11234ff1-b04f-4eaf-ae7f-a8df2f615e3b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4724-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02857-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas pateiktu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 800 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sÄ lygų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 1).

2. PaaiÅ¡kino, kad nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad kamerose buvo mažai vietos, kameros plotas apie Å¡eÅ¡is kv. m., du kv. m. iÅ¡ jų užėmė sanitarinis mazgas, kuris buvo aptvertas tik sienele, todėl negalėjo ramiai atlikti gamtinių reikalų, be to buvo stebimas pareigÅ«nų per durų langelį. Kamerose nebuvo ventiliacijos, jautėsi nemalonus kvapas, sienos drėgnos, aptrupėjusios, matėsi pelėsis, todėl jų negalėjo valyti ar dezinfekuoti. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN, nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 5-9) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. Pažymi, kad nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta;

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos Įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015 lapkričio 1 d., taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010 gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Atsakovas pabrėžia, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės) nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 800 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.

5. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Pasak pareiÅ¡kėjo LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko numatytų sÄ lygų, nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl sienos buvo drėgnos, matėsi pelėsis.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Vadovaujantis Vilniaus pataisos namų atsiliepimo duomenimis ir Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 5–53), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. liepos 16 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 315 (plotas – 7,30 kv. m., 2 asmenys kameroje), 2018 m. liepos 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 266 (plotas -7,74 kv. m., 2 asmenys) ir buvo laikomas, kartais vienas, iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.; 2018 m. rugpjūčio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m., vienas asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 317, plotas - 7,61 kv. m. (2 asmenys kameroje) ir laikomas iki 2018 rugpjūčio 26 d.; 2018 m. rugpjūčio 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 322, plotas - 7,77 kv. m. (1 asmuo kameroje) ir laikomas, kartais dviese, iki 2018 m. rugsėjo 10 d.; 2018 m. rugsėjo 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 274, plotas - 7,84 kv. m. (2 asmenys kameroje) ir laikomas, kartais vienas, iki 2018 m. rugsėjo 25 d. 2018 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso: 73 paras.

9. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose trÅ«ko vietos, dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas. 9.1. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotÄ , kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotÄ , todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iÅ¡ joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017).

Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 kv. m asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr.

LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). 9.2. Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių) pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, taigi kamerų ploto norma nebuvo pažeista.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,85 kv. m. iki 7,84 kv. m. ploto. Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , apskaičiuotÄ metodika, kai iÅ¡ bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad nebuvo pažeista iÅ¡ Konvencijos nuostatų aiÅ¡kinimo kilusi 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

10. Pareiškėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeidžiamas jo privatumas. 10.1. Atsakovas pažymi, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis.

To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. 10.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . 10.3. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitu asmeniu.

Kaip nurodė Vilniaus PN atsiliepime, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas, asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse ( b.l. 11-12). 10.4. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, nes pagal formuojamÄ LVAT praktikÄ tuo atveju, kai pagal teisės aktų reikalavimus laisvės atėmimo vietos neprivalo sanitarinio mazgo įrengti atskirose patalpose (patalpos kapitaliai neremontuotos ar neatlikta rekonstrukcija), jos nėra atleidžiamos nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

Vadovaujantis teismų praktika, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016).

Pažymėtina ir tai, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas, kuomet sanitarinis mazgas atitveriamas užuolaida ar sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016). Pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr.

LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis, kad tam tikrose patalpose (b. l. 5-12) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas. 10.5. Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis arba sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais.

LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, kadangi pareiÅ¡kėjas visÄ parÄ buvo stebimas pareigÅ«nų, be to, dalį laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitais suimtaisiais ir tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui. Pažymėtina, kad net ir tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas, tačiau jo privatumas taip pat buvo pažeidžiamas, nes sanitarinio mazgo atskyrimas užuolaida nuo įėjimo nelaikytinas tinkamu privatumo užtikrinimu.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 73 paras buvo laikomas kamerose, neužtikrinant jo teisės į privatumÄ .

11. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo netinkamas vėdinimas. 11.1. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir santitarinis mazgas, vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo netinkamas kamerų vėdinimas per jose įrengtus langus, tačiau nenurodo, kokiose bÅ«tent kamerose jis patyrė Å¡iuos nepatogumus. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo kamerų, vėdinimo bÅ«tų pasikreipęs į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir bÅ«tų nustatyti minėti pažeidimai.

12. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose sienos drėgnos, aptrupėjusios, matėsi pelėsis. 12.1. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. rugsėjo 19 d. pateiktų patikrinimų ataskaitos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos ministerijos Vilniaus departamentui matyti, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-5763 nurodyti trÅ«kumai paÅ¡alinti. Kameroje Nr. 274 sienų vietos, kuriose buvo matomi neÅ¡varumai, nuÅ¡lifuotos ir naujai užglaistytos. Kadangi pareiÅ¡kėjas konkrečiai neįvardijo kokiose kamerose buvo minėti pažeidimai, be to pažymima, kad jis kameroje Nr. 274 buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., todėl laikytina, kad tuo metu kameroje pažeidimų nebuvo. Tuo laikotarpiu, kai jis nebuvo laikomas kamerose nustatyti pažeidimai neturi reikÅ¡mės vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad Vilniaus PN nustatytus pažeidimus stengiasi nedelsiant paÅ¡alinti ir asmenims sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas.

13. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 73 paras buvo laikomas kamerose, neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo. Teismas laiko, kad nurodyti pažeidimai, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A756-122/2010).

14. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę – pareiÅ¡kėjui 73 paras nebuvo užtikrinta galimybė naudotis tinkamai įrengtais sanitariniais mazgais, taigi, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis, tačiau jo intensyvumÄ mažino tai, kad dalį laiko pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas. Be to, teismas vertina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 800 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 219 Eur suma.

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : Tenkinti pareiÅ¡kėjo S. L. skundÄ iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 219 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Henrikas Sadauskas