2021-05-26 Nr. AB-11404-3-61-3-01058-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-323-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01058-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai dėl veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus veiksmus, kuriais buvo vertinama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kaip 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) priežiūros institucijos, skundų nagrinėjimo veikla, neteisėtais. Pareiškėjas taip pat skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Seimo kontrolieriaus 2021 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-1555 pateiktos rekomendacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei vykdymą iki tol, kol bus išspręstas ginčas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Seimo kontrolierius, tirdamas T. L. skundus dėl Inspekcijos veiksmų, pažeidė BDAR 78 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTĮ) 31 straipsnyje nustatytą Inspekcijos veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarką, taip pat BDAR 52 straipsniu ir ADTĮ 8 straipsniu garantuojamą visišką nepriklausomumą, tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintą teisėtumo principą.

Inspekcija, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant minėtą ABTĮ nuostatą, kurioje pažymima, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis nereiškia, kad administracinis teismas negali vertinti jokių Seimo kontrolieriaus veiksmų teisėtumo, prašė įvertinti Seimo kontrolieriaus veiksmų teisėtumą, nagrinėjant T. L. skundus Seimo kontrolieriui dėl Inspekcijos veiksmų (neveikimo).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundą.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pažymėjęs, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių, o bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 18 straipsnyje – pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti, be kita ko, Seimo kontrolieriaus sprendimų.

Įvertinęs Inspekcijos skundo turinį, teismas darė išvadą, kad Inspekcija iš esmės ir ginčija Seimo kontrolieriaus 2021 m. kovo 3 d. pažymą Nr. 4D-2020/1-1555 (toliau – ir Pažyma Nr. 1) ir 2021 m. kovo 18 d. pažymą Nr. 4D-2021/1-340/3D-760 (toliau – ir Pažyma Nr. 2), kuriose ir buvo vertinama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kaip BDAR priežiūros institucijos, skundų nagrinėjimo veikla. Atsižvelgęs į nuodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog tokio pobūdžio reikalavimai, nukreipti Seimo kontrolieriaus atžvilgiu, administracinio teismo kompetencijai nepriskirtini. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje pateiktu skundo turinio vertinimu, akcentuoja, kad administraciniai teismai, pasisakydami dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies, yra pažymėję, kad ši nuostata nereiškia, kad administracinis teismas negali vertinti jokių Seimo kontrolieriaus (Seimo kontrolierių įstaigos) veiksmų (neveikimo, vilkinimo atlikti veiksmus) teisėtumo, kadangi, pavyzdžiui, administracinio teismo kompetencija spręsti žalos atlyginimo priteisimo klausimą šiuo aspektu nėra apribota (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-579-415/2020, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-552/2016 ir kt.). Nors skundai dėl Seimo kontrolieriaus sprendimų nenagrinėtini administraciniuose teismuose, tačiau Seimo kontrolieriaus neteisėti veiksmai gali būti skundžiami ir yra nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Inspekcijos nuomone, aptariamu atveju lemiamą reikšmę turi momentas, kada Inspekcija sužinojo apie galbūt neteisėtus Seimo kontrolieriaus veiksmus – toks momentas yra Seimo kontrolieriaus Pažymos Nr. 1 ir Pažymos Nr. 2 gavimas. Tik gavusi Pažymą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 2 (pastaroji priimta Seimo kontrolieriui apskritai prieš tai nesikreipus į Inspekciją), Inspekcija galėjo įvertinti, ar Seimo kontrolierius Inspekcijos atžvilgiu ėmėsi neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismo pateiktas skundo turinio aiškinimas reiškia, kad skųsdama Seimo kontrolieriaus veiksmus, apie kuriuos sužinojo gavusi Pažymą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 2, Inspekcija negali remtis jose pateiktais argumentais, nes tai reikštų, kad skundžiami ne Seimo kontrolieriaus veiksmai, bet jo sprendimai, kurie administraciniuose teismuose nenagrinėtini. Tik remiantis Pažymoje Nr. 1 ir Pažymoje Nr. 2 nurodytomis aplinkybėmis galima įvertinti, ar Seimo kontrolierius veikė teisėtai, vertindamas Inspekcijos skundų nagrinėjimo veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Inspekcija pateikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neskundė Seimo kontrolieriaus sprendimų, bet skundė jo veiksmus vertinant Inspekcijos skundų nagrinėjimo veiklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Įvertinęs Inspekcijos skundo turinį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ginčija Seimo Kontrolieriaus sprendimus (Pažymą Nr. 1 ir Pažymą Nr. 2), o tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Inspekcija atskirajame skunde su šia teismo išvada nesutinka ir tvirtina, kad ji siekia apskųsti ne Seimo kontrolieriaus sprendimus, tačiau galbūt neteisėtus veiksmus, vertinant Inspekcijos veiklą, nagrinėjant asmenų skundus.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Inspekcija skunde prašė pripažinti Seimo kontrolieriaus veiksmus, kuriais buvo vertinamas Inspekcijos, kaip BDAR priežiūros institucijos, skundų nagrinėjimo veikla, neteisėtais. Inspekcija pabrėždama, jog neginčija Seimo kontrolieriaus sprendimų, nurodė, kad Seimo kontrolierius, konstatuodamas, kad Inspekcija T. L. skundus nagrinėjo nesilaikydama ADTĮ nustatytos tvarkos ir terminų, kas nesuderinama su atsakingo valdymo ir gero administravimo principais, nesilaikė BDAR 52 ir 78 straipsnių nuostatų, ADTĮ 8 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 5 dalies reikalavimų, užtikrinančių visišką Inspekcijos nepriklausomumą ir nustatančių Inspekcijos veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarką. Iš Inspekcijos skundo seka, kad ji taip pat nesutiko su Pažymoje Nr. 1 suformuluota rekomendacija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, keliamo ginčo pobūdį, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija kelia ginčą dėl Seimo kontrolieriaus surašytų pažymų, t. y. Seimo kontrolieriaus sprendimų, o vien aplinkybė, kad skunde tiesiogiai neformuluoja reikalavimo jas panaikinti, šios išvados nekeičia, kadangi Inspekcija skundžia Seimo kontrolieriaus veiksmus, susijusius su galutinio sprendimo priėmimu, t. y. kvestionuoja patį Seimo kontrolieriaus tyrimą.

Inspekcija ir skunde, ir atskirajame skunde nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-579-415/2020, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-552/2016, 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1430/2014), kurioje išaiškinta, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis nereiškia, kad administracinis teismas negali vertinti jokių Seimo kontrolieriaus (Seimo kontrolierių įstaigos) veiksmų (neveikimo, vilkinimo atlikti veiksmus) teisėtumo, kadangi, pavyzdžiui, administracinio teismo kompetencija spręsti žalos atlyginimo priteisimo klausimą šiuo aspektu nėra apribota. Tačiau nagrinėjamu atveju nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vadovautis nėra pagrindo, kadangi Inspekcijos nurodytose bylose (administracinėse bylose Nr. AS-812-552/2016, Nr. A143-1430/2014) ginčas buvo kilęs dėl Seimo kontrolierių įstaigos neveikimu galbūt padarytos neturinės žalos atlyginimo (aptariamose administracinėse bylose pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, galbūt padarytos Seimo kontrolierių įstaigos neveikimu, atlyginimo). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-579-415/2020, be kita ko, išaiškinta, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme expressis verbis (liet. k., aiškiais žodžiais) apribota administracinio teismo kompetencija vertinti Seimo kontrolieriaus sprendimų, įskaitant sprendimus atsisakyti nagrinėti skundą, teisėtumą ir pagrįstumą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, konstatuodamas, jog pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė