1144dce1-eb09-4316-951e-6c19b1d9971e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-695-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11294-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1, 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galerna“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Galerna“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

M., I. M., L. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Litprestige“ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė BUAB „Galerna“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. M., I. M., L. M. ir UAB „Litprestige“ 7 116,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovai, buvę ieÅ¡kovės valdymo organai, netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pasak ieÅ¡kovės, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami, atsakovai sÄ moningai netvirtino finansinės atskaitomybės, žinodami apie ieÅ¡kovės nemokumÄ nekvietė akcininkų susirinkimų, tyčia didino ieÅ¡kovės finansinius įsipareigojimus žinodami, jog neatsiskaitys su kreditoriais, laiku neinicijavo įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, didino įmonės finansinius įsipareigojimus įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai.

Dėl neteisėtų buvusių įmonės valdymo organų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala. Pažymėjo, kad įmonei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės, kurių bendra vertė (įsigijimo kaina) - 120 450 Eur, tačiau jomis disponuoja tretieji asmenys, gyvenantys Ukrainoje, nėra galimybės nustatyti turto buvimo vietÄ . Ä®monė jokio turto faktiÅ¡kai nebeturi. Patvirtintų finansinių reikalavimų suma - 23 024,55 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, bendrovė faktiÅ¡kai nemoki buvo jau 2016 m. gruodžio 31 d.; tuomet skola kreditoriams siekė 13 974,49 Eur, o vėliau įsiskolinimas kreditoriams didėjo.

BUAB „Galerna“ vadovai laiku nesikreipė dėl bankroto įmonei iÅ¡kėlimo, tęsė bendrovės veiklÄ , nekvietė akcininkų susirinkimų. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Galerna“ akcininkės I. M. ir L. M. turėjo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABÄ®) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sukviesti eilinį ar neeilinį akcininkų susirinkimÄ (ABÄ® 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pasak ieÅ¡kovės, atsakovėms dar iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma/negalėjo bÅ«ti nežinoma apie ieÅ¡kovės nemokumÄ . Atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi nustatyta, jog nėra pateikta patikimų duomenų, patvirtinančių Å¡iems asmenims įsigijus bendrovės akcijas, ieÅ¡kovė pažymėjo, kad jeigu atsakovės netapo akcininkėmis, tuomet ieÅ¡kovės akcininkė (100 vnt.) yra atsakovė UAB „Litprestige“, kuriai galiojo pareiga vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. kviesti eilinį ar neeilinį akcininkų susirinkimÄ , o jo metu nustačius, kad ieÅ¡kovė yra nemoki, kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei.

IÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovė prašė priteisti bendrÄ iÅ¡augusį įmonės skolų dydį po to, kai ieÅ¡kovė tapo nemoki, t. y. 7 116,59 Eur sumÄ (UAB ,,Denreta“ (3 280,23 Eur), UAB ,,Dretis“ (2 312,21 Eur), UAB ,,Bitė Lietuva“ (1 524,15 Eur)).

2. Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ji nebuvo UAB „Galerna“ akcininke, o kelis dokumentus yra pasiraÅ¡iusi dėl A. M. psichologinio spaudimo. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „Galerna“ akcininkais buvo UAB „Litprestige“ ir A. S.. I. M. su A. M. vykdoma veikla jokių sÄ sajų neturi ir niekada neturėjo. Ji iÅ¡ UAB „Litprestige“ neįgijo UAB „Galerna“ akcijų ir už jas nemokėjo, I. M. nebuvo iÅ¡duotas UAB „Galerna“ akcijų sertifikatas.

Neturėdama akcijų, ji negalėjo jų parduoti A. S., kurio niekada nėra mačiusi. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė bÅ«tų buvusi UAB „Galerna“ akcininke, dėl įtemptų santykių su A. M. (vykstant teisminiams ir ikiteisminiams procesams), kuris faktiÅ¡kai valdė Å¡iÄ bendrovę, atsakovė negalėjo žinoti jokių aplinkybių apie Å¡ios bendrovės veiklÄ ir jos finansinę padėtį. Atsakovė pažymėjo, kad apie kokius nors jos nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovės ar jos kreditorių atžvilgiu ieÅ¡kinyje nėra pasisakyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „Galerna“ atsakovei I. M. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei L. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 69,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos nemokumo bÅ«klė susidarė bÅ«tent 2016 m. gruodžio 31 d. Be to, iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų UAB „Galerna“ skolų susidarymo laikotarpį ir skolos dydžio dinamikÄ taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog bendrovės finansinė bÅ«klė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tokia bloga, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad ji nevykdo ir ateityje negalės vykdyti savo prievolių kreditoriams.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Galerna“ veiklÄ vykdė iki 2017 m. lapkričio 23 d., kuomet bendrovėje neliko darbuotojų. Visos minėtos skolos susidarė iki Å¡io momento, todėl, teismo nuomone, atsakovas A. M. kaip bendrovės vadovas skolų susidarymo laikotarpiu negalėjo žinoti, jog jos nebus padengtos. Teismas nustatė, kad pardavus UAB „Galerna“ akcijas A. S., bendrovė tęsė veiklÄ , tarpininkaudama Lietuvoje įsigyjant transporto priemones. IeÅ¡kovė neįrodė, jog A. M. neperdavė įmonės turto ir dokumentų paskutiniam įmonės vadovui. Atkreipė dėmesį, jog bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas yra konstatavęs ne atsakovų, o paskutinio bendrovės vadovo A. S. kaltę dėl dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui.

6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytos transporto priemonės įgytos UAB „Galerna“ nuosavybės teise, panaudojant trečiųjų asmenų pinigines lėšas, be faktinio piniginių lėšų judėjimo, iš karto automobilius parduodant UAB „Galerna“ atstovui, pasirašiusiam pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad nei transporto priemonių įgijimo ir įregistravimo UAB „Galerna“ vardu, nei šių priemonių perdavimo tretiesiems asmenims metu atsakovai nebuvo UAB „Galerna“ akcininkais ar valdymo organų nariais.

7. Aplinkybės, kad akcijų perleidimo metu A. S. nebuvo atvykęs į Lietuvos RespublikÄ , teismas nelaikė kaip patvirtinančios Å¡io sandorio fiktyvumÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neginčijo minėto sandorio galiojimo bei jo teisinių pasekmių.

8. UAB „Galerna“ vardu įgytos transporto priemonės perleistos, bankroto administratorius atliko veiksmus dėl šių transporto priemonių išregistravimo, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, jog šis turtas gali būti perduotas bankroto administratoriui. Turtas įgytas ir perleistas atsakovams nesant bendrovės akcininkais ar valdymo organais, todėl nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei dėl minėto turto perleidimo teisinių pasekmių.

9. Teismas nurodė, jog neįrodytas atsakovių I. M. ir L. M. savalaikis žinojimas apie įmonės nemokumÄ . Be to, atsakovėms esant UAB „Galerna“ akcininkėms, nebuvo pagrindo konstatuoti tokiÄ bendrovės finansinę bÅ«klę, kuri sudarytų pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovės skolos, patvirtintos bankroto byloje, susidarė atsakovo A. M. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog Å¡ios skolos turėjo esminę įtakÄ bendrovės mokumui akcijų perleidimo A. S. metu, taip pat kad Å¡iuo momentu buvo pagrindas konstatuoti įmonės negalėjimÄ sumokėti pradelstų skolų. Vadovaujant atsakovui A. M. UAB „Galerna“ vykdė veiklÄ , gavo pajamas, mokėjo tiekėjams, skolos susidarė dėl ieÅ¡kovės vykdomos komercinės veiklos, o ne dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, skolos iÅ¡ dalies buvo padengtos, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovų veiksmai neatitiko protingos verslo rizikos ar prieÅ¡taravo geriems verslo standartams.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog įmonės nemokumas atsirado 2016 m. gruodžio 31 d., kad bÅ«tent Å¡iuo metu kilo atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ ir kad nuo Å¡io momento turėtų bÅ«ti skaičiuojami ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai. Vien aplinkybė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo nepadengtų skolų, teismo nuomone, neįrodo, jog bendrovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, taip pat jog atsakovams buvo žinoma, kad Å¡ie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo.

Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 11. IeÅ¡kovė BUAB „Galerna“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. M., I. M., L. M., UAB „Litprestige“ 7 116,59 Eur žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei BUAB „Galerna“, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 11.1. Sprendimo argumentai, kad ieškovė tapo nemoki tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-55-603/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021 prejudicinę reikšmę turinčiais faktais nustatyta, kad:

1) bendrovė (ieškovė) faktiškai buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 d. ir skola kreditoriams siekė 13 974,49 Eur, tačiau nepaisant to, įsiskolinimas kreditoriams atsakovo A. M. valdymo laikotarpiu (2017 metais) skolos kreditoriams didėjo (UAB ,,Denreta“ (3 280,23 Eur), UAB ,,Dretis“ (2 312,21 Eur) ir UAB ,,Bitė Lietuva“ (1524,15 Eur);

2) ieÅ¡kovė turto neturėjo. Byloje pateikti registro duomenys apie bendrovės valdomas transporto priemones, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie Å¡io turto buvimo vietÄ . Be to, byloje pateiktas kreditorės UAB ,,Makveža“ 2018 m. gegužės 28 d. IÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas. 11.2. Skundžiamas sprendimas yra prieÅ¡taringas: nors nustatyta, kad ieÅ¡kovė turto neturi, tačiau nemokumo data konstatuota tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., kuomet pas ieÅ¡kovę nebeliko darbuotojų, kas neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė turto neturi, taip pat patvirtina su apeliaciniu skundu pridedami įrodymai: ieÅ¡kovės likvidavimo pradžios balanso 2019 m. sausio 31 d. aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, likvidavimo pradžios balansas, pinigų srautų ataskaita. 11.3. Nemokios įmonės pardavimas kitam asmeniui nepaÅ¡alina buvusio įmonės vadovo atsakomybės už pareigos kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokia nevykdymÄ . Atsakovas A. M. Ä®BÄ® 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.87 straipsnio įstatymo nuostatų nevykdė, todėl turi atlyginti įmonės ir jos kreditorių patirtÄ Å¾alÄ dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei tapus nemokiai nevykdymo.

Atsakovams 2016 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma/negalėjo bÅ«ti nežinoma apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , dėl ko jie turėjo pareigÄ suÅ¡aukti ieÅ¡kovės akcininkų susirinkimÄ ir kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė. 11.4. Skundžiamo sprendimo argumentai, jog ieÅ¡kovė buvo nemoki tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., nes iÅ¡ dalies dengė skolas kreditoriams 2017 metais, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje nurodyta, kad egzistuoja įmonės vadovo atsakomybė už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. 11.5.

Byloje yra duomenų (2015 m. vasario 27 d. visuotinių akcininkų susirikimo protokolas, kurį pasirašė akcininkės atsakovės I. M. ir L. M.), kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ jai tampant nemokia, Å¡aukė akcininkų susirinkimus, o atsakovės tokiuose akcininkų susirinkimuose dalyvavo. PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, A. M., I. M. ir L. M. santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki, atsakovai vystė ieÅ¡kovės veiklÄ kaip Å¡eimos verslÄ . Atsakovės, žinodamos, kad A. M. negali bÅ«ti ieÅ¡kovės akcininku, nes yra skolininkas, pačios tapo ir įsiregistravo save ieÅ¡kovės akcininkėmis, vadovu paskyrė A.

M.; atitinkamai dėl susiklosčiusios iÅ¡skirtinės situacijos (atsakovai yra Å¡eimos nariai) galėjo ir turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės nemokumÄ nuo 2016 m. gruodžio 31 d. IeÅ¡kovei tapus nemokiai atsakovės tyčia nekvietė akcininkų susirinkimų. Atsakovės turėjo ABÄ® įtvirtintÄ pareigÄ ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sukviesti eilinį ar neeilinį akcininkų susirinkimÄ . Apeliantės įsitikinimu, atsakovėms dar iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma/negalėjo bÅ«ti nežinoma apie ieÅ¡kovės nemokumÄ , tačiau jos nebandė atkurti ieÅ¡kovės mokumo.

Pasak apeliantės, atsakovės atliko neteisėtus veiksmus: nevykdė savo pareigos kviesti eilinį ar neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ kai bendrovė tapo nemoki arba tapo žinoma, kad taps nemoki, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priimti sprendimÄ dėl pelno (nuostolių) paskirstymo, juridinio asmens pasibaigimo, nors turėjo pareigÄ domėtis įmonės padėtimi. Mano, jog solidarus ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovių L. M. ir I. M. atžvilgiu yra pagrįstas ir tenkintinas.

12. Atsakovė I. M. atsiliepime praÅ¡o palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Galerna“ administratoriaus bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Atsakovė niekada savęs nelaikė įmonės akcininke, jai nebuvo žinomos 2015 m. vasario 27 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo sudarymo aplinkybės. FaktÄ , kad I. M. nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės, susijusios su UAB „Galerna“ veikla patvirtino atsakovas A. M.. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021 nustatė, kad įmonės akcininkais buvo:

1) nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 2 d. UAB „Litprestige“, 2) nuo 2017 m. gruodžio 5 d. A. S.. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad atsakovė yra UAB „Galerna“ akcininkė. Atsakovė I. M. nedalyvavo įmonės veikloje, naudos negavo, todėl neturi pareigos atlyginti žalÄ , jeigu tokia bus nustatyta. Pateikti į bylÄ akcininkų duomenys yra prieÅ¡taringi. 12.2. Jeigu apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje yra pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė I.

M. buvo BUAB „Galerna“ akcininkė, tokiu atveju atsakovės I. M. nuomone, byloje nėra duomenų galinčių pagrįsti, kad ji turi atsakyti už įmonės padarytÄ Å¾alÄ kaip formali akcininkė. Atsakovė nurodė, kad įmonei vadovavo direktorius A. M., o atsakovė I. M. neatliko jokių veiksmų, kuriuos akcininkui suteikia ABÄ®. Atsakovei nekilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi ji neatliko įmonės vadovo funkcijų. 12.3. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ ir iÅ¡ to kylantys padariniai visų pirma tenka įmonės vadovui, o kitiems subjektams – tiek, kiek tokia jų pareiga reglamentuota atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose.

Atsakovei prievolė atlyginti žalÄ nekyla. 12.5. Atsakovei I. M. nėra žinomos aplinkybės, susijusios su įmonei priklausančių transporto priemonių realizavimu. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės iÅ¡registruotos, kai buvo pradėtos bankroto procedÅ«ros. Daro iÅ¡vadÄ , kad pats nemokumo administratorius realizavo transporto priemones, kurios įmonės nemokumo nustatymo dienÄ priklausė įmonei. 12.6. Atsakovei I. M. nebuvo žinoma, kada įmonė BUAB „Galerna“ tapo nemoki, kada buvo iÅ¡kelta bankroto byla, kadangi faktiÅ¡kai įmonės veikloje nedalyvavo.

IeÅ¡kovės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytos aplinkybės buvo vertinamos tyčinio bankroto kontekste. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis kitose bylose, kuriose buvo nagrinėjami kitokio pobÅ«džio reikalavimai, nustatytomis aplinkybėmis, kuriose atsakovė nedalyvavo. 12.7. Atsakovė pritaria teismo iÅ¡vadoms, kad byloje nepateikti įrodymai, kurie leistų spręsti, jog A. M., įmonei faktiÅ¡kai esant nemokiai, bÅ«tų sÄ moningai bloginęs įmonės finansinę padėtį, sudaręs įmonei aiÅ¡kiai ekonomiÅ¡kai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs įmonės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus.

13. Atsakovė L. M. atsiliepime praÅ¡o atmesti apeliantės BUAB „Galerna“ apeliacinį skundÄ , palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ BUAB „Galerna“ bylinėjimosi iÅ¡laidas L. M. naudai. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, apeliaciniu skundu formuluojama pozicija neatitinka nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panaÅ¡ios kategorijos bylose, kiek tai yra susiję su atsakovės civiline teisine atsakomybe.

Pasak atsakovės, apeliantė praÅ¡o ne patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o iÅ¡ naujo nagrinėti tÄ patį ginÄÄ , remiantis tais pačiais argumentais, dėl kurių buvo nuodugniai ir iÅ¡samiai pasisakyta bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme. 13.2. Apeliantė nepateikė objektyvių raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog BUAB „Galerna“ nemokumo bÅ«sena susidarė bÅ«tent 2016 m. gruodžio 31 d. IeÅ¡kinyje reikalautas žalos dydis apeliantės nurodomu laikotarpiu atsirasti negalėjo. 13.3.

Atsakovei L. M. nebuvo žinoma, jog ji nuo 2015 m. kovo 3 d. tapo UAB „Galerna“ akcininke, kadangi ji nepasirašinėjo jokių bendrovės dokumentų, jai nebuvo žinomos 2015 m. vasario 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo sudarymo aplinkybės. Atsakovas A. M. patvirtino, jog tuo metu su šeima negyveno ir jokių ryšių nepalaikė. L. M. bendrovės veikloje nedalyvavo. Apeliantė neįrodė apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovė L. M. žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Akcininkų žinojimas apie įmonės nemokumÄ nėra preziumuojamas. Atsakovei fiktyviai/formaliai (jai nežinant) esant UAB „Galerna“ akcininkei, nebuvo pagrindo ir galimybės suprasti bei konstatuoti „Galerna“ finansinę bÅ«klę, kuri sudarytų pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 13.4. Vien aplinkybė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Galerna“ turėjo nepadengtų skolų per se neįrodo, jog ji nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovei L.

M. buvo žinoma, kad šie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo.

14. Atsakovas A. M. atsiliepime nurodė, jog 2017 metais pardavus įmonę, su nauju akcininku buvo raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo A. S. įsipareigojo padengti skolas kreditoriams. Kelis mėnesius bendradarbiavimas vyko sklandžiai, įmonė vykdė normaliÄ veiklÄ . Po paskelbto bankroto 2018 metais administratorius sužlugdė įmonės veiklÄ , turtas liko įmonės balanse. 2019 metais administratorius pardavė 9-12 transporto priemonių už labai mažas kainas be defektinių aktų, neįnešė pinigų į bankrutuojančios įmonės kasÄ .

Atsakovo žiniomis, 5 transporto priemonės parduotos už labai mažas kainas – 8 750 Eur. Administratorius nustatė, kad bankrutuojančios įmonės turto yra už 120 000 Eur, o skolos sudaro 7 130 Eur. Automobiliai buvo pardavinėjami nuo 2019 metų, jų buvo apie 83 vnt. Nesiimta paskelbti automobilių paieÅ¡kÄ ir areÅ¡tuoti turtÄ . Administratorius pasisavino didelę pinigų sumÄ ir nesumokėjo įmonės kreditoriams bei bankrutuojančios įmonės akcininkams. Atsakovas praÅ¡o iki 2022 m. sausio 31 d. peržiÅ«rėti transporto priemonių pardavimo sutartis, suraÅ¡yti defektinius aktus, parduoti transporto priemones rinkos kainomis. k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 16. IeÅ¡kovė (apeliantė) pateikė papildomus įrodymus - BUAB „Galerna“ likvidavimo pradžios balanso 2019 m. sausio 31 d. aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , likvidavimo pradžios balansÄ , pinigų srautų ataskaitÄ . Pasak apeliantės pridedami įrodymai papildo argumentus, jog ieÅ¡kovė jokio turto neturėjo.

Teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, be to, bankroto bylose vyrauja viešas interesas, todėl prašo priimti šiuos įrodymus.

17. Atsakovė I. M. atsiliepime praÅ¡o nepriimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, nes ieÅ¡kovė nenurodė, kokios priežastys lėmė, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys nebuvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje.

18. Atsakovė L. M. atsiliepime taip pat praÅ¡o atsisakyti priimti naujai pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Pažymėjo, kad įrodymai neatskleidžia naujų apeliacinio skundo aplinkybių, jie apeliantei buvo žinomi ir galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos iÅ¡nagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

20. DraudimÄ priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi iÅ¡imtys, kada nauji įrodymai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali bÅ«ti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės praÅ¡ymas neatitinka paminėtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų. Nors apeliantės teigimu įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, toks teiginys nepagrįstas jokiais argumentais – ieÅ¡kovė pateikė savo dispozicijoje turimus 2019 metais sudarytus dokumentus. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti ieÅ¡kovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus.

22. Atsakovas A. M. taip pat pridėjo papildomus dokumentus – transporto priemonių registracijos liudijimus, transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartis, praÅ¡ymus bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė aplinkybes, kad administratorius 2019 metais pardavė 9-12 transporto priemonių už labai mažas kainas, lėšų neįnešė į bankrutuojančios įmonės kasÄ ir pan., tačiau Å¡ių teiginių nesusiejo su konkrečiais pridedamais dokumentais ir nenurodė, kodėl jų negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atsakovo A. M. teikiamus įrodymus taip pat atsisakytina priimti bei vertinti. Dėl apeliacinio skundo esmės 23. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas bankrutavusios įmonės ieÅ¡kinys dėl žalos iÅ¡ buvusio vadovo bei akcininkų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Galerna“ įregistruota 2015 m. vasario 2 d. Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. gruodžio 5 d. įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku įregistruotas A. S. (vadovo paskyrimo (išrinkimo) data 2017 m. lapkričio 17 d.), iki nurodyto laikotarpio - nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 2 d. - I. P. (vadovo paskyrimo (išrinkimo data 2015 m. sausio 20 d., įgaliojimų pabaigos data 2015 m. vasario 27 d.) ir nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. – A.

M. (vadovo paskyrimo (išrinkimo) data 2015 m. vasario 27 d., įgaliojimų pabaigos data 2017 m. lapkričio 17 d.). Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 2 d. akcininke registruota UAB „Litprestige“. UAB „Galerna“ nuo jos įsteigimo juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4165-603/2018 UAB ,,Galerna“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-55-603/2021 patvirtino ieÅ¡kovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (patikslintÄ ), pagal kurį kreditorinių reikalavimų suma – 23 024,55 Eur. IeÅ¡kovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos iÅ¡ buvusio vadovo bei akcininkų, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ .

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organÄ , t. y. vadovÄ ) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

26. Ginčui aktualaus Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ . Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

27. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jei yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ , teismas turi įvertinti, ar ir kada Å¡i pareiga kilo, ar bendrovės vadovas Å¡iÄ pareigÄ pažeidė ir kokios Å¡io pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas.

Nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 ir Å¡ios nutarties 53, 54 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas, 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022).

Dėl ieškovės nemokumo momento 30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos nemokumo būklė susidarė būtent 2016 m. gruodžio 31 d. Apeliantė, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-55-603/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021 nustatytomis aplinkybėmis, kurias laiko prejudicinėmis, su tokia teismo išvada nesutinka.

31. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartyje, kuria atmestas ieškovės pareiškimas dėl tyčinio bankroto suinteresuotų asmenų A. M., I. M., L. M. ir V. T. atžvilgiu, nurodyta, jog bendrovė faktiškai buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 d. ir skola kreditoriams siekė 13 974,49 Eur, tačiau nepaisant to, įsiskolinimas kreditoriams vis didėjo (UAB ,,Denreta“, UAB ,,Dretis“ ir UAB ,,Bitė Lietuva“); suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu tvirtino, kad bendrovė jo valdymo metu turto neturėjo.

Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti vieÅ¡o registro duomenys apie bendrovės valdomas transporto priemones, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie Å¡io turto buvimo vietÄ ; be to, byloje yra pateiktas kreditorės UAB ,,Makveža“ 2018 m. gegužės 28 d. IÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas pagal atliktÄ vykdyme 1 646,45 Eur skolos ir 80,21 Eur dydžio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IeÅ¡kovė minėtoje byloje atskirajame skunde teigė, kad BUAB „Galerna“ buvo nemoki nuo 2016 m. kovo mėn. 31 d., kuomet atsirado skola kreditorei UAB „Makveža“, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021, kuria aukščiau minėta nutartis palikta nepakeista, su tokiais nemokumo administratorės argumentais nesutiko, nurodė, jog didžioji dalis įmonės kreditorių finansinių reikalavimų apmokėjimo terminų suėjo 2017 metais; bÅ«tent nuo 2017 m. pradėjo didėti įmonės įsiskolinimai;

įmonės atžvilgiu nuo 2017 m. buvo pradėti taikyti areštai bei keliamos civilinės bylos dėl skolų priteisimo. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Galerna“ buvo nemoki.

