2015-11-18 Nr. AB-22466-3-65-3-00194-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1842-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00194-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. Č. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. J. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), kurį patikslino (b. l. 23–25, 104–107), prašydamas: panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr.19-877(4.5.) ir 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 19-1288(4.5.), taip pat įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įrašyti jį į laidojimų ir kapų statinių registravimo žurnalą kaip Kristaus Karaliaus kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje esančio (duomenys neskelbtini) kapo prižiūrėtoją.

Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus kapinėse ((duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje) yra palaidoti jo artimieji: močiutė Z. P., mama E. Č.–T., teta A. G., pusbrolis F. G.. Tačiau pusseserė E. J., be pareiškėjo sutikimo, į tą patį kapą palaidojo ir savo vyrą V. J., pakeitė paminklą, neleidžia rūpintis artimųjų kapaviete. Jis kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašė jį paskirti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Toje kapavietėje palaidota jo močiutė bei močiutę laidojusi jo motina, todėl jis turi būti įrašytas kapavietės prižiūrėtoju.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 31–32) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad 1998 m. laidojimų registracijos žurnale yra įrašas, jog asmeniu, atsakingu už pareiškėjo nurodytą kapavietę, yra E. J.. P. J. Č. nesirūpino nė vieno iš toje kapavietėje palaidotų asmenų laidojimu, jam nebuvo išduotas šių asmenų mirties liudijimas bei leidimas laidoti, jis laidojimų registracijos žurnale nebuvo įrašytas asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą. Todėl keisti įrašų žurnale nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 54–56, 79–80) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad po močiutės Z. P. mirties kapaviete rūpinosi jos motina A. G. bei teta E. Č.–T.. Brolis F. G. toje kapavietėje buvo palaidotas jos ir sesers J. G. bendru sutarimu. Teta E. Č.–T., dar būdama gyva, prašė pasirūpinti jos kapu, todėl kapą E. J. ir tvarko. 1998 metais žuvus vyrui, jį, atsiklaususi sesers J. G., palaidojo į tą pačią kapavietę. J. P. Č. niekuomet nesirūpino nei mirusiųjų laidojimu, nei kapavietės priežiūra. Naują paminklą pastatė dėl to, kad senasis cementinis dėl sprogusios žvakidės buvo apgadintas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu (b. l. 150–153) pareiškėjo skundą atmetė; nutraukė administracinės bylos dalį dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr.19.877 (4.5) panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje keliamu ginču pareiškėjas P. J. Č. siekia būti įrašytas asmeniu, atsakingu už Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės (toliau – ir Kapavietė) priežiūrą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. J. Č. 2013 m. spalio 7 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl duomenų ištaisymo kapinių žurnale (siekė, kad būtų įrašytas teisėtu Kapavietės prižiūrėtoju). Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 19.4.5.-2520 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, jog už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nuo 1998 m. liepos 17 d. įrašyta E. J., pareiškėjas nėra įrašytas asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą, jam nebuvo išduotas leidimas laidoti nė vieną iš Kapavietėje palaidotų asmenų, todėl ištaisyti duomenis kapinių žurnale ir įrašyti jį asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą vietoje E. J., nėra pagrindo (b. l. 5–6). Analogišku skundu pareiškėjas kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2014 m. kovo 14 d. pažyma Nr. 4D-2013/2-1845 (b. l. 9–17) atsakovui rekomendavo pakartotinai išnagrinėti Kapavietės prižiūrėtojo statuso suteikimo išimtinai E. J., paminklinio akmens keitimo teisėtumo klausimus ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais atsakyti pareiškėjui ir E. J.. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 19.877 (4.5) pareiškėją ir E. J. informavo, kad Kapavietės prižiūrėtojo statuso suteikimas E. J. pakartotinai nebus nagrinėjamas, nes šiuo klausimu buvo pradėta administracinė procedūra pagal J. P. Č. 2013 m. spalio 7 d. skundą ir apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2013 m. lapkričio 5 d. raštu (b. l. 7). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui 2014 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 4D-2013/2-1845/3D-1276 nurodžius atsakovui pakartotinai išnagrinėti Kapavietės prižiūrėtojo statuso suteikimo klausimą, įvertinti faktines aplinkybes, kurios administracinės procedūros metu nebuvo vertintos, Panevėžio miesto savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo šį klausimą ir 2014 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 19-1288(4.5.) pareiškėją bei E. J. informavo, jog Panevėžio miesto savivaldybė, įvertinusi visus faktinius duomenis, nekeičia Kapavietės prižiūrėtojo duomenų, t. y. Kapavietės prižiūrėtoja išlieka E. J. (b. l. 47–48).

Byloje yra ginčijami atsakovo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 19.877(4.5) bei 2014 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 19-1288(4.5.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kapavietėje yra palaidoti 6 asmenys: 1955 metais mirusi Z. P. (pareiškėjo bei E. J. močiutė), 1980 metais mirusi pareiškėjo motina E. Č.–T., 1987 metais mirusi E. J. motina A. G., 1998 metais miręs E. J. vyras J. J., 1998 metais miręs E. J. sesers anūkas D. G. bei 2010 metais miręs E. J. brolis F. G..

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau– ir Įstatymas) 31 straipsnis numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja bei kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios, be kitų klausimų, nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ar laidojami žmonių palaikai.

Taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – ir Žurnalas). Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo įgyja atitinkamas teises ir pareigas, numatytas Taisyklėse. Taisyklių 21 punktas nustato, kad tuo atveju, kai asmuo, įrašytas Žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta, jo giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui ir nurodyti keistinus Žurnale duomenis.

Iki minėtų Taisyklių patvirtinimo galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – ir 1990 m. Kapinių tvarkymo taisyklės), kuriose nebuvo apibrėžta atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sąvoka, tačiau sistemiškai vertinant šių taisyklių 12 punkto bei 2 priedo normas, darytina išvada, jog kapą prižiūrinčio asmens duomenys privalėjo būti užfiksuoti Laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje, o tokiu asmeniu minėtoje knygoje įrašomas asmuo, kuriam, pateikus mirties liudijimą, buvo išduotas leidimas laidoti. Todėl laikytina, kad tiek 1990 m. Kapinių tvarkymo taisyklės, tiek Taisyklės iš esmės analogiškai įvardija atsakingu už kapavietės priežiūrą laikytiną asmenį, o nuo 1990 metų tokio asmens duomenys privalėjo būti registruojami Žurnale (iki 2008 m. lapkričio 19 d. – analogiškame dokumente – Laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje). Iki J. J. laidojimo 1998 m. liepos 17 d. Žurnale nebuvo įrašų apie asmenį, atsakingą už Kapavietės priežiūrą. Po J. J. palaidojimo Žurnale asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą, buvo įrašyta E. J. (b. l. 67, 68, 75), kuri tokiu asmeniu Žurnale įrašyta ir po F. G., mirusio 2010 m. gegužės 20 d., palaidojimo Kapavietėje.

Pareiškėjas Žurnale asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą, nėra įrašytas. Į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją prašymu pripažinti jį asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą, pirmą kartą kreipėsi 2013 m. spalio 7 d., todėl spręsdamas, ar atsakovas pagrįstai atsisakė tokiu asmeniu pareiškėją pripažinti, teismas vadovaujasi pareiškėjo prašymo atsakovui padavimo metu bei ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais.

Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Pagal Taisyklių 14 punktą, leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Remiantis šia nuostata, preziumuojama, jog leidimas laidoti turėjo būti išduodamas asmeniui, kuriam buvo išduotas mirties liudijimas (tuo atveju, jeigu nėra išlikęs pats leidimas laidoti). Bylos medžiaga nepatvirtina, kad P. J. Č. būtų buvęs išduotas leidimas laidoti kurį nors iš Kapavietėje palaidotų asmenų (leidimai laidoti išduoti kitiems asmenims, b. l. 64, 69). Taip pat byloje surinkti įrodymai (susirašinėjimo su Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriumi medžiaga, b. l. 65–66) patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo išduotas ir nė vieno šių asmenų mirties liudijimas, teismo posėdyje pats pareiškėjas patvirtino, jog jis nesirūpino nė vieno iš Kapavietėje palaidotų asmenų laidojimu, taigi, jis negali būti laikomas Kapavietėje palaidotus mirusiuosius laidojusiu asmeniu. Jis neatitinka Taisyklių 20 punkte nurodytų sąlygų, todėl nėra pagrindo jį pripažinti asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą. Tuo tarpu E. J. buvo išduotas A. G., mirusios 1987 m. gegužės 23 d., mirties liudijimas (b. l. 65), 2010 m. gegužės 21 d. leidimas Nr. 206 laidoti F. G. (b. l. 69). Šalys teismo posėdyje neginčijo aplinkybės, jog E. J. buvo ir J. J. laidojantis asmuo. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog E. J. atitinka Taisyklių 20 punkto sąlygas, ji pagrįstai Žurnale įrašyta asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 19-1288(4.5.) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti atsakovo 2014 m. balandžio 9 d. raštą (sprendimą) Nr. 19.877 (4.5). Iš minėto 2014 m. balandžio 9 d. rašto turinio matyti, kad juo atsakovas atsisakė pakartotinai nagrinėti klausimą dėl asmens, atsakingo už Kapavietės priežiūrą, duomenų pakeitimo (patikslinimo) Žurnale, tačiau vėliau šį klausimą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 19-1288(4.5.), kuris taip pat yra ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Todėl laikytina, kad atsakovo 2014 m. balandžio 9 d. raštas (sprendimas) Nr. 19.877 (4.5) pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, jis negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, ši administracinės bylos dalis nutrauktina.

III. Pareiškėjas P. J. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 155–158) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles, kuriose nebuvo apibrėžta atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sąvoka. Šio teisės akto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai.

2. Teismas neįvertino to, kad Kapavietėje palaidoti pareiškėjui brangūs žmonės. E. J., be pareiškėjo sutikimo Kapavietėje palaidojo savo vyrą, pakeitė paminklą. Be to, pagal minėtų taisyklių 12 punkto 2 dalį, E. J. turėjo gauti pareiškėjo sutikimą ir tik tuomet laidoti Kapavietėje savo vyrą.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 167–169) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindė iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime (b. l. 165) nurodė, kad konfliktą dėl paminklo keitimo pradėjo ne pareiškėjas P. J. Č., o J. G..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas P. J. Č. 2015 m. vasario 5 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo dalies, kurioje jo skundas atmestas, panaikinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas liudytojos J. G. pranešimas, kad P. J. Č. mirė 2015 m. rugsėjo 9 d. Šį faktą patvirtina ir prie pranešimo pridėta Mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas P. J. Č. iniciavo ginčą, kuriuo siekė būti įrašytas asmeniu, atsakingu už Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 5 punkto nuostatą, teismas nutraukia bylą jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.

Atsižvelgus į išdėstytą, administracinė byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Administracinę bylą Nr. A-1842-756/2015 pagal pareiškėjo P. J. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. Č. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė