2025-12-17 Nr. AB-22646-3-61-3-09365-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1538-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09365-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2, 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo LITGRID, AB apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo LITGRID, AB skundą atsakovui viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas LITGRID, AB (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Inovacijų agentūra (toliau – ir atsakovas, ir Agentūra) 2023 m. spalio 12 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – Sprendimas), kuriuo Agentūra nustatė pareiškėjui Lietuvos Respublikos (toliau – LR) pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, vykdant viešojo pirkimo „110-35-10 kV Kazlų Rūdos TP110 kV skirstyklos rekonstravimo darbai“ (pagal iš Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšų finansuojamą projektą „Elektros energijos perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimas 110/35/10kV Kazlų Rūdos TP ir 110/6 kV Vilkpėdės TP 110kV skirstyklose“ (Nr. 06.3.1-LVPA-V-103-02-0011, (toliau – Projektas) pareiškėjo su uždarąja akcine bendrove „STIEMO“ (toliau – ir rangovas) sudarytą 2019 m. liepos 18 d. pirkimo sutartį Nr. 19SUT-211 (toliau – Pirkimo sutartis) bei pritaikė 10 proc. dydžio finansinę korekciją. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Atsakovas neteisingai taikė Sutarties pakeitimo institutą. Sutarties šalys neturėjo valios pakeisti Sutartį, o jos vykdymo metu dėl žmogiškosios klaidos – faktiniam darbų atlikimo terminui užsitęsus, tiek rangovui, tiek ir pareiškėjui (užsakovui) savalaikiai 2021 m. rugsėjo 19 d. nepastebėjus, kad nebuvo pratęstas banko garantijos galiojimo terminas – įvyko minimalus nukrypimas nuo Sutarties sąlygų, neužtikrinant Sutarties vykdymo pradžioje pateikto tinkamo ir tinkamos trukmės sutarties įvykdymo užtikrinimo savalaikio pratęsimo bei formalus nukrypimas nuo atsiskaitymo sulaikymo tvarkos. Bet koks nukrypimas nuo viešojo pirkimo pagrindu sudarytos Sutarties negali būti vertinamas kaip jos pakeitimas Įstatymo 97 straipsnio prasme, nes šiuo straipsniu yra siekiama užkirsti kelią tokioms situacijoms, kai yra atliekamas Sutarties pakeitimas vietoje naujos pirkimo procedūros atlikimo, o ne nukrypimai nuo Sutarties sąlygų, kaip ginčo atveju. Mažareikšmiai nukrypimai negali būti vertinami kaip Sutarties esminiai pakeitimai.

2.2. Be to, esminių Sutarties sąlygų pakeitimo – Sutarties įvykdymo užtikrinimo nebuvimo 2021 m. rugsėjo 20 d. - 2022 m. gegužės 10 d. laikotarpiu – aplinkybę pareiškėjas įrodinėjo į bylą pateiktu Europos Komisijos (toliau – EK) išaiškinimu (Nuoroda: Ares(2024)2308812-27/03/2024); tema: „Finansinių pataisų pritaikymas sutarties vykdymo užtikrinimui skirtos nepilnos, pavėluotos ar trūkstamos garantijos atveju“; toliau – EK raštas), nes ginčo situacija, pareiškėjo nuomone, atitinka de minimis Sutarties pakeitimo sąlygas, nustatytas Direktyvos 2014/25/ES (toliau – Direktyva) 89 straipsnio 2 dalyje bei įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje, kadangi: pirma, negaliojant Sutarties įvykdymo užtikrinimui (2021 m. rugsėjo 20 d. – 2022 m. gegužės 10 d.), ginčo atliktų darbų vertė (47 210 Eur be PVM) yra net 117 kartų mažesnė nei Direktyvos 15 straipsnio b) punkte nustatyta tarptautinio darbų pirkimo vertė – 5 538 000 Eur be PVM; antra, negaliojant Sutarties įvykdymo užtikrinimui (2021 m. rugsėjo 20 d. – 2022 m. gegužės 10 d.), ginčo atliktų darbų vertė sudarė tik 4,04 proc. visos pradinės Sutarties vertės (1 168 000 Eur), t. y. neviršijo 15 proc. pradinės Sutarties vertės, kuri nurodoma EK rašte kaip vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar sutarties įvykdymo užtikrinimo negaliojimas tam tikrą laiką laikomas esminiu sutarties pakeitimu; trečia, nėra pagrindo konstatavimui, jog neužtikrinus nepertraukiamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo visu Sutarties vykdymo metu, kaip nors pasikeitė ar galėjo pasikeisti bendrasis Sutarties pobūdis (Direktyvos 115 punktas), nes buvo vykdomi Sutartyje numatyti darbai, kurių pobūdis niekaip nepasikeitė ir užtikrinimo negaliojimas nelėmė nei kitokio pobūdžio darbų įsigijimo, nei pačios Sutarties tipo pasikeitimo.

2.3. Atsakovas vertinimą pateikė prisidengdamas potencialia ir tariamai negalima atmesti tikimybe, kad dėl tokių pakeitimų viešajame pirkime būtų dalyvavę daugiau teikėjų, bei tariamai rangovo įgyta ekonomine nauda, kuri faktiškai neegzistuoja, nes, nepratęsus garantijos, rangovo 1 162,84 Eur sumos sutaupymas, lyginant su Sutarties 1 162 000 Eur verte, yra absoliučiai nežymus ir rangovas negavo jokios apčiuopiamos (juntamos) ekonominės naudos iš to, pareiškėjas neatsidūrė blogesnėje padėtyje, negu jis turėjo būti pagal Sutarties nuostatas. Sutarties šalių ekonominė pusiausvyra nepakito. Buvo užtikrintas visapusiškas viešųjų pirkimų principų laikymasis, įskaitant skaidrumą ir lygiateisiškumą, bei tai įrodo, jog atsakovui nebuvo pagrindo konstatuoti nei vieno Įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje nustatyto esminio Sutarties pakeitimo kriterijaus. Ginčo situacija turėtų būti vertinama turinio viršenybės prie formą principu, nes faktiškai pareiškėjas pasiekė savo tikslus ir susidariusi situacija neturėjo įtakos nei pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, nei viešųjų pirkimų principams – jie buvo užtikrinti.

2.4. Toks Sutarties „pakeitimas“ net potencialiai negalėjo pritraukti daugiau tiekėjų į viešąjį pirkimą, net jeigu ir būtų ginčo sąlygos įtrauktos į Sutartį viešojo pirkimo metu, nes analizuojama situacija nesukūrė jokio papildomo tiekėjų suinteresuotumo ir niekaip nepalengvino Sutarties vykdymo. Pareiškėjo nuomone, tikėtina, kad visi tiekėjai viešojo pirkimo metu apskritai vertino tik pirmosios garantijos pateikimo kaštus, kuriuos rangovas patyrė visa apimtimi, nes Sutarties vykdymo pradžioje savalaikiai pateikė tinkamos apimties Sutarties įvykdymo užtikrinimą.

2.5. Atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti pažeidimo pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas LR finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 1303/2013), nes nebuvo įvertintos PAFT ir Reglamento Nr. 1303/2013 pažeidimui konstatuoti reikalingos sąlygos, nebuvo padaryta žala ES biudžetui. Net ir jį formaliai nustačius, atsakovo pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija yra nepagrįstai per didelė ir neproporcinga pareiškėjos veiksmams, nes Sutartis buvo įvykdyta ir pareiškėjai nekilo poreikio pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, buvo užtikrintas tiekėjų lygiateisiškumas ir pirkimo skaidrumas. Sprendime atsakovas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog pareiškėjo veiksmais išties galėjo būti sukelta žala ES biudžetui. Be to, finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas, nes net ir pripažinus Įstatymo pažeidimą, jis buvo mažareikšmis ir formalus, todėl pareiškėjas, atsižvelgęs į šios finansinės korekcijos neprivalomumą, pažeidimo pobūdį ir sunkumą (mažareikšmis ir formalus) bei tai, jog nekilo finansinės pasekmės ES biudžetui, remdamasis proporcingumo principu, turėjo finansinės korekcijos netaikyti arba skirti reikšmingai mažesnę finansinę korekciją, nes pareiškėjas neužfiksavo ir rangovui Sutartyje numatytų poveikio priemonių (atsiskaitymo pagal Sutartį sulaikymo) nepritaikė vien dėl žmogiškojo suklydimo. Pareiškėjas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimu byloje C-175/23 dėl finansinių korekcijų taikymo nurodė, kad pritaikyta finansinė korekcija turėtų būti netaikoma kaip neteisėta ESTT naujausių išaiškinimų kontekste, o teismui visgi nusprendus finansinę korekciją taikyti – jos dydis turėtų būti teismo reikšmingai mažinamas ir neviršyti 1-3 proc.

2.6. Pareiškėjas skundu ir papildomais paaiškinimais pripažino aplinkybes, jog: rangovo pateikta banko garantija pagal Sutarties sąlygas negaliojo Sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.; pareiškėjas nesant Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nukrypo nuo Sutarties 6.4. punkto nuostatų dėl mokėjimų rangovui sulaikymo, kai buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų; pareiškėjas paskutinį 47 210 Eur dydžio mokėjimą už statybos rangos darbus rangovui atliko 2022 m. kovo 30 d., t. y. likus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui iki 2022 m. gegužės 10 d. statybos darbų užbaigimo akto Nr. ACCA-20-220510-00132 pasirašymo, tačiau jau rangovui esant perdavus pareiškėjui statybos darbus 2022 m. sausio 10 d. Užbaigtų darbų perdavimo statytojui aktu Nr. 22-2/053.

3. Atsakovas Agentūra nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Sprendimas yra susijęs su pareiškėjo vykdomu ir ES lėšomis finansuojamu Projektu, jo įgyvendinimo metu vykdytu viešuoju pirkimu Nr. 420853 ir jo pagrindu tarp pareiškėjo ir rangovo UAB „STIEMO“ sudaryta Sutartimi. Atsakovas vertino visus pateiktus viešojo pirkimo procedūros dokumentus, sudarytą Sutartį, pareiškėjos pateiktus paaiškinimus dėl Sutarties bendrųjų sąlygų dalyse „8.8. Draudimas“, „8.9. Garantinių įsipareigojimų užtikrinimas“, pateiktus dokumentus dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijų ir jų apmokėjimo bei visas kitas aplinkybes, susijusias su įtariamu ginčo pažeidimu ir nustatė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. pareiškėjas nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų ir nesustabdė mokėjimų rangovui, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų, bei su rangovu atsiskaitė šiam dar neperdavus atliktų darbų – nepateikus statybos užbaigimo dokumentų.

3.2. Vertinant ginčo pirkimo Sutarties projekto bendrųjų pirkimo sąlygų 8.7 punkto įgyvendinimą, dokumentų tikrinimo metu nustatyta, kad Swedbank, AB 2019 m liepos 11 d. išduota Sutarties įvykdymo garantija Nr. 19-038934-GM galiojo iki 2021 m. rugsėjo 19 d., nors Sutarties vykdymas užbaigtas 2022 m. gegužės 10 d. (statybos darbų užbaigimo akto Nr. ACCA-20-220510-00132 data - 2022 m. gegužės 10 d.). Atsakovas 2023 m. birželio 7 d. DMS pranešime „Dėl pirkimo sutarties Nr. 19SUT-211 vykdymo“ ir 2023 m. birželio 14 d. DMS pranešime „Dėl pirkimo sutarties Nr. 19SUT-211 įvykdymo užtikrinimo dokumentų“ paprašė nurodyti, ar buvo pratęstas Sutarties vykdymo užtikrinimas, ir jį pateikti. Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. DMS pranešime nurodė, kad „<...> projekto abiejų dalių rangos sutarčių įvykdymo užtikrinimai nebuvo pratęsti dėl žmogiškosios klaidos. Susiklosčiusi situacija buvo išnagrinėta, padarytos atitinkamos išvados bei patobulinti procesai, kad tokios klaidos ateityje nepasikartotų.“

3.3. Rangovas dėl Sutarties įvykdymo neužtikrinimo gavo ekonominę naudą, kuri nebuvo numatyta pirminėse Sutarties sąlygose. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kokio dydžio yra rangovo ekonominė nauda. Tiekėjai, spręsdami dėl dalyvavimo viešajame pirkime ir kainos nustatymo, atsižvelgia į visus pirkimo Sutarties vykdymo kaštus, todėl jeigu tokia sąlyga būtų buvusi žinoma viešojo pirkimo pradžioje, ji galėjo sudominti daugiau tiekėjų.

3.4. Dėl atsiskaitymo sąlygų tvarkos laikymosi (Įstatymo 48 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnis) atsakovas nurodė, jog apmokėjimo tvarka yra esminė pirkimo dokumentų sąlyga, nes tiekėjai, priimdami sprendimus teikti pasiūlymus ir nusistatyti pasiūlymo kainą, atsižvelgia į būsimos sutarties atsiskaitymo sąlygas, jų priimtinumą ir galėjimą įvykdyti sutartį pagal tokias nuostatas. Todėl apmokėjimo tvarkos modifikavimas – atsisakant apmokėjimų dalies sulaikymo – vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą Sutartį yra palankumo tiekėjui rodymas, jam pagerinant Sutarties vykdymo sąlygas.

3.5. Atsakovas, peržiūrėjęs pareiškėjo pateiktus pagal Sutartį patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pastebėjo, kad visi mokėjimai rangovui buvo atlikti dar iki statybos užbaigimo akto gavimo (paskutinis mokėjimas atliktas 2022 m. kovo 30 d., o statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20- 220510-00132 išduotas 2022 m. gegužės 10 d.), t. y. jog atliekant mokėjimus nebuvo atliktas 10 proc. mokėjimų sulaikymas, kuris tiekėjui turėjo būti sumokėtas tik po to, kai bus užbaigti ir perduoti pareiškėjai visi pagal Sutartį atlikti darbai, pagal Sutarties 6.4. punkto sąlygas.

3.6. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu neprieštaravo atsakovo nustatytoms pagal Sutartį atliktų apmokėjimų aplinkybėms. Atsakovo vertinimu, faktiniai Sutarties pakeitimai yra esminiai, nes tenkina Įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje nustatytas esminio sutarties pakeitimo sąlygas, o kartu pažeidžia Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 dalį.

3.7. Reikšminga aplinkybė yra tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus. Atsakovas rėmėsi ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo, byloje C 465/10, 47 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022). Šiuo atveju negalima atmesti galimybės, kad nurodytas esminis pirkimo sutarties pakeitimas galėjo turėti poveikį ES biudžetui, todėl pagrįstai galima manyti, kad esant tokiam pakeitimui potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pateikti pasiūlymus. Dėl šio pakeitimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus (pavyzdžiui, dėl kitokių apmokėjimo sąlygų ar sutarties įvykdymo ne reikalavimo dalies sutarties vykdymui).

3.8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, jog šiuo atveju sutarties pakeitimo institutas taikomas nepagrįstai. Dėl Sutarties vykdymo nukrypimo iš esmės ginčo nėra, t. y. atsakovas pripažįsta, kad pasibaigė Sutarties įvykdymo užtikrinimas, ir vien dėl to pareiškėjas savalaikiai nepareikalavo jo pratęsti ir formaliai nesulaikė apmokėjimo. Atsakovas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020) ir teigė, jog Sutarties sąlygų pakeitimui yra pagrįstai taikytinas Įstatymo reglamentuotas sutarčių keitimų ir jų vertinimo institutas.

3.9. Dėl finansinės korekcijos proporcingumo atsakovas nurodė, jog PAFT 311 punktas ir PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktas nurodo, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi EK 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (toliau – Gairės).

PAFT 7 priede nurodoma, kad kai dėl pažeidimo, susijusio su pirkimu, tikslios netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos nustatyti negalima, Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) projekto vykdytojo patirtoms išlaidoms, kurios buvo pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai, ir pagal tą pačią pirkimo sutartį patirtoms su pažeidimu susijusioms išlaidoms, įtrauktoms į pateiktus ar teikiamus mokėjimo prašymus, prieš jas pripažįstant deklaruotinomis Europos Komisijai.

8. Kai dar ne visos pagal pirkimo sutartį patirtos su pažeidimu susijusios išlaidos yra įtrauktos į pateiktus mokėjimo prašymus, pažeidimo nustatymo metu netinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos Gairėse nustatytą netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikant nuo sudarytos pirkimo sutarties arba jos dalies (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) vertės su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) arba be PVM (jei PVM yra netinkamas finansuoti projekto lėšomis).

Taip pat Gairėse nurodyta, kad vienas iš jomis siekiamų tikslų – užtikrinti proporcingumą. Šiuo tikslu svarbu, kad sprendžiant dėl finansinės pataisos būtų atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl Gairių priedo 1.1 p. be kita ko nurodoma, jog: viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams).

Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį (2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Šis sąrašas yra neišsamus. Kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis).

3.10. Remdamasi Gairių nuostatomis, atsakovas tvirtino, kad nustatytos faktinės aplinkybės dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. nepateikimo ir Sutartyje nustatytos galutinio atsiskaitymo su rangovu tvarkos nesilaikymo atitinka Gairių priedo 2.3 punkte pateikiamos lentelės 23-je eilutėje esamą pažeidimo aprašymą. Bet kuriuo atveju pakeitimas laikomas esminiu, jei įvykdyta viena arba daugiau Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų), dėl ko nurodoma taikyti 25 proc. dydžio pataisos normą nuo pradinės sutarties ir naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų, prekių ir (arba) paslaugų (jei taikoma).

3.11. Atsakovas remiasi Gairių 1.4 punktu. Tai reiškia, kad remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad, apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą, reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Atsakovas nurodė PAFT 7 priedo 10 punktą.

3.12. Atsakovas įvertino su nustatytais pažeidimais susijusias aplinkybes, kaip nurodyta Sprendimo 28 punkte, ir jų įtakoje proporcingu finansinės korekcijos dydžiu savo Sprendime dėl pažeidimo laikė ne 25 proc., bet 10 proc. finansinės pataisos normos taikymą nuo pagal Sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, kurias apskaičiavo nuo tyrimo metu žinomų tinkamų finansuoti Sutarties išlaidų tokiu būdu: 1 161 950 Eur – 1 160 Eur - 890 Eur) x 10 proc. = 115 990 Eur.

3.13. Pareiškėjo į bylą pateiktame EK rašte pateiktas aiškinimas nėra analogiškas šioje byloje sprendžiamam šalių ginčui, nes ginčas tarp pareiškėjo ir Agentūros yra kilęs dėl Agentūros sprendimo, kuriame pažeidimas nustatytas ne tik dėl garantijos pagal Sutarties vykdymui užtikrinti nepateikimo, bet taip pat ir dar dviejų pagrindų: dėl nesustabdytų mokėjimų rangovui, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų, bei su rangovu atsiskaitymo pagal Sutartį šiai dar neperdavus atliktų darbų pareiškėjui – nepateikus statybos užbaigimo dokumentų.

EK raštu Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikė teisiškai neįpareigojančią, rekomendacinio pobūdžio nuomonę: ja, atsakydama į konkretų pavyzdį, susijusį su garantijos nepratęsimo sutarties vykdymo laikotarpiu, paliko Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms teisę nuspręsti, ar dėl tokio pažeidimo yra taikoma finansinė korekcija. Ginčo Sprendimas buvo priimtas 2023 m. spalio 12 d., t. y. dar iki Finansų ministerijos kreipimosi į EK dėl išaiškinimo (2023 m. lapkričio 21 d.), t. y. EK raštas buvo gautas po Agentūros Sprendimo priėmimo.

Atsižvelgus į Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnio 2 dalies, 143 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, EK nuomonės pateikimas negali būti prilyginamas praktikos dėl nacionalinių viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų atvejais suformulavimui ir kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai, atsižvelgiant į visas situacijos aplinkybes. Pareiškėjo nurodyta ESTT nutartis, priimta byloje C-175/23, taip pat niekaip nekeičia ir negalėtų pakeisti Agentūros Sprendimo turinio, kadangi Agentūra, priimdama Sprendimą, jau rėmėsi ESTT 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje C-406/14 nurodytu kriterijumi (ESTT sprendimo 49 punktas), kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes.

Be to, Agentūra atliko individualų ir išsamų pareiškėjo situacijos (pažeidimo) nagrinėjimą, o finansinės pataisos dydis nebuvo nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, kadangi Agentūra proporcingu laikė ne Gairių lentelės 23 punkte nurodytą 25 proc., bet tik 10 proc. finansinės patisos normos taikymą nuo pagal Sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų.

II. 4. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Atsižvelgęs į byloje ištirtas Sutarties sąlygas, jog rangovas laikomas užbaigęs visus Darbus ir įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliks statybos užbaigimo procedūras ir perduos objektą užsakovo nuolatinei eksploatacijai (Sutarties 5.4.1 papunktis) bei Sutarties 1 priede „110/35/10 KV Kazlų Rūdos transformatorių pastotės 110 KV skirstyklos rekonstravimo projektavimo i ir statybos darbų etapai“ numatytą paskutinį (IV) darbų, kuriuos rangovas turėjo perduoti pareiškėjui, etapą, kuris buvo Sutarties šalių susietas būtent su Statybos užbaigimo akto gavimo momentu (kuris buvo pasirašytas tik 2022 m. gegužės 10 d.), priešingai pareiškėjo skundo teiginiams, teismas pritarė Sprendime Agentūros atliktam ginčo faktinių aplinkybių vertinimui bei padarytoms išvadoms.

6. Pareiškėjui skundu pripažinus patį galutinio su rangovu atsiskaitymo 47 210 Eur dydžio mokėjimu 2022 m. kovo 30 d., t. y. dar iki 2022 m. gegužės 10 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos faktą bei šio teismo sprendimo 7 papunktyje įvardintus faktus, teismas laikė įrodytomis Sprendime konstatuotas ginčo aplinkybes, jog: 1) dalį Sutarties vykdymo laikotarpio – nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. rangovu sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos – Sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas ne mažesne kaip 10 proc. nuo pradinės Sutarties kainos (be PVM) banko garantija ir pareiškėjas atsakovui nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų; 2) pareiškėjas nesustabdė dalies mokėjimų rangovui UAB „STIEMO“, kai buvo pasiekta 90 proc. Sutarties kainos; 3) pareiškėjas su rangovu pagal Sutartį atsiskaitė rangovui dar neperdavus atliktų darbų – nepateikus statybos užbaigimo dokumentų.

7. Byloje pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar pareiškėjo veiksmai pagal viešojo pirkimo sąlygomis sudarytą Sutartį Agentūros Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo įvertinti esminiu Sutarties pakeitimu ir ar pagrįstai minėti pareiškėjos veiksmai (kuriuos ji laiko mažareikšmiais, žmogiškųjų klaidų nulemptais, tačiau nesuteikusiais rangovui (kaip viešojo pirkimo dalyviui (tiekėjui) jokio ekonominio pranašumo viešajame pirkime dalyvavusių kitų dalyvių atžvilgiu) Sprendimu buvo pripažinti Įstatymo 97 straipsnio 4 straipsnio 1, 2 dalių, nulemiančių 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, o taip pat Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų skaidrumu ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

8. Teismas išanalizavo VšĮ Inovacijų agentūros įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-522 (2024 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 4-664 redakcija), 7.5. punktą, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3, 9.3.5, 9.3.7 punktus, Reglamento Nr. 1303/2013 85 straipsnį, 122 straipsnio 2 dalį, 143 straipsnio 2 dalį, PAFT 407, 463, 464, 453, 307, 377 punktus, PAFT 7 priedo 6 punktą, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, 29 straipsnio 1 dalį.

9. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas dalį Sutarties vykdymo laikotarpio neužtikrinimo jos įvykdymo banko garantija, nesulaikė mokėjimo rangovui, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų bei su rangovu atsiskaitė šiai dar neperdavus atliktų darbų – nepateikus Statybos užbaigimo akto bei Sutarties nuostatas, teismas sutiko su Sprendime Agentūros padarytomis išvadomis, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų galiojimo nepratęsimas taip, kaip buvo numatyta ginčo viešojo pirkimo sąlygose ir Sutartyje, atitinka Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų sąlygas ir pareiškėjas Sutarties galiojimo metu padarė esminį Sutarties pakeitimą pagal 97 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

10. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020), nurodė, kad ginčo atveju Sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėjo būti keičiama tik joje nustatytomis sąlygomis, jei perkantysis subjektas jau viešojo pirkimo dokumentuose ir Sutartyje būtų įtvirtinęs baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos Sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos). Norint pakeisti Sutartį Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, šiuos pakeitimus laikant neesminiais, konkretūs galimi Sutarties pakeitimai viešojo pirkimo dokumentuose privalėjo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodant ne tik galimybę keisti Sutartį, bet ir nustatant aiškią pakeitimų apimtį, jų pobūdį bei aplinkybes, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami. Tokiu būdu būtų galima vykdyti Sutartį (taigi – ir ją keisti) joje nustatytomis sąlygomis kartu užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), tame tarpe Sprendime įvardintų tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo laikymąsi.

11. Teismas pripažino pagrįstomis Agentūros išvadas, jog pareiškėjas padarė esminius Sutarties pakeitimus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Sutartimi jos šalys (pareiškėjas ir rangovas) dėl pareiškėjo atliktų veiksmų nebuvo susitarę ir pareiškėjas Sutarties įvykdymo užtikrinimą bei tarpinių mokėjimo sulaikymą ir galutinio apmokėjimą Sutarties galiojimo metu vykdė nukrypdama nuo Sutarties sąlygų, susijusių su Sutarties įvykdymo garantiniu užtikrinimu, tarpinių ir galutinio apmokėjimų (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3, 6.4, 8.7 punktai). Sutarties 9.2.1-9.2.3 papunkčiais šalys aptarė galimus Sutarties keitimo atvejus, numatydamos, jog jie galimi tik abipuse šalių valia, rašytine forma ir pagal Įstatymo 97 straipsnio nuostatas, bei byloje ištirtų įrodymų visuma nebuvo nustatyta Sutarties 9.2.2 papunktyje numatytų sąlygų, todėl teismas laikė, jog pareiškėjas nustatė tokias naujas Sutarties sąlygas, kurias įtraukus į pradinį viešąjį pirkimą būtų buvę galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas galėjo sudominti daugiau tiekėjų bei dėl kurių ekonominė Sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjos, su kuria buvo sudaryta ši sutartis – rangovės UAB „STIEMO“ – naudai taip, kaip nebuvo aptarta viešo pirkimo pradinėse Sutarties sąlygose, nes šios sąlygos nebuvo techninio pobūdžio pakeitimai ir buvo ekonomiškai palankios rinkoje veikiantiems tiekėjams bei jais buvo pagerinta tiekėjo (sutartinė) padėtis vykdant Sutartį.

12. Teismas taip pat sutiko su Sprendime padarytu vertinimu, jog nėra reikšminga aplinkybė, kokio dydžio yra pareiškėjo minėta ekonominė nauda, kadangi Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punktu sąlyga yra nesiejama su sutarties pakeitimo verte. Be to, pažymėtina, jog tiekėjai, spręsdami dėl dalyvavimo pirkime ir kainos nustatymo, atsižvelgia ne tik į pirminius, tačiau į visus pirkimo sutarties vykdymo kaštus bei galimybes įvykdyti jos sąlygas, todėl, priešingai pareiškėjo teiginiams, jeigu tokia sąlyga nagrinėjamu atveju būtų buvusi žinoma pirkimo pradžioje, ji galėjo sudominti daugiau tiekėjų.

13. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 13 punktą, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pažymėjo, kad apmokėjimo tvarka yra esminė pirkimo dokumentų sąlyga. Tiekėjai, priimdami sprendimus teikti pasiūlymus ir nusistatyti pasiūlymo kainą, atsižvelgia į būsimos sutarties atsiskaitymo sąlygas, jų priimtinumą ir galėjimą įvykdyti sutartį pagal tokias nuostatas. Todėl toks apmokėjimo tvarkos sąlygų modifikavimas vykdant ginčo Sutartį, atsisakant apmokėjimų dalies sulaikymo ir už darbus apmokant rangovei (teikėjai) dar neįvykdžius visų savo sutartinių įsipareigojimų – nesant Statybos užbaigimo akto – yra palankumo rangovei (tiekėjai) rodymas, jai pagerinant Sutarties vykdymo sąlygas.

14. Teismas darė išvadą, kad faktiniai Sutarties pakeitimai yra esminiai, nes atitinka Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų nustatytas esminio sutarties pakeitimo sąlygas, o kartu pažeidžia Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Šiame kontekste svarbu tai, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. spendimo, byloje C 465/10, 47 punktas). Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022). Todėl nagrinėjamu atveju negalima atmesti galimybės, kad nurodytas esminis Sutarties pakeitimas galėjo turėti poveikį ES biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad, esant tokiam pakeitimui, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pateikti pasiūlymus. Dėl šio pakeitimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus (pvz., dėl kitokių apmokėjimo sąlygų ar sutarties įvykdymo ne reikalavimo dalies sutarties vykdymui).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimas susijęs su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis ES biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Kaip matyti, Agentūra, įvertinusi su nustatytais Įstatymo pažeidimais susijusias aplinkybes, proporcingu finansinės korekcijos dydžiu savo Sprendime dėl pažeidimo laikė ne 25 proc., bet 10 proc. finansinės pataisos normos pareiškėjai taikymą nuo pagal Sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų. Pažeidimo tyrimo metu nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 115 990 Eur (1 161 950 - 1 160 Eur - 890 Eur) x 10 proc. = 115 990 Eur), iš kurių 104 609 Eur turės būti grąžintos, o 11 381 Eur bus pripažintos netinkamomis finansuoti projekto išlaidos, išskaičiuotos iš tarpinio/galutinio mokėjimo prašymo. Sprendimo turinys ir byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog Agentūra ne tik išnagrinėjo finansinės korekcijos dydį reglamentuojančias teisės normas ir pagal jas įvertino pareiškėjo individualią situaciją, tačiau sprendinį dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio priėmė įvertinusi visas Sprendime išanalizuotas ginčo faktines aplinkybes bei visus pareiškėjo teiktus paaiškinimus dėl pažeidimo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas konstatuotus pažeidimus būtų padaręs tyčia. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ar kad jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, tai, jog proporcingumo principas yra inkorporuotas Gairėse bei byloje ištirtų įrodymų visuma buvo įrodytas Sprendimu Agentūros konstatuotų esminių Sutarties pakeitimų padarymo faktas, sąlygojęs Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) pažeidimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendė, jog Agentūros pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra proporcinga sankcija ir atitinkanti pareiškėjo padaryto Įstatymo pažeidimo pobūdį bei atitinka teisinį reglamentavimą ir pareiškėjo skundo argumentai dėl finansinės korekcijos neteisėtumo ir nepagrįstumo atmestini. Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus byloje rašytinius įrodymus, vadovaudamasis aktualiais galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir teismų praktika, sprendė, kad Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas ir teisėtas.

17. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, veikė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai skyrė 10 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga jos padarytiems Įstatymo pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas šiurkščiai pažeidė proceso teisės normas. Teismas nevertino didžiosios dalies pareiškėjo nurodytų argumentų. Teismas sprendimą motyvavo, atsižvelgdamas tik į atsakovo poziciją.

18.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo EK išaiškinimu.

