2025-02-05 Nr. AB-2449-3-62-3-02105-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-105-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07339-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas N. J. (toliau – ir pareiškėjas) teismui 2024 m. spalio 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu) pateikė skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 21RE1-302 panaikinimo ir įpareigojimo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą pateikė būdu, kai asmens tapatybė nėra patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais.

Apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (23 str. 7 d., 24 str. 1 d., 4 d.), Teismų įstatymo nuostatas (371 str. 3 d.), teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą elektroniniu paštu, tačiau pareiškėjas teismui skundo originalo per tris kalendorines dienas nepateikė, todėl teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė skundo teismui, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu nėra identifikuota skundą pateikusio asmens tapatybė, skundas laikomas nepasirašytu.

Atsižvelgęs į ABTĮ 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas pateiktas ne Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytu būdu, todėl nėra identifikuota skundą padavusio asmens tapatybė, o tuo pačiu, kad skundas nėra pasirašytas pareiškėjo ar jo įgalioto asmens.

Teismas konstatavo, kad, kadangi skundas teismui pateiktas ne Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytu būdu, todėl pareiškėjo skundas neatitinka ir ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o šios aplinkybės yra kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjo skundą teisme (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad jo tapatybė buvo patvirtinta elektroniniu parašu. Skundas buvo pasirašytas elektroniniu parašu 2024 m. spalio 22 d.

Pareiškėjas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus elektroninis parašas yra pakankamas tapatybės patvirtinimo būdas, kai skundas teikiamas į administracinį teismą elektroniniu būdu. Jei skundas yra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, laikoma, kad pareiškėjo tapatybė yra patvirtinta, ir papildomų veiksmų (pvz., pateikti skundo originalą) nebūtina atlikti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsisakymas priimti skundą dėl formalių kliūčių, kai būtų buvę galima pašalinti trūkumus, yra perteklinis ir neatitinka proporcingumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė tinkamai nepasirašytą skundą, šį skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundą pasirašė tinkamai, saugiu parašu, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus; Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.).

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemiu.

Pažymėtina, jog dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, tačiau, akcentuotina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi pareigą pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Pareiškėjas prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo skundą nagrinėti iš esmės, tačiau skundo priėmimo klausimą, vertindamas skundo atitikimą jam keliamiems reikalavimams, taikydamas minėtą trūkumų šalinimo institutą, turi spręsti pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti pareiškėjo paduotą skundą netenkinamas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri yra naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo N. J. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė