110d45c5-0726-4e2c-9a17-2ab747fd40cf · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-342/2011        Proceso Nr. 1-01-2-00111-2010-0               Procesinio sprendimo kategorijos:                                   1.2.19.1; 2.4.6.3.1.                                          (S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Gabrielei SamaÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui DÅ«dai,gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro ir nuteistojo E. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2010 m. birželio 23 d. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. V. nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti kyšį, pažadėjęs jį priimti ir priėmė 30 000 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) dydžio kyšį už savo teisėtÄ veikimÄ , vykdant įgaliojimus, tai yra jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju - dirbdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro pareigose - ir atlikdamas ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00133-09, kuriame kardomoji priemonė suėmimas paskirta įtariamajam M.

P. , kontrolę, organizavimÄ ir vadovavimÄ , turėdamas tikslÄ kyÅ¡ininkauti, 2010-06-17 14.08 val. telefonu paskambino suimtojo M. P. tėvui A. P. ir susitarė su juo susitikti 2010-06-18 Kaune. 2010-06-18 E. V. atvyko į KaunÄ ir 18.40 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su A. P. . Å io susitikimo metu E. V. iÅ¡ A. P. savo naudai tiesiogiai pareikalavo 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų dydžio kyšį ir pažadėjo kyšį priimti už savo teisėtÄ veikimÄ , vykdant įgaliojimus, tai yra už jo (A.

P. ) sÅ«naus M. P. paleidimÄ iÅ¡ suėmimo ir nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo. 2010-06-21 15.05 val. telefonu iÅ¡ A. P. gavęs informacijÄ , kad pastarasis jau turi reikalaujamÄ pinigų sumÄ , E. V. nurodė vėliau susisieksiÄ s su juo ir apie 19.30 val. iÅ¡važiavo iÅ¡ Vilniaus Kauno kryptimi, o 20.03 val. pats telefonu paskambino A. P. ir nurodė kyÅ¡io perdavimo vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini). 2010-06-21 20.30 val. E. V. automobiliu BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į minėtÄ degalinę ir 20.43 val. joje susitiko su A.

P. , kuriam nurodė kyÅ¡io sumÄ â€“ 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų – padėti į jo (E. V. ) vairuojamÄ automobilį BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris stovėjo minėtoje degalinėje. A. P. įvykdžius E. V. nurodymÄ , ir pinigus padėjus į minėto automobilio salonÄ ant galinės keleivio sėdynės, E. V. pažadėjo paleisti M. P. iÅ¡ suėmimo, atsisveikino su A. P. ir sėdo į automobilio BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietÄ bei pabandė iÅ¡važiuoti, tačiau buvo sulaikytas.

Tokiu bÅ«du E. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, kartu paskiriant Lietuvos Respublikos BK 71 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. V. paskyrė Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ griežtesnę bausmės rūšį ir tai iÅ¡ esmės tinkamai argumentavo, tačiau teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo. Anot prokuroro, Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, skundžiamame nuosprendyje apsiribotas tik deklaratyvia fraze – atidėjus bausmės vykdymÄ , nebus pasiekti bausmės vieni iÅ¡ nurodytų tikslų ir paskirtis – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å i teismo iÅ¡vada nėra grindžiama jokiais motyvais, ji niekaip nepaaiÅ¡kinta ir nepakomentuota, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl teismas daro tokiÄ iÅ¡vadÄ , kokie faktiniai duomenys ar aplinkybės Å¡ioje byloje leidžia teigti, jog be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti bausmės tikslai. Apelianto nuomone, byloje yra pagrindai nuteistojo E. V. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas:

1) E. V. nuteistas už vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. ne daugiau, kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme;

2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje paminėti tik du iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų, kurių, pirmosios instancijos teismo manymu, nebus galima pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau, darant iÅ¡vadÄ dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, bÅ«tina įvertinti ir aptarti visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, kurių visuma harmoningai iÅ¡reiÅ¡kia bausmės paskirtį.Prokuroras nurodo, kad E. V. buvo sulaikytas in flagranti, jo atžvilgiu taikytas laikinas sulaikymas, jis nedelsiant nuÅ¡alintas nuo pareigų ir atleistas iÅ¡ tarnybos prokuratÅ«roje, visuomenė informuota apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o kaltininkas pakankamai greitu laiku sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę.

