11080ee9-1850-40e0-a105-e1c4fdbf395d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2S-2342-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00807-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4.;:(S)                                                                                                                                                                                                                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                                             2014 m. lapkričio 21 d.      Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (skolininko) UAB „Švenčionėlių puÅ¡is“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria kreditoriaus UAB „Erlingas“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas,  n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė. pareiÅ¡kėjas UAB „Erlingas“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priimti teismo įsakymÄ dėl 9948,91 Lt skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko UAB „Švenčionėlių puÅ¡is“, taip pat reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. areÅ¡tuoti skolininkui priklausantį turtÄ .                                                         II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.             Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovo – UAB „Erlingas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. AreÅ¡tavo skolininkui UAB „Švenčionėlių puÅ¡is“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims 10 100 Lt sumai pareiÅ¡kėjo UAB „Erlingas“ reikalavimui užtikrinimui, o nesant ar neužtenkant Å¡io turto, likusiai sumai užtikrinti, areÅ¡tuoti skolininko piniginės lėšas ir turtinės teises, uždraudžiant disponuoti skolininkui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant skolininkui iÅ¡ Å¡ių piniginių lėšų atsiskaityti su pareiÅ¡kėju, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo bei prie jo pridėtos medžiagos galima daryti prielaidÄ , kad skolininkas ilgÄ laikÄ neatsiskaito su pareiÅ¡kėju, įsiskolinimo suma yra didelė, todėl teismo manymu nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.              III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai.           Apeliantas (skolininkas) UAB „Švenčionėlių puÅ¡is“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nesilaikė LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. keliamų reikalavimų t.y. kreditorius nepateikė įrodymų, jog ginÄÄ bÅ«tų sprendęs derybų bÅ«du.

Pažymėjo, jog kreditorius atliko darbus visiÅ¡kai neatitinkančius projekto reikalavimų. Kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai, todėl aktai nepasiraÅ¡yti ir neapmokėtos sÄ skaitos-faktÅ«ros t.y. subrangos sutarties nevykdo bÅ«tent UAB „Erlinga“. Pažymėjo, jog nesavalaikis atsiskaitymas ar reiÅ¡kiamo reikalavimo dydis, atsižvelgiant į nurodyta, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡to. Ä®raÅ¡ai duomenų bazėse apie turto areÅ¡tus labai kenkia verslo plėtrai, užkerta keliÄ dalyvauti konkursuose, naujų verslo partnerių paieÅ¡kai ir t.t.

                       Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ . Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai praÅ¡antis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Siekiant užtikrinti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , teismas turėtų taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra bÅ«tinos bei realiai gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ arba iÅ¡vengti kitų neigiamų padarinių, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra bÅ«tinos.

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti bÅ«simo sprendimo, priimto patenkinus ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .           CPK nedetalizuoja, kokios bÅ«tent aplinkybės rodo galimÄ teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pagal formuojamÄ vieningÄ teismų praktikÄ didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b.

Nr. 2-307/ 08, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/ 2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/ 07 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti (iÅ¡ieÅ¡koti) iÅ¡ atsakovo suma sudaro 10 100 Lt, todėl ji objektyviai nėra laikoma ženklia, atsižvelgiant ir į tai, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas yra juridiniai asmenys. IeÅ¡kovas nėra įrodęs teismui, jog atsakovui Å¡i suma yra didelė. Pažymėtina ir tai, jog laikinoji apsaugos priemonė – turto areÅ¡tas gali bÅ«ti taikomas tik esant realiai grėsmei ir turint objektyvių duomenų, jog atsakovas gali bandyti paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jam priklausantį turtÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje tokių įrodymų, kurie teismui leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas gali bandyti jam priklausantį turtÄ paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimÄ , nėra.           Nors teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau privalo įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas privalo griežtai laikytis įstatymo reikalavimų ir taikyti tik tokias priemones, kurios padėtų užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės – nebus įvykdytas ar bus netinkamai įvykdytas galimas teismo sprendimas reikalavimo patenkinimo atveju. Tokie faktiniai duomenys gali bÅ«ti susiję tiek su atsakovo asmeniu ir jo veiksmais, tiek su atsakovo prievolės ypatybėmis (apimtimi, pobÅ«džiu, vykdymo bÅ«du ir kt.).

Tačiau pats savaime atsakovo prievolės nustatytais terminais nevykdymas nesudaro pagrindo daryti prielaidÄ , kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę bei kad dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes prieÅ¡ingu atveju bet kuriuo atveju ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ , galėtų bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kas prieÅ¡tarautų tokių laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tikslui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės ir jų taikymas turėtų bÅ«ti iÅ¡imtis, o ne taisyklė.

Pažymėtina, jog CPK 144 str. 1 d. esanti teisės norma, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įtvirtina Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , kuri teismui nekeltų abejonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Vien neatsiskaitymo faktas nereiÅ¡kia, kad atsakovai turi finansinių sunkumų. Aplinkybė, jog skolininkai nevykdo įsipareigojimų, yra pagrindas kreiptis į teismÄ , bet ne pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

       CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo nagrinėjančio bylÄ . Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ Â procesinis įstatymas susieja su praÅ¡ymo pagrįstumu, kas reiÅ¡kia, kad pritaikius laikinÄ sias priemones, remiantis ieÅ¡kovo argumentais, jos gali bÅ«ti panaikintos jeigu asmuo, kuriam Å¡ios priemonės pritaikytos pakankamai argumentuoja, Å¡ių priemonių netikslingumÄ .         Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs skundo argumentus, pripažįsta, juos pagrįstais ir pakankamais atskirajam skundui tenkinti, panaikinant pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331, 336, 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas                                                                          n u t a r ė :              Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atmesti kreditoriaus UAB „Erlingas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

                                  Teisėja                                                                Liuda Uckienė