110bd962-e096-481f-9dc0-5ff5c4536bef · Vilniaus apygardos teismas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. birželio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės I. P. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. V., I. P., tretieji asmenys Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V. Z., M. K., A. R., V. B., I. B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl administracinių aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ (toliau – prokuroras), kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. R. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha dalį;

2) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei I. P. (toliau – atsakovė) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ha dalį;

3) panaikinti atsakovei J. V. iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ dėl M. R., mirusios (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ha dalies paveldėjimo;

4) panaikinti Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto tvirtinimo“;

5) įpareigoti atsakovę J. V. grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybei (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

6) įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybei (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011 ieÅ¡kinį tenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Atsakovė 2018 m. balandžio 26 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011, kuriuo praÅ¡o teismo:

1) atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011, kuri buvo užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013 pagal prokuroro ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo;

2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimÄ , Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį dalyje, kuria panaikintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha dalį; (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ha dalies paveldėjimo; panaikintas Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto tvirtinimo“; atsakovė įpareigota grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybei (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

3) nurodytoje dalyje prokuroro ieškinį atmesti, o likusioje dalyje palikti sprendimus nepakeistus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ir nutarimas) patvirtinti valstybinės reikšmės miško plotai Vilniaus mieste. Pažymi, jog iš nutarimo priedo – valstybinės reikšmės miško ploto schemos, matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir sklypas, ginčo sklypas, žemės sklypas) nėra valstybinės reikšmės miško.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų iÅ¡vados, kad į sklypo plotÄ nepagrįstai įtrauktas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, neturi teisinio pagrindo. Nurodo, kad Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimÄ , tačiau ji egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Teigia, jog Å¡i bylos aplinkybė yra esminė, nes bÅ«tent Å¡iuo pagrindu buvo patenkintas prokuroro ieÅ¡kinys.IeÅ¡kovas prokuroras atsiliepimu praÅ¡o teismo atmesti atsakovės praÅ¡ymÄ .

Nurodo, kad teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais, dėl ko nagrinėjamu atveju teismui pripažinus aplinkybę (t. y. kad sklypo dalis nepatenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ ) naujai paaiÅ¡kėjusia ir atnaujinus procesÄ , tektų taikyti norminį aktÄ atgaline data, o tai prieÅ¡tarautų Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalies nuostatai ir sukurtų precedento neturintį atvejį, kai priėmus teisės aktų pakeitimus, palankius vienai Å¡aliai, pastaroji kreipiasi dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Pažymi, kad, be kita ko, atsakovė Å¡iuo atveju nepateikė ir įrodymų, kad tokios aplinkybės nebuvo ar negalėjo bÅ«ti žinomos, nes jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos K. T. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, ar ne, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė nenurodė naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių, atitinkančių kasacinio teismo suformuluotus privalomuosius požymius, dėl ko praÅ¡ymas turėtų bÅ«tų netenkintinas. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu praÅ¡o teismo priimti sprendimÄ , atsižvelgiant į Å¡iame atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad nutarimas buvo priimtas tik 2018 m. vasario 21 d., dėl ko darytina iÅ¡vada, kad apie jame įtvirtintÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų situacijÄ anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo metu negalėjo bÅ«ti žinoma.

Pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje teismų ir buvo konstatuota, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas faktiÅ¡kai patenka į ginčo sklypÄ , tačiau remiantis Teritorijų planavimo suvestiniu skaitmeniniu žemėlapiu M1:1000 matyti, kad pagal naujausius duomenis į ginčo sklypÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas nepatenka. Nurodo, kad teismui, spręsiančiam proceso atnaujinimo Å¡ioje byloje klausimÄ , privalu įvertinti nutarimo turinį, juo patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ ir kitas atsakovės nurodomas aplinkybes, bei nustatyti Å¡ių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių santykį su jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio atžvilgiu praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , konstatuotomis aplinkybėmis.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o teismo atsakovės praÅ¡ymÄ atmesti.