Å ios aplinkybės, anot prokuroro, yra pakankamos konstatuoti, kad net ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , bendroji prevencija bus įgyvendinta ir pasiektas asmenų sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo bausmės tikslas.Prokuroro teigimu, dėl nusikalstamos veikos padarymo E. V. neteko darbo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje, stabilių pajamų, vieÅ¡o proceso metu patyrė pažeminimÄ ir buvo pasmerktas tarp visuomenės narių. E. V. pats prisipažino kaltu ir bausmės paskyrimo faktas lemia tai, kad E. V. nebėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir ilgÄ laiko tarpÄ negalės dirbti daugelio darbų pagal savo teisininko iÅ¡silavinimÄ ir turimÄ profesinę patirtį.

Be to, atidedant bausmės vykdymÄ , galima skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytų įpareigojimų – o tai taip pat sietina su nubaudimu. Apeliantas nurodo, kad E. V. neteko darbo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje, o jo pripažinimas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ ir bausmės paskyrimas iÅ¡ esmės eliminuoja galimybę jam dirbti valstybės tarnyboje, todėl E. V. realiai neturi galimybės padaryti korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų.

Prokuroras pažymi, kad E. V. padarė tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje nekonstatuotas jo polinkis dažnai nusikalsti ar daryti kitokius teisės pažeidimus, jis charakterizuojamas teigiamai, turi stiprius socialinius ryÅ¡ius.Prokuroras skunde nurodo, kad įstatymų leidėjas, kaip vienÄ iÅ¡ bausmės tikslų iÅ¡skirdamas siekį paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, iÅ¡reiÅ¡kė savo požiÅ«rį į bausmės ir kaltininko asmenys santykį.

Todėl, kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo ar jos vykdymo atidėjimo sÄ lyga. Anot prokuroro, byloje aiÅ¡kiai konstatuota, kad E. V. padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir atsitiktinio pobÅ«džio, nustatytas visas spektras aplinkybių, teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį. BÅ«tina įvertinti ir kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Jeigu asmuo kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo bei stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes, kaip Å¡iuo atveju ir elgėsi E. V. , jo asmenybės pavojingumas daug mažesnis nei kito, kuris tų veiksmų neatliko.

Be to, pirmosios instancijos teismas ypatingÄ dėmesį turėjo atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (E. V. ieÅ¡kosi darbo, prisideda prie mažamečio vaiko iÅ¡laikymo ir auklėjimo). Prokuroro nuomone, nuteisus E. V. realia laisvės atėmimo bausme, jis praras gyvenimo vertybes, kurios gali sudaryti ar sudaro jo gyvenimo pagrindÄ , Å¡ios vertybės gali bÅ«ti neatkuriamos ar sunkiai atkuriamos. Apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir netaikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų, buvo nukrypta nuo susiformavusios teismų praktikos ir visiÅ¡kai neatsižvelgta į bÅ«tinybę individualizuoti bausmę ir jos vykdymÄ .

Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas 2011 m. vasario 11 d. paskelbė teismų praktikos, skiriant bausmes už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, tyrimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad asmenims už kyÅ¡ininkavimÄ (nepriklausomai nuo to, ar jie bÅ«davo nuteisti už vienos, ar už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ ) paskyrus terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, visais atvejais taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str.

Anot apelianto, teismų praktika skiriant bausmes kyšininkavimo bylose yra vienareikšmė, nukrypimui nuo jos reikalinga stipri ir aiški motyvacija, kuri skundžiamame nuosprendyje nepateikta. Prokuroras nurodo, kad įvertinus Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo galimybę per Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytos bausmės paskirties prizmę, galutinei išvadai padaryti galima ir būtina vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais – padarytas nors ir tyčinis, tačiau nesmurtinis nusikaltimas, todėl trumpalaikė asmens izoliacija nėra reikalinga ar tikslinga, kaltininkas charakterizuojamas teigiamai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Prokuroro nuomone, pagal įpareigojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., pobÅ«dį, siekiamus tikslus ir bylos aplinkybes, konstatuotina, kad E. V. skirtinas įpareigojimas atsipraÅ¡yti nukentėjusio asmens, tačiau E. V. nukentėjusiojo A. P. jau atsiprašė bylÄ nagrinėjant viešų teismo posėdžių metu, kiti įstatyme numatyti įpareigojimai, atsižvelgiant į E. V. asmenybę ir bylos aplinkybes, savo turiniu nėra tikslingi skirti E. V. , todėl joks įpareigojimas nuteistajam neskirtinas.

Anot prokuroro, įpareigojimo neskyrimas suponuoja pareigÄ skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir tai užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ . Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti įstatymo numatyto termino ribose arba, įvertinus bylos aplinkybes bei nustačius Lietuvos Respublikos BK 40 str. nustatytus pagrindus bei sÄ lygas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir tokiu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylÄ nutraukti.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai netaikė Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatyto asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ arba netaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų ir nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo.

Nuteistojo teigimu, Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatų taikymas nelaikytinas teismo pareiga, tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia teismo nuo pareigos Å¡ios normos taikymo galimybę atmesti motyvuotai, o Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų netaikymas, esant Å¡ių nuostatų taikymo pagrindams ir sÄ lygoms, vienareikÅ¡miÅ¡kai vertintinas kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje nesuprantama, ar pirmosios instancijos teismas nenustatė Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytų pagrindų taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, ar laiduotojo nelaiko vertu pasitikėjimo, ar dėl įsitikinimo Å¡ios normos taikymo neefektyvumu.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų netaikymas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, apsiribota tik deklaratyvia fraze, jog, atidėjus bausmės vykdymÄ , nebus pasiekti bausmės vieni iÅ¡ nurodytų tikslų ir paskirtis – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å i teismo iÅ¡vada nėra grindžiama jokiais motyvais, ji niekaip nepaaiÅ¡kinta ir nepakomentuota, todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl teismas daro tokiÄ iÅ¡vadÄ , kokie faktiniai duomenys ar aplinkybės Å¡ioje byloje leidžia teigti, jog be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti bausmės tikslai.

Apelianto nuomone, byloje yra pagrindai jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas:

1) jis nuteistas ne daugiau kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme už vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ;

2) yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje paminėti tik du iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų, kurių, pirmosios instancijos teismo manymu, nebus galima pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau, darant iÅ¡vadÄ dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, bÅ«tina įvertinti ir aptarti visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, kurių visuma harmoningai iÅ¡reiÅ¡kia bausmės paskirtį.E. V. nurodo, kad jis buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, jo atžvilgiu taikytas laikinas sulaikymas, jis nedelsiant nuÅ¡alintas nuo pareigų ir atleistas iÅ¡ tarnybos prokuratÅ«roje, visuomenė informuota apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis pakankamai greitu laiku sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę.

Å ios aplinkybės, anot nuteistojo, yra pakankamos konstatuoti, kad net ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , bendroji prevencija bus įgyvendinta ir pasiektas asmenų sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo bausmės tikslas.Apelianto teigimu, dėl nusikalstamos veikos padarymo jis neteko darbo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje, stabilių pajamų, vieÅ¡o proceso metu patyrė pažeminimÄ ir buvo pasmerktas tarp visuomenės narių. Anot E. V. , jis pats prisipažino kaltu ir bausmės paskyrimo faktas lemia tai, kad jis nebėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir ilgÄ laiko tarpÄ negalės dirbti daugelio darbų pagal savo teisininko iÅ¡silavinimÄ ir turimÄ profesinę patirtį.

Be to, atidedant bausmės vykdymÄ , galima skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytų įpareigojimų – o tai taip pat sietina su nubaudimu. Nuteistasis nurodo, kad jis neteko darbo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje, o jo pripažinimas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ ir bausmės paskyrimas iÅ¡ esmės eliminuoja galimybę jam dirbti valstybės tarnyboje, todėl jis realiai neturi galimybės padaryti korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų.

Apeliantas pažymi, kad jis padarė tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje nekonstatuotas jo polinkis dažnai nusikalsti ar daryti kitokius teisės pažeidimus, jis charakterizuojamas teigiamai, turi stiprius socialinius ryÅ¡ius, todėl jo negalima laikyti asocialiu ir linkusiu nusikalsti asmeniu. E. V. pažymi, jog Å¡ioje byloje buvo konstatuota, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir aiÅ¡kiai atsitiktinio pobÅ«džio, po padaryto nusikaltimo jis kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo bei stengiasi sumažinti nusikaltimo pasekmes, Å¡ios aplinkybės rodo, kad jo asmenybės pavojingumas žymiai mažesnis nei kito, kuris tų veiksmų nepadarė.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, akcentavo tai, jog jis yra ,,ypatingas subjektas“, tačiau įstatymų leidėjas nenumato atskiros bausmių skyrimo tvarkos specialiems subjektams, bausmės skiriamos bendrais bausmių skyrimo pagrindais, o veikos pavojingumas įvertinamas atitinkamos sankcijos griežtumu. Todėl, anot apelianto, pirmosios instancijos teismo dėmesys jo pareigoms parodo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nesilaikymÄ . Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas 2011 m. vasario 11 d. paskelbė teismų praktikos skiriant bausmes už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams tyrimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad asmenims už kyÅ¡ininkavimÄ (nepriklausomai nuo to, ar jie bÅ«davo nuteisti už vienÄ , ar už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ ) paskyrus terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, visais atvejais taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str.

