Legislator Case Law & Legislation
1139db50-76ff-491e-86ee-999ed71bf044 AI generated

1139db50-76ff-491e-86ee-999ed71bf044 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1139db50-76ff-491e-86ee-999ed71bf044
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. B. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. A., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė deÅ¡inės pusės Å¡oninį galinio matymo veidrodėlio stikliukÄ , 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės Å¡oninį galinio matymo veidrodėlio stikliukÄ , 140 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtÄ , 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti 140 Eur vertės turtÄ ;

Legislator headnote

AI generated

1139db50-76ff-491e-86ee-999ed71bf044 · Vilniaus apygardos teismas: teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 52 parų areÅ¡to bausmė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-817/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16706-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1.;

2.1.15.3.1.; 2.4.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,

dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,

nuteistojo M. Ž. gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 52 parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 52 parų arešto – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį – 25 parų arešto – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 77 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigÄ areÅ¡to bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam į paskirtÄ bausmę įskaitytini: 1) Å¡ioje byloje taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 25 d. 01.00 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 15.35 val. (dvi dienos), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai; 2) atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje nurodytas įskaitytinas laikas.

Nukentėjusiojo P. A. civilinis ieškinys atmestas.

Iš M. B. ir M. Ž. solidariai priteista: 1) civiliniam ieškovui UAB „S.“ 958,85 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) nukentėjusiajai J. N. 811,11 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) civiliniam ieškovui „I.“ 254,91 Eur turtinės žalos atlyginimo: 4) civiliniam ieškovui ADB „C.“ 543,30 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5) civiliniam ieškovui UAB „L.“ 225,68 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. B., šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. A., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė deÅ¡inės pusės Å¡oninį galinio matymo veidrodėlio stikliukÄ , 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės Å¡oninį galinio matymo veidrodėlio stikliukÄ , 140 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtÄ , 129 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti 140 Eur vertės turtÄ ;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „S.“ (valdytojas P. R.), stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du Å¡oninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 451,44 Eur, bendros 902,88 Eur vertės, taip pagrobė svetimÄ , UAB „S.“ priklausantį 902,88 Eur vertės turtÄ ;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. N., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du Å¡oninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 330,37 Eur, bendros 660,74 Eur vertės, taip pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajai J. N. priklausantį 660,74 Eur vertės turtÄ ;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du Å¡oninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, kurių vieno kaina 261,47 Eur, kito – 307,62 Eur, taip pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam J. G. priklausantį 569,09 Eur vertės turtÄ ;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Ž., stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vienÄ deÅ¡inės pusės Å¡oninį galinio matymo veidrodėlio stikliukÄ , 455,13 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti kairės pusės Å¡oninį galinio matymo veidrodėlio stikliukÄ , 134,07 Eur vertės, bet nesugebėjo jo nuimti, taip pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam J. Ž. priklausantį 455,13 Eur vertės turtÄ ;

be to, M. B. ir M. Ž., veikdami kartu, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. gegužės 25 d., apie 01.00 val., nuo automobilio BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „L.“, stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė du Å¡oninius galinio matymo veidrodėlių stikliukus, bendros 225,68 Eur vertės, taip pagrobė svetimÄ , UAB „L.“ priklausantį 225,68 Eur vertės turtÄ ,

iÅ¡ viso pagrobė svetimÄ turtÄ , 2 942,52 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , 274,07 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje ir jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių; civilinius ieÅ¡kinius M. Ž. atžvilgiu palikti nenagrinėtais. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o M. Ž. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ar kitaip suÅ¡velninti nuosprendį.

