112938b2-da39-4d3b-bac4-3fe2a67e74cc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1056-343/2011(Proceso Nr. 2-05-3-04679-2010-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 121.21Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovui M.

N.,atsakovei A. R., atsakovės atstovui advokatui Elmarui Urbonui,trečiajam asmeniui D. N.,teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9237-54/2010 pagal ieÅ¡kovo M. N. ieÅ¡kinį atsakovei A. R., trečiajam asmeniui D. N., iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ir n u s t a t ė:

             ieÅ¡kiniu (b.l. 3-5) ieÅ¡kovas prašė nustatyti jo ir atsakovės nepilnamečių dukterų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas nurodė su atsakove kartu gyventi pradėjęs 1998 m., santuokos neregistravęs. 1999 m. gimė dukra, kurios tėvu nurodytas ieÅ¡kovas. Po dukters gimimo ieÅ¡kovas su atsakove gyveno dar apie penkis mėnesius, po to persikraustė gyventi kitur, su savimi pasiimdamas ir dukterį. Å alims jau gyvenant atskirai 2000 metais atsakovei gimė dar viena duktė, kurios tėvystės pripažinti atsakovė nereikalavo. 2007 m. atsakovė pradėjo reikalauti, kad ieÅ¡kovas ir jaunesniÄ jÄ dukterį pasiimtų gyventi su savimi. 2008 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovas pripažino tėvystę, buvo pakeista dukters pavardė, ji pradėjo gyventi su ieÅ¡kovu. 2008 m. sausio 11 d. atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad dukterys gyventų su ieÅ¡kovu, 2008 m. balandžio 1 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės dukterims priteistas iÅ¡laikymas. Dukterys mokosi ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos mokykloje, ieÅ¡kovas jas iÅ¡laiko, tuo tarpu atsakovė iÅ¡ jos priteisto iÅ¡laikymo nemoka. 2010 m. vasario 9 d. prasidėjus moksleivių atostogoms, jaunesnioji duktė iÅ¡vyko pas atsakovę. Grįžti duktė turėjo 2010 m. vasario 16 d., nes kitÄ dienÄ jai reikėjo eiti į mokyklÄ , tačiau atsakovė telefonu informavo ieÅ¡kovÄ , jog duktė pas ieÅ¡kovÄ negrįš, liks gyventi su atsakove.

DukrÄ ieÅ¡kovas susigrÄ Å¾ino su vaiko teisių apsaugos institucijos pagalba. Geresnės sÄ lygos ieÅ¡kovo ir atsakovės dukterims gyventi yra su ieÅ¡kovu, kadangi jis yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , turi sÅ«nų iÅ¡ antros santuokos, visi trys vaikai artimai ir Å¡iltai bendrauja, dukterys lanko mokyklÄ , yra pripratusios prie aplinkos, ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra geresnė, atsakovė niekur nedirba, turi du kitus mažamečius vaikus ir vėl laukiasi, su vyresniÄ ja dukterimi praktiÅ¡kai nebendrauja, jaunesniÄ jÄ dukterį per 2 metus buvo aplankiusi 6 kartus, prie iÅ¡laikymo ar auklėjimo neprisideda.             Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b.l. 114-117) ieÅ¡kinį patenkino, nustatė ieÅ¡kovo ir atsakovės nepilnamečių dukterų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 48 Lt teismo iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Teismas nurodė, kad atsakovas rÅ«pinasi dukterimis, domisi jų ugdymu, jo gyvenimo sÄ lygos yra geros, tuo tarpu atsakovė neteikia dukterims iÅ¡laikymo, jos gyvenimo sÄ lygos nėra geros, ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, dažnai jas kaitalioja, jos ir su ja gyvenančių trijų nepilnamečių vaikų poreikiai dalinai tenkinami bendrosiomis socialinėmis paslaugomis. Atsakovė neiÅ¡reiÅ¡kė noro, kad su ja gyventų vyresnioji duktė, mergaitė aiÅ¡kiai nurodė norinti gyventi su ieÅ¡kovu, todėl yra pagrindas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkinti.

Nors atsakovė ginčija ieÅ¡kovo reikalavimÄ , jog ir jaunesnioji duktė gyventų su ieÅ¡kovu, ji nepateikė teismui jokių įrodymų, jog dukrÄ ieÅ¡kovui perdavė laikinai dėl ligos. Dėmesys atkreipiamas į tai, jog atsakovė neteikė iÅ¡laikymo nei vienai iÅ¡ dukterų, bendravo su mergaitėmis retai. Pačios mergaitės paneigė atsakovės argumentÄ , jog ieÅ¡kovas joms neleido bendrauti telefonu. Nors jaunesnioji dukra neiÅ¡reiÅ¡kė tvirto apsisprendimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų norėtų gyventi, ji nurodė, jog gyvendama su mama turi daug laisvės, tuo tarpu tėvas reikalauja laikytis tvarkos, jai daug sunkiau sekasi didesnio miesto, kuriame gyvena mama, mokykloje.

Nurodytas aplinkybes teismas įvertino kaip pakankamas ir reikalavimui dėl jaunesniosios dukters gyvenamosios vietos su ieÅ¡kovu nustatymui.              Apeliaciniu skundu (b.l. 123-125) atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria jaunesniosios ieÅ¡kovo ir atsakovės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kovu, šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti, nustatyti jaunesniosios dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove. Atsakovė nurodė, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į dukters norÄ gyventi su atsakove, nesulaukė vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vados dėl atsakovės buities ir gyvenimo sÄ lygų.

Atsakovė iÅ¡laiko visus su ja gyvenančius vaikus, jais rÅ«pinasi, vaikams yra ypatingai svarbu motinos priežiÅ«ra, Å¡velnumas, atidumas. Teismas netinkamai vertino ir faktines aplinkybes, nurodydamas, jog ieÅ¡kovo Å¡eimos pajamos yra 2000 Lt per mėnesį, nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek jo sutuoktinė yra bedarbiai. Teismas neįvertino ir į bylÄ pateiktų įrodymų, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ dukterį naudojo smurtÄ . Apeliacinis skundas atmestinas.Kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ , procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl abiejų ieÅ¡kovo ir atsakovės dukterų gyvenamosios vietos, apeliaciniu skundu ginčijama tik sprendimo dalis, kuria jaunesniosios dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kovu.

BÅ«tent Å¡ios pirmosios instancijos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ir apibrėžia apeliacijos ribas (CPK 320 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2d. nurodyta, kad ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ ; į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Å i nuostata atitinka CK 3.164 str. įtvirtintÄ vaiko teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas.

Paprastai vaiko interesÄ gyventi su vienu ar kitu iÅ¡ tėvų lemia asmeniniai tėvų bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikus, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai, todėl tuo atveju, jei vaiko nuomonė nemotyvuota ar paremta kokia nors jo interesams prieÅ¡taraujančia nauda, teismas jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gali nustatyti neatsižvelgdamas į vaiko pozicijÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, mergaitės pozicija, su kuriuo iÅ¡ tėvų ji norėtų gyventi, keitėsi. 2010 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu (b.l. 105-113) vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė patvirtino, jog 2009m. vasario 22 d. ir 2009 gegužės 24 d. vykusių apklausų metu mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu, bet dažniau bendrauti su mama.

AnalogiÅ¡kÄ pageidavimÄ mergaitė iÅ¡dėstė ir 2010 m. vasario 20 d. (b.l.

35) bei 2010 m. gegužės 24 d. (b.l.

63) apklausų metu ir savo pozicijÄ pakeitė tik apklausiama 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir 2010 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžiuose bei 2010 m. spalio 15 d. vykdytoje apklausoje (b.l. 89). Aplinkybę, jog mergaitės nuomonė nėra pastovi, patvirtina ir jos teiginys 2010 m. vasario 20 d. vykusios apklausos metu, kad ji yra sakiusi norinti gyventi su mama, tačiau persigalvojo ir nori likti su tėvu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog mergaitė negalėjo įvardinti konkrečių bei vienareikÅ¡miÅ¡kų savo pozicijos kaitaliojimosi priežasčių, teigdama, kad jai gerai gyventi ir pas tėvÄ , tačiau gyvenant su mama didesniame mieste galėtų daugiau kur nueiti, pas mamÄ jai linksmiau, ji mažiau kontroliuojama, bÅ«nant vyriausiu vaiku Å¡eimoje jaunesnieji broliai ir sesuo turi jos klausyti, kai tuo tarpu pas atsakovÄ gyvenanti vyresnioji sesuo, prieÅ¡ingai, pati reikalauja paklusti jos norams.

Pastaruosius mergaitės argumentus, atsižvelgdama į jos interesus, teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai. Nors didesniame mieste iÅ¡ tikrųjų yra platesnės galimybės dalyvauti kultÅ«riniame, sportiniame gyvenime, įvairiau organizuoti vaiko laisvalaikį, teorinių galimybių įgyvendinimas praktikoje kelia pagrįstų abejonių, kadangi, net ir atvykdama pas mamÄ atostogų, mergaitė nenurodė nei vieno atvejo, kai mama bÅ«tų jÄ kur nors nusivedusi, iÅ¡skyrus pasivaikščiojimus po parkÄ , kas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti siejama su gyvenimo mieste privalumais.