E. V. nuomone, byloje yra visi pagrindai taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ , nepagrįstas ir nemotyvuotas Å¡io straipsnio nuostatų netaikymas prieÅ¡tarauja teisingumui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , visapusiÅ¡kai charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas, komunikabilus, ambicingas, skatintas ir niekada neturėjęs drausminių nuobaudų aukÅ¡tos kvalifikacijos teisininkas, jis iÅ¡laiko ir rÅ«pinasi nepilnamete dukterimi, kurios mama Å¡iuo metu yra bedarbė, kitų pajamų pragyvenimui nėra, be to, jis, bÅ«damas vienintelis vaikas, rÅ«pinasi savo mama, kuri yra iÅ¡siskyrusi, gyvena viena, jai nustatytas ir Å¡iuo metu gydomas I-os stadijos krÅ«ties vėžys.

E. V. taip pat nurodo, kad Å¡iuo metu jis itin intensyviai ir dalykiÅ¡kai komunikuoja su privačios Lietuvos kompanijos vadovais, kurie turi suinteresuotumÄ jį įdarbinti energetinių iÅ¡teklių prekybos versle, o nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jis praras galimybę šį darbÄ gauti. Nuteistojo teigimu, jis turi ir einamųjų bankinių įsipareigojimų, o praradus galimybę vykdyti Å¡iuos įsipareigojimus, jis praras savo vienintelį bÅ«stÄ , atsiras bankinės skolos.    Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistojo E. V. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Tiek prokuroro, tiek nuteistojo E. V. apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama E. V. kaltė, veikos kvalifikavimas, nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis, prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ arba, remiantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatomis, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sÄ lygos.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymÄ Å¡iomis formaliai bÅ«tinomis sÄ lygomis: asmuo nuteistas už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis.Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ );

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasis Å¡iais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iÅ¡ tikrųjų turi realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Svarstant tiek E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , tiek E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , bÅ«tina pažymėti, kad, net ir esant visoms Lietuvos Respublikos BK 75 str. ar Lietuvos Respublikos BK 40 str. nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tiek dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tiek Lietuvos Respublikos BK 75 str., tiek Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ taikyti minėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius kaltininko atžvilgiu bei paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti arba kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktÄ galimybę apsispręsti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines apsisprendimo sÄ lygas, bet bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad bausmės vykdymo atidėjimu ar kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.Baudžiamasis įstatymas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ leidžia taikyti labai plačiai.

Kaip jau minėta, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 2 d. E. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., Å¡i nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. E. V. nusikalto pirmÄ kartÄ , nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi. Savo nusikalstamais veiksmais E. V. pakenkė prokuratÅ«ros prestižui, tačiau jokia reali materialinė žala E. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A.

P. nebuvo padaryta. Byloje yra nuteistojo tėvo E. V. praÅ¡ymas perduoti E. V. pagal laidavimÄ tėvo atsakomybėn ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti (t. 4, b. l. 23). Å ios aplinkybės rodo, kad formaliai bÅ«tinos sÄ lygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra. Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ leidžia taikyti labai plačiai, tačiau Å¡io Baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant byloje visoms formaliai bÅ«tinoms sÄ lygoms, teismas neprivalo kiekvienu atveju nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl atsisakė Å¡ioje baudžiamojoje byloje taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas bei atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau Å¡is pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trÅ«kumas nėra esminis, Å¡is trÅ«kumas gali bÅ«ti iÅ¡taisytas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ä®vertinus E. V. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tÄ aplinkybę, kad E. V. ne tik pažadėjo priimti 30000 Lt dydžio kyšį už savo teisėtÄ veikimÄ , vykdant įgaliojimus, ir priėmė kyšį, bet pats nuteistasis buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius, t. y. pats E. V. už savo teisėtÄ veikimÄ , vykdant įgaliojimus, pareikalavo duoti kyšį, kurio vertė artima 250 MGL dydžio sumai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad E. V. visiÅ¡kai atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės bei nepaskyrus jam bausmės už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nebus įgyvendintas teisingumo principas.

E. V. už jo padarytÄ nusikaltimÄ turi bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam turi bÅ«ti paskirta bausmė.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., už kurios padarymÄ E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje apraÅ¡ytos veikos padarymÄ kaltininkui gali bÅ«ti skiriama arba teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija be laisvės atėmimo bausmė numato alternatyvias kitų rÅ«Å¡ių bausmes, pirmiausiai turėtų bÅ«ti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi bÅ«ti motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai), į tai, jog tokiÄ pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė ypatingas subjektas – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras, vykdantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str., 2 str. numatytÄ baudžiamojo proceso paskirtį bei tikslus, į nusikalstamos veikos aplinkybes – kyÅ¡io pareikalavo pats E. V. , tokiais veiksmais itin pakenkdamas prokuratÅ«ros prestižui, į nusikaltimo dalykÄ â€“ kyÅ¡io dydį, kuris vos nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio, bei įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , parinko E. V. griežtesnę Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį, atsižvelgiant į E. V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), nustatė mažesnį nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos mediana.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. V. bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nuteistajam E. V. paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis nėra ginčijama ir apeliaciniuose skunduose, tiek prokuroro, tiek nuteistojo apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma E. V. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. bei nuteistajam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

E. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ nuteistajam paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. Å¡ioje byloje yra visos formaliai bÅ«tinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo sÄ lygos. Kaip jau minėta, net ir esant formaliai bÅ«tinoms Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtÄ straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ .

Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str., tiek atsisakant jį taikyti, teismo sprendimo motyvai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s, iÅ¡dėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus. Kaip teisingai nurodyta tiek prokuroro, tiek nuteistojo apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs E. V. netaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų, Å¡io savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, apsiribodamas tik deklaratyviomis frazėmis, jog, atidėjus bausmės vykdymÄ , nebus pasiekti bausmės tikslai.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , pernelyg sureikÅ¡mino E. V. nusikalstamos veikos padarymo metu užimtas pareigas, t. y. akcentavo, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras. E. V. užimtos pareigos apsprendė jo, kaip Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjekto statusÄ (Lietuvos Respublikos BK 230 str.), tačiau nusikaltimo sudėties požymis, apibÅ«dinantis nusikaltimo subjektÄ , neturėtų nulemti bausmės griežtumo ir užkirsti keliÄ bausmės vykdymo atidėjimui.

Ä®statymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymÄ inter alia ir prokurorams, padariusiems nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. Nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , spręsdamas asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitus klausimus, teismas (teisėjas) privalo vadovautis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, kuris susiformuoja iÅ¡nagrinėtų baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių pagrindu. Teismo (teisėjo) negali įtakoti nei politikų, nei žiniasklaidos veiksmai, nei vieÅ¡oji nuomonė ar kiti panaÅ¡Å«s veiksniai.

Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir atsiriboti nuo paÅ¡alinių, sprendimÄ Ä¯takojančių, veiksnių. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iÅ¡ svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimÄ padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumÄ , ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumÄ nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimÄ , narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimÄ , vertybinė orientacija, požiÅ«ris į darbÄ , Å¡eimÄ , asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo bÅ«das, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipa­Å¾inimas, gailėjimasis, padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.).

Ä®vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingÄ dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks Å¡eimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.). E. V. nusikalto pirmÄ kartÄ , byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. V. padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir atsitiktinio pobÅ«džio, materialinės žala neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padaryta nebuvo.

E. V. charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas, komunikabilus, ambicingas, skatintas ir niekada neturėjęs drausminių nuobaudų aukÅ¡tos kvalifikacijos teisininkas. E. V. viso proceso metu savo kaltę padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ pripažino, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kritiÅ¡kai vertino savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiojo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad E. V. turi Å¡eimÄ , nepilnametę dukrÄ , vienintelis iÅ¡laiko savo Å¡eimÄ , rÅ«pinasi sergančia motina, nuo 2011 m. gegužės 23 d. dirba UAB ,,ANRA“ vadybininku.

Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, E. V. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, nedelsiant po to atleistas iÅ¡ tarnybos Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje, neteko stabilių pajamų, visuomenė buvo informuota apie jo padarytÄ nusikaltimÄ , jis pakankamai greitai sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kas iÅ¡ esmės eliminuoja galimybę E. V. dirbti valstybės tarnyboje, todėl E. V. realiai neturi galimybės ateityje padaryti korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. IÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nėra jokio – nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. bei nuteistajam E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, atidėdamas bausmės vykdymÄ , paskiria nuteistajam vienÄ ar kelis iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų įpareigojimų.

Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog E. V. galėtų bÅ«ti paskirtas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 2 p. nurodytas įpareigojimas – atsipraÅ¡yti nukentėjusio asmens, tačiau nuteistasis nukentėjusiojo jau atsiprašė, o, atsižvelgiant į E. V. asmenybę bei bylos aplinkybes, skirti kitus įstatyme numatytus įpareigojimus nėra tikslinga. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir neskyrimas nei vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. iÅ¡vardintų įpareigojimų, suponuoja pareigÄ skirti nuteistajam E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.              E. V. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. ir nuteistam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams bei paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 litų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

             Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.      Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                       Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                Linas Å iukÅ¡ta                Â