Legislator Case Law & Legislation
1133200e-ca58-4e7c-88ed-2baf9f93a230 AI generated

1133200e-ca58-4e7c-88ed-2baf9f93a230 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 1133200e-ca58-4e7c-88ed-2baf9f93a230
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad 2015 m. kovo 27 d. su atsakovu V. A., veikiančiu pagal verslo liudijimÄ HR008677-1, sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo kokybiÅ¡kai atlikti sutartyje nurodytus darbus, adresu g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Nurodė, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje nurodyti Å¡ie atliktini darbai: įvairÅ«s mÅ«rijimo darbai, sÄ ramų montavimas, pertvarų įrengimas, stogo uždengimo darbai, fasado Å¡iltinimo darbai, vandens sistemų montavimas, darbams numatyta 5 metų garantija.

Legislator headnote

AI generated

1133200e-ca58-4e7c-88ed-2baf9f93a230 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nurodė, jog įvertinus tai, jog ieÅ¡kovė negali nurodyti už kokius darbus yra sumokėjusi PVM, o už kuriuos jo mokėti neteko, todėl sutinka, kad nuostoliai pagal pateiktÄ eksperto sÄ matÄ bÅ«tų priteisti be PVM darbams, tačiau su PVM medžiagoms. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir ieÅ¡kinio nepripažįsta. Pripažino, jog objekte dirbo su 5-6 asmenimis, tačiau jis kamino nedarė, kas darė nežino. Nurodė, jog statydamas sienas ir stogÄ paliko vietos didžiajam kaminui pastatyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU 2021 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Dovilei Baronienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. V. ir jos atstovui advokatui Laurynui BiekÅ¡ai, atsakovui V. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:  ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 7 090,90 Eur nuostolių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad 2015 m. kovo 27 d. su atsakovu V. A., veikiančiu pagal verslo liudijimÄ HR008677-1, sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo kokybiÅ¡kai atlikti sutartyje nurodytus darbus, adresu g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Nurodė, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje nurodyti Å¡ie atliktini darbai: įvairÅ«s mÅ«rijimo darbai, sÄ ramų montavimas, pertvarų įrengimas, stogo uždengimo darbai, fasado Å¡iltinimo darbai, vandens sistemų montavimas, darbams numatyta 5 metų garantija.

Nurodė kad vykdant sutartį 2015 m. gegužės 1 d. buvo sudarytas statybos – remonto darbų aktas Nr. 1, kuriuo priimti mÅ«ro darbai, sÄ ramų montavimas ir papildomi darbai, bendrai 1 235 Eur sumai, 2015 m. gegužės 15 d. buvo sudarytas statybos – remonto darbų aktas Nr. 2, kuriuo priimti monolitinio žiedo montavimo, pertvarų montavimo ir kiti darbai, bendrai 1 125 Eur sumai, ir 2015 m. gegužės 30 d. buvo sudarytas statybos – remonto darbų aktas Nr. 3, kuriuo priimti betonavimo, monolitinio žiedo montavimo 2 – ame aukÅ¡te, mÅ«rijimo darbai ir kiti darbai, bendrai 3 424 Eur sumai.

PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. nugriuvo namo didysis kaminas, atsižvelgiant į tai iÅ¡ karto po griuvimo jos motina paskambino telefonu V. A., kuris pažadėjo atvykti ir susipažinti su griuvimo priežastimis ir pasekmėmis, bet sutartu laiku neatvyko, o vėliau telefonu pareiÅ¡kė, kad statybų nebevykdo, griuvimo pasekmių Å¡alinti nesiruoÅ¡ia ir žalos nekompensuos. Atsakovui atsisakius bendradarbiauti kreipėsi į antstolį, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .

Pažymėjo, jog toliau vykdant statybos darbus paaiÅ¡kėjo, kad dėl nekokybiÅ¡kai ir kreivai iÅ¡mÅ«rytų sienų jų lyginimui reikės itin daug tinko, todėl patarpininkavus atsakovo pažįstamam, 2019 m. lapkritį atsakovas atvyko prie statomo namo ir žodžiu pripažino savo klaidas statybų darbuose. Pažymėjo, kad to paties susitikimo metu buvo sutarta, kad atsakovas pripažįsta žalÄ ir dalimis apmokės patirtus nuostolius, tačiau vėliau tai daryti atsisakė. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad visi darbai, kuriuos atliko, buvo detaliai aptarti su ieÅ¡kove ir aiÅ¡kiai bei tiksliai įvardinti rangos sutartyje. Nurodė, jog visus pagal sutartį sutartus darbus atliko, o ieÅ¡kovė visus darbus priėmė, pasiraÅ¡ydama net tris statybos darbų aktus, kas reiÅ¡kia, kad po kiekvieno statybos darbų etapo užbaigimo ieÅ¡kovė patikrino atliktų darbų kokybę, darbus priėmė ir neturėjo jokių pastabų ne tik dėl darbų kokybės bet ir aplamai dėl sutarties vykdymo sÄ lygų.

Pažymėjo, kad, kaip jau ir nurodė aukščiau, visi darbai dėl kurių jis susitarė su ieÅ¡kove buvo nurodyti pasiraÅ¡ytoje rangos sutartyje, o iÅ¡ sutarties matyti, jog ieÅ¡kovė užsakė ir Å¡alys susitarė tik dėl kamino apskardinimo darbų atlikimo, kas patvirtina tai, jog jis nestatė kamino, todėl ieÅ¡kovės kaltinimai dėl nugriuvusio kamino ir reiÅ¡kiami reikalavimai atlyginti dėl nugriuvusio kamino patirtas iÅ¡laidas yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad kamino statybos darbai nuo kitų statybos darbų skiriasi savo specifika ir kaina, todėl tokius darbus, jeigu dėl jų bÅ«tų susitarta, Å¡alys bÅ«tų įvardinusios sutartyje, tačiau pagal sutartį jam buvo pavesta apskardinti stogÄ , įrengti „Velux“ stoglangius ir apskardinti kaminÄ .

Kas neabejotinai patvirtina, jog jis nemÅ«rijo ir jokiais kitais bÅ«dais nestatė kamino, o tik atliko skardos aplink kaminÄ sumontavimo darbus, paprastai tariant, tik apskardino kaminÄ . Nurodė, jog nesutinka ir su eksperto iÅ¡vada dėl sienų ir atkreipė dėmesį, kad Statybos taisyklės ST 121895674.205.01.04:2014 „MÅ«ro darbai“ nėra teisės normų aktas, o viso labo tik savanoriÅ¡kai taikomas Lietuvos statybininkų asociacijos priimtas dokumentas, kuris yra tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas, kuris savanoriÅ¡kai gali bÅ«ti taikomas Lietuvos statybininkų asociacijos nariams, kurios narys jis nėra, kas reiÅ¡kia, kad ir dokumentas jam neprivalomas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡vadÄ dėl netinkamai atliktų darbų atlikęs specialistas matavo jau nutinkuotas sienas t. y., specialistas užfiksavo sienų bÅ«klę ne po mÅ«rijimo, o po tinkavimo darbų, tuo tarpu sienų bÅ«klė po mÅ«rijimo darbų akte nėra užfiksuota, todėl laiko, kad pateikta iÅ¡vada yra pagrįsta ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Be to, pažymėjo, jog ieÅ¡kovė reikalauja nepagrįsta didėlių sumÄ t. y. reikalauja kelis kartus didesnės sumos tiek už kamino perstatymÄ tiek už sienų iÅ¡lyginimÄ , negu pati yra sumokėjusi.

Pažymėjo, jog reikalavimai dėl nugriuvusio kamino jam pareikÅ¡ti tik 2020 m. vasario 5 d. t. y. daugiau nei po vienerių metų, o reikalavimai dėl sienų trÅ«kumų, praleidus trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė pilnai. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, jog sutarties su atsakovu sudarymo metu sklype buvo tik iÅ¡lieti pamatai, o atsakovas įsipareigojo pastatyti taip vadinamÄ dėžutę, t. y. jis statė sienas, pertvaras, dalyvavo dedant perdangÄ tarp pirmo ir antro aukÅ¡to, statė stogÄ ir kaminus.

Pažymėjo, jog be atsakovo su jokiais kitais rangovais sutarčių nesudarė, objekte dirbo tik atsakovas ir jo samdyti asmenys. Nurodė, jog 2018 metais nugriuvo didysis namo kaminas, tačiau atsakovo prisikviesti nepavyko, todėl kaminÄ perstatė savo lėšomis; į teismÄ nusprendė kreiptis tik tuomet, kai pradėjus tvarkyti namo vidų, paaiÅ¡kėjo kiti trÅ«kumai – pertvarų kreivumas. Atsakydama į klausimus ieÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, jog namo statyba užsitęsė dėl lėšų stygiaus, namo vidų pradėjo įrenginėti tik gavusi finansavimÄ 2019 metais, tuomet ir paaiÅ¡kėjo trÅ«kumai.

IeÅ¡kovės atstovas pažymėjo, jog kaminas nukrito 2018 metais, o sienų trÅ«kumai paaiÅ¡kėjo tik 2019 m. rudenį, todėl mano, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Atkreipė dėmesį, jog atsakydamas į pretenzijÄ atsakovas neginčijo fakto apie kamino statybos darbų atlikimÄ . Nurodė, jog galimai kaminÄ statė ne pats atsakovas, o vienas iÅ¡ jo pasamdytų asmenų, tačiau sutartiniai santykiai ieÅ¡kovę siejo tik su atsakovu. Atstovas pripažino, jog ieÅ¡kovė nėra iÅ¡saugojusi trÅ«kumų paÅ¡alinimo darbus pagrindžiančių įrodymų, todėl patirtÄ Å¾alÄ grindžia eksperto pateiktais paskaičiavimais.

Nurodė, jog įvertinus tai, jog ieÅ¡kovė negali nurodyti už kokius darbus yra sumokėjusi PVM, o už kuriuos jo mokėti neteko, todėl sutinka, kad nuostoliai pagal pateiktÄ eksperto sÄ matÄ bÅ«tų priteisti be PVM darbams, tačiau su PVM medžiagoms. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir ieÅ¡kinio nepripažįsta. Pripažino, jog objekte dirbo su 5-6 asmenimis, tačiau jis kamino nedarė, kas darė nežino. Nurodė, jog statydamas sienas ir stogÄ paliko vietos didžiajam kaminui pastatyti.

Dėl sienų trÅ«kumų nieko negali pasakyti, nes ieÅ¡kovė jas priėmė be jokių pastabų, o pretenzijas pareiÅ¡kė tik tuomet, kai sienos jau buvo užtinkuotos. Mano, jog jei sienos – pertvaros buvo nelygios, tai jas permÅ«ryti bÅ«tų pigiau, nei lyginti tinkavimo bÅ«du. Taip pat nurodė, jog statybos metu į objektÄ dažnai atvažiuodavo M. Å .. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas apklausė ieÅ¡kovės praÅ¡ytus liudytojus. Liudytojas M. Å . nurodė, jog yra atestuotas statybos inžinierius ir pripažino, jog buvo pasirašęs ginčo objekto techninės priežiÅ«ros vykdymo sutartį.

Kartu nurodė, jog realiai statybos priežiÅ«ros nevykdė, sutartis buvo pasiraÅ¡yta tik tikslu padėti gauti statybos leidimÄ , o vėliau tik pagelbėjo įsigyjant statybos medžiagas, jų tarpe ir Schiedel kaminÄ . PaaiÅ¡kino, jog beveik tuo pat metu tokį patį kaminÄ pasistatė savo name ir parekomendavo jį ieÅ¡kovei. Nurodė, jog suorganizavo kamino atvežimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ , bet nevažiavo ir nematė kas jį priėmė. AtsakovÄ pažįsta, nes tam tikrus darbus pastarasis atliko ir jo objekte, tačiau jam kamino nestatė.

Pripažino, jog kaip pažįstamas Å¡iek tiek tikrino atliekamus darbus ir nei sienoms nei stogui pretenzijų neturėjo, bet mažesnių darbų – kaip pertvarų, netikrino. Liudytojas R. V. paaiÅ¡kino, jog jam apie byloje kilusį ginÄÄ Å¾inoma, nes dalyvavo atliekant name elektros įvedimo darbus. PaaiÅ¡kino, jog pirma buvo rengiamas projektas, braižomas planas ir Å¡ių parengiamųjų darbų metu buvo pastebėta, jog yra labai kreivos pertvaros, o tai sÄ lygojo bÅ«tinumÄ iÅ¡kelti montažines dėžutes (rozečių ir jungiklių dėžutes).

PaaiÅ¡kino, jog standartiÅ¡kai, įvertinant protingÄ tinko sluoksnį dėžutė yra iÅ¡keliama 1 cm, Å¡iuo atveju reikėjo 3-4 cm. Nurodė, jog buvo suorganizuotas susitikimas, kuomet dalyvavo jis, ieÅ¡kovė ir atsakovas, atsakovas sienų kreivumÄ pripažino, tačiau prašė iÅ¡dėstyti sumos mokėjimÄ dalimis. Tuo pat metu buvo kalbama ir apie sienų ir apie nukritusio kamino defektus. Atsakydamas į Å¡alių klausimus nurodė, jog susitikimo metu atsakovas yra nurodęs, jog jis pats kamino nestatė, statė kažkoks jo darbininkas, bet bent jau jam yra žinoma, kaip sakė ieÅ¡kovė, kad santykiai buvo susiklostę tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo.

IeÅ¡kinys tinkintinas iÅ¡ dalies. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. V. ir atsakovas V. A. 2015 m. kovo 27 d. sudarė Darbų rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovas, dirbdamas pagal verslo liudijimÄ Nr. HR008677-1, įsipareigojo ieÅ¡kovės medžiagomis atlikti muro, stogo ir fasado darbus adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, o ieÅ¡kovė darbus priimti ir juos apmokėti pagal sutartyje numatytus įkainius. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovui perduotas darbų frontas – iÅ¡lieti pamatai, ant kurių atsakovas pastatė dviejų aukÅ¡tų namo konstruktyvÄ (su sienomis, perdangomis ir pertvaromis) ir uždengė stogÄ .

Atsakovo atlikti darbai buvo priimti šalims pasirašius tris Statybos – remonto darbų aktus, atitinkamai Nr. 1 2015 m. gegužės 1 d. (darbai už 1 235 Eur), Nr. 2 2015 m. gegužės 15 d. (darbai už 1 555 Eur), Nr. 3 2015 m. gegužės 30 d. (darbai už 3 424 Eur). Ieškovė darbus priėmė ir atsiskaitė už juos, nepareikšdama jokių pretenzijų. Iš šalių paaiškinimų ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio mėnesį nukrito ginčo namo kaminas.

Ä® vietÄ nuvykęs antstolis konstatavo, jog namo kaminas nuvirtęs, kamino blokeliai nukritę žemėje, aplankstyta stogo danga Å¡alia kamino vietos, namo viduje matomas tarpas tarp blokelių; nustatytas aplinkybes papildomai užfiksavo nuotraukose. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog jokie vidaus apdailos darbai 2018 m. rugpjūčio 29 d. nebuvo pradėti atlikti. 2019 metais pradėjus atlikinėti elektros darbus buvo nustatyta, jog name pastatytos pertvaros yra kreivos. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir liudytojo R. V. paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog 2019 m. rudenį įvyko Å¡alių ir elektros darbus atliekančio asmens susitikimas ginčo objekte, kuomet buvo aptarti nustatyti darbų trÅ«kumai.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas Å¡ių faktinių aplinkybių neginčijo. 2019 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovė kreipsi į atsakovÄ dėl nuostolių atlyginimo, praÅ¡ydama atlyginti 2 300 Eur. Atsakovas 2019 m. gruodžio 1 d. atsakydamas į šį elektroninį laiÅ¡kÄ paprašė atsiųsti sutartį. IeÅ¡kovei tÄ pačiÄ dienÄ atsiuntus sutartį, jokio atsakymo dėl praÅ¡omų atlyginti nuostolių nepateikė. 2020 m. vasario 4 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovui advokato parengtÄ raÅ¡ytinę pretenzijÄ , praÅ¡ydama nuostoliams dėl kamino griuvimo ir kreivai iÅ¡mÅ«rytų sienų atlyginti sumokėti jai 2 150 Eur kompensacijÄ , taip pat sumokėti 150 Eur iÅ¡laidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Atsakydamas į 2020 m. vasario 4 d. pretenzijÄ atsakovo atstovas advokatas D. K. nurodė, jog pastaroji nėra pagrįsta, nes nėra pateikta įrodymų, kad kaminas nugriuvo dėl nekokybiÅ¡kai atliktų statybos darbų; o nurodyti sienų defektai – netinkamas (kreivas) iÅ¡mÅ«rijimas – yra akivaizdÅ«s ir galėjo bÅ«ti nustatyti darbų priėmimo metu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog sutartyje Å¡alys nesulygo dėl ieÅ¡kovės kaip užsakovės teisės pačiai paÅ¡alinti trÅ«kumus ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

Gavusi neigiamÄ atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ ieÅ¡kovė kreipėsi į ekspertÄ dr. D. K. tikslu nustatyti atliktų statybos darbų kokybę ir įvertinti statybos darbų kaÅ¡tus nekokybiÅ¡kai atliktų darbų iÅ¡taisymui. Ekspertas kamino atstatymo (su padariniais stogui) ir nekokybiÅ¡kai sumÅ«rytų sienų iÅ¡lyginimo darbų vertei nustatyti parengė defektų iÅ¡taisymo sÄ matÄ 5 240,41 Eur sumai be PVM ir 6 340,90 Eur su PVM. Remdamasi eksperto vertinimo aktu ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti 6 340,90 Eur nekokybiÅ¡kai atliktų darbų trÅ«kumų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų, 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už pretenzijos suraÅ¡ymÄ bei 400 Eur už vertinimo akto parengimÄ .

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo Kaip jau minėta, tarp Å¡alių 2015 m. kovo 27 d. Darbų rangos sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ (Lietuvos respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.681 straipsnio 1 dalis).

Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos užsakovas – ieÅ¡kovė I. V. - fizinis asmuo, o rangovas – pagal verslo liudijimÄ dirbantis V. A.. Taigi Å¡alių sudaryta Statybos rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamÄ subjektiÅ¡kumo požymį.

Statybos rangos sutarties objektas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. statyba, suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos bÅ«dais, nustatytais vartojimo rangÄ ir vartojimo pirkimÄ â€“ pardavimÄ reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

Užsakovo (vartotojo) teisės gali bÅ«ti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo bÅ«dų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iÅ¡ vartojimo sutarčių instituto specifikos iÅ¡raiÅ¡kų. GinÄÄ nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo pagrįstumÄ , turi atsižvelgti į konkrečias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė, po darbų priėmimo nustačiusi, kad atsakovo atlikti darbai yra su trÅ«kumai, pasirinko CK 6.678 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ pareikalavo atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. Atsakovas su ieÅ¡kovės nurodytais trÅ«kumais nesutiko, pažymėjo, jog visi darbai buvo priimti be jokių pastabų, nepripažino statęs nugriuvusį kaminÄ , nesutiko su nuostolių paskaičiavimais bei prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Dėl reikalavimo atlyginti kreivai iÅ¡mÅ«rytų pertvarų nuostolius CK 6.695 straipsnis, reglamentuojantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę numato, jog rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė Å¡iuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog statybos veikloje bÅ«tina užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiÅ«ros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų vieÅ¡osios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.).

Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar Å¡ių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-516/2009). Užsakovo teisė reikÅ¡ti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trÅ«kumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintÄ reguliavimÄ apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rÅ«pestingai - apžiÅ«rėti rangos darbų rezultatu esantį daiktÄ , kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trÅ«kumų.

Užsakovo turimas vartotojo statusas, kaip yra nagrinėjamu atveju, nepanaikina pareigos tinkamai patikrinti rangovo atliktus darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-117/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tikrinant priimamus darbus iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta Å¡alių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trÅ«kumų, netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trÅ«kumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo bÅ«dais.

Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015 metais atsakovo atlikti statybos darbai, jų tarpe ir pertvarų iÅ¡mÅ«rijimo darbai, buvo priimti ir apmokėti be jokių pastabų. Pretenzijas dėl Å¡ių darbų trÅ«kumų ieÅ¡kovė atsakovui pradėjo reikÅ¡ti 2019 metų rudenį, kuomet name buvo pradėta įrenginėti elektros tinklus. Apie pertvarų defektus – kreivumÄ ieÅ¡kovę informavo elektros darbus atliekantys asmenys, vietoje nustatę, jog dėl pertvarų kreivumo nagrinėjamu atveju bÅ«tina iÅ¡kelti montažines dėžutes (rozetes ir jungiklius) daugiau nei įprasta (1 cm), paliekant 3-4 cm tinkui (sienų iÅ¡lyginimui).

Å ias aplinkybes teismui nurodė liudytojas R. V.. Liudytojo nurodytas aplinkybes apie pertvarų kreivumÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadoje – D. K. vertinimo akte padarytos iÅ¡vados apie tai, jog pertvaros iÅ¡mÅ«rytos nukrypstant nuo vertikalės, nesilaikant statmenumo; kai kurių sienų nuokrypos siekia 3 cm visam sienos aukščiui. Teismo vertinimu pertvarų nukrypimas nuo vertikalės iki 3 cm suponuoja trÅ«kumo akivaizdumÄ t. y. toks trÅ«kumas patikrinimo metu galėjo bÅ«ti aptiktas neatliekant jokio specialaus tyrimo.

Aplinkybė, jog užsakovė nagrinėjamu atveju yra vartotoja, neturi jokios įtakos pertvarų defektų akivaizdumo vertinimui, tuo labiau, jog 2015 metų sausio 29 d. ginčo objektui buvo sudaryta Statinio statybos darbų techninės priežiÅ«ros vykdymo sutartis su statybos inžinieriumi M. Å ., tačiau realaus įsipareigojimų vykdymo pagal minėtÄ sutartį nebuvo reikalaujama. Liudytojas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymu patikrino sienų ir stogo darbus ir jokių trÅ«kumų nenustatė, tačiau mažesnių darbų - pertvarų netikrino.

Kadangi ieškovė darbus priėmė be jokių pastabų ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių išmūrytų pertvarų nuokrypis nuo vertikalės turėtų būti vertinamas kaip paslėpti trūkumai, remiantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi konstatuotina, jog ieškovė prarado teisę remtis darbo trūkumų faktu, todėl reikalavimas dėl šiuo pagrindu atsiradusių nuostolių atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl reikalavimo atlyginti nukritusio kamino nuostolius Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai.

Ä®statyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visÄ garantinį laikÄ užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Å ios materialiosios teisės normos reiÅ¡kia specifinį įrodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymÄ teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trÅ«kumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktÄ ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę Å¡alinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas atsako už objekto sugriuvimÄ , jeigu objektas sugriuvo per penkerius metus; deÅ¡imt metų – esant paslėptų statinio elementų; dvideÅ¡imt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015 metais ginčo sklype buvo tik iÅ¡lieti pamatai, statybos darbus atsakovas ir jo pasamdyti asmenys pradėjo 2015 metų kovo mėnesį, namo kamino griovimas užfiksuotas 2018 metų rugpjūčio 29 d. Atitinkamai konstatuotina, jog griovimas įvyko per garantinį terminÄ .

Atsakovas nesutikdamas su reikalavimu dėl kamino griovimo nuostolių atlyginimo, kaip vienÄ iÅ¡ nesutikimo argumentų nurodė, jog jis Å¡ių darbų neatliko. TokiÄ atsakovo pozicijÄ teismas vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma pažymėtina, jog atsakovas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu sutiko, jog jam buvo pavesta pastatyti namo konstruktyvÄ nuo iÅ¡lietų pamatų, taip pat pripažino, jog dirbo kartu su savo pasamdytais asmenimis ir jokie kiti rangovai kartu su jais (tuo pat metu) nedirbo. Antra, Statybos – remonto darbų aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 užfiksuoti tokie atsakovo atlikti darbai: kamino montavimo darbai, pirmo aukÅ¡to kamino montavimas iki perdangų, 2 prie kamino betonavimo ir papildomi darbai iÅ¡ silikatinių plytų; prie židinio kamino pamÅ«rijimas iÅ¡ fibo plytų.

Minėtų darbų įvardijimas priėmimo – perdavimo aktuose byloja apie tai, jog net tuo atveju jei pačio didelio kamino atsakovas nestatė, pastarasis turėjo bÅ«ti pastatytas atsakovui atliekant, kaip atsakovas nurodė atsiliepime į ieÅ¡kinį, skardos aplink kaminÄ sumontavimo darbus (atsiliepimo 9 punktas). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakydamas į teismo klausimus atsakovas nurodė, jog atlikdamas statybos darbus didelis kaminas nebuvo pastatytas, o jis savo ruožtu atlikdamas jam pavestus statybos darbus, paliko vietÄ â€“ „skylę“ kaminui.

Ä®vertinus tokiÄ prieÅ¡taringÄ atsakovo pozicijÄ dėl kamino statymo aplinkybių, teismas vertinÄ kamino statymo aplinkybių ginčijimÄ kaip gynybinę pozicijÄ ir jÄ vertina mažai tikėtina, tuo labiau, jog aplinkybes apie atsakovo kamino statymÄ patvirtino abu byloje liudytojais apklausti liudytojai, o pats atsakovas, tiek atsakydamas į elektroninį ieÅ¡kovės laiÅ¡kÄ , tiek į ieÅ¡kovės advokato parengtÄ pretenzijÄ , aplinkybių dėl kamino statymo neginčijo. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog už kamino griovimÄ per garantinį terminÄ atsakingas atsakovas.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog žala gali bÅ«ti įrodinėjama bÅ«simo remonto sÄ mata, t. y. nebÅ«tina atlikti remonto darbus, kad reikalauti padarytos žalos atlyginimo. Abiem atvejais (tiek bÅ«simo remonto, tiek jau atlikto remonto) lėšų panaudojimas turi bÅ«ti susijęs su sugadinimų paÅ¡alinimu, todėl pagal pateiktas remonto sÄ matas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų paÅ¡alinimu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė iki kreipimosi į teismÄ atstatė sugriuvusį kaminÄ , tačiau neiÅ¡saugojo visų atstatymÄ kaÅ¡tus pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų, todėl patirtai žalai pagrįsti pateikė specialisto iÅ¡vadÄ â€“ D. K. vertinimo katÄ . Pagal specialisto atliktus paskaičiavimus kamino atstatymo ir sulankstytos stogo dangos keitimo darbų kaÅ¡tai – 3 095,37 Eur (1 897,57 + 660,59 + 21 % PVM). Nesutikdamas su praÅ¡omais priteisti nuostoliais atsakovas nurodė, jog iÅ¡ esmės yra praÅ¡oma tris kartus didesnių nuostolių, nei ieÅ¡kovė realiai patyrė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kamino atstatymo nuostolių atlyginimo vertino kaip norÄ pasipelnyti.

Su tokia atsakovo pozicija sutiktina tik iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, jog kamino atstatymo (mÅ«rijimo, armavimo ir skardinimo) bei stogo dangos nuėmimo ir keitimo darbus 2018 metų lapkričio mėnesį atliko du fiziniai asmenys už 850 Eur, tad sutiktina, jog Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti atlyginamos realiai patirtos iÅ¡laidos, o ne bÅ«simo remonto iÅ¡laidos, o specialisto iÅ¡vada dėl kamino atstatymo iÅ¡laidų paskaičiavimo negali bÅ«ti vertinama kaip tinkamas įrodymas atstatymo iÅ¡laidoms pagrįsti, nes minėtoje sÄ matoje paskaičiavimai nurodyti įtraukiant pridėtinės vertės mokestį, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo patirtas.

Kita vertus ieÅ¡kovė nėra iÅ¡saugojusi raÅ¡ytinių įrodymų apie kamino ir stogo dangos pažeidimams paÅ¡alinti bÅ«tinų medžiagų kainÄ , o atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais, jokių savo atliktų paskaičiavimų dėl kamino atstatymo ir stogo dangos keitimo nepateikė. Pažymėtina, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus ex officio tik konkrečiais CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi nei pareigos nei teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl nesant kitų įrodymų dėl kamino atstatymui ir stogo dangos deformacijos trÅ«kumams paÅ¡alinti bÅ«tinų medžiagų kainos, teismas medžiagų iÅ¡laidas nustato remdamasis specialisto vertinimo akte pateiktos sÄ matos duomenimis, atitinkamai 1 stulpelio pozicijomis: 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, 18 ir 2 stulpelio 2 pozicija.

Tokiu būdu konstatuotina, jog ginčo darbams atlikti būtinų medžiagų vertė – 1 497 Eur (188,61 + 87,42 + 44,76 + 250,92 + 58,94 + 153,25 + 70,73 + 87,85 + 294,71 + 21 % PVM). Sudėjus realiai atliktų darbų išlaidas bei jiems atlikti būtinų medžiagų vertę, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, konstatuotina, jog dėl kamino atstatymo ir pažeistos stogo dangos trūkumų pašalinimo ieškovė patyrė 2 347 Eur nuostolių (850 + 1 497). Atitinkamai ieškinys dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo nuostolių tenkintinas šioje dalyje.

Dėl kitų nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės bei žalos įvertinimu priteisimo Be nekokybiÅ¡kai atliktų darbų trÅ«kumų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už pretenzijos suraÅ¡ymÄ bei 400 Eur už vertinimo akto parengimÄ . CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktas numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka.

Nukentėjusio asmens patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra:

1) priverstinės;

2) būtinos;

3) protingos. Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių iÅ¡laidų atitiktį Å¡iems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad nei į paties ieÅ¡kovės 2019 metų lapkričio 28 d. raÅ¡ytÄ pretenzijÄ , nei į jos atstovo 2020 m. vasario 4 d. pretenzijÄ , atsakovas arba nereagavo arba nuostolių atlyginti nesutiko, konstatuotina, jog turimoms materialinėms subjektinėms teisėms į nuostolių atlyginimÄ Ä¯gyvendinti buvo bÅ«tinas kvalifikuoto teisininko ir statybų specialisto pagalbos pasitelkimas ir tarpininkavimas, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti teisinės pagalbos, faktinių aplinkybių konstatavimo ir nuostolių įvertinimo bei advokato pagalbos iÅ¡laidos atitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktuose numatytus reikalavimus.

Tačiau įvertinus tai, jog 400 Eur iÅ¡laidos yra patirtos dėl dviejų trÅ«kumų įvertinimo, jų tarpe ir iÅ¡mÅ«rytų pertvarų įvertinimo, o ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestas, reikalavimas dėl 400 Eur iÅ¡laidų už vertinimo akto parengimÄ tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei pusę Å¡ių iÅ¡laidų – 200 Eur. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 550 Eur nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos iki teismo įvertinimu. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo IeÅ¡kinio senatis tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis), ieÅ¡kinio termino praleidimas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, jeigu kita ginčo Å¡alis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

Taikant ieÅ¡kinio senatį turi bÅ«ti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ , per įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali bÅ«ti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiÅ¡kas pasekmes.

Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, gali nenaudoti ieÅ¡kinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis. IeÅ¡kinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, Å¡is reguliavimas yra imperatyvus – Å¡alims savo susitarimu ieÅ¡kinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarkÄ pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis).

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis). CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminÄ ir apie trÅ«kumus buvo pareikÅ¡ta per šį garantinį terminÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pareiÅ¡kimo apie trÅ«kumus dienos. Kasacinio teismo dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trÅ«kumų pareiÅ¡kiami per garantinį terminÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ â€“ iÅ¡imtis rangos santykių atveju;

Å¡ios iÅ¡imties taikymÄ lemia pareikÅ¡to reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trÅ«kumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminÄ ir apie trÅ«kumus buvo pareikÅ¡ta per šį garantinį terminÄ ) ir tam tikros sÄ lygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiÅ¡kiant apie trÅ«kumus per garantinį terminÄ ), taikant Å¡iÄ iÅ¡imtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiÅ¡kimo apie trÅ«kumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pirmÄ kartÄ raÅ¡tu reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo atsakovui pareiÅ¡kė 2019 m. lapkričio 28 d. (dėl ankstesnių pretenzijų žodžiu byloje jokių įrodymų nėra), todėl Å¡is ieÅ¡kovės elektroninis laiÅ¡kas laikytinas jos pareiÅ¡kimu atsakovui apie darbų rezultato trÅ«kumus, o Å¡io akto suraÅ¡ymo data laikytina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Kadangi ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2020 m. gegužės 14 d., laikytina, jog vienerių metų ieÅ¡kinio senatis nagrinėjamu atveju nebuvo praleista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Ieškovės ieškinys dėl 7 090,90 Eur priteisimo tenkintinas 29,44 procentais, priteisiant 2 897 Eur (2 347 Eur nuostolių atlyginimo + 550 Eur ginčo sureguliavimo ne teismo tvarka išlaidų), atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 29,44 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 70,56 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie byloje patirtas 1458 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (198 žyminio mokesčio ir 1 260 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžių metu). Atsakovas byloje patyrė 38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ sumokėjimo, įrodymų apie kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė ir jų priteisimo neprašė. Remiantis nustatyta Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų procentine iÅ¡raiÅ¡ka ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 429,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 26,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 1,86 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 347 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) dėl nukritusios kamino patirtų nuostolių atlyginimo, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų dėl ginčo sureguliavimo ne teismo tvarka ir 429,24 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,11 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 11 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok