1129a03e-ed97-4d14-9d2c-63b59a0c2eac · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-219-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00113-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistojo J. S. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (4 epizodai) ir nuteistas:pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. J. turto vagystė) – 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. U. turto vagystė 2013 m. liepos 25 d.) – 1 (vieniems) metams 3 (trejiems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A.

U. turto vagystė 2013 m. liepos 26 d.) – 1 (vieniems) metams 3 (trejiems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. J. turto vagystė) – 1 (vieniems) metams 3 (trejiems) mėnesiams laisvės atėmimo;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 10 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2013 m. balandžio 19 d., nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d.IÅ¡ J. S. priteista S. J. – 120,00 Lt (vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt litų), kas atitinka 34,75 Eur, A. J. –105,00 Lt (vienas Å¡imtas penki litai), kas atitinka 30,41 Eur, A. U. – 1002,87 Lt (vienas tÅ«kstantis du litai 87 ct), kas atitinka 290,45 Eur, civilinių ieÅ¡kinių tenkinimui.IÅ¡ J.

S. priteista 373,20 Lt (trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt trys litai 20 ct), kas atitinka 108,08 Eur, valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :J. S. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 6 d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , veikdamas bendrininkų grupėje su R. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 7 p.), iÅ¡laužęs duris, įsibrovė į patalpÄ â€“ G.

M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), palėpę, iÅ¡ kurios pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam S. J. priklausančius: 50 litų vertės ketaus kriauklę ir 5 vnt. aliuminių puodų bendros 50 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. J. bendrÄ 100 litų turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, J. S. 2013 m. liepos 25 d., 13.00-15.00 valandų laikotarpyje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nuo nukentėjusiojo A.

U. kaklo nusegdamas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam A. U. priklausantį 600 litų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , „Samsung SGH-X520“, su jame buvusia 5 litų vertės „Labas“ SIM kortele, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , pro neužrakintas duris įsibrovė į patalpÄ â€“ A. U. priklausantį namÄ , esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam A. U. priklausančias penkias keptuves bendros 50 litų vertės, 40 litų vertės kavamalę, tuo padarydamas nukentėjusiajam A.

U. bendrÄ 695 litų turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, J. S. 2013 m. liepos 26 d., apie pietus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , iÅ¡daužęs lango stiklÄ , įsibrovė į nukentėjusiajam A. U. priklausantį namÄ , esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam A. U. priklausančius: 563,87 litų vertės televizorių „Vido“, 10 litų vertės kompasÄ , 229 litų vertės magnetolÄ â€žGrundig“, 100 litų vertės bulvių tarkavimo maÅ¡inÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam A.

U. bendrÄ 902,87 litų turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, J. S. 2014 m. gegužės 9 d., apie 21.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro iÅ¡daužtÄ langÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ â€“ V. G. priklausantį butÄ , esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam A. J. priklausančius: krosnies aliumininę vandens talpÄ 50 litų vertės, puodÄ su dangčiu bendros 100 litų vertės, 32 vnt.

Å¡aukÅ¡tų bendros 50 litų vertės, 38 vnt. Å¡aukÅ¡telių bendros 40 litų vertės, tris Å¡akutes bendros 6 litų vertės, peleninę 20 litų vertės, plaktukÄ mėsai muÅ¡ti 5 litų vertės, dubenį 5 litų vertės, dangtį 5 litų vertės, stalo įrankių komplektÄ 100 litų vertės, 1 l talpos butelį aliejaus 4 litų vertės, batonÄ 1 lito vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. bendrÄ 386 litų turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis J.

S. iÅ¡ esmės praÅ¡o pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino pilnai, taip pat į tai, kad namuose slaugo labai sunkiai sergančiÄ mamÄ , kuri be priežiÅ«ros sunkiai apsieina, kad jis yra vienintelis, kuris gali jÄ prižiÅ«rėti. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis pažadėjo nukentėjusiesiems atlyginti žalÄ ir valstybei 373,20 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi nuteistojo gynėjÄ , praÅ¡iusį skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir iÅ¡ esmės kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ . Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ . Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir, skirdamas J.

S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo apsisprendimÄ skirti laisvės atėmimo bausmę J. S. nulėmė tai, kad jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, padarė tyčinius apysunkius nusikaltimus turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , vienÄ nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tris nusikaltimus – apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė esant tiesioginei tyčiai, savanaudiÅ¡kais motyvais, o vertinant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , akcentuotina, kad J.

S. praeityje teistas net tris kartus už tyčinių nesunkių, apysunkių, tame tarpe ir panaÅ¡aus pobÅ«džio, nusikalstamų veikų padarymÄ , nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniems teistumams (T. 2, b. l. 81-86), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (T. 2, b. l. 77-80). Visi Å¡ie duomenys neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Akivaizdu, kad J. S. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Kita vertus, apylinkės teismas paskyrė jam bausmę, kuri yra mažesnė nei numatytos sankcijos bausmės vidurkis, atsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tik iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Pagal teismų praktikÄ , kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, tai lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį kaltinamasis įnešė indėlį savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ , kad bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-201/2007 ir kt.). Taigi, prisipažinimui padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaip vienam iÅ¡ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, teismų praktikoje keliami trys reikalavimai: savanoriÅ¡kumas, prisipažinimas laiku bei prisipažinimo iÅ¡samumas.

Be to, pripažįstant nurodytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, greta prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tina dar ir nustatyti, kad kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-539/2006). Kadangi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nuteistasis tik iÅ¡ dalies prisipažino kaltu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį jo prisipažinimÄ laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tačiau, nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti J. S. teisinę padėtį ir panaikinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. O apeliaciniame skunde J. S. nurodytas argumentas, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino pilnai, atmestinas kaip nepagrįstas. KritiÅ¡kai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl bÅ«tinybės prižiÅ«rėti sergančiÄ mamÄ , kadangi nei apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nuteistasis Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Nepaisant to, Å¡is argumentas nelaikytinas esminiu, kurio pagrindu apeliantui galima bÅ«tų skirti Å¡velnesnę bausmę. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad J. S., bÅ«damas ankščiau ne kartÄ teistas, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimus, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. BÅ«tina pabrėžti ir tai, kad nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžiai yra ženkliai mažesni už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius, todėl laikyti paskirtÄ jÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežta ir dar labiau Å¡velninti, pagrindo nėra.Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendyje iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, o J.

S. apeliacinis skundas atmestinas.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 10 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-621 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. S., išlaidas iki 2015 m. vasario 10 d. sudaro 57,90 Eur (T. 3, b. l. 56). Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Kita vertus, Å¡ios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ J. S. nepriteistinos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Nuteistojo J.

S. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                       Albinas Antanaitis                                                                                                                       Valdas Vitunskas