32. Taigi nepaisant, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo atmestas, civilinėje byloje Nr. eB2-55-603/2021 buvo konstatuotas UAB „Galerna“ nemokumo atsiradimo momentas – 2016 m. gruodžio 31 d.

33. Pažymėtina, kad teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikÅ¡mingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtakÄ ne tik ginčo Å¡alių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiÅ¡kia, kad teisinę reikÅ¡mę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręsto klausimo) galiÄ .

34. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Tik nustačius visas nurodytas sÄ lygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

36. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas.

Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje.

Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

37. Nagrinėjamu atveju abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, o įrodinėjamas faktas, t. y. UAB „Galerna“ nemokumo momentas, reikÅ¡mingas abiejose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje pažymėjo, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 21013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apeliacinio skundo argumentams, jog prejudicinę reikÅ¡mę turinčiais faktais nustatyta, kad bendrovė (ieÅ¡kovė) faktiÅ¡kai buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ naujo vertino nemokumo atsiradimo momentÄ ir konstatavo šį faktÄ patvirtinančių įrodymų trÅ«kumÄ .

Dėl atsakovo A. M. atsakomybės 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad nuo įmonės faktiÅ¡ko nemokumo momento jos vadovas turi pareigÄ prioritetiÅ¡kai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, bÅ«tų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimÄ . Å i pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Å is sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyviÄ galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartÄ , kuris reiÅ¡kia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl vadovo sužinojimo apie nemokumÄ momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiÅ¡kai žinojo apie nemokumÄ , bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumÄ atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Galerna“ vadovas A. M. nežinojo įmonės kreditoriams susidariusių skolų ir turto santykio, jos galimybės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui. Kaip ir nurodo ieÅ¡kovė, byloje nustatyta, jog finansinės atskaitomybės dokumentai nuo bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Objektyvių duomenų apie nemokumo atsiradimo metu įmonėje buvusį turtÄ byloje nėra, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje eB2-55-603/2021 nurodyta, jog suinteresuotas asmuo A.

M. teismo posėdžio metu tvirtino, kad bendrovė jo valdymo metu turto neturėjo. Atsižvelgiant į tai, jog iki 2017 m. sausio 1 d., atsirado skolos kreditoriams UAB ,,Makveža“ (1 505,18 Eur) ir UAB ,,Seliksa consulting“ (12 469,31 Eur) (pažymėtina, jog dėl Å¡ios skolos 2016 m. lapkričio 7 d. Skolų suderinimo aktÄ pasirašė atsakovas A. M.), atsakovui A. M. 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo bÅ«ti žinoma apie bendrovės nemokumÄ .Vadovaujantis Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovui A.

M. pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Galerna“ atsirado 2017 m. vasario 15 d., tačiau atsakovas Å¡ios pareigos neįvykdė. BankrotÄ reglamentuojančios teisės normos nenumato įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡imčių, todėl tai, kad vadovas toliau vykdė veiklÄ ir iÅ¡ dalies atsiskaitinėjo su kai kuriais kreditoriais, savaime nėra aplinkybė, atleidžianti nuo atsakomybės už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ .

Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , vien ta aplinkybė, kad įmonė, nors ir nuostolingÄ , vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ , negali paÅ¡alinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

41. Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma liks nepadengta.

Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylÄ padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi bÅ«ti teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

42. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 7 116,59 Eur žalos atlyginimÄ . Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯trauktos atsakovo A. M. valdymo laikotarpiu 2017 metais skolos kreditorei UAB ,,Denreta“ (3 280,23 Eur), UAB ,,Dretis“ (2 312,21 Eur) ir UAB ,,Bitė Lietuva“ (1 524,15 Eur).

43. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia žalos suma nurodyta neatsižvelgiant į Å¡ios nutarties 40 punkte minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ . Visų pirma, žala pradedama skaičiuoti nuo vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo momento, t. y. Å¡iuo atveju nuo 2017 m. vasario 15 d. Be to, ji turi bÅ«ti skaičiuojama tik iki Å¡io atsakovo vadovavimo įmonei pabaigos, t. y. 2017 m. lapkričio 17 d. (vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis).

Dėl Å¡ios priežasties, 1 933,16 Eur skola UAB „Dretis“, kuri susidarė pagal 2017 m. sausio 5 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. DR030, nelaikytina atsakovo A. M. neteisėtais veiksmais padaryta žala įmonei, tačiau kita minėto kreditoriaus patvirtinta kreditorinio reikalavimo dalis (186,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos bei 192,60 Eur delspinigiai/palÅ«kanos) susidarė vėlesniu laikotarpiu, t. y. skola padidėjo, todėl pripažintina žala dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo.

44. Į žalos dydį taip pat negali būti įtrauktas visas ieškovės nurodytas 1 524,15 Eur įsiskolinimas kreditoriui UAB ,,Bitė Lietuva“, nes iki 2017 m. lapkričio 17 d. (iki kol atsakovas buvo įmonės vadovas) susidarė tik 766,97 Eur skola.

45. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 31 d. skola UAB „Denreta“ siekė 7 383,30 Eur (2017 m. sausio 5 d. skolų suderinimo aktas), minėta įmonė ir 2017 metais tiekė prekes UAB „Galerna“ (2017 m. kovo 2 d. 6 895,56 Eur sumos PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija DEN Nr. 19/2016 ir 2017 m. kovo 27 d. 2 134,44 Eur sumos sÄ skaita faktÅ«ra serija DEN Nr. 20/2016), o pagal 2017 m. birželio 30 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , UAB „Denreta“ praÅ¡ymÄ bankroto administratoriui, kreditoriniai reikalavimai ieÅ¡kovei UAB „Galerna“ sudaro 3 280 Eur (toks minėtos kreditorės finansinis reikalavimas patvirtintas ir ieÅ¡kovės BUAB „Galerna“ bankroto byloje).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. M. vadovaujant UAB „Galerna“, įmonė nuo 2017 m. sausio vykdė veiklÄ , skola kreditoriui, susidariusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., buvo padengta, taip pat iÅ¡ dalies atsiskaityta už 2017 metais pateiktas prekes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė padengė iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidariusį įsiskolinimÄ , nereiÅ¡kia, kad įmonei esant nemokiai naujai prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai neturi bÅ«ti laikomi dėl atsakovo pareigų nevykdymo padaryta žala.

Kaip minėta, žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai. Taigi 3 280 Eur įsiskolinimas laikytinas nuostoliais, kurie susidarė dėl atsakovo A. M. pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo.

46. Nenustatyta, kad įmonė turi turto, iš kurio galimas išieškojimas bei kreditorių reikalavimų patenkinimas.

47. BÅ«tent dėl to, kad atsakovas A. M. neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. dėl jo neteisėtų veiksmų padidėjo (atsirado nauji) įmonės įsipareigojimai, kurių įmonė dėl nemokumo įvykdyti negali. Taigi nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir iÅ¡ atsakovo A. M. priteisti 4 426,02 Eur žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.246–6.249 straipsniai, Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis) .

48. CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl akcininkų atsakomybės 49. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovių L. M. ir I. M. pareigos buvimas inicijuoti bendrovei bankroto bylÄ neįrodytas. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovės vadovas joms, kaip akcininkėms, pranešė apie UAB „Galerna“ finansinę bÅ«klę, taip pat teismas nurodė, kad atsakovėms esant UAB „Galerna“ akcininkėms, nebuvo pagrindo konstatuoti tokiÄ bendrovės finansinę bÅ«klę, kuri sudarytų pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

50. Apeliantė nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, teigia, jog prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, A. M., I. M. ir L. M. santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki, atsakovai vystė ieÅ¡kovės veiklÄ kaip Å¡eimos verslÄ . Atsakovės, žinodamos, kad A. M. negali bÅ«ti ieÅ¡kovės akcininku, nes yra skolininkas, pačios tapo ir įsiregistravo save ieÅ¡kovės akcininkėmis, vadovu paskyrė A. M.. Mano, jog dėl susiklosčiusios situacijos (atsakovai yra Å¡eimos nariai) galėjo ir turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės nemokumÄ nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Pabrėžė, jog atsakovėms buvo žinoma apie bÅ«tinybę Å¡aukti akcininkų susirinkimus, tačiau atsakovės ieÅ¡kovei tapus nemokiai, tyčia nekvietė akcininkų susirinkimų.

51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iems apeliantės argumentams. Visų pirma, skundžiamo sprendimo iÅ¡vados dėl konfliktinių Å¡alių santykių pagrįstos byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui atsakovės I. M. pateikta 2015 m. lapkričio 23 d. Specialisto iÅ¡vada, 2015 m. lapkričio 24 d. praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , 2015 m. gruodžio 30 d. ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ir kt.). Kiti apeliantės teiginiai, kad atsakovės žinojo ir turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės nemokumÄ 2016 m. gruodžio 31 d., nepagrįsti objektyviais duomenimis. Tai, kad atsakovės nepasinaudojo ABÄ® įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teise niekaip neįrodo, kad atsakovės žinojo apie ieÅ¡kovės nemokumÄ .

52. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog akcininkų sužinojimo apie nemokumÄ momento susiejimas su eilinio kasmetinio akcininkų susirinkimo diena bÅ«tų tinkamas, jei susirinkimas bÅ«tų tinkamai suÅ¡auktas ir įvykęs, o visi akcininkai bÅ«tų įgiję galimybę žinoti apie įmonės nemokumo bÅ«klę. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad ir neįvykus akcininkų susirinkimui visi akcininkai privalo žinoti apie įmonės finansinę situacijÄ , nes toks aiÅ¡kinimas nepagrįstas nei įstatymo, nei įmonių teisės doktrinos nuostatomis.

Dėl to aiÅ¡kinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentÄ , darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiÅ¡kai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo suÅ¡auktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie Å¡iÄ aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiÅ¡kai žinojo apie įmonės nemokumÄ , nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

53. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog analizuojant akcininko teisių apimtį sistemiÅ¡kai su Ä®BÄ® normomis dėl teisės ir pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylÄ ir iÅ¡ to kylančius padarinius, darytina iÅ¡vada, jog akcininkas turi teisę, bet ne pareigÄ kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ . Tokia akcininko pareiga galėtų bÅ«ti konstatuota tik tuomet, jei bÅ«tų nustatytos aplinkybės, kad įmonės vadovas de facto (faktiÅ¡kai) nevadovauja įmonei, o jo funkcijas (pvz., sutarčių sudarymÄ , buhalterinių ataskaitų tvirtinimÄ ir pan.) faktiÅ¡kai vykdo akcininkas ar akcininkai. <...> Nuo 2016 m. sausio 1 d.

įsigaliojus Ä®BÄ® pakeitimams, įstatyme nėra įtvirtinta akcininko (įmonės dalyvio) tiesioginės pareigos kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ , jeigu nustatomas įmonės nemokumas (Ä®BÄ® 5, 8 straipsniai). Tokia pareiga expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) nenustatyta ir ABÄ®. Taigi Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, kokie subjektai turi pareigÄ inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylÄ , prasme akcininkai nei pagal šį įstatymÄ , nei pagal kitus akcininkų kompetencijÄ reglamentuojančius teisės aktus (Å¡iuo atveju ABÄ®) neturi tiesioginės pareigos kreiptis su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti nemokios įmonės bankroto bylÄ .

54. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodinėja, kad akcininkės faktiÅ¡kai atliko vadovo pareigas, taip pat nenustatyta, kad akcininkės bÅ«tų atlikusios kokius nors veiksmus, sudarinėjusios sandorius bei padariusios finansinės žalos bendrovei. Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovių L. M. ir I. M. pareigos buvimas inicijuoti bendrovei bankroto bylÄ neįrodytas, yra teisinga ir pagrįsta, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovių L. M. ir I. M. atžvilgiu paliktina nepakeista.

55. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o žalÄ priteisti solidariai ir iÅ¡ atsakovės UAB „Litprestige“, tačiau jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas Å¡ios atsakovės atžvilgiu, nenurodė. IÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad reikalavimas atsakovei UAB „Litprestige“ pareikÅ¡tas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22d. nutartį, kurioje nurodyta, kad nėra pateikta patikimų duomenų, patvirtinančių Å¡iems asmenims įsigijus bendrovės akcijas.

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje pažymėjo, kad jei atsakovės neįgijo ieÅ¡kovės akcijų ir netapo akcininkėmis, tai ieÅ¡kovės akcininkė yra atsakovė UAB „Litprestige“, kuriai galioja akcininkės teisės ir pareigos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, jog atsakovės I. M. ir L. M. UAB „Galerna“ akcininkėmis buvo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. Taigi apeliacinio skundo reikalavimas žalÄ priteisti ir iÅ¡ atsakovės UAB „Litprestige“ yra nepagrįstas.

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

57. Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovo A. M. atžvilgiu ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. ieÅ¡kovei BUAB „Galerna“ 4 426,02 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 58. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsakovių I. M. ir L. M. atžvilgiu palikta nepakeista, keisti sprendimo dalį, kuria joms iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat nėra pagrindo.

60. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 899,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 62,19 procentus ieškinio, iš atsakovo A. M. ieškovei priteistina 559,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61. Taip pat iš ieškovės valstybei priteista 69,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma mažintina iki 26,16 Eur, o 43,03 Eur minėtų išlaidų valstybei priteistina iš atsakovo A. M.. Be to, iš atsakovo A. M. valstybei priteistina 62,19 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

62. Atsakovė L. M. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atmetus apeliacinį skundÄ atsakovės L. M. atžvilgiu, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Galerna“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ â€“ panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės UAB „Galerna“ ieÅ¡kinys atsakovo A. M. atžvilgiu ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei BUAB „Galerna“ (j. a. k. 303564938) 4 426,02 Eur (keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 2 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4 426,02 Eur sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (20019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 559,40 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Galerna“ valstybei priteistos 69,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, Å¡iÄ sumÄ sumažinant iki 26,16 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 16 centų). Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M. valstybei 105,22 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus 22 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Galerna“ (j. a. k. 303564938) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei L.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič Jūra Marija Strumskienė