111528f1-6efc-4ff1-bdcd-072a0fdd0a6d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-587-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-01597-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 7 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nustatė: PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 43–45), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-07 sprendimÄ Nr. 1D-4609(11);

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo                2010-01-01 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalį 17 416,21 Lt, kuri susidarė dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. taikymo;

3) priteisti iÅ¡ atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės po 156,67 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalį;

4) įpareigoti atsakovus Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2010-01-01 jam buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuota tiek pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., tiek pagal 5 str. 1 d.

Vidaus reikalų ministerija atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ , o kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas. Per visÄ pensijos ribojimo laikotarpį, t. y. iki 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas pareiÅ¡kėjui susidarė 17 416,21 Lt pensijos nepriemoka. Kaip ne kartÄ yra pripažinęs Konstitucinis Teismas, asmenys, kurie pagal įstatymÄ Ä¯gijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos.

Vadinasi, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. PareiÅ¡kėjo nuomone, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 str. nuostatomis, Å¡ioje byloje yra galimas civilinės atsakomybės valstybei taikymas. PareiÅ¡kėjas mano, kad jis nėra praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatyto trejų metų termino kreiptis į pensijÄ mokančiÄ institucijÄ , nes apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimÄ .

Tol, kol pareiÅ¡kėjas turi teisę savo teises ginti teisme, sprendimai dėl pensijos iÅ¡mokėjimo nelaikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. Teisme 2013-11-28 gautas pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ skundui paduoti (b. l. 61–63), kuriame pareiÅ¡kėjas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, tačiau į teismÄ nesikreipė, nes tikėjosi, kad neteisėtai sumažinta pensijos dalis jam bus iÅ¡mokėta.

Apie tai, kad neiÅ¡mokėta pensijos dalis nebus iÅ¡mokėta, tapo žinoma tik iÅ¡ Lietuvos policijos veteranų asociacijai 2013 metų vasario mėnesį pateikto Vidaus reikalų ministerijos atsakymo. PareiÅ¡kėjas nedelsdamas kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ir Vidaus reikalų ministerijÄ , o, gavęs jų sprendimus, – į teismÄ .Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 33–35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs įstatymų nustatytÄ trejų metų skundo padavimo pensijÄ skiriančiai ir mokančiai institucijai terminÄ . Ä® Vidaus reikalų ministerijÄ jis kreipėsi tik 2013-04-03, t. y. praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytÄ trejų metų terminÄ , todėl pensijos nepriemoka už 2010 metų sausio ir vasario mėnesius negali bÅ«ti priteisiama.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatas.Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui A.

B. Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2009-10-05 sprendimu Nr. 11SP-2265 nuo 2009-09-01 buvo paskirta 984,11 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (b. l. 21).PareiÅ¡kėjas 2013-04-09 Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie VRM pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti dėl nuo 2010-01-01 taikytų Laikinojo įstatymo nuostatų susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ (b. l.

25) Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba 2013-04-10 sprendimu Nr. 1PP(P)-2510 atsisakė iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ , nurodydama, kad Laikinasis įstatymas pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 26–27).PareiÅ¡kėjas dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo 2013-04-19 kreipėsi ir į Vidaus reikalų ministerijÄ (b. l. 29–30), kuri 2013-05-07 sprendimu Nr. 1D-4609(11) atsisakė iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ (b. l. 31–32).PareiÅ¡kėjas 2013-05-13 pateikė skundÄ teismui ir praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-07 sprendimÄ Nr. 1D-4609(11), priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatų taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ bei įpareigoti atsakovÄ mokėti jam paskirto dydžio pensijÄ (b. l. 1–5, 43–45).Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d.     (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje      Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b.                                Nr. AS525-575/2010).

Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 d.).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b.

Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualaus kreipimosi į teismÄ termino taikymo ir Å¡io termino eigos skaičiavimo aiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota nuo 2010-01-01. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM pateikti duomenys tvirtina, kad 2010 metų sausio mėnesio pensija pareiÅ¡kėjui buvo pervesta 2010-03-01           (b. l. 64, 65). SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2013-05-13 (b. l. 11), t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimo                                      (2010-03-01).PraÅ¡yme atnaujinti terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjas nurodė, kad apie tai, jog jam mokama sumažinta pensija jis sužinojo tik po to, kai 2012-02-06 buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, be to pareiÅ¡kėjas turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį tikėtis, kad valstybė imsis priemonių kompensuoti susidariusias pensijos nepriemokas.Pagal ABTÄ® 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

LVAT ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminÄ , teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančiame PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismÄ terminai nėra nustatyti.

Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ paaiÅ¡kėjo tik LVAT iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013-03-12 nutartį. Å ioje nutartyje buvo konstatuota, kad atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, ginčams dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 d.), t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. IÅ¡aiÅ¡kinimas dėl procesinio trejų metų kreipimosi į teismÄ termino eigos skaičiavimo, buvo pateiktas tik LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje. Nustatyta, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2013-05-13, prieÅ¡ tai jis 2013-04-09 ir 2013-04-19 kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ir Vidaus reikalų ministerijÄ . Atsižvelgęs į tai, kad kreipimosi į teismÄ terminas PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas nebuvo, o, kad pagal analogijÄ turi bÅ«ti taikomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas trejų metų terminas, paaiÅ¡kėjo tik po iÅ¡plėstinės LVAT kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, pareiÅ¡kėjas savo teises ginti ėmėsi per protingÄ terminÄ , teismas konstatuoja, kad terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjas praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių.

Teisinės situacijos neaiÅ¡kumas sÄ lygojo tai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo klysti dėl kreipimosi į teismÄ tvarkos. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ asmuo praÅ¡ymÄ turi pateikti pensijÄ skiriančiai ir mokančiai institucijai, Å¡iuo atveju Vidaus reikalų ministerijai. Pažymėtina, kad praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokÄ pareiÅ¡kėjas pateikė 2013-04-09 ir 2013-04-19.

Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad į Vidaus reikalų ministerijÄ ir teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi per protingÄ terminÄ po LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, todėl konstatuotina, kad gindamas savo teises, pareiÅ¡kėjas veikė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai. Teismas, paisydamas iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d. nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, ir atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjui A.

B. procesinį trejų metų kreipimosi į teismÄ terminÄ ir bylÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iÅ¡ esmės.Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ , turi taikyti Konstitucijos 110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės, prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM 2013-04-10 pažyma Nr. 11PP(P)-2509 tvirtina, kad pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir            5 str. nuostatomis.

Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiÅ¡kėjui susidarė 17 416,21 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 28). Nurodytos sumos teisingumo atsakovė neginčija. Kaip konstatuota LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas, visiÅ¡kai paÅ¡alinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad nors ABTÄ® 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobÅ«džio bylose laikytina Vidaus reikalų ministerija, t. y. institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui (PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo                12 str. 1 d.), pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Teismo nuomone, toks LVAT aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui A. B. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalis – 17 416,21 Lt, pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalį pareiÅ¡kėjui A. B. įpareigotina iÅ¡mokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi bÅ«ti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjui priteistos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti po 156,67 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalį.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2013-04-10 pažyma Nr. 11PP(P)-2509 tvirtina, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių pensija yra perskaičiuojama taikant ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurias Konstitucinis Teismas pripažino neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjui kas mėnesį yra išmokama 156,67 Lt mažesnė pensija. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2012-01-01 valstybinė pareigūnų ir karių pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra perskaičiuojama esant iš esmės skirtingam teisiniam pagrindui, t. y. atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 15 str. buvo pratęstas Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų nuostatos, kuriomis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.

Nors pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ , t. y. po 156,67 Lt, reiÅ¡kia iki teismo sprendimo priėmimo dienos, teismas, siekdamas neužkirsti pareiÅ¡kėjui galimybės ateityje ginti galimai pažeistas teises ir atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skundo juridinį pagrindÄ , pasisako tik dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemokÄ nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos nepripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, teismas neturi pagrindo tenkinti Å¡io pareiÅ¡kėjo reikalavimo.PareiÅ¡kėjas A.

B. taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo. Nustatyta, kad nuo 2012-09-01 pareiÅ¡kėjui mokama pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija yra perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, galiojančiomis iki 2013-12-31. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos perskaičiuojant pareiÅ¡kėjo pensijÄ netaikomos, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti ir šį pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ .PareiÅ¡kėjas A.

B. praÅ¡o teismÄ panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-07 sprendimÄ Nr. 1D-4609(11). Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti. Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2013-05-07 sprendimÄ Nr. 1D-4609(11), iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip.

Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos prieÅ¡tarautų teisėtumo principui. PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-07 sprendimo Nr. 1D-4609(11) dalį, kuria atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p.,               127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija                                                                nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-07 sprendimo Nr. 1D-4609(11) dalį, kuria atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti A. B. 17 416,21 Lt (septyniolikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos litų ir 21 ct) dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.KitÄ pareiÅ¡kėjo A.

B. skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                  Henrikas Sadauskas Nijolė ŽalnieriÅ«nienė