2019-01-24 Nr. AB-2307-3-61-3-03570-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-80-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03570-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. F. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Nr. 119117 nurodytą 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 136298 dėl socialinės pašalpos neskyrimo ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Nr. 1191124 nurodytą 2018 rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 61996, kad jis neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.; 2) priteisti jam padarytą 316 721,29 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl VMSA neteisėtų veikų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad skundo aplinkybės išdėstytos nekonkrečiai ir neaiškiai, taip pat pareiškėjas nenurodė, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nustatė terminą iki 2018 m. lapkričio 14 d. skundo trūkumams pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, o prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad tai neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą.

III. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui apie teisėjos nusikalstamą aplaidumą, priesaikos sulaužymą, kad teisėjai būtų iškelta baudžiamoji byla. Be to, pareiškėjas prašo teikti motyvuotą prašymą dėl drausmės bylos teisėjai iškėlimo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo jos priėmimo momento. Pareiškėjas nurodo, kad nutartį priėmusi teisėja sąmoningai trukdė pareiškėjui naudotis jo konstitucine teise į teisminę gynybą. Be to, pasak pareiškėjo, teisėja sukčiavo, savavaldžiavo, varžė pareiškėjo veiksmų laisvę ir trukdė teisingumo vykdymui, siekdama nuslėpti savo įvykdytas ypač sunkias nusikalstamas veikas. Pareiškėjas nurodo, kad reikalauja atidžiai ir rūpestingai, išsamiai ir visapusiškai susipažinus su bylos medžiagos visuma, priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. spalio 19 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl VMSA Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Nr. 119117 nurodyto 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 136298 dėl socialinės pašalpos neskyrimo ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Nr. 1191124 nurodyto 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 61996, kad jis neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti faktines aplinkybes ir aiškiai nurodyti, kodėl jis nesutinka su VMSA sprendimais, kuriais galbūt buvo pažeistos konkrečių teisės aktų nuostatos, nurodant kada ir kaip šie veiksmai (neveikimas) pasireiškė, ir kaip pažeidė pareiškėjo teises. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją pateikti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Tačiau minėtos 2018 m. spalio 29 d. nutarties pareiškėjas neįvykdė.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu. Pareiškėjui iki nurodyto termino nepašalinus nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą (prašymą) laikė nepaduotu.

Pareiškėjas šiame atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga ir niekinė. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės apsiriboja užgauliu teisingumą vykdančios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos žeminimu dėl jos veiklos bei kaltinimais jai baudžiamosios veikos padarymu, kas iš esmės gali būti laikoma nepagarba teismui ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad neturi teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymius (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis), o vertindama pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodytu klausimu nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė