112bf294-de48-44e7-aedc-dcab27fa66c5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                             Baudžiamoji byla

Nr.1A-466-462/2010

Teisėjas

Aurelija Sadauskaitė                                  Procesinio

sprendimo kategorija: 1.1.5.2.; 1.1.4.5.1.;

                                   (S)

1.2.4.8.3.; 1.2.26.1.; 2.1.2.2.                                                                             Â

Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Aurelijai UrbÅ¡aitytei, dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei, gynėjams advokatams Danguolei Žilinskienei, Rimvydui Kairiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų

E. P. ir S. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. areÅ¡tu 30 parų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per šį laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. areÅ¡tu 30 parų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

E. P. ir S. P. nuteisti už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui:

jie 2009 m. gegužės 13 d., apie 10.35 val., veikdami bendrininkų grupe, matant aplinkiniams, viešoje vietoje, „Sendvario“ pagrindinės mokyklos, esančios Tilžės g. 39, Klaipėdoje, ketvirto aukšto koridoriuje, priėjo prie mažamečio T. K., gimusio 1996 m. sausio 22 d., kuriam S. P. sugriebė už rūbų ties krūtine ir,

prirėmęs prie sienos, grasino sumuÅ¡ti, jei T. K. dar užgaulios E. P. dukrÄ L. L.. Po to S. P. smogė mažamečiam T. K. kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onÄ bei spaudė

pirÅ¡tais nosį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ T. K.. S. P. paleidus T. K., E. P. delnu smogė T. K. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , sukeldama

mažamečiam T. K. fizinį skausmÄ . Tokiu bÅ«du E. P. ir

S. P., veikdami bendrininkų grupe, sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Apeliaciniame skunde nuteistasis

S. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, kadangi teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skundžiamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.2 p. bei 3.1.10 p. reikalavimų. Å io nutarimo 3.1.2 p. apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas turi tiksliai nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, aplinkybes, apibÅ«dinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingus faktus ir aplinkybes. Tačiau teismas, nuosprendyje dar tik pradėdamas raÅ¡yti nustatomÄ jÄ jo dalį, abstrakčiai ir nemotyvuotai konstatuoja, kad jis ir E. P., veikdami bendrininkų grupe, sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei apkaltinamojo teismo nuosprendžio nustatomojoje, nei motyvuojamojoje dalyse nėra nurodyti motyvai, kuo remdamasis teismas nuosprendyje nustato jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikimÄ bendrininkų grupe. Apie bendrininkavimÄ nei jam pareikÅ¡tame įtarime, nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje neužsimenama. Nors minėto LAT senato nutarimo 3.1.10 p. nurodoma, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai privalo bÅ«ti iÅ¡dėstyti ir dėl bendrininkavimo formos, ir bendrininkų rÅ«Å¡ies. Nuteistasis S. P. teigia, kad su E. P. į mokyklÄ Ä—jo iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokios priežasties mokykloje yra muÅ¡ama L. L., o ne daryti nusikalstamos veikos.

Nuteistasis S. P. pažymi, kad teismo nuosprendis prieštarauja LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 1.1 p. reikalavimams, nes apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo yra pagrįstos išsamiais ir nešališkais ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nurodo, kad teismas spręsdamas veikų kvalifikavimo klausimus išsamių motyvų nenurodė, tokiu būdu akivaizdžiai nepaisė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. l d. 2 ir 3 p. reikalavimų. Skundžiamajame nuosprendyje teismo išvados nepagrįstai grindžiamos tik faktų tam tikru išdėstymu, visiškai neįvertinant faktų kilimo priežasties, t. y., pačių faktų turinio ir įvykio esmės.

Apeliantas teigia, kad nei jis, nei E. P. nukentėjusiojo

T. K. nemušė. T. K. dėl sužalojimų į

gydytojus ir teismo ekspertus nesikreipė, o teismas rėmėsi tik T. K. parodymais, kad jam skaudėjo. Šio

įvykio esmė apylinkės teismo nuosprendyje aptarta tik tam tikru aspektu, konstatuojant kai kuriuos faktus, visiškai nevertinant jo veiksmų esmės, tų veiksmų pobūdžio pavojingumo laipsnio, taip pat kilusių padarinių. Nebuvo atsižvelgta

į tam tikrų veiksmų atlikimui darančias įtakÄ priežastis. Teigia, kad T. K. sulaikė dėl to,

jog norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jis terorizuoja L. L.. Jo veiksmai nebuvo susiję su apibrėžta tyčia padaryti nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos padaryti nesiekė, o siekė tik sulaikyti asmenį, sužalojusį L. L., bei teisingai iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , tai yra iÅ¡siaiÅ¡kinti terorizavimo ir muÅ¡imo priežastis bei apie tai informuoti T.

K. tėvus. Nuteistasis S.

P. pabrėžia, kad teismas nuosprendyje klaidingai asmens sulaikymÄ tapatina su fiziniu veiksmu. Asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , sulaikymas yra tokia situacija, kai vejantis, stabdant, neleidžiant iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Žalos nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padarymas, kai nevirÅ¡ijamos sulaikymui bÅ«tinos priemonės, laikomas socialiai vertingu elgesiu ir vertinamas kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Be to, pagal Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinÄ tokiu atveju gali bÅ«ti sulaikomas bet kuris nusikalstamÄ veikÄ padaręs arba įtariamas jos padarymu asmuo, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Be to, sulaikantysis turi bÅ«ti įsitikinęs, kad asmuo, kurį jis sulaiko, yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Apeliantas teigia, kad T. K. sulaikė teisėtai, nes jis sužalojo L. L., sulaikymo metu jokia žala jam padaryta nebuvo. Tai turi bÅ«ti vertintina kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kadangi asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , sulaikymas yra kiekvieno asmens teisė.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nebuvo laikomasi principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 5 d. Dėl terorizavimo pablogėjo L. L. sveikata, ji mÄ stė apie savižudybę. Tai žinojo mokykla, policija ir prokuratÅ«ra, tačiau niekas terorizavimui neužkirto kelio, o T. K. tėvams dėl blogo sÅ«naus auklėjimo nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji E. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti, kadangi teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistoji E. P. apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius motyvus kaip ir nuteistasis S. P..

Nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų E.

P. ir S. P. kaltės. Jų įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistųjų E. P. ir S. P. apeliacinių skundų argumentus, kuriuose jie nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nebuvo laikomasi teisės į tinkamÄ teisinį procesÄ principo. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nenustatytas nuteistųjų E. P. ir S. P. apeliaciniame skunde nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 5 d. (teisės į tinkamÄ teisinį procesÄ principas) pažeidimas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji E. P. ir

S. P. neturėjo atstovo advokato, kuris padėtų įgyvendinti jų teises ikiteisminio tyrimo ir teismo metu. Tai įrodo, kad nuteistieji, naudodamasis savo teise į gynybÄ , galėjo aktyviai dalyvauti procese, teikti ikiteisminio tyrimo ir teismo metu įrodymus ir

prašymus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad nuteistieji E. P. ir S. P. turėjo teisę

skųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 ir 63 str. nustatyta tvarka. Apeliantai tokia teise nepasinaudojo, todėl teigti, jog buvo pažeista jų teisė tinkamÄ teisinį procesÄ , negalima.

Vien tai, kad nuteistieji E. P. ir

S. P. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus.

Nors nuteistieji E. P. ir S. P. neneigia, kad nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje buvo „Sendvario“ pagrindinėje mokykloje priėję prie mažamečio T. K. ir

tvirtina, jog siekė tik sulaikyti asmenį sužalojusį L. L. bei išsiaiškinti kodėl T. K. skriaudžia L. L.. Apeliantai

neigia, jog įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam T. K., tačiau Å¡is nuteistųjų E. P. ir

S. P. neigimas bylos įrodymais visiškai paneigtas. Apeliantų

E. P. ir S. P. kaltę dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarymo ir fizinio skausmo sukėlimo įrodo nukentėjusiųjų T. K., E. K., liudytojų L. R., L. K., J. K., E. Č., E. G. parodymai, liudytojos K. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo mažamečio T. K., nukentėjusiosios E. K. parodymais, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodant įvykio veiksmų chronologijÄ nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir detalÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, tai atitinka faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusiojo T. K. parodymai apie tai, kad po smÅ«gių sudavimo jam skaudėjo nesiskiria ir yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nukentėjusysis T. K. jau pirmojo nepilnamečio liudytojo apklausos 2009-05-25 metu parodė, kad „mėlynių po vyriÅ¡kio ir moters smÅ«gių neliko, tačiau man skaudėjo tiek sudaužtas Å¡onas, tiek po moters smÅ«gio į žandÄ â€œ. Å iuos T.

K. ikiteisminio tyrimo parodymus patvirtino nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo ir teismo metu. Savo parodymus nukentėjusysis T. K. taip pat patvirtino teismo teisiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai pasirėmė nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiųjų T. K., E. K., liudytojų L. R., L. K., J. K., E. Č., E. G. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo ir kuriuos visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistųjų E.

P. ir S. P. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jie nurodo, kad nesiekė padaryti nusikalstamos veikos, o siekė tik sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ , todėl tai yra jų baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 str. 1 d. asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Tam, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 str. 1 d. nurodytos žalos padarymas sulaikomam asmeniui neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, jis turi atitikti ir sÄ lygas, apibÅ«dinančias sulaikomo asmens elgesį, veiksmus, apie kuriuos taip pat nurodyta minėtoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normoje. Taigi teisėtas sulaikymo pagrindas – nusikalstamos veikos padarymas. Be to, toks asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , aktyviai bando iÅ¡vengti sulaikymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis T.

K. bÅ«tų padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir aktyviai bÅ«tų bandęs iÅ¡vengti sulaikymo. Ä®vykis vyko

Sendvario“ pagrindinėje mokykloje, todėl nuteistieji E. P. ir S. P., norėdami išaiškinti T. K. neskriausti jų dukros, galėjo

pasirinkti kitus būdus: perduoti nepilnametį T. K. S.“ pagrindinės mokyklos direktoriui ar pedagogams, auklėtojai ir panašiai. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam nepilnamečiui T. K. padaryta

žala neproporcinga jo veiksmų pobÅ«džiui, nuteistiesiems E. P. ir S. P. nereikėjo panaudoti fizinę prievartÄ ,

sukėlusiÄ fizinį skausmÄ mažamečiui. Žalos padarymas nepilnamečiui T. K. negali bÅ«ti

vertinamas kaip aplinkybė, Å¡alinanti nuteistųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios

instancijos teismo iÅ¡vados grindžiamos tik faktų tam tikru iÅ¡dėstymu, neįvertinant faktų kilimo priežasties, kolegija pripažįsta nepagrįstu, byloje esantys įrodymai patvirtina bÅ«tent tokį įvykio mechanizmÄ , kurį skundžiamame nuosprendyje nustatė apylinkės teismas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. įtvirtintos nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė nereikalauja kÅ«no sužalojimo padarinių, atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. kilti pakanka nustatyti sumuÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ â€“ fizinį ar mechaninį poveikį žmogaus kÅ«nui, sukėlusį fizinį skausmÄ , bet nepalikusį ant jo kÅ«no pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡siaiÅ¡kinęs ir nustatęs faktines įvykio aplinkybes, kvalifikuodamas nuteistųjų E. P. ir S. P. veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir fizinio skausmo sukėlimÄ

mažamečiui, baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.

Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų E. P. ir S. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jie nusikaltimÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismų iÅ¡vados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi bÅ«ti pagrįstos patikimais, neprieÅ¡taringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais

įrodymais. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad nuteistieji E. P. ir S. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė

veikdami bendrininkų grupe, kadangi abu atliko bendravykdytojų vaidmenį. Iš E. P. ir S. P. parodymų matyti,

kad jie kartu nusprendė važiuoti į mokyklÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl T. K. užgaulioja L. L.. Toks sumanymas jiems kilo po L. L. skambučio.

Bendras apeliantų E. P. ir

S. P. dalyvavimas realizuojant inkriminuotų nusikaltimų objektyviosios pusės požymius yra patvirtintas ir skundžiamajame nuosprendyje.

Tenkinti apeliacinį skundÄ juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

nuteistųjų E.

P. ir S. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Remigijus

Preikšaitis

Teisėjai

                                                                                  Violeta

Miliuvienė                                       Â

Dalius Jocys