112fc894-678a-4152-9baa-0ac89bd1da4c · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. II-1012-480/2010 4-62-3-00823-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 40.1., 39.2

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Mildai Bučnytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – LR Valstybinės darbo inspekcijos - atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R.

D. skundą dėl nutarimo panaikinimo, ir n u s t a t ė :

2010 m. spalio 7 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu Nr. ATPN938 R. D. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 41 str. 1 d.- 600 litų bauda. Administracinė nuobauda R. D. paskirta už tai, kad jis, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, UAB G4S Kauno regiono vadovas, patvirtino 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. darbo grafikus ir tuo neužtikrino, kad darbuotojams būtų garantuotas ne trumpesnis kaip vienuolikos valandų iš eilės kasdieninis nepertraukiamo poilsio laikas tarp pamainų. 2010 m. rugpjūčio mėn. J. J., D. J., D. V.,

V. Č., M. M., A. V. ir

kt. baigė darbą (pamainą) 22.00 val., o sekančią dieną darbą pradėjo 6.30 val. Esant tokiam darbo laiko režimui, buvo pažeista darbuotojo teisė turėti nepertraukiamą

11 val. trukmės kasdieninį paros poilsį.

Pareiškėjas R. D. skunde (b. l. 3-4) ir teismo posėdžio metu prašė nutarimą pakeisti ir sumažinti paskirtą nuobaudą bei paskirti įspėjimą. Pareiškėjas paaiškino, kad su paskirtos nuobaudos dydžiu nesutinka. UAB „G4S Lietuva" dirba Kauno regiono vadovo pareigose. Viena iš jo funkcijų yra darbo grafikų tvirtinimas. Bendrovės Kauno regiono kasos operacijų poskyryje tam tikriems darbuotojams nebuvo užtikrintas 11 valandų nepertraukiamo paros poilsio trukmė dėl įmonės veiklos specifikos. Kasos operacijų poskyrio darbuotojai darbą baigia vakare, tačiau pinigų perdavimas (kitam darbuotojui) yra galimas tik sekančią dieną, nes naujos pamainos darbuotojas turi perimti iš pirmesnės pamainos darbuotojo materialines vertybes (pinigus). Nesant tiesioginio materialiniu vertybių (pinigų) perdavimo, pinigų perdavimas taptų komplikuotas. Bendrovės pagrindinė veikla yra asmens ir turto apsauga bei pinigų inkasavimas. Kasos operacijų poskyrio darbas yra betarpiškai susijęs su materialinių vertybių (pinigų) skaičiavimu bei išsaugojimu ir ši pareigybė reikalauja būti ypatingai rūpestingu ir atidžių, todėl dėl darbo specifikos yra susidarę atvejų, kai darbuotojas turėdavo trumpesnį nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintą nepertraukiamą paros poilsio laiką. Pažeidimas po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo yra pašalintas, t.y. sudarant naujus darbo grafikus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsižvelgia į DK

160 straipsnio 1 dalies nuostatas. Savo nusižengimą pripažįsta, pažeidimą yra pašalinęs ir sudarinėjant bei tvirtinant naujus darbo grafikus nebepažeidinėja darbo įstatymų. Šiuo konkrečiu atveju Darbo kodekso pažeidimas buvo padarytas ne dėl neapdairumo, aplaidumo ar tyčios, bet dėl būtinumo. Šiai dienai yra pakeitę darbo funkcijų vykdymą iš techninės pusės ir darbuotojams suteikia 11 ir daugiau valandų nepertraukiamo paros poilsio. Nėra baustas, neturi ir neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už darbo įstatymų pažeidimus.

Teismo posėdžio metu (b.l. 34)

R. D. parodė, kad neginčija pažeidimo padarymo fakto, neprašo bylos tirti iš naujo, tačiau prašo švelninti paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad dirba įmonės Kauno regiono vadovu, ištaisė klaidą po pažeidimo, daugiau nepažeidžia įstatymo. Pažeidimą padarė dėl darbo specifikos, nes darbuotojas, kuris atsakingas už saugyklą, perveža pinigus į dieninę saugyklą, negali jų perduoti kitam asmeniui (jeigu, pavyzdžiui, dingtų 30 000 000 litų, žmogui iš savo pinigų reikėtų juos mokėti, dėl to pats žmogus ir priduoda pinigus). Nei vienas žmogus dėl to nesiskundė, yra 6 nelaimingi žmonės. Žmogus, kuris dirbo vakarinėje saugykloje, gaudavo papildomų pajamų - 500 Lt. Nurodė, jog šiuo metu įmonė įrengė papildomas technines priemones, pridėjo kamerų ir padarė taip, kad pažeidimų nebedarytų. Įmonėje dirba 600 žmonių. Nurodė, jog galima būtų situaciją išspręsti taip, kad būtų poilsio rėžimas išlaikytas. Nurodė, jog paskirta bauda jam turi nemažą įtaką, jis turi 2 sūnus studentus, tėvą pensininką, nedirbančią žmoną. Moka sūnui už mokslą. Nurodė, jog gauna 5000 Lt algą. Turi padėti tėvui, tetai, vaikams, turi daug išlaikytinių. Parodė, kad sumokės baudą be problemų, tačiau tai jam yra pažeminimas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusios institucijos – LR Valstybinės darbo inspekcijos - atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 41 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta sankcija - bauda nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidimo faktas įrodytas, jo kvalifikavimas nekelia abejonių.

R. D. pažeidimo fakto ir neginčija. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41 str. 1 d. , nuobauda paskirta numatytos sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose (600 Lt.).

R.

D. iš esmės skundu prašo teismo paskirti jam mažesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą.

Teismui skiriant mažesnę negu įstatyme numatyta

administracinė nuobauda, kyla pareiga vadovautis ATPK 301 straipsniu. ATPK 301 straipsnis įtvirtina mažesnės negu įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba

administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. (ATPK 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17 103/2007). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 301 straipsnį, nes šiuo straipsniu nustatyta, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visuma sudaro pagrindą taikyti 301 straipsnį (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-261-1105/2010). Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pirmą kartą padarė administracinį teisės pažeidimą, kad padarė šį pažeidimą dėl veiklos specifikos taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str.

Byloje nėra nustatytų R.

D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau nutarimą priėmusi institucija nustatė ir nutarime nurodė R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimą padarė dėl įmonės veiklos specifikos, anksčiau nėra

baustas už tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgiant į R. D. asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo

kriterijais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant R. D. mažiausią ATPK 41 str. 1 d. sankcijoje nustatytą nuobaudą - 500 Lt. baudą.

Konstitucinis teismas yra konstatavęs (2000-12-06 ir 2001-10-02 nutarimai), kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). LVAT administracinėje byloje Nr. 12-1118-05, pasisakė: „proporcingumo principas yra vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų, kurio būtina laikytis skiriant administracines nuobaudas bei taikant bet kokią prievartą". Šiuo atveju paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda sukeltų per sunkias, neproporcingas pasekmes.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, kurias patvirtina R. D. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo medžiaga, atsižvelgiant į R. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į R. D. asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti skiriant

R. D. mažiausią ATPK 41 str. 1 d. sankcijoje nustatytą nuobaudą - 500 Lt. baudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p. teisėja n u t a r i a :

2010 m. spalio 7 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą Nr. ATPN938, kuriuo R. D. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 41 str. 1 d. - 600 litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d. padarymą, pakeisti.

R. D. paskirti administracinę nuobaudą - 500 Lt. baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė