110f267d-a2d6-4b02-9753-4d491885f1cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                           Administracinė byla Nr. I-3280-142/12Proc. Nr. 3-61-3-01387-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 19; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės SuÅ¡inskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Karoliui Žibui, atsakovės atstovei Laurai Petrauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

N. skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. KS-38 “Dėl A. N.“ panaikinimo atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė,nustatė:A. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK, Komisija) 2012 m. balandžio 17 d. sprendimÄ Nr. KS-38 „Dėl A. N.“ (t. I, b. l. 1-4).PaaiÅ¡kina, kad VTEK pavedimu VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo sudaryta laikinoji savivaldybės tarybos tyrimo komisija, kuriai buvo pavesta įvertinti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos nario Gintauto Plečkaičio praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, jog Å¡ios savivaldybės tarybos narys A.

N. savivaldybėje gali spręsti su VÅ¡Ä® VilkaviÅ¡kio ligonine, kurioje dirba jo sutuoktinė, susijusius klausimus, tuo galimai pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Ä®statymas) reikalavimus. Laikinoji savivaldybės tarybos tyrimo komisija vertino, ar A. N., nepažeisdamas Ä®statymo nuostatų, galėjo dalyvauti VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto, VÅ¡Ä® VilkaviÅ¡kio ligoninės stebėtojų tarybos posėdžiuose, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su VÅ¡Ä® VilkaviÅ¡kio ligonine, kurioje dirba jo sutuoktinė 0,5 etato Konsultacinio skyriaus vyresniÄ ja slaugytoja slaugos administratore, 0,5 etato sveikatos statistike (iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Maisto paruošimo skyriuje dietiste), taip pat, ar A. N. nepažeidė Įstatymo nuostatų, kai savivaldybės mero Algirdo Bagušinsko nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2011m. vasario 18 d.) vykdė savivaldybės mero pareigas, o VšĮ Vilkaviškio ligoninėje dirbanti dietiste jo sutuoktinė buvo perkelta į 0,5 etato Konsultacinio skyriaus vyresniosios slaugytojos-slaugos administratorės pareigas. Laikinoji savivaldybės tarybos tyrimo komisija priėmė 2012 m. vasario 27 d. tyrimo išvadas, kuriose nurodė, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariui A.

N. dalyvaujant savivaldybės tarybos posėdžiuose, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdžiuose, VšĮ Vilkaviškio ligoninės stebėtojų tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi ir priimami sprendimai, susiję su Vilkaviškio ligonine – jo sutuoktinės A. N. darboviete, interesų konfliktų nekilo, taip pat savivaldybės mero nedarbingumo laikotarpiu vykdydamas savivaldybės mero pareigas pareiškėjas Įstatymo nepažeidė. Komisija nustatė, kad pagal pareiškėjo einamų pareigų funkcijų ir įgaliojimų aprašymus jis galėjo svarstyti ir priimti sprendimus Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 110 punkte, VšĮ Vilkaviškio ligoninės stebėtojų tarybos nuostatų 7, 8 punktuose ir minėtos ligoninės įstatų 35 punkte nurodytais klausimais.

IÅ¡vadose nurodyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstyti klausimai nebuvo susiję su pareiÅ¡kėjo artimų asmenų veikla ligoninėje, savivaldybės tarybos sprendimai neturėjo įtakos A. N. darbo santykiams ligoninėje. VTEK nusprendė minėtos komisijos vertinimui nepritarti ir atliko savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo elgesio vertinimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nesutinka su VTEK 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu. Teigia, jog VTEK tik formaliai pritaikė Ä®statymo nuostatas, nevertino faktinių aplinkybių individualiai.

Mano, kad sprendimo išvados nėra nei pagrįstos, nei teisingos, ir tuo pažeidžiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pareiškėjas aiškina, kad visais tais atvejais, kai VTEK nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas, to nebuvo, nebuvo ir interesų konflikto. Pareiškėjas nurodo, kad laikinosios savivaldybės tyrimo komisijos tyrimo išvadose teisingai įvertintos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 1 straipsnio nuostatomis, 4 straipsnio 1 dalimi, aiškina, kad VTEK nevertino, jog pareiškėjas 2008 m. gruodžio 5 d. privačių interesų deklaracijoje pateikė duomenis apie jo sutuoktinę A.

N., nurodė jos pareigas, 2011 m. gegužės 3 d. deklaracijÄ patikslino. PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad nenusiÅ¡alindamas nuo VTEK sprendime nurodytų klausimų sprendimo jis pažeidė Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Nurodytuose posėdžiuose nebuvo svarstomi klausimai, dėl kurių bÅ«tų teisinis ar faktinis pagrindas nusiÅ¡alinti, ir nebuvo pagrindo spręsti, jog buvo interesų konfliktas. Remiasi Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnio 2 dalimi. AiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju A.

N. tarnybinė veikla (dalyvavimas posėdžiuose) niekaip nebuvo susijusi su jo ar jo sutuoktinės suinteresuotumu, nes posėdžiuose buvo priimami sprendimai, susiję su VÅ¡Ä® VilkaviÅ¡kio ligoninės Å«kinė veikla, finansine padėtimi, veiklos optimizavimu ir pan. Å ie sprendimai buvo susiję iÅ¡imtinai su vieÅ¡uoju interesu ir niekaip nesisiejo su privačiais pareiÅ¡kėjo interesais. Tuo labiau, kad tokių interesų rizika buvo įvertinta ir atskleista pateikiant, o vėliau patikslinant privačių interesų deklaracijÄ .

PareiÅ¡kėjas, atlikdamas tarybines pareigas, žinojo apie privačių interesų buvimÄ , konflikto galimybę, vertino galimas pasekmes, buvo įsitikinęs savo veiklos skaidrumu. Mano, kad dalyvavimas priimant VTEK sprendime nurodytus sprendimus nereiÅ¡kia interesų konflikto. Tokį konfliktÄ galima konstatuoti tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tačiau VTEK sprendime to nėra. Komisija apsiribojo tik formaliu faktinių aplinkybių nurodymu, teisės aktų pacitavimu ir teismų praktikos paminėjimu, kas patvirtina, kad tyrimas buvo atliktas Å¡abloniÅ¡kai, nesigilinant į individualias aplinkybes, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjui interesų konfliktas kilo dėl tiesioginio rūpesčio sutuoktinės karjeros ligoninėje galimybėmis bei perspektyvomis. Mano, kad tokia išvada prieštarauja tyrime nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, sprendime išdėstytos ir tos aplinkybės, kurios nepriklauso VTEK kompetencijai. Sprendime nurodyta, jog tirti korupcinio pobūdžio veikas, t. y., ar pareigas valstybinėje tarnyboje atliekančiam asmeniui buvo atsidėkota (atlyginta), komisija neįgalinta.

Taip pat VTEK negali tirti priimtų sprendimų ekonominio pagrįstumo. Tuo tarpu sprendimo motyvuose nurodyta, jog dalį sprendimų ligoninės atžvilgiu pareiÅ¡kėjas svarstė ir priėmė tuo metu, kai Å¡ios gydymo įstaigos finansinė padėtis buvo sunki, dėl ko kilo reali grėsmė prarasti darbÄ ir jo sutuoktinei. VTEK daro prielaidÄ , kad tai, jog A. N. tokioje situacijoje buvo pasiÅ«lytos kitos pareigos ligoninėje, visuomenei gali atrodyti kaip pavaldaus subjekto atsidėkojimas steigėjui už esamai ir galimai palankius sprendimus.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad tokia Komisijos iÅ¡vada nėra pagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, yra abstrakti ir iÅ¡eina už tyrimo ribų, yra tik spėjimas, todėl sprendimas yra neteisėtas. PareiÅ¡kėjas pažymi, jog jis niekaip negalėjo įtakoti nei sutuoktinės karjeros ligoninėje, nei jos darbo sÄ lygų ar darbo vietos pakeitimo. Tai, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinei buvo pasiÅ«lyta kita darbo vieta ligoninėje, tėra tik jai Darbo kodekse numatytų garantijų įgyvendinimas (Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalis).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į skundÄ (t.

II, b. l. 18-20) pasisako, kad skundas atmestinas. PaaiÅ¡kina, kad Komisija savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog pareiÅ¡kėjas, eidamas Ligoninės steigėjos ir savininkės – VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės bei Ligoninės stebėtojų tarybos nario pareigas nagrinėjo, svarstė ir sprendė jo sutuoktinės darbovietės veiklos klausimus. PareiÅ¡kėjas veikė tiesioginės grėsmės sutuoktinei netekti darbo ligoninėje akivaizdoje. Esant tokioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo tarnybinis elgesys sutuoktinės darbdavių atžvilgiu negalėjo iÅ¡likti objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas.

Pareiškėjas veikė viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto situacijoje , tokio konflikto nevengė, todėl pažeidė Įstatymo reikalavimus. Nurodo, kad Komisijos motyvai yra išdėstyti skundžiamame sprendime. Paaiškina, kad, Komisijos vertinimu, vien tik interesų deklaravimas yra nepakankamas veiksmas, nes privačių interesų viešas deklaravimas interesų konflikto, kilusio valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikloje, nepašalina. Deklaravimas neužkerta grėsmės, kad sprendimai valstybinėje tarnyboje bus priimami objektyviai ir nešališkai (Įstatymo 1 straipsnis).

Susidarius viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijai, asmuo turi vykdyti ir Ä®statymo 11 straipsnyje nurodytus veiksmus. Nagrinėjamu atveju tai bÅ«tų savivaldybės tarybos vieÅ¡as ir savalaikis informavimas apie susidariusiÄ interesų konflikto situacijÄ , nusiÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, fizinis ir visiÅ¡kas nusiÅ¡alinimas. Tokių veiksmų pareiÅ¡kėjas neatliko. PareiÅ¡kėjo nurodomi argumentai yra prieÅ¡taringi, nes jis ginčija interesų konflikto buvimÄ , nors deklaravo privačius interesus.

PareiÅ¡kėjo manymu deklaravimas pateisina net ir interesų konflikto veikiamÄ pareiÅ¡kėjo tarnybinį elgesį. Ginčijamu atveju Komisijos vertinimo dalykas – tik pareiÅ¡kėjo Å¡aliÅ¡kumo Ligoninės atžvilgiu įvertinimas. Komisija nenagrinėjo kitų Ä®statymo II skirsnyje nurodytų pareigų nevykdymo ir dėl to nepasisakė. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, jog jis deklaravo privačius interesus, o VTEK dėl to nepasisakė, neturi faktinio ir teisinio ryÅ¡io su nagrinėjama byla.

Atsakovė paaiÅ¡kina, kad Komisija, atlikdama pareiÅ¡kėjo elgesio tyrimÄ , nekėlė sau uždavinio iÅ¡tirti ir nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas galimai naudodamasis savo tarnybiniais – VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos, Ligoninės stebėtojų tarybos, rajono mero įgalinimais galėjo daryti nusikalstamÄ poveikį savivaldybės vieÅ¡ajai įstaigai, galimai siekdamas savo sutuoktinei palankių darbo sÄ lygų. Tokių faktų nustatymas ir jų vertinimas nėra Komisijos kompetencijos dalykas.

Todėl ginčo sprendime dėl to nepasisakyta. Nurodo, kad Komisijos sprendimÄ pareiÅ¡kėjas ginčija menamais (nesamais), jo paties iÅ¡galvotais motyvais esÄ pareiÅ¡kėjas niekaip negalėjo įtakoti nei sutuoktinės karjeros ligoninėje, nei jos darbo sÄ lygų ar darbo vietos pakeitimo. Toks pareiÅ¡kėjo argumentas neturi faktinio ir teisinio ryÅ¡io su nagrinėjama administracine byla. Komisijos sprendimų teisėtumÄ vertinę administraciniai teismai ne kartÄ yra pasisakę, kad Ä®statymo reikalavimai yra formalÅ«s. Todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebÅ«tina nustatinėti, ar iÅ¡ atitinkamų sprendimų asmuo turėjo asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas bÅ«tų kitoks, jeigu bÅ«tų priimtas jam nedalyvaujant (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07).

Prevencinis Ä®statymo nuostatų tikslas lemia, kad Å¡io įstatymo reikalavimų pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad priimant sprendimÄ valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Net ir asmeniui nenaudingas sprendimas gali sukelti interesų konfliktÄ kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas Å¡aliÅ¡kumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl priimant sprendimus privaloma vengti Å¡aliÅ¡kumo regimybės. Su ginčo dalyku nesusiję pareiÅ¡kėjo samprotavimai apie tai, kad, spręsdamas ligoninėje dirbančios sutuoktinės darbdaviams strategiÅ¡kai svarbius ar asmeniÅ¡kai rÅ«pimus klausimus, pareiÅ¡kėjas gynęs tik vieÅ¡Ä jį interesÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad „vieÅ¡Ä jį interesÄ â€œ pareiÅ¡kėjas suvokia subjektyviai. Nurodo, kad įstatyme įtvirtinta speciali vieÅ¡ojo intereso samprata – tai visuomenės lÅ«kesčiai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus jiems pavestus klausimus spręstų tik objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo (2 straipsnio 3 dalis). Interesų konfliktas pagal Ä®statymo nuostatas yra ne kas kita, kaip situacija, kai privačių interesų turėjimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui neleidžia jam pavestų tarnybinių funkcijų, susijusių su asmeniÅ¡kai jam rÅ«pimu klausimu, atlikti tinkamai.

Å iame įstatyme apibrėžtas interesų konfliktas apskritai neturi nieko bendro su pareiÅ¡kėjo subjektyviai suprantama „vieÅ¡ojo intereso“ sÄ voka. „VieÅ¡ojo intereso“ kaip filosofinės kategorijos, negalima tapatinti su specialia specifiniams valstybės valdymo santykiams taikoma įstatymo sÄ voka. Komisija priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Atstovė teisme palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundÄ atmesti.Skundas netenkinamas.PareiÅ¡kėjas ginčija VTEK 2012 m. balandžio 17 d. sprendimÄ Nr. KS-38 (t.

I, b. l. 12-16). Šio sprendimo nusprendžiamosios dalies 1 punkte pripažinta, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys A. N., šios savivaldybės taryboje spręsdamas VšĮ Vilkaviškio ligoninės, kurioje dirba jo sutuoktinė, veiklos klausimus, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatų vengti interesų konflikto ir tokiu elgesiu pažeidė šio Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Nusprendžiamosios dalies 2 punkte nurodyta, kad dėl sutuoktinės darbo VšĮ Vilkaviškio ligoninėje A.

N. kyla nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė. Nurodoma Komisijos nuomonė, kad A. N. negali tinkamai atlikti Å¡ios vieÅ¡osios įstaigos stebėtojų tarybos nario pareigų. Nusprendžiamosios dalies 3 punkte pateikiama rekomendacija VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybai vidiniais teisės aktais nustatyti tvarkÄ , Å¡alinančiÄ galimybes į jai pavaldžių įstaigų priežiÅ«ros organus skirti asmenis, kuriems dėl jų turimų privačių interesų einant Å¡ias pareigas kiltų nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė.

Kiti nusprendžiamosios dalies punktai skirti sprendimo kopijų išsiuntimo, sprendimo paskelbimo klausimams spręsti.Sprendime Komisija nurodo, kad nagrinėja, ar A. N. galėjo (gali) nepažeisdamas Įstatymo nuostatų dalyvauti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos bei Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdžiuose, kuriuose yra svarstomi VšĮ Vilkaviškio ligoninės (toliau – ligoninė) veiklos klausimai ir priimami atitinkami sprendimai, taip pat dalyvauti ligoninės stebėtojų tarybos veikloje.

Sprendime nurodyta, kad Komisijos vertinimo dalykas – galimas A. N. Å¡aliÅ¡kumas atliekant jo kaip valstybės politiko – VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos nario – pareigas.Sprendime nurodomos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, t. y., kad A. N. sutuoktinė A. pagal darbo sutartį ligoninėje nuo 1998 m. vasario 9 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo (visu etatu) Maisto ruoÅ¡imo skyriaus dietiste, ligoninei Å¡iÄ pareigybę panaikinus, A. N. nuo 2011 m. sausio 1 d. suteiktos Konsultacijų skyriaus vyresniosios slaugytojos slaugos administratorės (1/2 etato darbo krÅ«vio) ir sveikatos statistikės (1/2 darbo krÅ«vio) pareigos, kad A.

N. nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. vasario 18 d. ėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės mero pareigas, o nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. birželio 28 d. buvo VšĮ Vilkaviškio ligoninės stebėtojų tarybos narys. Į šias pareigas A. N. paskirtas penkerių metų kadencijai Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu.Taip pat neginčijamos faktinės aplinkybės, kurios nurodomos sprendime, kad ligoninės stebėtojų tarybos posėdžiuose, dalyvaujant A. N. (iki 2011 m.), buvo svarstomi ligoninės personalo valdymo darbo užmokesčio, finansinės padėties gerinimo, esant ekonominiam sunkmečiui, klausimai.

Sprendime iÅ¡vardinami keturi stebėtojų tarybos posėdžiai nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. balandžio 5 d., nurodoma, kad tuose posėdžiuose buvo svarstomi tokie klausimai: sunki ekonominė, finansinė padėtis ligoninėje ir priemonės jai pagerinti, nutarta pritarti darbuotojų skaičiaus mažinimui, pirmiausia atleidžiant pensinio amžiaus darbuotojus (tokį siÅ«lymÄ pateikė A. N.), siÅ«lyti darbuotojams trumpinti darbo laikÄ , eiti nemokamų atostogų, sumažinti priedus prie atlyginimo, pritarti ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimui, patvirtinti ligoninės 2009 m. finansinės atskaitomybės ir veiklos ataskaitÄ bei 2010 m. darbo užmokesčio ir iÅ¡laidų medikamentams normatyvÄ , pritarti priemonių planui ligoninės kreditoriniam įsipareigojimui mažinti, darbo apmokėjimo tvarkos ligoninėje pakeitimams, patvirtinti naujus ligoninės darbuotojų darbo krÅ«vius, nutarta teikti ligoninės 2010 m. finansinės atskaitomybės ataskaitÄ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybai ir pritarti naujai ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkai, numatant 6 procentais didinti atlyginimo fondÄ .Sprendime, nagrinėjant stebėtojų tarybos posėdžių sprendimus, papildomai nurodyta, kad 2010 m. spalio 27 d.

A. N. ligoninė įteikė įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ .Minėta, kad Å¡ios faktinės aplinkybės neginčijamos. Å ias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esanti medžiaga: VÅ¡Ä® VilkaviÅ¡kio ligoninės Stebėtojų tarybos 2008 m. balandžio 21 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. rugpjūčio 11 d., 2011 m. balandžio 5 d. posėdžių protokolai (t. I, b. l. 23-34), dokumentai, susiję su pareiÅ¡kėjo sutuoktinės eitomis ir einamomis pareigomis ligoninėje (t. I, b. l. 71, 84-108).Skundžiamame sprendime taip pat konstatuojamos faktinės aplinkybės, kad VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos narys A.

N. 2009–2012 m. dalyvavo savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi ir sprendžiami (balsuojant) ligoninės veiklos klausimais. Komisija sprendime nurodo, kad nėra informacijos, kuri patvirtintų, jog A. N. būtų nusišalinęs nuo ligoninės veiklos klausimų sprendimo taryboje. Pareiškėjas šių faktų taip pat neginčija, neginčija ir tos aplinkybės, kad niekada nėra nusišalinęs nuo ligoninės veiklos klausimų sprendimo taryboje, kaip tai nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje.

Sprendime konkrečiai iÅ¡vardinami VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos dokumentai: 2009 m. rugsėjo 25 d. posėdžio protokolas, 2010 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolas, 2011 m. sausio 28 d. posėdžio protokolas, 2011 m. balandžio 29 d. posėdžio protokolas, 2012 m. sausio 27 d. posėdžio protokolas, nurodoma, kokie klausimai buvo sprendžiami iÅ¡vardintuose posėdžiuose: dėl viešųjų įstaigų, tarp jų ir ligoninės, vadovo tarnybinių atlyginimų nustatymo, pavedimo savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti ligoninės 2007–2009 m. finansinį ir veiklos auditÄ , leidimo ligoninės vadovui dirbti papildomÄ darbÄ , ligoninės vyriausiojo gydytojo 2010 m. veiklos ataskaitos, ligoninės 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinių svarstymo ir patvirtinimo, viešųjų įstaigų, tarp jų ir ligoninės, darbo apmokėjimo tvarkos, nuspręsta vadovams nustatyti mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį 40 procentų nuo nuolatinės algos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra teigiami.Minėta, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neginčija, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti medžiaga:

Vilkaviškio savivaldybės tarybos posėdžių protokolai 2009 m. rugsėjo 25 d., 2010 m. balandžio 30 d., 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2012 m. sausio 27 d. (t. I, b. l. 35-54, t. II, b. l. 194-198, t. III, b. l. 13-18, t. III, b. l. 78-83, t. III, b. l. 104-109-110, t. III, b. l. 132-135), Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimai: 2009 m. rugsėjo 25 d. Nr. B-TS-931, (t. I, b. l. 182, t. II, b. l.188), 2010 m. balandžio 30 d. Nr. B-TS-1106 dėl ligoninės įstatų naujos redakcijos patvirtinimo (t.

I, b. l. 185-194), 2010 m. balandžio 30 d. Nr. B-TS-1139 (t. I, b. l. 195, t. III, b. l. 11), 2010 m. balandžio 30 d. Nr. B-TS-1106 (t. III, b. l. 1-10 – įstatai), 2011 m. sausio 28 d. Nr. B-TS-1443 (t. II, b. l. 2), 2011 m. sausio 28 d. Nr. B-TS-1452 (t. II, b. l. 3), 2011 m. balandžio 29 d. Nr. B-TS-24 (t. II, b. l. 6-7), 2011 m. balandžio 29 d. Nr. B-TS-30 (t. II, b. l. 8, t. III, b. l. 102), 2012 m. sausio 27 d. Nr. B-TS-248 (t. II, b. l. 16-17), 2011 m. sausio 28 d. Nr. B-TS-1452 „Dėl leidimo dirbti papildomÄ darbÄ â€œ – leista ligoninės vyriausiajam gydytojui dirbti papildomÄ gydytojo darbÄ 0,5 etato darbo krÅ«viu (t.

III, b. l. 76-77), 2012 m. sausio 27 d. Nr. B-TS-248 „Dėl VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarkos nustatymo“ (t. III, b. l. 128-129).Nurodžiusi visus paminėtus faktus, A. N. paaiÅ¡kinimÄ , Komisija analizuoja Ä®statymo nuostatas, nurodo, kad Ä®statymo 3 straipsnio 2 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog toks konfliktas yra.

Komisija sprendime vadovaujasi ir Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, kad bÅ«damas tokioje interesų konflikto situacijoje, kai yra sprendžiamas jam ar jo artimam asmeniui rÅ«pimas klausimas, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje (grindžia Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalimi).

Komisija daro iÅ¡vadÄ , kad visos nurodytos įstatymo nuostatos pareiÅ¡kėjui taikomos tiesiogiai. Komisija papildomai motyvuoja savo sprendimÄ , kad nurodytos įstatymo nuostatos taikomos nepaisant to, ar iÅ¡ atitinkamų sprendimų asmuo turėjo asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas bÅ«tų kitoks, jeigu sprendimas bÅ«tų priimtas asmeniui nedalyvaujant. Nurodo, kad Ä®statymo nuostatų tikslas yra prevencinis, konfliktÄ kelia jau galimas neÅ¡aliÅ¡kumas, remiasi Ä®statymo 1 straipsnio nuostatomis. Ginčo sprendime nurodytos įstatymo nuostatos taikomos pareiÅ¡kėjui ir nurodoma, kad dalyvavimas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės veikloje svarstant ligoninės veiklos klausimus A.

N. kelia viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , todėl jis privalo vykdyti įstatymo reikalavimus ir nusiÅ¡alinti. Nurodoma, kad interesų konfliktas pareiÅ¡kėjui kyla dėl sutuoktinės, su kuria turi bendrÄ Å«kį, darbo ligoninėje ir tiesioginio rÅ«pesčio A. N. karjeros vieÅ¡ojoje įstaigoje galimybėmis bei perspektyvomis, savo ruožtu priklausančiomis nuo to, kokius sprendimus priima ligoninės steigėja ir savininkė – VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pabrėžiama, kad dalį sprendimų ligoninės ir jos vadovo atžvilgiu A.

N. savivaldybėje svarstė ir priėmė tuo metu, kai Å¡ios gydymo įstaigos finansinė padėtis buvo sunki, dėl to kilo reali grėsmė prarasti darbÄ pareiÅ¡kėjo sutuoktinei Komisija vertina, kad tas faktas, jog A. N. tokioje situacijoje buvo pasiÅ«lytos kitos pareigos ligoninėje, visuomenei gali atrodyti ir kaip pavaldaus subjekto atsidėkojimas steigėjui už esamai ir galimai palankius sprendimus jo atžvilgiu. Taip pat Komisija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso negalėjo dalyvauti ligoninės stebėtojų taryboje, tačiau sprendimas dėl Å¡io trÅ«kumo paÅ¡alinimo yra skirtas ne tiek A.

N., kiek VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybai.Ginčo sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos narys A. N., Å¡ios savivaldybės taryboje spręsdamas ligoninės, kurioje dirba jo sutuoktinė, veiklos klausimus, nevykdė Ä®statymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatų vengti interesų konflikto ir tokiu elgesiu pažeidė Å¡io Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas turi reikalavimo teisę tik dėl sprendimo nusprendžiamosios dalies 1 punkto panaikinimo, nes bÅ«tent Å¡is punktas pareiÅ¡kėjui sukelia teisinius padarinius.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.Minėta, kad pareiÅ¡kėjas neneigia nei vieno Komisijos sprendime nurodyto fakto, o tie faktai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo sprendžiant VilkaviÅ¡kio savivaldybės taryboje su ligonine bei jos vadovu susijusius klausimus, tų klausimų sprendimas turėjo įtakos ligoninės ekonominei padėčiai bei darbo apmokėjimo klausimų sprendimui.

Kita vertus, Komisija pagrįstai aiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju visai neturi teisinės reikÅ¡mės klausimas, ar kas nors (ligoninė ar pareiÅ¡kėjo sutuoktinė ir jis pats) sprendžiant tuos klausimus turėjo kokios nors naudos.Nustatyta, kad VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. B-TS-1375 A. N. patvirtintas VÅ¡Ä® VilkaviÅ¡kio ligoninės stebėtojų tarybos nariu (t. II, b. l. 61). Jokių duomenų, kad jis pareikÅ¡tų nusiÅ¡alinimÄ nors kartÄ sprendžiant ligoninės veiklos klausimus, nėra (t.

II, b. l. 63-65). Tačiau kita vertus, pareiÅ¡kėjas kaltinamas tik tuo, kad nenusiÅ¡alino nuo ligoninės veiklos klausimų sprendimo savivaldybės taryboje. Dėl stebėtojų tarybos VTEK rekomendacijÄ teikė tik pačiai tarybai.Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslas - siekis suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Ä®statymo 1 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas atitinka valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens apibrėžimÄ (Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalis, nurodoma įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. birželio 26 d.). Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad interesų konfliktas - tai situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Ä®statymas privačius interesus apibrėžia kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens) asmeninį turtinį ar neturtinį suinteresuotumÄ , galintį turėti įtakos jo sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis).

Artimi asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis (įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Asmeninis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).Taigi pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad jis neturėjo asmeninio suinteresuotumo (privačių interesų), dalyvaudamas minėtų sprendimų svarstymo ir priėmimo procedūrose.

Pakanka, kad jam artimas asmuo (sutuoktinė) turėjo asmeninį suinteresuotumÄ . Ä®statymo 3 straipsnyje nurodomos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės. Pareiga teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nurodyta Ä®statymo 3 straipsnio 2 punkte (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1667 redakcija). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo sprendimo nusprendžiamosios dalies 1 punkte žodžiu teisingai suformuluota, kad pareiÅ¡kėjas nevykdė pareigos vengti interesų konflikto, tačiau neteisingai nurodytas Ä®statymo 3 straipsnio 3 punktas, kuriame kalbama apie pareigÄ nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.

Tokia kaltinimo formuluotė niekur Komisijos sprendime nenurodoma ir negrindžiama. Priešingai, sprendimo motyvuojamoje dalyje (Įstatymo nuostatos ir motyvai) nurodomas būtent Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas ir jis cituojamas. Tai reiškia, kad sprendimo nusprendžiamojoje dalyje padaryta techninė klaida, nes neteisingai nurodyta įstatymo norma, kurioje nustatyta pareiga vengti interesų konflikto.Ši klaida taisytina teismo sprendimu.Tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nustatyta visa minėta ir Komisijos įvertinta faktine bylos medžiaga.

Ä®statyme nustatyta tvarka, kaip pareiÅ¡kėjas privalėjo elgtis – Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ , 2 dalyje nurodyta, kaip asmuo turi elgtis – prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje.

Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedÅ«roje. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas nurodytų įstatymo nuostatų nevykdė. PareiÅ¡kėjas to ir neneigia, tik aiÅ¡kina, kad jokio interesų konflikto nebuvo. Tačiau pagal pirmiau minėtas Ä®statymo 2 straipsnio nuostatas interesų konfliktas akivaizdžiai egzistavo. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė buvo suinteresuota darbu ligoninėje, nes iÅ¡ pradžių dirbo vienose pareigose, po to, panaikinus atitinkamÄ ligoninės padalinį, perėjo dirbti kitur, sutikdama eiti dvejas pareigas po ½ etato, nors Å¡is pareigų pakeitimas Å¡iuo atveju sprendžiant, ar buvo Ä®statymo pažeidimas, ir nėra svarbus.

Svarbu, kad pareiškėjo sutuoktinė dirbo ligoninėje tuo metu, kai pareiškėjas dalyvavo savivaldybės taryboje, kuri priėmė sprendimus dėl ligoninės veiklos. Įstatyme nustatytos teisinės priemonės privatiems ir visuomenės viešiesiems interesams suderinti, interesų konfliktui išvengti (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo elgtis taip, kad visuomenei net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir vykdyti Įstatymo 11 straipsnio nuostatas.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad Ä®statyme nustatytų pareigų nevykdė.Komisijos kompetencijoje yra tirti konkretaus valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio atitiktį Ä®statymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju Komisija nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė priemonių interesų konfliktui iÅ¡vengti ir nenusiÅ¡alino nuo klausimų, galinčių sukelti interesų konfliktÄ , sprendimo.Komisija pagrįstai aiÅ¡kina, kad Ä®statymas yra prevencinis. Tai reiÅ¡kia, kad Ä®statymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas savo (t. y. jam artimo asmens) privačius interesus realizavo viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka to, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė Ä®statyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui iÅ¡vengti (tokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-844/2007, 2009 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-873/2009 ir kt.), t. y. nebÅ«tina įrodinėti, kad pareiÅ¡kėjas, dalyvaudamas aptariamų klausimų (nurodytų VTEK sprendime) svarstyme bei sprendimų priėmime, turėjo kokiÄ nors naudÄ .

Taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės faktas, jog pareiÅ¡kėjas manė, kad visus su ligoninės veikla susijusius klausimus jis sprendė objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, atsižvelgė tik į vieÅ¡Ä jį interesÄ , kaip pareiÅ¡kėjas supranta tÄ interesÄ . Pagal Ä®statymÄ nesvarbu, ar savivaldybės tarybos sprendimų rezultatas bÅ«tų toks pat, jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų tinkamai atlikęs savo pareigÄ nusiÅ¡alinti nuo aptariamų klausimų svarstymo, nesvarbu ir tai, ar pareiÅ¡kėjo sutuoktinė turėjo kokiÄ nors naudÄ dėl to, kad jos sutuoktinis dalyvavo sprendžiant ligoninės veiklos klausimus.

Ä®statymas, kaip minėta, saugo ne tiesiogiai pačių priimamų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o tai, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl to, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys sprendimus priima neÅ¡aliÅ¡kai, savo ruožtu tai ir užtikrina, jog sprendimuose pirmenybė teikiama vieÅ¡iesiems interesams.Dėl to Å¡iuo atveju visi pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Be to, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad VTEK formaliai taikė įstatymÄ , nevertino faktinių aplinkybių individualiai.

VTEK sprendime faktinės aplinkybės iÅ¡dėstytos pakankamai detaliai, jų pareiÅ¡kėjas neneigia, o vertinti tai, kokie sprendimai buvo priimti pažeidžiant Ä®statymo nuostatas, ar jie teisėti ir pagrįsti, neįeina į VTEK kompetencijÄ , kaip minėta, tokio vertinimo nereikalauja ir Ä®statymas. PareiÅ¡kėjas taip pat nepagrįstai vertina ir mano, kad yra reikÅ¡mingos VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos Laikinosios tyrimo komisijos iÅ¡vados. BÅ«tent tose iÅ¡vadose nepagrįstai, ne taip kaip reikalauja minėtos Ä®statymo nuostatos, nagrinėti klausimai, kokie sprendimai buvo priimti dalyvaujant pareiÅ¡kėjui, ir padaryta iÅ¡vada, kad tų sprendimų pobÅ«dis rodo, kad nebuvo interesų konflikto.

Tai, kad interesų konflikto situacija buvo, patvirtina vien faktas, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė dirbo ligoninėje, o pareiÅ¡kėjas dalyvavo sprendžiant ligoninės veiklos klausimus. Å is faktas nustatytas neginčijamai ir jo pakanka. Kiti pareiÅ¡kėjo argumentai yra abstraktaus pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas pateikia įstatymų sÄ vokų aiÅ¡kinimÄ , niekaip jo nesuderindamas su realiai buvusia situacija. Nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad VTEK sprendė jos kompetencijai nepriklausančius klausimus, t. y. pasisakė, kad dalį sprendimų, kurių priėmime dalyvavo pareiÅ¡kėjas, taryba priėmė esant sunkiai ekonominei situacijai ligoninėje, kad tuo metu kilo reali grėsmė pareiÅ¡kėjo sutuoktinei prarasti darbÄ .

Komisija dėl Å¡io fakto jokių iÅ¡vadų (pvz. kad tai buvo korupcijos atvejis) nedaro, o tik nurodo, kad tokios aplinkybės visuomenei gali atrodyti ir kaip pavaldaus subjekto atsidėkojimas steigėjui už esamai ir galimai palankius sprendimus jo atžvilgiu. Å i sprendimo frazė tik iliustruoja, kad yra sÄ lygos iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas nesilaikė pareigos, nurodytos Ä®statymo 3 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad elgtis reikia taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. VTEK nurodė bÅ«tent tÄ abejonę („visuomenei gali atrodyti“).

Dėl nurodytos frazės ginčo sprendimas netampa neteisėtu ir nepagrįstu, tuo labiau, kad frazė atitinka tai, kÄ pagal įstatymo nuostatas Komisija privalo įrodinėti.Taip pat pareiÅ¡kėjo atsakomybės nepaÅ¡alina tas faktas, kad jis, deklaruodamas savo privačius interesus, nurodė apie savo sutuoktinę bei jos einamas pareigas. PareiÅ¡kėjas nekaltinamas tuo, kad jis pateikė neteisingÄ deklaracijÄ . Tuo pačiu pasakytina, kad Ä®statymo nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas pareiÅ¡kėjas, taikomos neatsižvelgiant į privačių interesų deklaracijos turinį.

PrieÅ¡ingu atveju iÅ¡eitų taip, kad deklaravus privačius interesus, kitas Ä®statymo nuostatas galima pažeidinėti besÄ lygiÅ¡kai, o tokios padėties bÅ«ti negali, nes Ä®statymo taikymas prarastų prasmę ir nebÅ«tų galima pasiekti Ä®statymo 1 straipsnyje nurodytų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepaisė Ä®statymo reikalavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 2 punktas).

Todėl Komisija pagrįstai konstatavo pareiÅ¡kėjo Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimÄ .Ä®statymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo Å¡io įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva arba VTEK pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimÄ . Apie patikrinimo rezultatus informuojama Komisija, kuri turi teisę vertinti atliktų patikrinimų iÅ¡vadas.

Jeigu Komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo iÅ¡vada, ji turi teisę tyrimÄ pavesti atlikti pakartotinai arba pati atlikti tyrimÄ ir priimti sprendimÄ . Skundžiamame sprendime paaiÅ¡kinta, kodėl Komisija nutarė tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veikos atitikties Ä®statymo nuostatoms atlikti pati – dėl to, kad nesutiko su savivaldybės atliktu A. N. elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms vertinimu 2012 m. kovo 13 d. posėdyje. Å is Komisijos sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.Remiantis Ä®statymo nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad teisėtai ir pagrįstai Komisija tyrė pareiÅ¡kėjo elgesio atitiktį Ä®statymo nuostatoms kilus interesų konflikto situacijai, skundžiamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo nusprendžiamosios dalies 1 punktÄ .

Dėl kitų sprendimo nusprendžiamosios dalies punktų daroma išvada, kad jie nesusiję su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, nepažeidžia jo teisėtų interesų, todėl pareiškėjas jų ginčyti neturi reikalavimo teisės (teismas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,nusprendžia:             Pareiškėjo A.

N. skundÄ atmesti.             Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. KS-38 „Dėl A. N.“ nusprendžiamosios dalies 1 punktÄ iÅ¡ dalies pakeisti ir suformuluoti taip: „VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos narys A. N., Å¡ios savivaldybės taryboje spręsdamas vieÅ¡osios įstaigos VilkaviÅ¡kio ligoninės, kurioje dirba jo sutuoktinė, veiklos klausimus, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostatų vengti interesų konflikto ir tokiu elgesiu pažeidė Å¡io Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas“.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                  Margarita Stambrauskaitė           Nijolė Sušinskienė           Halina Zaikauskaitė