2022-11-16 Nr. AB-27682-3-61-3-03475-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-717-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03475-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurochem Logistics International“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti FNTT išbraukti UAB „Eurochem Logistics International“ iš jos interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) sąrašo (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas skunde taip pat kėlė procesinio pobūdžio reikalavimus (dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, įrodymų išreikalavimo, bylos nagrinėjimo uždaruose posėdžiuose ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo).

Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Įsakymas nėra norminio pobūdžio administracinis aktas, todėl teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas.

Teismas nurodė, kad kaip matyti iš Įsakymo preambulės, jis priimtas vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535, (toliau – ir Aprašas) 13.2 papunkčiu. Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, FNTT atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams. Aprašo 15 punkte nurodyta, kad FNTT įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, kaip norminiai teisės aktai, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad Apraše aiškiai pasisakyta, jog tokio pobūdžio aktas yra norminis teisės aktas, jo įgyvendinimas išskiriamas kaip skirtingas etapas. Iš Įsakymo turinio taip pat matyti, kad jis yra abstraktaus turinio, nustatantis bendro pobūdžio taisyklę, juo konkretūs apribojimai pareiškėjui nėra taikomi.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad formaliai laikant Įsakymą norminiu aktu, būtų eliminuota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, nes pareiškėjas galėtų ginčyti teisme konkrečius sprendimus, kuriais nustatomi tam tikri apribojimai.

Teismas, įvertinęs ir FNTT direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-273 „Dėl Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo įsakymas) 12 punkto nuostatas, Įsakymo 13 ir 14 punktus, bei atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, darė išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, jam nustatyta speciali apskundimo procedūra, pagal kurią skundas dėl jo negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o pareiškėjas nėra subjektas, kuris galėtų kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išbraukti jį iš sąrašo yra išvestinis reikalavimas, susijęs su sprendimo įrašyti jį į sąrašą teisėtumu ir pagrįstumu, todėl irgi, teismo vertinimu, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą, arba perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas Įsakymas pagal savo turinį ir esmę nėra norminis aktas, todėl gali būti apskųstas įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo išplėstinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (2015 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-714-624/2015) ir nemotyvuotai sprendė, kad Įsakymas yra norminis teisės aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau anksčiau yra nagrinėjęs atvejus, kai deklaruojamas norminis aktas iš tiesų yra individualus administracinis aktas. Analogiškoje situacijoje išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija nurodė, kad nepaisant tam tikrų norminio akto požymių, teismui apskųstas aktas negali būti norminiu, jeigu juo neformuluojamos jokios bendro pobūdžio ir abstrakčios elgesio taisyklės, o tiesiog pritaikomos „konkrečios ir pakankamai apibrėžtos priemonės (įpareigojimai) atitinkamiems subjektams“.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymas negali būti laikomas norminiu aktu, nes: apskritai nesukuria ir neformuoja jokios elgesio taisyklės (teisės normos); akivaizdžiai yra skirtas griežtai apibrėžtam subjektų ratui (15 juridinių asmenų) nenumatant jokios galimybės taikyti Įsakymo kitiems subjektams, apibūdintiems rūšiniais požymiais; nėra orientuojamas į ateitį, t. y. nėra skirtas taikyti daug kartų ir nėra daugkartinio taikymo teisės aktas; jame nėra formuluojamos jokios elgesio taisyklės, o Įsakymas yra skirtas ir galioja konkrečiai ir individualizuotai asmenų grupei, Įsakymas taip pat neatitinka norminiams administraciniams aktams būdingo visuotinio privalomumo kriterijaus; FNTT direktorius, kaip ir pati FNTT, neturi įgaliojimų priimti norminius teisės aktus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, todėl Įsakymas neatitinka būtino norminio administracinio akto požymio; jo paskelbimas būdingas ne norminiam teisės aktui, bet administraciniam sprendimui.

Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas atitinka individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymius. Teismas neįvertino, kad įstatymas administracinį sprendimą (individualų administracinį aktą) apibrėžia kaip teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikštą vienkartinę viešojo administravimo subjekto valią dėl teisės taikymo, privalomą ir skirtą konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 5 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad individualus administracinis aktas (Įsakymas) negali būti dirbtinai transformuotas į norminį administracinį aktą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi įgalinimų pripažinti individualius administracinius aktus norminiais. Todėl Aprašo 15 punktas negali pakeisti Įsakymo prigimties ir teisinio pobūdžio, t. y. negali pakeisti to, kad Įsakymas yra individualus administracinis aktas. Joks įstatymas nesuteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgalinimų transformuoti FNTT leidžiamus individualius administracinius aktus į norminius. Taigi, kai FNTT priima individualų administracinį aktą (administracinį sprendimą), kaip pavyzdžiui Įsakymą, Aprašas negali tapti pagrindu keisti Įsakymo teisinę prigimtį.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymas atitinka visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstamus individualaus administracinio akto požymius (VAĮ 2 str. 5 d.), todėl skundas atsisakytas nagrinėti aiškiai nepagrįstai. Teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą nepaneigęs, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra administracinis sprendimas, sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes pareiškėjui. Apribojant teisę į veiksmingą teisminę gynybą, teismas apskritai neanalizavo Įsakymo, kaip individualaus administracinio sprendimo, požymių. Pareiškėjo tvirtinimu, tiek prieš Įsakymo priėmimą, tiek ir po Įsakymo priėmimo jis rėmėsi konkrečiais įrodymais pagrįstomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios paneigė sankcijų pareiškėjui taikymo pagrindus, todėl FNTT privalėjo atlikti išsamų vertinimą pareiškėjo atžvilgiu. Tuo tarpu, pareiškėjo įtraukimas į FNTT Sąrašą nėra pagrįstas nė vienu konkrečiu pareiškėjo tariamos kontrolės ar nuosavybės iš sankcionuotų asmenų pusės įrodymu. Todėl, FNTT priėmė Įsakymą, t. y. būtent administracinį sprendimą, kuris traktuojamas kaip vienkartinė viešojo administravimo subjektų valia (VAĮ 2 str. 5 d.). Ši pozicija visiškai atitinka įstatymo imperatyvą, kad visi administraciniai sprendimai yra skundžiami teismui (VAĮ 10 str. 5 d. 7 p., 14 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino, jog viešojo administravimo subjektų, įskaitant FNTT, sprendimai dėl poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo (pvz. ekonominių sankcijų skyrimo, veiklos apribojimų (suvaržymų) nustatymo ir pan.) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visuomet bei vienareikšmiškai buvo ir yra pripažįstami individualiais administraciniais aktais (administraciniais sprendimais). Teismas be pagrindo ignoravo išsamius skundo argumentus, pagrindžiančius, kad Įsakymas: sukėlė konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą pareiškėjo atžvilgiu ir buvo privalomas vykdyti; Įsakymas sudarė prielaidas bei sąlygas, kad būtų pakeistos pareiškėjo subjektinės teisės teisiniuose santykiuose, juo buvo nustatytos pareiškėjo pareigos ir nurodytos poveikio priemonės, dėl kurių pareiškėjas bei kiti asmenys patyrė reikšmingą žalą. Pareiškėjo nuomone, remiantis principu ubi ius, ibi remedium ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniu, jam garantuota teisė skųsti nepagrįstą įtraukimą į Sąrašą. Negalima situacija, kai neteisėti FNTT veiksmai plečiant ES sankcijas klaidingiems subjektams, nesuteiktų pastariesiems teisės į teisminę gynybą remiantis teismo nutartimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria teismas nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundžiamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas atitinka individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymius, pagal savo turinį ir esmę nėra norminis aktas, todėl gali būti apskųstas įstatymo nustatyta tvarka teismui.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018). Teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018). Tuo atveju, jei tam tikras aktas atitinka norminio administracinio akto požymius, jį priėmusiam subjektui tenka pareiga šį aktą paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju toks aktas būtų laikomas negaliojančiu, o ne įgytų individualaus administracinio akto pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007).

Taigi, norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Pagal VAĮ 2 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis, o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

Nagrinėjamu atveju FNTT 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas. Iš Įsakymo turinio matyti, kad juo patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas, nurodant jų pavadinimą, be kita ko, juridinio asmens kodą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, nes yra skirtas Įsakyme nurodytiems konkretiems subjektams, t. y. apibrėžtam subjektų ratui.

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, grindė, be kita ko, Aprašo 15 punktu, kuriame nustatyta, jog FNTT įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, kaip norminiai teisės aktai, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535, 15 punktas nustato, kad nurodyti Aprašo 13.2 papunktyje FNTT įsakymai yra norminiai teisės aktai, vis dėlto, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra skundžiamas individualiai priimtas teisės aktas (skundžiamas Įsakymas). Atsižvelgus į individualiai priimto teisės akto turinį (Įsakymu patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, toks nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktas, nes jis neatitinka norminio administracinio akto požymių (Įsakymas skirtas apibrėžtam subjektų ratui) (žr., 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-629/2022).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo ginčijamą Įsakymą kvalifikavo kaip norminį administracinį aktą ir nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė

part_bf0370e0f347457a9734066f51c5e1e4_end