Legislator Case Law & Legislation
1115ad60-4218-48db-a666-e82d04e5e892 AI generated

1115ad60-4218-48db-a666-e82d04e5e892 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 1115ad60-4218-48db-a666-e82d04e5e892
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjo reikalavimai ir jo argumentai PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. Z. po sutuoktinės A. Z. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti jos turtÄ (b. l. 3).Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ reikalinga paveldėjimo tikslu. PareiÅ¡kėjas po tėvo P. Z. mirties kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo ir sužinojo, kad po motinos, A.

Legislator headnote

AI generated

1115ad60-4218-48db-a666-e82d04e5e892 · Kauno apylinkės teismas: įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 16-2375 (b. l. 11), o garažo įregistravimo pagrindas – 2011 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4VJ-17012, kuris įregistruotas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b. l. 10). P. Z. ir A. Z. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Kadangi minėtas turtas įgytas palikėjos santuokos metu, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ä®statymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2YT-12885-1041/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06828-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apyLINKĖs teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 2 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Z. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. Z., valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjo reikalavimai ir jo argumentai PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. Z. po sutuoktinės A. Z. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti jos turtÄ (b. l. 3).Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ reikalinga paveldėjimo tikslu. PareiÅ¡kėjas po tėvo P. Z. mirties kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo ir sužinojo, kad po motinos, A.

Z., mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), dėl jos palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo.Po motinos mirties liko santuokoje įgytas ir nepaveldėtas turtas: butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), registruoti P. Z. vardu. Motinai priklausantį turtÄ po jos mirties paveldėjo sutuoktinis, faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti. Suinteresuotų asmenų argumentai Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad teismui nustačius, kad į bylÄ pateikta pakankamai fakto nustatymo reikalingų įrodymų, neprieÅ¡taraus dėl pareiÅ¡kimo (b. l. 27–28)Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu praÅ¡o teismo pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuotas asmuo nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjos palikto turto priėmimÄ valdyti (b. l. 34–35).Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepime (pareiÅ¡kimu) nurodo, kad sutinka su pareiÅ¡kimu (b. l. 46). Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkinamas. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo motina ir P. Z. sutuoktinė (b. l.

6) mirė 2015 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 5), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 8). Po palikėjos mirties liko jos sutuoktinio vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–11). Pareiškėjo tėvas (b. l.

6) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikimÄ , atsiradusį po tėvo mirties (b. l. 7). Asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų, buto įregistravimo pagrindas – 1992 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d.

įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 16-2375 (b. l. 11), o garažo įregistravimo pagrindas – 2011 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4VJ-17012, kuris įregistruotas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b. l. 10). P. Z. ir A. Z. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Kadangi minėtas turtas įgytas palikėjos santuokos metu, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ä®statymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro butas ir garažas (kaip kad Å¡iuo atveju palikimÄ sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėjo tėvas priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės mirties faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, nustatymo Nustatyta, kad po pareiÅ¡kėjo motinos, mirusio 2015 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 5), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymÄ teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko.Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ .PareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo (palikėjos sÅ«nus) į motinos palikimo dalį nepretenduoja.

Nagrinėjamu atveju į palikėjos palikimÄ pretenduoja jos sutuoktinis (b. l. 6). PareiÅ¡kėjas siekia, kad palikėjos įstatyminis įpėdinis (sutuoktinis) palikimÄ bÅ«tų priėmę faktiniu valdymu.Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti prieÅ¡ingai, nei kad palikėjos mirties dienÄ jos sutuoktinis faktiÅ¡kai gyveno Å¡eimai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko Å¡eimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikėjos turtÄ .MinėtÄ aplinkybę patvirtina Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmenį, kuriame nurodyta, kad palikėjos sutuoktinis iki savo mirties, mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvas po pareiÅ¡kėjo motinos mirties likdamas gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdamas jos asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkas, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydamas.

Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad po jo motinos mirties atsiradusį palikimÄ priėmė jo tėvas (sutuoktinis), praÅ¡omas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Suinteresuotas asmuo (pareiÅ¡kėjo brolis ir palikėjos sÅ«nus) tėvo (sutuoktinio) palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, pats į palikimo dalį po motinos mirties nepretenduoja ir su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutinka (b. l. 46).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkina ir nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Å ioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė jos sutuoktinis P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                        Simona Dementavičienė