111e8c08-d463-4491-bf08-674cd7f79dfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas M. P. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. 1. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 8 000 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis tam tikrais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. sausio 13 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis.

Teigė, kad buvo pažeistas minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimas. Ä® kameros plotÄ buvo įskaityti ir joje esantys baldai, sanitarinis mazgas. Nurodė, kad kamerose buvo neÅ¡varu, langai neÅ¡varÅ«s, nėra ventiliacijos, sienos ir grindys nelygios, nuo sienų atÅ¡okę ir nusilupę dažai, sienose veisėsi pelėsis. Nėra įrengto pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko. Netinkamai nuo bendros patalpos atitvertas tualetas. Atliekant gamtinius reikalus buvo stebimas kameroje laikomų asmenų ir pareigÅ«nų.

Dėl to jis patyrė diskomfortÄ , nepatogumus ir pažeminimÄ . Buvo ribojamas jo privatumas. Dėl skunde nurodytų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs nepatogumus, tapo dirglesnis, suprastėjo jo sveikata, neigiamai atsiliepė pareiÅ¡kėjo reputacijai.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jo skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė atsiliepimÄ (b. l. 125), kuriame palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pateikė medžiagÄ , kuri, jo vertinimu, patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikė neatitinkančiÄ tiesos ir klaidinančiÄ teismÄ medžiagÄ , t. y. 2015 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 123 buvo laikomas dar su dviem asmenimis, o ne kaip nurodyta vienas.

Be to, ir kitose kamerose, kur nurodyta, kad jis buvo laikomas vienas, iÅ¡ tikrųjų buvo laikomi trise. Pažymėjo, kad ventiliacija neveikė. Sanitarinis mazgas atskirtas sienele, jo privatumÄ atliekant gamtinius reikalus pažeidė kamerÄ stebintys pareigÅ«nai. Tai pareiÅ¡kėjÄ labai žemino.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei prašė priteisti 6,24 Eur iÅ¡laidų, patirtų teismui teikiant medžiagÄ (b. 1. 9–18).Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo nurodytais atsiliepime laikotarpiais.

Be to, tam tikrais laikotarpiais jo nebuvo įstaigoje. Pabrėžė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažino, kad galėjo būti pažeistas ploto reikalavimas. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos.

Kamerose laikomiems asmenims iÅ¡duodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus atitinkamÄ finansavimÄ . Vykdomi graužikų naikinimo darbai. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti.

Akcentavo, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ plotÄ iÅ¡ bendro gyvenamosios patalpos ploto. Taip pat nurodė, kad teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22 nuo 2010 m. sausio 27 d. neteko galios 2003 m. liepos 2 d. teisingumo ministro įsakymas Nr. 194, kuriuo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), neteko galios ir minėtų taisyklių 35.4 punktas, kuriuo remiantis kamerose turėjo bÅ«ti įrengtas signalinis iÅ¡kvietimo mygtukas.

Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas yra tinkamai atskirtas sienele nuo bendros patalpos. Toks įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo gyvenamosiose kamerose įrengti duris. Nurodė, kad pagal Taisyklių 14.2 punktÄ , kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, kuriose įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad kamerose bÅ«tų įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

PareigÅ«nai vykdo nuolatinę elgesio kontrolę, laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Akcentavo, kad gyvenamosios kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryÅ¡io nepagrindė.

Prašė priteisti 6,24 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimo, t. y. už 104 lapus pateiktų kopijų teismui. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis teigia patyręs LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. sausio 13 d.

Pareiškėjas prie skundo nepridėjo jokių duomenų, todėl teismas remiasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir byloje vertinamas laikotarpis kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. sausio 13 d. (b. l. 9–12, 19).Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki dvylikos asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,8 kv. m iki 42,33 kv. m (b. l. 9–12).

Tokie duomenys atitinka ir pareiškėjo Apskaitos kortelėje nurodytus duomenis (b. l. 19–24).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , t. y. 3,6 kv. m, 17 parų.

Nepažeidus Å¡io reikalavimo – 205 paras. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dar su dviem asmenimis (trise) 2015 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m, ir vienam asmeniui teko 2,456 kv. m; nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 6 d. laikoma dvylika asmenų, kameroje, kurios plotas 42,33, ir vienam asmeniui teko 3,527 kameros ploto; 2016 m. sausio 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 379, kurios plotas 6,94 kv. m, kameroje laikomi du asmenys ir vienam asmeniui teko – 3,47 kv. m; 2016 m. sausio 24–25 d. toje pačioje kameroje laikomi trys asmenys ir vienam asmeniui teko 2,31 kv. m; nuo 2016 m. sausio 27 iki 2016 m. vasario 1 d. buvo laikomi du asmenys kameroje Nr. 205, kurios plotas 6,90 kv. m , ir vienam asmeniui teko 3,45 kv. m; 2016 m. vasario 23 d. buvo laikoma 12 asmenų 4-oje sekcijoje, kurios plotas 23 kv. m ir vienam asmeniui teko 1,91 kv. m, 2016 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m, laikomi trys asmenys ir vienam asmeniui teko – 2,46 kv. m kameros ploto, 2016 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 253, kurios plotas 34,43 kv. m laikoma 10 asmenų ir vienam asmeniui teko 3,443 kv. m; 2016 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 121, kurios plotas 7,38 kv. m, kameroje buvo laikomis trys asmenys ir vienam asmeniui teko 2,46 kv. m ir 2016 m. gegužės 14 d. buvo laikomi trys asmenys kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m, ir vienam asmeniui teko 2,44 kv. m.

Taigi, Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 17 parų buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, kad baldai nebÅ«tų įskaityti į bendrÄ kameros plotÄ . Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz. 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016). Be to, nėra reikalavimo ir kad sanitarinio mazgo įrenginiai bÅ«tų eliminuojami iÅ¡ bendro kameros ploto. Å iuo atveju baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-27-438/2017).

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas epizodiÅ¡kai LukiÅ¡kių TI-K ir, kaip nustatyta anksčiau, didžiÄ jÄ laikymo dalį nepažeidus ploto reikalavimo. Atitinkamai nebuvo ilgalaikis ploto pažeidimas konkrečiu atveju konkrečiose kamerose. PareiÅ¡kėjas teigė, kad sanitarinis mazgas netinkamai atskirtas nuo bendros patalpos. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa;

ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Minėtų Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Pareiškėjas neneigė, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo bendros patalpos.

Toks atskyrimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų padaręs pareiÅ¡kėjo nurodytÄ pažeidimÄ . Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad buvo ribojamas jo privatumas atliekant gamtinius reikalus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudaro Å¡ių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiÅ«ros ir kratos. Viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius.

Pažymėtina, kad neiÅ¡vengiami tam tikras kalinamųjų ir suimtųjų privatumo, apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Teismas nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų ribojusi pareiÅ¡kėjo privatumÄ , pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Akcentuotina, kad absoliutus pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimas yra objektyviai negalimas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui minimalia buvo užtrintas jo privatumas. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta vėdinimo sistema.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad atskira vėdinimo sistema veikiančiam LukiÅ¡kių TI-K neturėjo bÅ«ti įrengta (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktas).

Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros vėdinimo sistemos įrengti nėra galimybių. Kameros vėdinamos per langus ir Vilniaus visuomenes sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, tokių pažeidimų nenustatė (b. l. 32–110). Teismas vertina tuos patikrinimo aktus, kai pareiškėjas konkrečiu laikotarpiu buvo laikomas tam tikroje kameroje, kai buvo atliekami patikrinimai. Teismas pareiškėjo teiginius, kad turėjo būti įrengta vėdinimo sistema, atmeta kaip nepagrįstus.

Jis neneigė, kad buvo galimybė vėdintis per langus. Be to, pareiškėjas teigė, kad kamerose nešvaru, langai nešvarūs, nuo sienų ir lubų atsilupę dažai, nelygios sienos ir grindys, sienose veisėsi pelėsis.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.  Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 35, 37, 39 punktai).

Ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 388 pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 46–47). 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte (b. l. 48–50) nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra parengta bendro naudojimo ir bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarka, gyvenamÄ sias patalpas privalo tvarkyti apgyvendinti asmenys, patalpų tvarkymui yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad buvo iÅ¡duotos reikiamos valymo priemonės ir pareiÅ¡kėjas buvo atsakingas už Å¡varos palaikymÄ kamerose.

PareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Å ių teiginių jis neindividualizavo, abstrakčiai nurodė pažeidimus. Jokių duomenų, kad dėl nurodytų pažeidimų kreipėsi į administracijÄ , nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų nenustatė. Akcentuotina, kad net ir nustačius pažeidimus, LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kuo greičiau juos paÅ¡alinti. Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.

IÅ¡ pateiktų sutarčių matyti, kad atliekami kenkėjų naikinimo darbai (b. l. 111–122). PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad laikymo sÄ lygų pablogėjo sveikata laikytini nepagrįstai, jis nenurodė, kokie konkretÅ«s sveikatos sutrikimai atsirado, ar dėl jų kreipėsi į gydytojus ir, ar buvo skirtas gydymas. Pažymėtina, kad nepakanka skunde apsiriboti teisės akto pavadinimo nurodymu, ar atitinkamos jo normos pacitavimu abstrakčiai pareiÅ¡kiant, kad įstaigoje nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Neturtinę žalÄ kiekvienas asmuo patiria individualiai, todėl aplinkybės, kuriomis kreipęsis dėl neturtinės žalos atlyginimo asmuo galimai patyrė tokiÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti individualizuotos, susietos su konkrečia galimo pažeidimo vieta, laiku, nurodant galimai neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) neturtinę žalÄ patyrusio asmens – pareiÅ¡kėjo atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1913-146/2016). PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tam tikrais laikotarpiais LukiÅ¡kių TI-K, laikomas skirtingose kamerose, todėl, teismo vertinimu, nurodyti abstraktÅ«s pažeidimai, įvertinus atsakovo atsiliepimÄ , pateiktus patikrinimo aktus, negali bÅ«ti laikomis pagrįstais.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad kamerose turėjo būti įrengti iškvietimo mygtukai. Galiojančiose Taisyklėse ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 tokių reikalavimų nėra nustatyta.Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dėl konkrečių priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu. Pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, kad jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.

Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta minimalaus kameros ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, pažeidimÄ â€“Â 13 parų. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 13 parų, buvo laikomas pažeidus esminę kalinimo sÄ lygÄ â€“ nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui kėlė diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ bei sumenkino jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas skunde jokių iÅ¡skirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sÄ lygÄ â€“ kalinimo trukmę – 13 parų, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 120 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti 6,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė teismui, vykdydamas teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį (b. l. 3). Kadangi įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ , tai LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.              KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                        Jolanta Malijauskienė