IÅ¡ kitos pusės, gyvenimas mieste nesant pakankamos kontrolės atveria grėsmes tinkamam vaiko auklėjimui. Akcentuotina tai, jog 2010 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu (b.l. 105-113) viena iÅ¡ priežasčių, dėl ko jaunesnioji duktė atsidÅ«rė pas ieÅ¡kovÄ , atsakovė nurodė aplinkybę, kad dėl sudėtingo charakterio dukrai nepavyko pritapti mokykloje ir mokytoja siÅ«lė perkelti dukrÄ Ä¯ specialiÄ socialinę mokyklÄ , 2010 m. vasario 20 d. apklausos metu mergaitė nurodė mėgstanti muÅ¡tis ir pykstanti, kai ieÅ¡kovas jÄ dėl to bara.

Pastarosios aplinkybės atskleidžia tam tikras negatyvias mergaitės charakterio savybes, todėl tinkama vaiko priežiÅ«ra ir kontrolė tampa dar reikÅ¡mingesne. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jokių nusiskundimų dėl netinkamo mergaitės elgesio mokykloje, kuriÄ ji lanko gyvendama su ieÅ¡kovu, nėra, mergaitė apklausų metu nuolat akcentuoja bÅ«tinybę gyvenant su tėvu laikytis tvarkos, kas jai nelabai patinka. Dėl nurodytų aplinkybių gyvenimo su atsakove privalumu mergaitės įvardijami didesnės laisvės suteikimas ir mažesnis pareigų skaičius, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nesuderinami su mergaitės interesais, keliantys grėsmę jos auklėjimui ir socializacijai.

Su aptartomis charakterio savybėmis susijęs ir mergaitės noras gyventi Å¡eimoje, kurioje ji bÅ«tų vyriausias vaikas ir galėtų primesti savo norus jaunesniesiems. Teisėjų kolegija sutinka ir su vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡dėstyta pozicija, jog mergaitė su atsakove bendrauja minimaliai, matosi tik kelis kartus per metus, todėl abejonių kelia ir mergaitės galimybės įvertinti gyvenimo tėvo ir mamos namuose skirtumus, juolab kad gyvenimas pas mamÄ jai asocijuojasi su atostogų laikotarpiais, trumpų pasimatytų metu nuperkamomis dovanomis ir jai skiriamu papildomu dėmesiu, kurio tikėtis gyvenant su mama nuolatos, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė augina dar tris mažamečius vaikus, bÅ«tų sudėtinga.

Pastarosios iÅ¡vados pagrįstumÄ tik padidina byloje esantys duomenys apie atsakovės elgesį. 2010 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu (b.l. 105-113) mergaitė nurodė, jog mama liepia jai prižiÅ«rėti brolius ir seseris, leidžia jiems eiti kur jie nori, o pati užsiima savo darbais, kai mama vaikus vienus palieka namuose, mergaitei atsiveria galimybė kontroliuoti tiek savo, tiek ir kitų vaikų elgesį. Bylos medžiaga atkleidžia ir kitus ieÅ¡kovo ir atsakovės gyvenimo bÅ«do bei požiÅ«rio į vaikus bei Å¡eimÄ skirtumus.

Jeigu ieÅ¡kovas po nepavykusių santykių su atsakove sukÅ«rė Å¡eimÄ su kita moterimi, tai ieÅ¡kovė nesukÅ«rusi Å¡eimos susilaukė dar trijų vaikų, kurių tėvystė nėra nustatyta, taip pažeidžiant jų CK 3.161 str. 2 d. nustatytas teises. Kai atsakovė dėl finansinių problemų savo iniciatyva atidavė 7 metų vaikÄ mažai vaikui pažįstamam tėvui, pastarasis mergaitę priėmė ir užtikrino jai stabiliÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Kaip patvirtino pati atsakovė, nuo pat dukterų gimimo ji neturėjo stabilių pajamų, nemoka dukterims įsiteisėjusiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu (b.l. 14-15) priteisto iÅ¡laikymo, nes priteisti 175 Lt per mėnesį kiekvienai mergaitei yra suma, neatitinkanti jos finansinių galimybių, kas savaime kelia pagrįstas abejones dėl atsakovės galimybių iÅ¡laikyti dar vienÄ vaikÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovo Å¡eima nenurodė, jog mergaičių iÅ¡laikymas jiems yra finansiÅ¡kai nepakeliama naÅ¡ta.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2008 m. gruodžio 30 d. rašte (b.l.

55) nurodyta, jog pati atsakovė tvirtino, kad dukrų su ja nesieja emocinis ryÅ¡ys, pripažino norinti, kad mergaitės gyventų su ja, tačiau neturinti tam sÄ lygų, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu, nors aplinkybės, lyginant su tomis, kurios egzistavo mergaitės atidavimo ar pokalbio su socialiniais darbuotojais metu, nepasikeitė, jau teigė siekianti, jog tik viena iÅ¡ dukterų gyventų su ja, iniciatyvos daugiau bendrauti su vyriausiÄ ja dukra neiÅ¡reiÅ¡kė. 2010 m. vasario 20 d. vykusios apklausos metu mergaitė nurodė, jog mama jÄ mušė su diržu, kai ji pradėjo verkti dėl per karÅ¡to vandens vonioje, kad telefonu papasakojus mamai istorijÄ , kaip ji susipykusi su vyresniÄ ja seserimi norėjo pastarajai įkasti, mama atsakė, kad reikėjo taip ir padaryti.

Nei vienos apklausos metu paklausta apie tėvÄ ar jo žmonÄ mergaitė tokio pobÅ«džio aplinkybių nenurodė, patvirtindama, jog tėvo namuose jai gyventi saugu. IeÅ¡kovas pagal galimybes suteikia abiems su juo gyvenančioms dukroms normalias gyvenimo sÄ lygas, vaikai auga pilnoje Å¡eimoje, turinčioje stabiliÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su atskira patalpa, skirta ieÅ¡kovo dukterims, tuo tarpu atsakovės gyvenamoji vieta pastaraisiais metais keitėsi daugelį kartų. Nekyla ginčo ir dėl to, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek jo sutuoktinė rÅ«pinasi mergaitėmis, domisi jų ugdymu, pačios mergaitės savo iniciatyva ieÅ¡kovo žmonÄ vadina mama.

Kaip jokiais įrodymais nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kovas naudojo smurtÄ prieÅ¡ jaunesniÄ jÄ dukterį. Nors mergaitė apklausų metu nurodė, jog jos pasirinkimui nedarė įtakos nei vienas iÅ¡ tėvų, 2010 m. spalio 15 d. apklausos metu (b.l.

89) ji paminėjo, jog mama jai sakiusi, kad jai atvykus gyventi į KaunÄ mama gautų namÄ , leistų jÄ Ä¯ muzikos mokyklÄ , kas patvirtina netiesioginę įtakÄ vaiko apsisprendimui. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė ir pateikė teismui pažymÄ apie jai planuojamÄ skirti socialinį bÅ«stÄ , bÅ«stas kol kas nėra skirtas, abejonių kelia ir jo bÅ«klė, kadangi, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino atsakovė, bÅ«stÄ ji gavo bÅ«dama 19 – ta eilėje, nes aukščiau už jÄ buvę pretendentai tokio buto atsisakė, bute nėra sutvarkyta elektros instaliacija.

Tiek dabartinė atsakovės finansinė padėtis, tiek ir padėtis dėl jos gyvenamosios vietos, tiek ir elgesio pokyčiai, kai vaikas atiduodamas, neremiamas, apsiribojama minimaliu bendravimu su juo, o vėliau reikalaujama jį grÄ Å¾inti, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog mergaitei bus geriau gyventi su atsakove. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog, remiantis CK 3.169 str. 3 d., pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bet kuris iÅ¡ tėvų gali kreiptis į teismÄ , kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos bÅ«tų nagrinėjamas iÅ¡ naujo.

Žvelgiant per Å¡ios normos prizmę akivaizdu, jog mergaitės perkėlimas gyventi su ieÅ¡kove ne tik bÅ«tų nesuderinamas su gyvenimo sÄ lygų pastovumu, kuris tokio amžiaus vaikui laikytinas vertybe, bet ir taptų tikimybėmis, jog ateityje atsakovė įsikurs vaikui gyventi tinkamoje aplinkoje, jog turės pakankamai pajamų vaikams iÅ¡laikyti, jog nepersigalvos ir nenuspręs vaiko vėl grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, paremtu eksperimentu, kuris iÅ¡ esmės pažeistų vaiko interesus. Ä®vertinusi visas nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek mergaitės teismo posėdžiuose iÅ¡dėstytÄ pageidavimÄ , tiek ir atsakovės teisme reiÅ¡kiamus atsikirtimus pripažino prieÅ¡taraujančiais nepilnamečio vaiko interesams.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                                    RÅ«ta Palubinskaitė Kolegijos teisėjai                                                    Evaldas Burzdikas                                                                  Albinas Čeplinskas