18.3. Teismas apsiribojo itin formaliu ir klaidingu esminio pakeitimo pagal Įstatymo 97 straipsnyje nustatytas taisykles vertinimu. Įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė atlikti iš anksto sutartyje aiškiai išviešintus sutarties pakeitimus ir Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 4 dalyje nustatyta galimybė atlikti neesminius sutarties pakeitimus yra du atskiri ir savarankiški viešųjų pirkimų reguliavime įtvirtinti sutarčių keitimo pagrindai. Teismo motyvacija neatitinka viešųjų pirkimų reguliavimo ir rodo sprendime padarytą sisteminę klaidą neteisingai taikant Įstatymo 97 straipsnį.

18.4. Tai, kad rangovas neužtikrino savalaikio sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo visam Sutarties galiojimo laikotarpiui, negali būti laikoma esminiu Sutarties pakeitimu Įstatymo 97 str. 1 d. 5 p. ir 4 d. prasme.

18.5. Teismas nukrypo nuo ESTT praktikos byloje C-175/23 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024).

18.6. Atsakovo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra neindividualizuota ir neproporcinga.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

19.2. Skiriasi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytos administracinės bylos eA-1538-624/2024 faktinės aplinkybės.

19.3. Gairėse nurodyta, kad vienas iš jomis siekiamų tikslų – užtikrinti proporcingumą. Šiuo tikslu svarbu, kad sprendžiant dėl finansinės pataisos būtų atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui.

19.4. Atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus ir įvertinusi su jais susijusias aplinkybes, Agentūra priėmė sprendimą dėl taikytinos finansinės korekcijos dydžio, vadovaudamasi proporcingumo principu. Nors Gairėse dėl nustatytų esminių pirkimo sutarčių pakeitimų yra numatyta viena finansinės pataisos norma – t. y. 25 proc. nuo pagal pirkimo sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau Agentūra, atsižvelgusi į konkrečias aplinkybes, pažeidimų pobūdį, mastą bei jų įtaką projektui, laikė pagrįstu ir proporcingu taikyti ne 25 proc., bet 10 proc. finansinės pataisos normą.

19.5. Sprendimas buvo priimtas remiantis siekiu išlaikyti balansą tarp projektui taikytinų sankcijų griežtumo ir projekto įgyvendinimui bei jo rezultatams užtikrinamos paramos efektyvumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2023 m. spalio 12 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02, kuriuo pareiškėjui už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija (115 990,00 Eur) nuo pagal Pirkimo sutartį Nr. 19SUT-211 patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Bylos duomenimis, pareiškėjas AB „LITGRID“, vykdydamas ES lėšomis finansuojamą projektą „Elektros energijos perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimas 110/35/10kV Kazlų Rūdos TP ir 110/6 kV Vilkpėdės TP 110kV skirstyklose“, su supaprastinto viešojo pirkimo (skelbiamos derybos) laimėtoju – ūkio subjektų grupe, susidedančia UAB „STIEMO“ ir AB Energetikos tinklų instituto – 2019 m. liepos 18 d. sudarė projektavimo ir statybos darbų pirkimo sutartį Nr. 19SUT-211 dėl 110/35/10kV Kazlų Rūdos TP ir 110/6 kV Vilkpėdės TP 110kV skirstyklos rekonstravimo projektavimo ir statybos darbų pirkimo sutartį, kuria ūkio subjektų grupe, rangovas, įsipareigojo atlikti sutartyje aptartus projektavimo ir statybos darbus, o AB „LITGRID“, užsakovas, – sumokėti aptartą kainą už atliktus darbus. Sutarties Nr. 19SUT-211 sąlygose, be kita ko, numatyta: visi šioje sutartyje nurodyti darbai turi būti atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos; rangovas bus laikomas užbaigęs visus darbus ir įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliks statybos užbaigimo procedūras (jei turi būti atliekamos pagal sutartį) ir perduos objektą užsakovo nuolatinei eksploatacijai; užsakovas sulaikys visus tarpinius mokėjimus rangovui pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurie viršys 90 procentų pradinės sutarties kainos; sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti rangovas iki sutarties pasirašymo užsakovui turi pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą – banko garantiją. Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis turi būti ne mažesnis kaip 10 % nuo pradinės sutarties kainos (be PVM); rangovas turi užtikrinti, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas galiotų iki numatomo rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos ir 60 dienų po jos. Jeigu rangovas neįvykdo sutartinių įsipareigojimų likus 60 dienų iki pateikto sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo pabaigos, rangovas turi per 20 dienų pateikti atnaujintą (pratęstą) sutarties įvykdymo užtikrinimą ne trumpesniam laikotarpiui kaip iki numatomos jo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo dienos ir 60 dienų po jos; Sutarties keitimui taikomos Įstatymo 97 straipsnio nuostatos.

22. Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą dėl galimai pažeistų Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, Agentūros 2023 m. spalio 12 d. priimtu sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 pareiškėjui už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą nusprendė taikyti 10 proc. dydžio finansinė korekciją (115 990 Eur) nuo pagal Pirkimo sutartį Nr. 19SUT-211 patirtų tinkamų finansuoti išlaidų (1 159 900 Eur), motyvuodama tuo, kad: pareiškėjas, pakeisdamas Sutartį, pažeidė Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes 1) Sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 10 d., AB „LITGRID“ nebuvo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai 2) nestabdė mokėjimų rangovui, kuomet buvo pasiekta 90 proc. Sutarties išlaidų; 3) su rangove atsiskaitė šiai dar neperdavus atliktų darbų – nepateikus statybos užbaigimo dokumentų; tokiu būdu AB „LITGRID“ de facto (faktiškai) atliko esminį Sutarties pakeitimą; toks pažeidimas turi Gairių 23 punkte nurodyto pažeidimo požymių, dėl to, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją lemiančias aplinkybes, jam taikytina 10 proc. dydžio finansinė korekcija. Pažymėtina, kad minėti Sutarties pakeitimai atlikti „dėl žmogiškosios klaidos“, t. y. pareiškėjui nepareikalavus užsakovą įvykdyti įsipareigojimą pateikti atnaujintą (pratęstą) sutarties įvykdymo užtikrinimą, taip pat nesustabdžius mokėjimų Sutartyje aptartomis sąlygomis.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pritaręs ginčijamo Sprendime padarytoms atsakovo išvadoms, teismas pažymėjo, kad: faktiniai Sutarties pakeitimai yra esminiai, nes atitinka Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų nustatytas esminio sutarties pakeitimo sąlygas, o kartu pažeidžia Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 punktą; net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus; teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių; nagrinėjamu atveju negalima atmesti galimybės, kad padarytas esminis Sutarties pakeitimas galėjo turėti poveikį ES biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad, esant tokiam pakeitimui, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pateikti pasiūlymus. Dėl šio pakeitimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus (pvz., dėl kitokių apmokėjimo sąlygų ar sutarties įvykdymo ne reikalavimo dalies sutarties vykdymui); nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimas susijęs su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis ES biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Agentūra, įvertinusi su nustatytais Įstatymo pažeidimais susijusias aplinkybes, proporcingu finansinės korekcijos dydžiu savo Sprendime dėl pažeidimo laikė ne 25 proc., bet 10 proc. finansinės pataisos normos pareiškėjai taikymą nuo pagal Sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų; įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, tai, jog proporcingumo principas yra inkorporuotas Gairėse bei byloje ištirtų įrodymų visuma buvo įrodytas Sprendimu Agentūros konstatuotų esminių Sutarties pakeitimų padarymo faktas, sąlygojęs Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) pažeidimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, jog Agentūros pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra proporcinga sankcija ir atitinkanti pareiškėjos padaryto Įstatymo pažeidimo pobūdį bei atitinka teisinį reglamentavimą.

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame reiškiamą reikalavimą grindžia argumentais, susijusiais su padaryto pažeidimo vertinimu bei taikytos priemonės proporcingumu.

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų: Įstatymo 97 straipsnio, reglamentuojančio Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimą jos galiojimo laikotarpiu, 1 dalies 1-5 punktuose nustatyti atvejai, kuriems esant, Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, iš jų: kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis (Įstatymo 97 str. 1 d. 1 p.); pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta Įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje (Įstatymo 97 str. 1 d. 5 p.).

26. Be to, Įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra kartu visos šios sąlygos: 1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnyje; 2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju; 3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

27. Įstatymo 97 straipsnio 4 dalis nustato, kad Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) pakeitimu labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

28. Pažymėtina, kad šalys iš esmės neginčija, o byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad Sutarties pakeitimai (šios nutarties 22 p.), kuriais šios sutarties pobūdis iš tiesų nebuvo pakeistas, atlikti Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose aptartais atvejais; Sutarties pakeitimai (šios nutarties 22 p.) taip pat nėra susiję Įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje aptartais pakeitimais, kadangi dėl šių Sutarties pakeitimų jos (Sutarties) vertė nepadidėjo (tokie argumentai nėra nurodyti).

29. Taigi, vertinimui, ar Sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėjo būti keičiama, taikytinos Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies nuostatos, kuriose įvardijamas pagrindinis kriterijus tokiam vertinimui – ar yra / nėra Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, esminis. Pažymėtina, kad iki Sutarties pakeitimo tokio vertinimo tikslas – nustatyti, ar yra būtinybė vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal Įstatymą, kadangi privalant, tačiau nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal Įstatymą, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai (Įstatymo 29 str. 1 d.). Taigi retrospektyvus jau atliktų Pirkimo sutarties pakeitimo (-ų) tokio vertinimo tikslas – nustatyti, ar yra pagrindas taikyti finansinę korekciją.

30. Sutarties sudarymo ir keitimo metu galiojusios redakcijos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – ir Direktyva 2014/25/ES), ir kurios nuostatas įgyvendina Įstatymas (Įstatymo 1 str. 3 d. ir 8 priedo 5 p.), konstatuojamosios dalies 113 punkte nurodoma, kad nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai.

31. Nagrinėjam ginčui aktualūs atvejai, kai Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas visada laikomas esminiu, nurodyti Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose: 1) pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taigi, tokios sąlygos vertinimui svarbu nustatyti, ar pakeitimas būtų turėjęs įtakos rinkoje veikiantiems tiekėjams, kurie anksčiau nedalyvavo pirkime pagal pirminės siūlytos pirkimo sutarties sąlygas, t. y. ar šie subjektai galimai būtų dalyvavę, jeigu pakeista sąlyga būtų nurodyta pirminėse pirkimo sutarties sąlygose; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje. Taigi, čia priskirtini atvejai, kuriais, nesant objektyvių priežasčių, atliekami Pirkimo sutarties pakeitimai, kuriais didinama sutarties kaina arba nors ir nekeičiama kaina, tačiau reikšmingai pagerinama tiekėjo (sutartinė) padėtis vykdant sutartį.

32. Be to, Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo aspektu taip pat pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos de minimis (mažareikšmių) pirkimo sutarties keitimų taisyklės pagal vertę reiškia, kad nurodytos nuostatos gali būti taikomos ir tai atvejais, kad Pirkimo sutarties pakeitimams nėra jokių objektyvių priežasčių: tokia nuostata nėra nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nustatyta nei Įstatyme, nei Direktyvoje 2014/25/ES, kurios nuostatas įgyvendina Įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą (Įstatymo 1 str. 1 d.).

33. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos manymu, nėra prasminga net ir vertinti, ar Sutarties pakeitimai (šios nutarties 22 p.) būtų turėjęs įtakos rinkoje veikiantiems tiekėjams, kurie anksčiau nedalyvavo pirkime pagal pirminės siūlytos pirkimo sutarties sąlygas, t. y. kad tokie tiekėjai galimai būtų dalyvavę, jeigu pakeistos sąlygos būtų nurodytos pirminėse pirkimo sutarties sąlygose: tokios sąlygos nėra net galimos, nes pažeistų reikalavimą užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (Įstatymo 29 str. 1 d.); Sutarties pakeitimais (šios nutarties 22 p.), padarytais nesant objektyvių priežasčių, neabejotinai buvo reikšmingai pagerinama rangovo (sutartinė) padėtis vykdant sutartį.

34. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Sutarties pakeitimai (šios nutarties 22 p.) negali būti laikomi neesminiais Įstatymo 97 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų prasme, dėl ko atsakovo Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, t. y. pareiškėjas, pakeisdamas Sutartį, pažeidė Įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, yra pagrįsta.

35. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl Komisijos paaiškinimų, pagal kuriuos sutarties įvykdymo užtikrinimo negaliojimas tam tikrą laiką nėra laikomas esminiu sutarties pakeitimu ir, atitinkamai, nevertinamas kaip pažeidimas, dėl kurio galima taikyti finansinę korekciją, kai yra tenkinamos šios Įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, nėra reikšmingi ir pagrįsti: viena vertus, tai tik EK (jos institucijos), kuri nėra dalyvaujantis byloje asmuo, nuomonė dėl galimo situacijos, kuri nėra ir identiška (ginčo atveju yra atlikti keli Pirkimo sutarties pakeitimai), vertinimo; kita vertus, kaip jau minėta (nutarties 32 p.), toks Įstatymo 97 straipsnio 2 dalies aiškinimas ir nėra galimas.

36. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl pagrindo taikyti finansinę korekciją nebuvimo, taip pat dėl ginčijamu Sprendimu atliktos korekcijos neproporcingumo, pažymėtina, kad ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ byloje C-175/23 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprundenciją aiškinant Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui.

Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d.

Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas); dėl antrosios sąlygos, t. y., kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui.

Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania Naţională de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d.

Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

37. Nagrinėjamo ginčo atveju, apeliacinio instancijos teismo vertinimu, nėra galima atmesti galimybės, kad Sutarties pakeitimai turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui: paaiškinimų, kad pažeidimai, kuriais ir atlikti Sutarties pakeitimai, padaryti dėl „žmogiškosios klaidos“, objektyviai patikrinti iš esmės ir nėra galima, ypač vertinant ir tai, kad Sutartyje nurodyti darbai nebuvo atlikti čia nustatytais terminais (per 24 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos).

38. Minėto sprendimo (nutarties 36 p.) 30–34 punktuose, aiškindamas Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl finansinės pataisos sumos nustatymo, ESTT, be kita ko, pažymėjo: valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą; siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą); iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5, 10, 25 arba 100 procentų fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą); be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

39. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo motyvacijos, finansinės pataisos dydis nebuvo nustatytas automatiškai, t. y. remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale: Agentūra, vadovaudamasi proporcingumo principu, taikė ne Gairių lentelės 23 punkte nurodytą 25 proc., bet 10 proc. finansinės pataisos normą taikymą nuo pagal Sutartį patirtų tinkamų finansuoti išlaidų.

40. Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal proporcingumo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, valstybių narių ar perkančiųjų organizacijų nustatytos taisyklės įgyvendinant viešųjų pirkimų direktyvas neturi viršyti to, kas būtina šiose direktyvose nurodytiems tikslams pasiekti (šiuo klausimu žr. ESTT 2018 m. vasario 8 d. Sprendimo Lloyd’s of London, C‑144/17, EU:C:2018:78, 32 punktą ir 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Tim, C‑395/18, EU:C:2020:58, 45 punktą).

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, kurios vertintos nustatant 10 proc. finansinės pataisos normą (1. buvo vykdytas supaprastintas pirkimas skelbiamų derybų būdu, Pirkimas nebuvo aktualus ES rinkai ir, CVPIS duomenimis, nekėlė tarptautinio susidomėjimo (Pirkimo dokumentus peržiūrėjo tik Lietuvos ūkio subjektai ir 6 iš jų pateikė pasiūlymus); 2. Sutartis buvo įvykdyta, o dėl jos vėlavimo Rangovui buvo pritaikyti delspinigiai (2022 m. birželio 8 d. netesybų apskaičiavimo aktas, 30.391,36 Eur); 3. Rangovas pateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, kuri atitiko Pirkimo sąlygas ir, kaip ir numatyta Pirkimo sąlygose, galiojo 2 mėn. po Pirkimo sutartyje numatyto pirminio darbų atlikimo termino pabaigos, tik jos nepratęsė dar 8 mėn. iki faktinio darbų atlikimo termino – 2022 m. gegužės 10 d.; 4. Rangovas pateikė kitus Pirkimo sutarties bendrųjų sąlygų dalyse „8.8 Draudimas“ ir „8.9 Garantinių įsipareigojimų užtikrinimas“ numatytus dokumentus – darbų ir civilinės atsakomybės draudimo polisus, už kuriuos, kaip nurodyta Sprendimo dėl pažeidimo dėstomosios dalies 7 p., sumokėjo 5.883,00 Eur, ir garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantiją, už kurią sumokėjo 117 Eur; 5. nebuvo sulaikytas 10 proc. (116.195,00 Eur) mokėjimas (68.985,00 Eur pervesti 2021 m. rugpjūčio 27 d., 47.210,00 Eur – 2022 m. kovo 30 d.), tačiau jis nesudaro prielaidų teigti, kad būtų galėjęs potencialiai įtakoti Pirkimo pasiūlymo eilės pasikeitimą (skirtumas tarp laimėtojo ir antroje vietoje likusio pasiūlymo – 404.000,00 Eur), o paskutinis mokėjimas (47.210,00 Eur) atliktas nors ir dar nebuvus išduotam statybos užbaigimo aktui, bet jau perdavus statybos darbus LITGRID (2022 m. sausio 10 d. užbaigtų darbų perdavimo statytojui aktas Nr. 22-2/053)), nemano, kad 5 proc. finansinės pataisos norma, įvertinus tai, kad visgi pažeidimas nustatytas tik dėl to, kad negalima atmesti galimybės, kad jis turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui, taip pat nustačius, kad Sutartis yra įvykdyta, nėra pakankama teisės aktuose, nustatančiuose tokių pataisų taikymą, tikslams pasiekti.

42. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies: Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 8 d. sprendimas yra keičiamas; pareiškėjo skundas pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, pakeičiant Agentūros 2023 m. spalio 12 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 pareiškėjui už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą pritaikyta finansinė korekciją iki 5 proc. dydžio nuo pagal Pirkimo sutartį Nr. 19SUT-211 patirtų tinkamų finansuoti išlaidų (ABTĮ 91 str. 1 d., 144 str. 1 d. 3 p.).

43. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, galutinis teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai (sumažinama pritaikyta finansinė korekcija), pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

45. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 5794,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo parengimą – 2722,50 Eur, už rašytinius paaiškinimus dėl EK nuomonės – 2578,75 Eur, už rašytinius paaiškinimus dėl ESTT sprendimo – 435,60 Eur, už vertimo paslaugas – 34,49 Eur ir 23 Eur už žyminį mokestį). Įvertinusi pareiškėjo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 7, 8.2 ir 8.16 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

47. Pareiškėjas prašo priteisti 1800,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme (1785,96 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 15 Eur už žyminį mokestį). Įvertinusi pareiškėjo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 7, 8.10 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo LITGRID, AB apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 8 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo LITGRID, AB skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti viešosios įstaigos Inovacijų agentūra 2023 m. spalio 12 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 pareiškėjui LITGRID, AB taikytos finansinės korekcijos dydį iki 5 proc. nuo pagal 2019 m. liepos 18 d. pirkimo sutartį Nr. 19SUT-211 patirtų tinkamų finansuoti išlaidų.

Priteisti pareiškėjui LITGRID, AB iš atsakovo viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 3 800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan