavos dydį ir atsakovės informavimą apie susidariusią skolą.

25. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo praleistas, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dalies dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo už 2020 metus ir 2021 metus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius