1122fbc7-db25-4658-b982-d2d681c6fb0c · Vilniaus apygardos teismas

?Skundas Nr. 1S-292-891/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08830-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.12; 2.14.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. lapkričio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – Å . A., gynėjo advokato Sauliaus Kibildos (toliau ir – pareiÅ¡kėjas, gynėjas, advokatas) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutarties, kuria, tenkinus VÅ¡Ä® „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ teikimÄ , Å . A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymas. Teismas n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pripažinta, kad Å . A., bÅ«damas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta taikyti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje).

2. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi Å . A. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, ir gydymas pratęstas. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Å . A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, taikymas.

3. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi Å . A. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis, pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir gydymas pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Å . A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas VÅ¡Ä® „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ teikimas dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės Å . A. pratęsimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi VÅ¡Ä® „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ teikimÄ tenkino ir pratęsė Å . A. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymÄ .

Teismas nutartyje konstatavo, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, jog Å . A. reikalingas nuolatinis gydymas, jo sveikatos bÅ«klė nėra pagerėjusi, asmuo gali kelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, kadangi jo psichikos bÅ«klė nėra stabili. Pats Å . A. nėra linkęs gydytis, psichiatro konsultacijose jau kuris laikas nesilanko, tik iÅ¡ dalies yra kritiÅ¡kas savo dabartinei bÅ«klei, nuolatinį vaistų vartojimÄ vertina neigiamai, nutraukus priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ pats savarankiÅ¡kai gydymo netęstų, nors jam nustatytas elgesio sutrikimas yra neiÅ¡gydomas ir visÄ laikÄ turi bÅ«ti slopinamas medikamentais, jog nepaÅ«mėtų, todėl tikslinga pratęsti taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

Anot apylinkės teismo, Å . A. netęsiant ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, jo sveikatos bÅ«klė gali pablogėti ir gali padidėti jo socialinis pavojingumas.

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – Å . A., gynėjas advokatas S. Kibilda pateikė skundÄ Vilniaus apygardos teismui. Skundu gynėjas praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ . Advokato teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos padarė neteisingas iÅ¡vadas, tuo pažeisdamas Å . A. teises ir teisėtus interesus.

Advokato nuomone, priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas rėmėsi tik gydytojų komisijos iÅ¡vada medicininiame pažymėjime GKK Nr. 36 ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į Å . A. paaiÅ¡kinimus, į tai, kad jo bÅ«klė yra pagerėjusi, į tai, kad ankstesnis jo gydytojas S., kuris tik pavasarį išėjo į pensijÄ , buvo rekomendavęs nutraukti ambulatorinį stebėjimÄ , nepaklausė dabar gydančio gydytojo, kokia yra Å . A. bÅ«klė bylos nagrinėjimo metu. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad nors Å .

A. ir turi psichikos sutrikimų (teismo posėdžio metu gydytoja psichiatrė nurodė, kad jam diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, siejamas su židinine epilepsija), Å¡iame procese jo teisės ir teisėti interesai neturėtų bÅ«ti pažeidžiami. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, nagrinėjant teikimÄ Å . A. nebuvo iÅ¡girstas, jo pozicijos nepalaikė net valstybės jam paskirta gynėja, kuri paliko viskÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, detaliai nesiaiÅ¡kino, kad medicininiame pažymėjime Nr. 36 iÅ¡dėstyta informacija apie Å .

A. nevisiÅ¡kai atitinka tikrovę ir faktus, kurie buvo paminėti paties Å . A. teismo posėdyje, o bÅ«tent, kad jis visus metus laikėsi teismo įpareigojimų, vaikščiojo pas socialinį darbuotojÄ ir psichiatrÄ , tik paskutinį mėnesį neatėjo, nes susirado darbÄ . Be to, pažymėjime nurodyta, kad po stacionarinio gydymo Å . A. Psichikos sveikatos centre nesilankė, tačiau, anot gynėjo, tai netiesa, nes Å . A. buvo atvykęs į Psichikos sveikatos centrÄ iÅ¡siraÅ¡yti vaistų, lankėsi dar ir rugsėjo mėnesį pas socialinį darbuotojÄ bei psichiatrÄ , kaip buvo pažymėjęs, praleido apsilankymÄ rugpjūčio mėnesį, nes susirado darbÄ ir nepavyko suderinti laiko atvykimui ligoninės darbo metu.

Taip pat pažymėjime nurodyta, kad dėl to, jog Å . A. nesilankė Psichikos sveikatos centre, nevartojo vaistų, bÅ«senos pagerėjimo nepastebėta. Anot advokato, akivaizdu, kad net jei ir Å . A. nesilankytų ir nevartotų vaistų, spręsti apie jo bÅ«senÄ ir iÅ¡vadoje pažymėti, jog ji nepagerėjo, negalima, tai akivaizdžiai pažeidžia Å . A. teises ir jo teisėtus interesus. Skunde taip pat pažymima, kad byloje nebuvo apklausta nei kartu su Å . A. gyvenanti jo mama, nei jo močiutė, kurios turbÅ«t geriausiai galėtų papasakoti apie jo bÅ«senÄ , savijautÄ , santykius su jomis ir pan.

Be to, pareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad Å . A. nėra pavojingas ar agresyvus, nėra recidyvistas, jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra darbingas ir turi darbÄ , kurio negali prarasti.

6. Atsiliepimų į skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ir kitų praÅ¡ymų negauta. Skundas atmetamas.

7. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, tarp kurių ir ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pagrįstai Å . A. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymÄ , aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

9. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å . A. nustatytas psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panaÅ¡us į Å¡izofrenijÄ ) sutrikimas. Teismui pateiktoje VÅ¡Ä® „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vadoje (medicininiame pažymėjime) Nr. 36 (teikimo b. l.

3) nurodyta, kad po paskutinio Psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos vertinimo 2020 m. rugpjūčio 7 d. paciento Å . A. sveikata buvo pablogėjusi keletÄ kartų, ligoninėje gydytas 2021 m. birželio 7 d. – 2021 m. birželio 23 d. Po stacionarinio gydymo Psichikos sveikatos centre nesilankė, vaistų nevartojo, todėl bÅ«senos pagerėjimo nestebėta. Dėl to, medikų iÅ¡vadoje rekomenduojama pratęsti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

SkundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo Å . A., pagrįstai rėmėsi Å¡ia iÅ¡vada bei teismo posėdžio metu gydančios gydytojos psichiatrės R. J., vienos iÅ¡ komisijos narių, paaiÅ¡kinimais, kad paskutiniu metu stebimi Å . A. elgesio, kuris kelia pavojingumÄ , paryÅ¡kėjimai, asmuo yra tik dalinai, nepakankamai kritiÅ¡kas savo bÅ«klei, kuri nėra stabili, nutraukus gydymÄ yra tik maža tikimybė, kad jis gydysis pats savo iniciatyva ir savarankiÅ¡kai, gydymas jam padėtų.

Å iuo atveju tiek gydytojų komisija, tiek sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovė – gydytoja psichiatrė R. J. buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti Å . A. priverstinį gydymÄ ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje sÄ lygomis. Nors skunde gynėjas teigia, kad gydytojų komisijos iÅ¡vadoje iÅ¡dėstyta informacija apie Å . A. nevisiÅ¡kai atitinka tikrovę, tačiau, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad duomenų, paneigiančių minimos gydytojų komisijos iÅ¡vados bei ligoninės atstovės paaiÅ¡kinimų pagrįstumÄ ar sukeliančių abejones dėl iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kinimus teikusių asmenų kompetencijos, skundÄ nagrinėjančiam teismui nėra pateikta.

Å iais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti ir apylinkės teismas jais vadovavosi pagrįstai. O subjektyvus paties Å . A. savo veiksmų bei psichinės bÅ«klės vertinimas negali bÅ«ti priežastimi, leidžiančia kelti klausimÄ dėl ligoninėje dirbančių specialistų kvalifikacijos, darbo bei kompetencijos.

10. Nors gynėjas savo skunde nurodo, kad Å . A. bÅ«klė, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, yra pagerėjusi, jis visus metus laikėsi teismo įpareigojimų, vaikščiojo pas socialinį darbuotojÄ ir psichiatrÄ , tik paskutinį mėnesį neatėjo, nes susirado darbÄ ir nepavyko suderinti laiko atvykimui ligoninės darbo metu, Å . A. nėra pavojingas ar agresyvus, nėra recidyvistas, jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau vien Å¡ių aplinkybių, prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo skunde, priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos Å .

A., panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å . A. Å¡iuo metu nėra pasveikęs, jo psichinė bÅ«klė ir toliau iÅ¡lieka svyruojanti, po paskutinio Psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos vertinimo jo bÅ«klė buvo net keletÄ kartų pablogėjusi, dėl ko jis buvo gydytas stacionare (pažymėtina, kad birželio mėnesį jis buvo paguldytas į ligoninę po to, kai jo mama iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nes konflikto metu jis smurtavo ir nekontroliavo savo emocijų), po ko vaistų reguliariai nevartojo, ir, nepaisant paminėtų aplinkybių, kurias skunde akcentavo gynėjas, specialistų nuomone, yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, kas patvirtina, kad socialinis Å .

A. pavojingumas Å¡iuo metu dar nėra iÅ¡nykęs, jo psichinės sveikatos bÅ«klė nėra stabili. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant Å . A. ambulatorinį stebėjimÄ bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos bÅ«klė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bus galima bet kada panaikinti Å¡ios rÅ«Å¡ies priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ .

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Å . A. dar reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi pagrįstai pratęsė Å . A. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymÄ . Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo iÅ¡vadų nepaneigia, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : atmesti asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – Å . A., gynėjo advokato Sauliaus Kibildos skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas ArÅ«nas Budrys