Nurodo, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto“ ir nuosavybės teisės atkūrimo sprendimų priėmimo metu ginčo sklype nebuvo valstybinės reikšmės miško. Pažymi, kad nutarimas priimtas tik 2018 metais., t. y. aplinkybė, kad žemės sklype nėra valstybinės reikšmės miško nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu praÅ¡o teismo atsakovės praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodo, kad tiek ginčo metu, tiek ir Å¡iuo metu ginčo teritorija buvo ir yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas ne dėl to, kad teritorija priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o dėl to, kad ginčo teritorija, atitinkanti miÅ¡kui keliamus reikalavimus, buvo ir yra mieste, todėl pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, kuris iÅ¡imtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei.

Atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nebuvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir apie Å¡iÄ aplinkybę atsakovė žinojo ir pasisakė bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, jog prieÅ¡ingai negu teigia atsakovė, ieÅ¡kinys ir teismo sprendimai grindžiami ne teritorijos priskyrimu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o tuo, kad ginčo teritorija yra mieste ir pagal faktinę padėtį atitinka miÅ¡kui keliamus reikalavimus, todėl pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas.

Trečiojo asmens teigimu, aplinkybė, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nebuvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, egzistavo bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ir priimant sprendimus bei Å¡i aplinkybė atsakovei buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, jÄ teismas vertino, todėl ji neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės kriterijų. Anot trečiojo asmens, kadangi nėra Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, atsakovės praÅ¡ymas turėtų bÅ«tų atmestas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 371 straipsniu.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovės praÅ¡ymas taip pat turėtų bÅ«tų atmestas ir tuo pagrindu, jog nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013 priėmimo (2013 m. balandžio 25 d.) praėjo daugiau nei 5 metai. PraÅ¡ymas netenkintinas.Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Tuo atveju, jei praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ aukščiau nutartyje įvardintų 4 naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Ä®vertinus praÅ¡ymo turinį, nustatyta, jog atsakovė naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe Å¡iuo atveju įvardina tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotai Vilniaus mieste, priedu (valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto schemomis), žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, bei kuri, anot atsakovės, egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau paaiÅ¡kėjo tik paskelbus nutarimÄ .

Remiantis praÅ¡yme iÅ¡dėstytais argumentais, galima spręsti, jog, atsakovės nuomone, nutarimo priėmimas suponuoja tai, jog pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų iÅ¡vados dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto buvimo ginčo sklype neturi teisinio pagrindo, dėl ko nutarimo priėmimas sÄ lygoja Å¡iuo atveju bÅ«tinumÄ atnaujinti procesÄ Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu. Taigi, Å¡iuo atveju vertinant praÅ¡ymo (ne)pagrįstumÄ , bÅ«tina nustatyti, ar nutarimo priėmimas yra laikytinas aplinkybe, atitinkančia visus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus požymius, kuriems esant aplinkybė gali bÅ«ti pripažinta naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme bei suponuoti atitinkamai pagrindÄ procesui atnaujinti.

Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieÅ¡kovo pateiktų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ esminių bylos aplinkybių vertino tai, ar ginčo sklype yra (nėra) valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas.Pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi Valstybinės miÅ¡kų tarnybos (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pateiktu Å¡ios tarnybos atlikto Lietuvos Respublikos valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu, byloje surinktų įrodymų visuma – archyviniais (duomenys neskelbtini) girininkijos duomenimis, liudytojo L.

D. parodymais, ginčo sklypo nuotraukomis ir kitais bylos duomenimis, sprendė, jog ginčo sklype yra dalis miÅ¡ko, t. y. (duomenys neskelbtini) ha plotas, apaugęs puÅ¡imis, kuris sudaro vientisÄ miÅ¡ko masyvÄ su Vilniaus miesto miÅ¡kų (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalu (toliau ir ginčo sklypo dalis), bei kuris atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus. Savo ruožtu, įvertinę tai, jog ginčo sklypas, kuriame yra miÅ¡ko plotas, yra (duomenys neskelbtini) ribose, pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog tokiu atveju Å¡is miÅ¡ko plotas pagal įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, kuris priklauso Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise ir nuosavybės teisė natÅ«ra į tokį objektÄ negali bÅ«ti atkuriama.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodė, jog miestų miÅ¡kai vien pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, nepaisant to, ar formaliai tam tikri miestų miÅ¡kai yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, ar ne. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto buvimo ginčo sklype suponavo byloje nustatytos aplinkybės dėl faktinio (realaus) miÅ¡ko buvimo žemės sklype bei žemės sklypo priskyrimo atitinkamai teritorijai (t. y. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ esmės neatsižvelgiant į aplinkybę, ar Å¡is miÅ¡ko plotas formaliai yra (nėra) Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Taigi, teismo vertinimu, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statuso ginčo sklype esančiam miÅ¡ko plotui suteikimas Å¡iuo atveju yra sÄ lygotas ne aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priskyrusi šį miÅ¡ko plotÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, tačiau nustatytų bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl faktinės ginčo sklypo padėties, buvusios ieÅ¡kiniu ginčijamų sprendimų priėmimo momentu. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės Å¡iuo metu nurodoma aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priedÄ sklype nėra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, vertintina kaip neturinti esminės reikÅ¡mės bylai, kadangi, akivaizdu, jog aplinkybė dėl formalaus miestų miÅ¡kų (ne)priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams nebuvo laikoma aplinkybe, sÄ lygojusia pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų padarytas iÅ¡vadas dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko faktinio buvimo ginčo sklype.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ioje byloje, sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , buvo svarbu nustatyti bei įvertinti ne tik valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto (ne)buvimo sklype faktÄ , bet ir aplinkybę, ar Å¡is faktas egzistavo ieÅ¡kiniu ginčijamų sprendimų priėmimo momentu. Taigi, bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, buvusios ieÅ¡kiniu ginčijamų sprendimų priėmimo momentu. Savo ruožtu atsakovės nurodomas nutarimas įtvirtina tik formaliai Å¡iuo metu esančiÄ situacijÄ sklypo atžvilgiu, tačiau, akivaizdu, jog, kaip teisingai nurodė atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime, nepaneigia ginčui aktualiu laikotarpiu (ginčijamų sprendimų priėmimo metu) bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių dėl miÅ¡ko dalies sklype, kuris priskirtinas (duomenys neskelbtini), buvimo.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės nurodoma aplinkybė dėl nutarimo priėmimo neatitinka vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymių Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme - turi esminę reikÅ¡mę bylai, nes jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas.Bylos duomenimis atsakovė jau bylos nagrinėjimo teisme metu kaip vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumÄ patvirtinančių argumentų nurodė aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ginčui aktualus sklypo plotas nebuvo priskirtas prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko.

Pažymėtina, jog ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje ne kartÄ atkreipė dėmesį į tai, jog miestų miÅ¡kai pagal įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, nepriklausomai nuo to, ar jie formaliai priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Taigi, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo žinoma aplinkybė dėl formalaus ginčo sklypo ploto nepriskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, į Å¡iÄ aplinkybę, priimant atitinkamas teismo iÅ¡vadas, buvo atsižvelgta bei dėl jos pasisakyta.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma aplinkybė dėl ginčo sklypo dalies formalios padėties. Taigi, spręstina, jog Å¡iuo atveju atsakovės nurodoma aplinkybė dėl nutarimo priėmimo neatitinka ir kitų naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymių Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme - naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma ir pareiÅ¡kėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui.

Ä®vertinus visas aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės praÅ¡yme nurodoma aplinkybė neatitinka visų bÅ«tinų naujai paaiÅ¡kėjusiai aplinkybei priskirtinų požymių Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, dėl ko Å¡i atsakovės praÅ¡yme nurodoma aplinkybė negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti procesÄ Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti procesÄ , dėl ko atsakovės praÅ¡ymas laikytinas nepagrįstu bei atmestinas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a:              netenkinti atsakovės I. P. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. V., I. P., tretieji asmenys Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V.

Z., M. K., A. R., V. B., I. B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl administracinių aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                      Ramunė Mikonienė