3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamose dalyse yra neteisėtas ir nepagristas, pirmosios instancijos teismas nenurodė dalies iÅ¡vadų faktinių ir teisinių argumentų (conditio sine qua non). Nuosprendis dalyje prieÅ¡tarauja procesinėms ir materialinėms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias užtikrinti teisminio nagrinėjimo iÅ¡samumÄ ir priimamų procesinių sprendimų objektyvumÄ , nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, todėl padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės, ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priimti teisingÄ sprendimÄ , dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

4. Apeliantas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų netinkamo taikymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį pagrindė iÅ¡ esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, o palankių nuteistajam įrodymų pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tačiau nepateikė pagrįstų iÅ¡vadų ir motyvų, kuris iÅ¡ įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ , nepateikė inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai neatskleidė, kokiais įrodymais remiantis M. Ž. pripažino kaltu, nesivadovavo įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apeliantas nepripažino įvykdęs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , o jo duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutampa su nuteistojo M. B. duotais parodymais.

5. Apeliantas dėl in dubio pro reo principo taikymo nurodo, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai; kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Apelianto vertinimu, jo kaltė yra grindžiama vien samprotavimais ir prielaidomis – jokių kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nei liudytojų, nei nukentėjusiųjų, nei kito nuteistojo duoti parodymai nepatvirtina aplinkybės, jog matė M. Ž., todėl buvo pažeistas in dubio pro reo principas.

6. Apeliantas nurodo, jog jo kaltė nėra patvirtinta nei daktiloskopinėmis plokštelėmis, nei specialisto ar eksperto išvadomis, nei telefoninio ryšio kontrolės duomenimis, nei išorinio stebėjimo ar slapto sekimo duomenimis, nei liudytojo ar nukentėjusiojo, ar kaltinamojo parodymais. Tai, kad apeliantas duodamas parodymus nebuvo preciziškai nuoseklus, tai, kad telefonu skambinosi su M. B., tai, kad liudytojas J. S. matė du (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinus, kurių atpažinti negalėtų, ir tai, kad M. Ž. važiavo M. B. automobilyje kaip keleivis ar tai, kad byloje nebuvo nustatyta su M. B. įvykio vietoje buvusių kitų asmenų – jo kaltės nepatvirtina.

7. Apeliantas dėl civilinių ieÅ¡kinių nurodo, jog, kadangi apeliaciniu skundu praÅ¡oma M. Ž. iÅ¡teisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, tenkinus šį praÅ¡ymÄ , civiliniai ieÅ¡kiniai jo atžvilgiu palikti nenagrinėtais.

8. Apeliantas dėl bausmės individualizavimo nurodo, kad teismas, spręsdamas bausmės individualizavimo klausimÄ , pirmiausiai privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje jokių veikos iÅ¡skirtinį pavojingumÄ apibudinančių kriterijų, lyginant su rūšiniais pavojingumo kriterijais, nėra. Taigi, byloje nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskiriant realiÄ areÅ¡to bausmę.

9. Apeliantas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo akcentuoja, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama.

Nurodoma, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali bÅ«ti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , turi vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017).

Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam netaikius bausmės vykdymo atidėjimo, ne tik bÅ«tų apsunkintas bendravimas su artimais žmonėmis, bet nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos ir tinkamai socializuotis, apeliantas galimai prarastų darbÄ . Akcentuojama, jog M. Ž. dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , charakterizuojamas teigiamai. Be to, apeliantas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamÄ elgesį.

Å iuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrÄ laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiÅ«rimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – bÅ«tent tokios trukmės, kokiÄ paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

10. Apeliantas dėl bausmių subendrinimo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę nepagrįstai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta areÅ¡to bausme, kadangi jis pagal minėtÄ teismo baudžiamÄ Ä¯sakymÄ jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę jau atliko 2022 m. spalio 6 d.

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

12. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis prašė nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

14. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. Ž. iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių, o civilinius ieÅ¡kinius jo atžvilgiu palikti nenagrinėtais. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje surinktus duomenis, nevertino įrodymų visumos bei rėmėsi iÅ¡ esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo principu, todėl jį (M. Ž.) nepagrįstai pripažinto kaltu. Vis tik, netenkinus praÅ¡ymo jį iÅ¡teisinti, nuteistasis M. Ž. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ar kitaip suÅ¡velninti nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir M. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

15. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ä®statymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pripažįstant M. Ž. kaltu dėl vagystės, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo M. Ž. kaltės konstatavimui dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas M. Ž. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagrįstai ir objektyviai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , t. y. paties nuteistojo M. Ž. parodymus, kito nuteistojo M. B. parodymus, nukentėjusiųjų J. N., J. Ž., P. R., J. G., P. A. parodymus, liudytojų A. V., M. V., Å . Ž., J. Å ., A. M., K. A. parodymus, specialistės R. Ž. parodymus, P. A., P. R., J. N., J. G., J. Ž. A. V. pareiÅ¡kimus, policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡Ä , vietos apžiÅ«ros protokolus, daiktų apžiÅ«ros protokolÄ , įvykio vietos, vietovės ir kitų objektų apžiÅ«ros protokolÄ , tarnybinius praneÅ¡imus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 19 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus bei nurodė, kad M. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, o jo kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , abejonių nekelia. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , iÅ¡imtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės bei pasiÅ«lymai dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali bÅ«ti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai iÅ¡samiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

17. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Vagystė pagal minėto straipsnio dispozicijÄ â€“ tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas bei neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), kuris atima iÅ¡ turto savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realiÄ galimybę (atsiradusiÄ jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiÅ«rÄ . Pažymėtina, kad minėtas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimÄ turtÄ , neabejotinai suvokia, kad jis paima svetimÄ daiktÄ , bei numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį daiktÄ turės kaip nuosavÄ , ir to nori. Tam, kad neteisėta kaltininko veika bÅ«tų pripažinta vagyste, bÅ«tina nustatyti minėtų požymių visumÄ .

18. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, bÅ«tina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sÄ lygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos bÅ«tų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iÅ¡ esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015).

19. IÅ¡nagrinėtais įrodymais baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuo automobilių BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti veidrodėlių stikliukai ir pasikėsinta pagrobti kairės pusės veidrodėlio stikliukÄ nuo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pasikėsinta pagrobti automobilio Volvo XC60, kairės pusės veidrodėlio stikliukÄ .

20. IÅ¡ nuteistojo M. Ž. viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad jis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė, kad tÄ vakarÄ susitiko su pažįstamais, pas juos buvo rajone, vartojo alkoholį. Sėdėjo lauke, nes buvo Å¡ilta, ilgai užsibuvęs pamatė, kad nespės į paskutinį autobusÄ , todėl nusprendė paskambinti M. B. ir paklausti, ar jis mieste, kad pavežtų namo. M. B. buvo mieste, o kad jam nereikėtų važiuoti, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „L.“, ten ir susitiko. Iki ten nuėjo pėsčiomis, parÅ«kė ir, iÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo, juos sustabdė policijos pareigÅ«nai patikrinti dokumentų. M. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, pradėjo tikrinti automobilį ir rado kuprinę su veidrodėliais. Paskui pareigÅ«nai jį uždarė ir pralaikė iki ryto, daugiau nematė, kas ten vyko. Ä®vykio metu turėjo telefonus „Samsung“ ir „LG“, tik telefone LG“ buvo kortelė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo M. Ž. paaiÅ¡kinimai yra paneigti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

21. Kaip matyti, iÅ¡ liudytojo J. Å . parodymų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad liudytojas bylai reikÅ¡mingu laiku, bÅ«damas balkone ((duomenys neskelbtini)), prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusio automobilio Mercedes Benz pastebėjo du vyrus, vėliau pamatė juos (duomenys neskelbtini) 5 namo kieme prie automobilio BMW. Å ie vyrai kažkÄ padarydavo ir bėgdavo. Vienas iÅ¡ vyrų buvo su kuprine. Jie kuprinėje kažkÄ krapÅ¡tėsi ir vienas kitam rodė. Po to, vyrai pabėgo (duomenys neskelbtini) link.

Å is liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 2, b. l. 67 – 69) davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, kurie buvo pagarsinti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje. Liudytojas J. Å . patvirtino, kad jo pagarsinti parodymai, be kita ko, kad paminėto automobilio Mercedes Benz valst. Nr. skaičiai yra (duomenys neskelbtini), o automobilio BMW valst. Nr. skaičiai – (duomenys neskelbtini), yra teisingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo J. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s ir nekintantys, kuriuos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Remiantis liudytojo J. Š. parodymais, jis po to, kai vyrai pasišalino (duomenys neskelbtini) kiemo, netrukus paskambino, kad būtų iškviesta policija. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog liudytojo J. Š. telefono skambutis buvo užfiksuotas 2021 m. gegužės 25 d., 00.56 val., kurio metu nurodoma, kad „du įtartini asmenys vaikšto kiemuose aplink automobilius, apžiūrinėja, nuėjo link (duomenys neskelbtini) namų“ (b. t. 1, b. l. 3–4). Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, abu nuteistieji M.

B. ir M. Ž. buvo laikinai sulaikyti policijos pareigūnų jau po keturių minučių (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 25 d., 01.00 val.) (b. t. 3, b. l. 27, 105). Taigi nuo liudytojo J. Š. pranešimo policijai apie įtartinus asmenis iki nuteistųjų M. B. ir M. Ž. laikino sulaikymo praėjo itin mažas laiko tarpas (apie keturias minutes), be to, nustatyta ir tai, kad liudytojo J. Š. telefoninio skambučio policijai metu nurodyta kryptis, kuria pasišalino įtartini asmenys (link (duomenys neskelbtini) namų), yra link tos pačios pusės, kur netrukus buvo laikinai sulaikyti abu nuteistieji M.

B. ir M. Ž. ((duomenys neskelbtini)), todėl nėra abejonių, kad liudytojas J. Š. stebėjo asmenis – nuteistuosius M. B. ir M. Ž. – tuo metu, kai buvo grobiami automobilių Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stikliukai. Išnagrinėtais įrodymais baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad M. B. vairuojamo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rasta pilkos spalvos kuprinė su raštais, kurioje gulėjo 13 vnt. automobilių šoninių veidrodėlių stikliukų.

IÅ¡ liudytojo Å . Ž. parodymų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad, sustabdžius automobilį BMW, rasta kuprinė atitiko pranešėjo J. Å . nurodytÄ kuprinę, kad Å¡i buvo spalvota. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo Å . Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, kad pranešėjas J. Å . nurodė, jog vienas iÅ¡ įtartinų vyrų turėjo margÄ kuprinę su spalvotais taÅ¡keliais (b. t. 2, b. l. 75).

Liudytojas Å . Ž. patvirtino, kad jo pagarsinti parodymai yra teisingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad iÅ¡ automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti du Å¡oniniai galiniai matymo veidrodėlių stikliukai, o iÅ¡ automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas vienas deÅ¡inės pusės veidrodėlio stikliukas ir pasikėsinta pagrobti kairės pusės veidrodėlio stikliukÄ .

Kaip matyti, baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nėra abejonių, jog liudytojas J. Š. stebėjo nuteistuosius M. B. ir M. Ž. prie automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai buvo grobiami automobilių Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stikliukai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokios išvados nepaneigia aplinkybė, jog liudytojas J. Š. negalėjo tiksliai apibūdinti matytų asmenų.

Liudytojas teisme paaiškino, kad įtariamųjų amžiaus nusakyti negali, tačiau jie buvo liekni, greiti, dėl to policijai pasakė, kad jie jauni. Kaip teisingai pastebima skundžiamame nuosprendyje, J. Š. stebėjo įvykį iš toliau, pagal liudytojo parodymus, abu asmenys judėjo, todėl natūralu, kad liudytojas negalėjo tiksliai įsiminti ir vėliau nusakyti tokių asmenų amžiaus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad M. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, savaime nereiškia, kad nuteistojo nebuvo nagrinėjamų įvykių vietose.

22. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

23. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad šioje byloje buvo ištirti M. B. kuprinėje rasti veidrodėlių stikliukai ir gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad dalis automobilių veidrodėlių stikliukų montuojama to modelio automobiliuose, iš kurių ir buvo pagrobti (pasikėsinta pagrobti) veidrodėlių stikliukai (automobiliai BMW X3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), arba tikėtina, kad buvo montuojama to modelio automobiliuose, iš kurių ir buvo pagrobti veidrodėlių stikliukai (automobiliai Lexus IS200T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (F20 serija)). Ištirtų veidrodėlių stikliukų su esančiais laidais ir atidalytų laidų galų nuo automobilių BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palyginimo rezultatai neprieštarauja prieš tai padarytoms išvadoms dėl automobilių veidrodėlių stikliukų montavimo to modelio automobiliuose, iš kurių buvo pagrobti (pasikėsinta pagrobti) veidrodėlių stikliukai.

IÅ¡vadÄ , kad M. B. ir M. Ž. taip pat pagrobė nuo automobilių Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stikliukus, taip pat pasikėsino pagrobti automobilio Volvo XC60, kairės pusės veidrodėlio stikliukÄ , pagrindžia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant žirklių (kurios paimtos iÅ¡ M.

B. vairuojamo automobilio) su oranžinės spalvos rankenomis ašmenų yra juodos ir žalsvai balkšvos spalvos plastikų mikrodalelių, vienodų su automobilio BMWX3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio galinio matymo veidrodėlio atidalytų elektros laidų izoliacijos sluoksnio atitinkamais plastikais. Tikėtina, kad šios plastikų mikrodalelės, rastos ant žirklių ašmenų su oranžinės spalvos rankenomis, yra iš automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninio galinio matymo veidrodėlio elektros laidų izoliacijos (2 t., b. l. 134–140).

Be to, svarbu ir tai, kad automobiliai BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), stovėjo vienas nuo kito ne itin nutolusioje teritorijoje, o jų savininkai nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme teisiamųjų posėdžių metu tik patvirtino, kad jie pastatė atitinkamas transporto priemones iki nagrinėjamo įvykio bylai reikÅ¡mingose vietose ir jos turėjo veidrodėlių stikliukus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡iais įrodymais priimdamas skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai aptarė baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos iÅ¡analizavo bei sujungdamas į vientisÄ loginę grandinę padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. B. ir M. Ž., veikdami tiesiogine tyčia, pagrobė (pasikėsino pagrobti) svetimÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju nuteistieji M. B. ir M. Ž. veikė bendrai (turėdami bendrÄ tyčiÄ ), kaip vykdytojai. Apeliacinės instancijos teismas kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus ir daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei padarė pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo, todėl M. Ž. nuteistas dėl vagystės pagrįstai ir apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl civilinių ieškinių M. Ž. atžvilgiu.

25. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo, jį išteisinus nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje 1 dalyje, civilinius ieškinius jo atžvilgiu palikti nenagrinėtais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

27. Å ioje baudžiamojoje byloje M. Ž. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų M. B. ir M. Ž. solidariai priteista: 1) civiliniam ieÅ¡kovui UAB „S.“ 958,85 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) nukentėjusiajai J. N. 811,11 Eur turtinės žalos atlyginimo; 3) civiliniam ieÅ¡kovui „I.“ 254,91 Eur turtinės žalos atlyginimo: 4) civiliniam ieÅ¡kovui ADB „C.“ 543,30 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5) civiliniam ieÅ¡kovui UAB „L.“ 225,68 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog M. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, todėl nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo praÅ¡ymas, jį iÅ¡teisinus nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, civilinius ieÅ¡kinius jo atžvilgiu palikti nenagrinėtais, Å¡ioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl Å¡io apeliacinio skundo praÅ¡ymo plačiau nepasisako.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo M. Ž. atžvilgiu.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. praÅ¡o, neiÅ¡teisinus jo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskiriant realiÄ areÅ¡to bausmę. Apelianto tvirtinimas, kad netaikius bausmės vykdymo atidėjimo, ne tik bÅ«tų apsunkintas bendravimas su artimais žmonėmis, bet nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos ir tinkamai socializuotis, apeliantas galimai prarastų darbÄ , yra nepagrįstas.

29. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas dėl galimybės atidėti kaltininkui tiek areÅ¡to, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio nuostatose, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. turi bÅ«ti įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad konkretaus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgÅ«džius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

30. Nagrinėjamu atveju M. Ž. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ buvo paskirta 52 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės – 52 parų areÅ¡to – bausmės, paskirtos Å¡iuo skundžiamu nuosprendžiu, pridedant dalį – 25 parų areÅ¡to – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 77 parų areÅ¡to bausmė.

31. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. Ž. bausmės rūšį, atsižvelgė į: tai, kad jis padarė vienÄ baigtÄ tyčinę turtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; pagrobto svetimo turto vertę; tai, kad nuteistieji veikė kaip vykdytojai; tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina aplinkybė – tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nusikalto praėjus mažam laikui po to, kai 2021 m. kovo 29 d. atliko bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį; po nusikalstamos veikos padarymo du kartus nuteistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį areÅ¡to bausmėmis (vienos areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas); duomenų, kad yra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų dėl M.

Ž., byloje nėra. Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, atsižvelgdamas į M. Ž. asmenybę, tai, kad jis iÅ¡ viso ketvirtÄ kartÄ traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat įvertindamas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, pripažino, kad nėra teisinio pagrindo atidėti jam areÅ¡to bausmės vykdymÄ , nes tai neatitiks bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, juolab jam areÅ¡to bausmės vykdymas jau vienÄ kartÄ buvo atidėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis).

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis nepakankamai tinkamai vykdė probacijos sÄ lygas, darė administracinius nusižengimus, Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus skyrius buvo kreipęsis į teismÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Nors paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. Ž. nebuvo panaikintas, jis laikomas atlikusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skirtÄ bausmę, tačiau praėjus vos mėnesiui nuo Å¡ios bausmės atlikimo, jis vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir skundžiamame teismo nuosprendyje visiÅ¡kai teisingai nurodytus duomenis apie M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , veikos padarymo esmines aplinkybes, jo asmenybę, sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam M. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

32. Ä®vertinusi visa, kas buvo aptarta Å¡io procesinio sprendimo 31 pastraipoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kompleksinis įgyvendinimas yra galimas nuteistajam atidėjus paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ ir nustačius jam vienÄ ar kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl M. Ž. atžvilgiu paskirtų bausmių subendrinimo.

33. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ar kitaip suÅ¡velninti nuosprendį Å¡ioje dalyje. Apelianto tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę nepagrįstai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta areÅ¡to bausme, kadangi jis pagal minėtÄ teismo baudžiamÄ Ä¯sakymÄ jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę jau atliko 2022 m. spalio 6 d., yra nepagrįstas.

34. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Å io straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 paros areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 34 parų areÅ¡to bausmė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d.). Nuteistasis M. Ž. jam paskirtÄ bausmę atliko 2022 m. spalio 6 d.

36. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 52 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės – 52 parų areÅ¡to – bausmės, paskirtos Å¡iuo nuosprendžiu, pridedant dalį – 25 parų areÅ¡to – paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 77 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam į paskirtÄ bausmę įskaityti skundžiamame nuosprendyje nurodyti laikotarpiai.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiÅ¡kai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014; 2K-151-489/2019).

38. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo visos sÄ lygos nuteistajam M. Ž. bendrinti bausmes taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas įskaitė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ M. Ž. atliktÄ bausmę. Minėta, kad bendrinant bausmės BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmės bendrintinos ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiÅ¡kai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, o į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas bei pagrįstai įskaitė M. Ž. atliktÄ bausmę, kuri buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ieva Gavelytė-Kalytienė

Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

Nida Vigelienė