AS-520-648-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-648/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00791-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo, įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – O. D. N., A. S., V. M., G. P.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėja, prokurorė) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 507 (toliau – ir Sprendimas) ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 02-05-12360 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S. į 0,1950 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0975 ha dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūros atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog 1992 m. sausio 17 d. O. D. N. pateikė Kauno apskrities Kauno rajono žemėtvarkos skyriui (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Negavusi atsakymo 2012 m. birželio 4 d. O. D. N. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui pakartotinį prašymą, į kurį 2012 m. birželio 22 d. gavusi atsakymą, sužinojo, jog valstybės tarnautojai, atsakingi už nuosavybės teisių atkūrimą, 20 metų nenagrinėjo jos prašymo ir nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu. Be to, per tą laikotarpį nuosavybės teisės į A. K. nuosavybės teise valdytą žemę buvo atkurtos kitai paveldėtojai – A. S.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės prašymą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, jog teismų praktikoje viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (ABTĮ 13, 20 straipsniai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009, 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1504/2010). Viešojo intereso buvimo faktą teismas kiekvieną kartą turi nustatinėti ad hoc, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Nustatė, jog pareiškėja šioje administracinėje byloje viešojo intereso buvimą sieja su galimai pažeistais teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, reikalavimais. Nurodė, jog prašyme pareiškėja teigė, kad nuosavybės teisės į A. K. valdytą 1000 kv. m žemę buvo atkurtos pažeidžiant aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatas, todėl tik panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės A. S. į visą A. K. valdytą žemės sklypą, galės būti atkuriamos nuosavybės teisės O. D. N. ir A. S. po ½ A. K. valdytos žemės. Teismas sprendė, kad pagal pateikiamą ginčo faktinės situacijos apibūdinimą byloje ginčijamų atsakovo sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimu konkrečiai yra siekiama tik užtikrinti nuosavybės teisių atkūrimą privačiam asmeniui O. D. N.

Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra vertingas rekreaciniu, paveldosauginiu ar kultūriniu požiūriu, kad yra saugomos teritorijos ribose. Nustatė, jog ginčo žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims. Nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu padarytos klaidos, trūkumai, neišeinantys už keleto asmenų interesų ribų bei lėmę nepagrįstus viešojo administravimo subjektų sprendimus, šalintini kitais įstatymų numatytais būdais. Pažymėjo, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė konkrečių duomenų ir neįvardijo jokių objektyvių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima objektyviai pripažinti konkrečių reikšmingų, vertingų visuomenės arba jos dalies vertybių, valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų teisių, saugomų bei ginamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pažeidimo faktą ir tuo pačiu konstatuoti viešojo intereso buvimo faktą, neapibrėžė, koks visuotinai svarbus tikslas bus pasiektas bei kokias realias teisines pasekmes sukels ginčijamų aktų panaikinimas viešajam interesui ginti, kokią įtaką teismo sprendimas turės asmenims, nesantiems šios administracinės bylos proceso šalimis. Konstatavo, jog pareiškėjos prašymas iš esmės yra grindžiamas ne viešojo intereso, o privataus O. D. N. intereso gynimu.

Darė išvadą, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju teismui paduotu prašymu viešojo intereso negina ir tokiu būdu šis jos prašymas nepatenka į ABTĮ 56 straipsnyje bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytų prokuroro kreipimųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo kategoriją. Konstatavo, kad pareiškėja šiuo atveju neturi teisės kreiptis į teismą, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-185/2010; 2012 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1536/12 ir t. t.).

III. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį išsprendžiant klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, netinkamai išaiškino ir pritaikė ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnį. Remiasi ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. leipos 25 d. nutartimi A146-335/2008.

Nurodo, kad įstatyme nepateikta viešojo intereso, kai jį gindamas įstoja į bylą prokuroras, samprata ir kad tai reiškia, jog prokuroras sprendžia, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti bylą. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-242/2006, 2007 m. liepos 23 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-310/2007 ir kt. laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų yra viešasis interesas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-194/2006 nurodyta, kad dažnai yra situacijų, kai neteisėtas valstybės institucijos aktas pažeidžia kartu ir viešąjį, ir privatųjį interesus, dėl to prokuroras, nustatęs tokį faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo reaguoti įstatyme nustatytomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-141/2010).

Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens interesai ir pažeistos nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančios teisės normos, t. y. prašymas pareikštas ginant viešąjį interesą.

Nurodo, kad tuo atveju, kai administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimu apginami konkrečių fizinių asmenų interesai, savaime nesuponuoja išvados, jog ginamas privatus, bet ne viešasis interesas (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-853/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje A438-394/2010).

Pabrėžia, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Teigia, jog susiklosčius tokiai situacijai, kai pareigą ginti viešąjį interesą netinkamai įgyvendina kitos institucijos (arba šios pareigos negali įvykdyti dėl to, kad įstatymai nesuteikia tokios teisės), turėjusios tai daryti pagal įstatymą, prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą (2008 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1622/2008).

Nurodo, jog tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnes galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami gintinais viešojo intereso objektais (2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008, 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-768/2007, 2005 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-284/2005).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, nustatančiame prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju teismui paduotu prašymu viešojo intereso negina ir tokiu būdu šis jos prašymas nepatenka į ABTĮ 56 straipsnyje bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytų prokuroro kreipimųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo kategoriją.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti, motyvuodamas tik tuo pagrindu, jog pareiškėja negina viešojo intereso, teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą, pasisako tik šiose pareiškėjos prašymo priėmimo klausimo nagrinėjimo ribose.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004), jog tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Taip pat teismas yra konstatavęs (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–853/2010), jog nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų pusiausvyros, kitaip tariant, toks procesas tam tikrais atvejais yra susijęs su visuomenės interesu. Be to, tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimas, atsižvelgiant į šio instituto svarbą, specifiką bei ypatingas jo susiformavimo aplinkybes lemia ir tokio instituto svarbą. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525–853/2010 teismas pažymėjo, jog išvada, kad panašaus pobūdžio su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiose bylose yra visuomenės interesas, o prokuroras į teismą tinkamai kreipiasi gindamas būtent viešąjį interesą, iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A438-394/2010).

Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs nuosavybės teisių atkūrimo proceso visuomeninę reikšmę. Pavyzdžiui, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007 teismas konstatavo, jog „įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, lyg iš anksto numato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu. Jau 2003 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2003, kasacinis teismas pripažino, kad Žemės reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai. Tie patys reikalavimai keliami ir nuosavybės teisių grąžinimo procesui, kuris yra neatskiriama žemės reformos dalis. Įgyvendinant viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia nuosavybes teises atkurianti valstybės institucija. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti šios institucijos sprendimą, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje šią instituciją prokuroras prašė teismo patraukti atsakovu. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes.“

Pažymėtina, jog ir nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja savo prašymą grindė aplinkybėmis, jog šiuo atveju atkuriant nuosavybės teises į žemę buvo pažeisti teisės aktai (O. D. N. 1992 m. sausio 17 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į A. K. žemę nebuvo laiku išnagrinėtas) ir kartu tuo buvo pažeistas viešasis interesas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą iš esmės tuo pagrindu, kad prokurorė gina ne viešąjį, o privatųjį interesą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose nėra pateikęs viešojo intereso apibrėžimo, todėl jo egzistavimas turi būti nustatomas teismo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Pabrėžtina, jog teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, klausimas – yra viešasis interesas ar jo nėra – nėra itin aktualus, kadangi į šį klausimą galima atsakyti nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-808/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nustatęs, jog pareiškėja šioje nagrinėjamoje byloje neturėjo teisės kreiptis į teismą. Dėl nurodytų aplinkybių Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas, skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir netenkintinas pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas klausimą išspręsti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės prašymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė