2024-12-04 Nr. AB-17794-3-61-3-03928-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2488-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03928-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163475 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. kovo 30 d. pateikė prašymą pakeisti darbdavį, tačiau atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi trimis pagrindais: duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis. 2024 m. liepos 10 d. „Migris“ informacinėje sistemoje pareiškėjas gavo pranešimą, kad dėl jo priimtas byloje skundžiamas Sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvą bei perspėjimo įvedimo į SIS sistemą iki 2027 m. liepos 9 d., t. y. trims metams. Pareiškėjas nurodė, kad šie draudimai pritaikyti formaliai, neįvertinus jų proporcingumo, adekvatumo ir tikslingumo, neatsižvelgiant į pareiškėjo situaciją, taip pat nepaisant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

2.2. Pareiškėjas pabrėžė, kad nenustatyta, jog jis keltų grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar valstybės saugumui. Be to, atsakovas nenurodė, kodėl draudimo įvedimas į SIS sistemą yra būtina bei proporcinga priemonė šiuo atveju. Nepaaiškinta, kodėl pareiškėjas galėtų kelti pavojų Šengeno zonai, nepateikta motyvų, kodėl ši priemonė reikalinga, o tai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savaime sudaro pagrindą naikinti Sprendimą.

2.3. Nebuvo atsižvelgta bei vertinama individuali pareiškėjo situacija – (duomenys neskelbtini) gyvena jo šeima – sutuoktinė ir du vaikai. Įvedus perspėjimą į SIS, pareiškėjui užkertamas kelias matytis su šeima, o tai laikoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimu. Pareiškėjui ir jo šeimai yra nesaugu grįžti į kilmės valstybę dėl joje vykstančio karo, todėl pareiškėjas neturi jokių galimybių susijungti ar net pasimatyti su šeima.

2.4. Draudimas atvykti į Lietuvą taip pat pritaikytas nepagrįstai ir formaliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, nevertinant individualios pareiškėjo situacijos. Be to, minėtoje nenustatyta, kad draudimas taikytinas automatiškai. Nurodytas draudimas netinkamai motyvuotas, nenurodyti vertinimo kriterijai bei nenustatytos aplinkybės, sudarančios draudimo taikymo tikslingumą.

2.5. Pareiškėjas yra susijęs su Lietuva būtent dėl dalyvavimo darbo rinkoje, jis nuo 2018 metų dirbo ir siekė toliau dirbti Lietuvoje, tačiau jam nebuvo leista. Netekęs darbo pareiškėjas turės grįžti į kilmės valstybę, kur yra nesaugu, o savo darbo uždarbį jis siunčia šeimai.

2.6. Tiek patys draudimai, tiek jų terminai pritaikyti formaliai, nevertinant pareiškėjo individualios situacijos, nemotyvuotai ir yra neproporcingi. Nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnis.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neginčijo, o byloje skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu.

4.2. Sprendimas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi priimtas ne automatiškai, o įvertinus individualias aplinkybes: kad yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi; kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; su juo darbo sutartis nutraukta; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Darytina išvada, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Todėl Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

4.3. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką institutas yra specifinis, jam taikomos specialios teisės normos. Įstatymų leidėjas numatė aplinkybę, kad gali susidaryti individualios aplinkybės, dėl kurių atsirasti būtinybė išbraukti užsienietį iš sąrašo užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, dėl to užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš sąrašo ar Šengeno informacinės sistemos. Sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant konkretiems pagrindams.

4.4. Argumentai, kad pareiškėją su Lietuva sieja darbiniai ryšiai, o darbo užmokestį jis siunčia šeimai, vertintini kritiškai, nes pareiškėjas Lietuvoje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. ir tik vieną mėnesį jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas tarpininkavimo rašte. 2023 m. birželio ir lapkričio mėn. (2 mėn.) jam buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA), o nuo 2023 m. liepos iki spalio (4 mėn.) – darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas.

4.5. Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas. Vertinant maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), tai, kad pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, kad pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

6.1. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 24S107979 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nustatęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis. Šiame sprendime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu) darbui uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. kovo 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė). 2023 m. balandžio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą leisti pakeisti užsieniečiui darbdavį, 2023 m. gegužės 10 d. asmuo buvo įdarbintas Bendrovėje. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad užsienietis Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. (6 mėn.) ir tik vieną mėnesį jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas Bendrovės tarpininkavimo rašte. Nustatyta, kad 2023 m. birželio ir lapkričio mėn. (2 mėn.) užsieniečiui buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, o 2023 m. liepos–spalio (4 mėn.) – darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, t. y. nurodytu laikotarpiu užsienietis Bendrovėje faktiškai nedirbo. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte. Teismo teigimu, nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs aptariamą Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą.

6.2. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. liepos 10 d. priėmė byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, taip pat į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus. Sprendime, įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padaryta išvada, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo buvo pateikti SIS.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), SIS reglamentu, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ).

8. Teismas, pakartojęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodė, kad, kadangi Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turėjo teisę taip pat uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatant laikotarpį, kuriam užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvą, taikomos Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pareiškėjui išduotas leidimas panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, kuriame įtvirtinta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 2 arba 8 p.), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Toks laikotarpis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, negali būti laikomas neproporcingu.

9. Teismas, įvertinęs SIS reglamento reguliavimą, nurodė, kad sprendimas įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi priimtas ne automatiškai, o įvertinus individualias aplinkybes. Buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi; duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; su juo darbo sutartis buvo nutraukta; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl egzistuoja pagrindas išvadai, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

10. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei aktualus teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo abejoti atsakovo priimto sprendimo įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos teisėtumu bei pagrįstumu. Teismo vertinimu, nustatytas draudimo terminas – 36 mėnesiai (3 m.), yra proporcingas ir adekvatus, pareiškėjo teisių nevaržo labiau, nei būtina siekiamam tikslui pasiekti. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose.

11. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į jo šeimines aplinkybes, užkertant jam kelią matytis su šeima. Teismas nurodė, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai pats nėra įvykdęs Įstatymo reikalavimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Teismas pažymėjo, kad tik aktyvūs pareiškėjo veiksmai siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią darbovietėje ar kitoje aplinkoje, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai taikant proporcingumo principą.

12. Pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą, o tai lėmė atitinkamų ribojimų taikymą, kurie, teismo vertinimu, yra proporcingi siekiamam tikslui užkardyti pažeidimus, susijusius su migracijos teisinio reglamentavimo pažeidimais. Kita vertus, teismo teigimu, pareiškėjas gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą sąrašo ar Šengeno informacinės sistemos. Taigi, sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant konkretiems pagrindams.

13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, likusius ginčo šalių argumentus teismas laikė neaktualiais, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad draudimo atvykti į Lietuvos valstybę nustatymas sudaro pagrindą perspėjimo įvedimui į SIS sistemą, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (be kita ko, 2024 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino: 1) ar pareiškėjo individualus atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms; 2) ar taikoma priemonė yra proporcinga; 3) ar dėl pareiškėjo buvo priimtas sprendimas dėl pripažinimo jį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje (nebuvo).

15.2. Liko neįvertintos pareiškėjo nurodytos šeiminės aplinkybės – (duomenys neskelbtini) gyvena jo šeima – sutuoktinė ir du vaikai. Taip pat pareiškėjo sutuoktinei nustatyta vaiko iš kilmės šalies globa. Pareiškėją grąžinus į kilmės valstybę, jis negalės matytis su šeima, nes jiems nustatyta laikinoji apsauga nuo grįžimo į kilmės valstybę. Tokiu būdu pareiškėjui neribotam laikui atimama galimybė pasimatyti su šeima (nėra galimybės susitikti nei Šengeno zonoje, nei kilmės valstybėje). Sprendimas yra ne tik neteisėtas ir neproporcingas, bet ir pažeidžia EŽTK 8 straipsnį.

15.3. Pirmosios instancijos teismas išplėtė Sprendimo motyvaciją ir nurodė, kad pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Tačiau tai laikytina tik hipotezėmis bei deklaratyviais teiginiais, nepagrįstomis prielaidomis. Be to, nepateiktas vertinimas, kuo pasireiškia pareiškėjo atvejo rimtumas, adekvatumas bei svarbumas, nevertinamas draudimų proporcingumas.

15.4. Pareiškėjas nesutinka, kad draudimas atvykti į Lietuvą taikomas kiekvienu atveju, formaliai nustačius pažeidimus – pats atsakovas išskyrė aplinkybes, į kurias jis privalo papildomai atsižvelgti bei kurias turi vertinti, priimdamas sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą taikymo. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytos aplinkybės. Be to, Įstatyme nustatyta tik galimybė taikyti draudimą užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas yra susijęs su Lietuva būtent dėl jo dalyvavimo darbo rinkoje. Netekęs darbo jis turės grįžti į kilmės valstybę, kur yra nesaugu, o savo darbo uždarbį jis siunčia šeimai. Šios aplinkybės liko neįvertintos.

15.5. Tiek pats draudimas, tiek ir jo terminas (3 m.) pritaikytas formaliai, nevertinant jo individualios situacijos. Net ir pripažinus, kad draudimas atvykti į Lietuvą pritaikytas pareiškėjui pagrįstai, jo terminas yra akivaizdžiai neproporcingas bei neprotingas, todėl draudimas naikintinas.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

17. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi pagrįstu Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu, kuriame ir buvo nustatytos ginčui aktualios aplinkybės.

17.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 nurodytos ir šios bylos aplinkybės nėra analogiškos.

17.3. Sprendime pateikti motyvai, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Pareiškėjui nebuvo išduota nacionalinė viza, jam nuo 2016 m. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. (6 mėn.), tačiau jam nebuvo mokamas sulygtas atlyginimas, apie minėtas aplinkybes pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento, su juo buvo nutraukta darbo sutartis, jį su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominiai ryšiai. Be to, 2024 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 24S107979 priimtas dėl to, kad užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi ir tuo pagrindu, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, jog asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. (3 m.); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.), teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pabrėžė, kad atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, be kita ko, pripažinęs, jog pareiškėjas, siekdamas gauti minėtą leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; bei kad su juo buvo nutraukta darbo sutartis. Pareiškėjas šio sprendimo, kuris ir sudarė pagrindą byloje ginčijamam Sprendimui priimti, neskundė.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių pareiškėjo argumentų, o nustatyti draudimai yra neproporcingi, pareiškėjui yra atimama teisė matytis su šeimos nariais.

21. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus, atsakovas 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė nuomonę dėl jų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinė je byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija pareiškėjo papildomų paaiškinimų ir atsakovo nuomonės dėl jų neprijungia prie bylos, nes nenustatė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 24S107979 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (kuris buvo išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu), konstatavęs, kad : 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis. Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs šį sprendimą. Atsižvelgdamas į minėtą sprendimą ir jame nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną 3 m. nuo sprendimo priėmimo dienos.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

25. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

27. Taip pat paminėtina, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.).

28. Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

29. Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 24S107979, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjui nebuvo mokamas įmonės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti atlyginimas, o konkrečiais laikotarpiais pareiškėjo darbo užmokestis nesiekė minimalios mėnesinės algos, vėliau su juo darbo sutartis buvo nutraukta. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi 2024 m. balandžio 25 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

30. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių (užsieniečiui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas atlyginimas, konkrečiais laikotarpiais mokėta alga nesiekė minimalios vidutinės, o vėliau su juo darbo sutartis buvo nutraukta) neseka, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, priimtas sprendimas užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas, todėl skundžiama Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikinama.

31. Vertinant Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

32. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Šių argumentų kontekste akcentuotina, kad Sprendime taip pat nebuvo įvertintos pareiškėjo nurodytos šeiminės aplinkybės (dėl jo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų, su kuriais galimybė pasimatyti pareiškėjui būtų atimta, uždraudus atvykti į Šengeno zoną).

36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, todėl jis neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, Kriterijų vertinimo tvarkos ir yra naikintinas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

37. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

38. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40. Pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teisme prašė iš atsakovo priteisti 800 Eur. Šias išlaidas patvirtina 2024 m. liepos 16 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 400 Eur, tą patvirtina Grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo ir apeliacinio skundo parengimą (1 200 Eur) neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad gali būti priteisiama.

41. Prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskirtinas žyminis mokestis. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 22,50 Eur, už apeliacinį skundą – 11,25 Eur. Todėl ši suma (33,75 Eur) taip pat priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

42. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašė atlyginti patirtas išlaidas už dokumentų vertimus. Iš byloje pateiktų įrodymų vertimų matyti, kad juos (vertimus) atliko UAB „Kalbos kodas“, įrodymai yra susiję su byloje keltais klausimais, todėl prašoma 66,55 Eur suma už vertimus yra pagrįsta, proporcinga ir gali būti priteista iš atsakovo.

43. Taigi, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 1 300,3 Eur suma (800+400+33,75+66,55) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163475.

Priteisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 300,3 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 3 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis