11047780-415e-41af-9fba-df2bec5aa0bd · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-66-332/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32873-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nuteistajam Ą.

P., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių D. S., V. J. ir M. S. atstovei advokatei Violetai Savickienei, civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ? UAB) (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Valdai Grigonytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ą. P., jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), jos atstovų Ą.

P. ir advokatės Valdos Grigonytės apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ą. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos rajono ribų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 dalimi Ą. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones vienerius metus, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiųjų D. S., V. J. ir M. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ civilinės atsakovės draudimo bendrovės ADB (duomenys neskelbtini) priteista 700 eurų turtinės žalos atlyginimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D.

S., 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. J., 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. S., iÅ¡ civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. S., 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. J., 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. S.. Nukentėjusiajai D. S. iÅ¡ Ą. P. priteista 1 500 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Ą. P. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. liepos 13 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 9, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, t. y., važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties (KET 127 punktas), važiavo 69 km/h greičiu ir virÅ¡ijo gyvenvietėse leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį (KET 129 punktas), atsiradus kelyje kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, tai yra iÅ¡ kairės pusės į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įžengus pėsčiajam V.

S., nedelsiant nestabdė vairuojamo automobilio ir nesustojo (KET 128 punktas), ir dėl to kliudė pėsčiÄ jį V. S., tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. S. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ą. P. ir jo gynėja Valda Grigonytė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir Ą. P. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, taip pat praÅ¡o atmesti nukentėjusių, civilinių ieÅ¡kovių D.

S., V. J. ir M. S. civilinį ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nesant Ą. P. kaltės; jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto nuspręstų, kad Ą. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, praÅ¡o neturtinės žalos sumÄ D. S., V. J. ir M. S. sumažinti iki 5 000 Eur, neskirti Ą. P. uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise. 2.1. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai Ą. P. pripažino kaltu. Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 18 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) priede nurodoma, kad kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (kryptimi, kuria važiavo nuteistasis eismo įvykio metu) atkarpoje nuo 12,109 km (duomenys neskelbtini) iki 10,729 km (duomenys neskelbtini) leistinas greitis buvo 60 km/h, o nuo 10,729 km (duomenys neskelbtini) iki 9,968 km (duomenys neskelbtini) leistinas greitis buvo 50 km/h, o kryptimi (duomenys neskelbtini) nuo 9,968 km (duomenys neskelbtini) leistinas greitis 60 km/h, todėl, apelianto nuomone, kelio ženklinimas nurodytoje kelio atkarpoje buvo labai painus, gyvenvietės teritorijoje visur leistinas greitis buvo nurodytas 60 km/h, tik (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kurioje nėra jokio įspėjamojo kelio ženklo, jis automatiÅ¡kai tampa 50 km/h.

Toks neaiÅ¡kus kelio ženklinimas turėjo bÅ«ti kvalifikuojamas kaip lengvinanti aplinkybė, bet teismas to nepadarė. Apeliantas, pravažiuodamas (duomenys neskelbtini) pastatytus 60 km/h leistinÄ važiavimo greitį numatančius kelio ženklus, buvo įsitikinęs, jog nevirÅ¡ija leistino greičio, todėl jis nepažeidė KET 129 punkto reikalavimų. Apeliantas važiavo 62 km/h greičiu, t. y. saugiu greičiu ? kad galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti ir neatsitrenkti į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę.

Šioje kelio atkarpoje pėsčiųjų dalyvavimas eisme yra draudžiamas, todėl apeliantas „maksimaliai protingai išpildė KET 9 ir 126 punktų nuostatas.“ 2.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Ą. P. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes eismo įvykio metu matomumas, nepaisant drėgnos kelio dangos, buvo geras, kelio būklė gera, automobilis techniškai tvarkingas, eismas neintensyvus, kelio ženklinimas buvo painus, todėl nuteistasis nepažeidė KET 127 ir 128 punktų. 2.3.

Skunde pažymima, kad nuteistasis pagrįstai ir protingai tikėjosi, kad nukentėjusysis V. S. saugodamas save, laikysis KET 45 punkto reikalavimų. BÅ«damas protingai atsargus ir atsakingas vairuotojas negalėjo tikėtis, kad V. S. sunkiai apgirtęs (3,33 promilės etilo alkoholio kraujyje, 3,81 promilės etilo alkoholio Å¡lapime) iÅ¡vis iÅ¡eis į važiuojamÄ jÄ kelio dalį matydamas atvažiuojantį sunkvežimį, kad išėjęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį V. S. nesustos vidury kelio ant skiriamosios juostos bei nepraleis atvažiuojančio sunkvežimio, kad V.

S. pradės bėgti tiesiai link nuteistojo vairuojamo automobilio. BÅ«tent V. S. neatsargus, neprotingas ir chuliganiÅ¡kas elgesys tapo eismo įvykio ir V. S. mirties priežastimi. 2.4. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje buvo atliktos keturios ekspertizės, kad jų rezultatai kardinaliai skirtingi. Priimdamas nuosprendį teismas neįvertino eismo įvykio vaizdo įraÅ¡o, kad V. S. pamatęs nuteistojo automobilį, pradėjo bėgti įstrižu kampu, tuo pažeidė KET 42 punktÄ .

Net jei nuteistasis bÅ«tų važiavęs 50 km/h greičiu, dėl V. S. pasirinktos judėjimo krypties, jis vis tiek nebÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo, V. S. nebÅ«tų spėjęs pereiti kelio. Taigi techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo sunkiai suvokiami ir prognozuojami V. S. veiksmai, o ne apelianto važiavimo greitis. 2.5. Skunde nurodoma, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykyje žuvusio asmens artimiesiems, priteistinų sumų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4 334 Eur iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-541/2015, 2K-346-511/2016).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , į V. S. elgesį eismo įvykio metu bei priežastinį ryšį tarp jo elgesio ir kilusių padarinių, nukentėjusiosioms D. S., V. J. ir M. S. turėtų bÅ«ti priteista ne daugiau nei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2.6. Skunde teigiama, kad teismas taikydamas draudimÄ vairuoti transporto priemones neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis vairuoja beveik 30 metų, per šį laikotarpį padarė tik 16 administracinių nusižengimų, t. y. vidutiniÅ¡kai po 1 nusižengimÄ per dvejus metus, neįvertino nuteistojo darbo specifikos (per dienÄ vidutiniÅ¡kai nuvažiuoja apie 500 km, o per mėnesį apie 12 000 km), todėl, atsižvelgiant į nuteistojo nuvažiuojamo atstumo kiekį ir padarytų administracinių nusižengimų santykį, nuteistojo negalima charakterizuoti kaip sistemingo pažeidėjo, linkusio sÄ moningai daryti administracinius nusižengimus, todėl teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones uždraudimas yra akivaizdžiai neproporcingas.

Be to, nuteistasis dirba vairuotoju–ekspeditoriumi, darbo užmokestis yra pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis. Netekus teisės vairuoti kelių transporto priemones nuteistasis automatiÅ¡kai prarastų darbÄ , todėl teismo paskirta baudžiamojo priemonė yra perteklinė. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnį, tiek pagal Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ daugiau nei 10 km/h, bet ne daugiau kaip 20 km/h nėra numatyta galimybė atimti specialiÄ jÄ teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Teisė vairuoti transporto priemonę vairuotojams gali bÅ«ti atimama tik virÅ¡ijus greitį daugiau nei 50 km/h, bet nagrinėjamu atveju nuteistasis leistinÄ greitį virÅ¡ijo nežymiai, nepasiekė tos ribos, nuo kurios taikomas teisės vairuoti atėmimas.

3. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovai Ą. P. ir advokatė Valda Grigonytė praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur visoms nukentėjusiosioms, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nukentėjusiųjų jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Skunde nurodoma, kad teismas priteisė pernelyg didelę atlygintinos neturtinės žalos sumÄ . Teismas pripažino, jog dėl eismo įvykio buvo kaltas ir žuvęs asmuo, todėl sumažino nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos dydį nuo 20 000 Eur iki 11 000 Eur, t. y. beveik per pusę.

Teismas nevertino neturtinės žalos pagrįstumo, todėl toks neturtinės žalos skaičiavimo būdas yra ydingas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios prašydamos priteisti neturtinės žalos dydį iš esmės nurodė tik tai, jog turėjo stiprų emocinį ryšį su žuvusiu asmeniu, tačiau jos neįrodė, kad patyrė stiprių emocinių išgyvenimų. Nors mirus šeimos nariui, nukentėjusiosios patyrė emocinius išgyvenimus, tačiau atlyginimas už nutrūkusį emocinį ryšį ir patirtus išgyvenimus yra per didelis.

Mano, kad teismas priteisdamas tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį siekė ne atlyginti realiai nukentėjusiųjų patirtÄ Å¾alÄ , o nubausti civilinę atsakovę.

4. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nukentėjusiosios D. S. ir V. J. praÅ¡o atmesti nuteistojo bei civilinės atsakovės apeliacinius skundus. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nuteistojo praÅ¡ymu teismas paskyrė kelias autotechnines ekspertizes, teisme apklausė ekspertizės iÅ¡vadas pateikusius ekspertus.

Nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad ekspertizės akto iÅ¡vados yra techninio pobÅ«džio, o asmens kaltę gali nustatyti tik teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Teismas ekspertizės iÅ¡vadas vertino kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, kurių pagrindu pripažino nuteistÄ jį kaltu. Teismas iÅ¡analizavęs vairuotojo elgesį susidariusioje situacijoje, įvertinęs komisinės autotechninės ekspertizės aktÄ , jame atliktus skaičiavimus, Lietuvos teismo ekspertizės centro komisinės autotechninės (eismo įvykio) ekspertizės ekspertų parodymus teismo posėdyje, pagrįstai nusprendė, kad Ą.

P. turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, jei bÅ«tų nevirÅ¡ijęs leistino greičio. Teismas įvertino nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ ir todėl nuteistajam skyrė pakankamai Å¡velniÄ bausmę (dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo aÅ¡tuoniolikai mėnesių), sumažino priteistino žalos dydį. 4.2. Atsiliepime teigiama, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai uždraudė Ą. P. vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones vienerius metus, nes jo padaryti KET pažeidimai lėmė nukentėjusiosioms brangaus žmogaus gyvybės atėmimÄ .

Tai buvo daug daugiau nei paprastas greičio virÅ¡ijimas. 4.3. Atsiliepime pažymima, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas įvertino visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: atsižvelgė į faktines aplinkybes, veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, atlygintinos turtinės žalos dydį, taip pat aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota tokio pobÅ«džio bylose.

Teismas išsamiai motyvavo kiekvienai iš nukentėjusiųjų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

5. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja, civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras ? skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo Ą. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Civilinė atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo sumažinti nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį 7. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).

Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Vien tai, kad nuteistasis turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios iÅ¡vados. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo Ą. P. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

9. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo paskirti keli eismo įvykio tyrimai, gauta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91–99; 2 t., b. l. 139–145, 167–177; 3 t., b. l. 48–57). Tačiau priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik minėtais ekspertizės aktais, specialisto iÅ¡vadomis, bet ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotais duomenimis, vaizdo įraÅ¡u, ekspertų K. G., H. V., E. G. paaiÅ¡kinimais, liudytojų V. M., D. V. parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) bei paties nuteistojo Ą. P. paaiÅ¡kinimais.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto iÅ¡vadose esantiems prieÅ¡taravimams dėl automobilio važiavimo greičio, stabdymo intensyvumo paÅ¡alinti buvo paskirta komisijinė autotechninė ekspertizė (3 t., b. l. 35–37, 45–46), kuriÄ atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertai V. V. ir H. V., turintys eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei 11 metų ekspertinio darbo patirtį, Klaipėdos skyriaus vedėjas K. G., turintis vaizdų tyrimo ir trasologijos (vaizdų) teismo eksperto kvalifikacijÄ bei 20 metų ekspertinio darbo patirtį.

Ekspertai įvertinę tachografo rodmenis, vaizdo įraÅ¡Ä atsakė į jiems pateiktus klausimus, susijusius su eismo įvykio mechanizmo nustatymu. Nors nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, specialisto iÅ¡vadas, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiÅ«riu.

Tuo tarpu priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Rėmimasis vien tik eksperto/specialisto iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ , nes iÅ¡vados yra techninio pobÅ«džio iÅ¡vados dėl eismo įvykio, o kaltė konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-895/2018, 17 punktas).

Ekspertizės aktas/specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų baudžiamojoje byloje, kuris neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys duomenys ir turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-942/2017, 8.2 punktas), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Ą. P. kaltės, klausimÄ vertino visus byloje esančius įrodymus.

12. Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl painaus kelio ženklinimo, nesant atskiro kelio ženklo, nuteistasis galėjo pagrįstai manyti, kad šiame kelio ruože leistinas greitis yra 60 km/h, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad KET III skyriaus „Draudžiamieji kelio ženklai“ 5 punkte numatyta, kad draudžiamasis ženklas Nr. 329 („Ribotas greitis“) galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo. Nors tam tikruose kelio ruožuose leidžiama važiuoti 60 km/h greičiu, tačiau pasibaigus šio ženklo galiojimui vairuotojas privalo sumažinti greitį iki 50 km/h, t. y. leistino greičio gyvenvietėse.

Atsižvelgiant į tai, kad ekspertai iÅ¡analizavę tachografo parodymus nustatė, kad nuteistasis važiavo 69 km/h greičiu (susidÅ«rimo metu automobilio greitis buvo 34 km/h), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Ą. P., važiuodamas didesniu nei leistinas greitis, pažeidė KET 127 ir 129 punktuose įtvirtintÄ draudimÄ nevirÅ¡yti gyvenvietėje leistino greičio. Pastebėtina, kad leistinas greitis dar nereiÅ¡kia, kad jis yra saugus, nes KET 127 punktas įpareigoja vairuotojus, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

13. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pripažįsta, kad matė kelio važiuojamÄ ja dalimi einantį pėsčiÄ jį, Å¡iek tiek pristabdė ir paspaudė garsinį signalÄ , norėdamas atkreipti jo dėmesį į atvažiuojantį automobilį. Pėsčiasis pakėlė rankÄ , bet po to staiga ėmė bėgti. Å iuos jo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 139–145, 167–177; 3 t., b. l. 48–57), kuriose ekspertai nustatė, kad nuteistasis važiuodamas 69 km/h greičiu pristabdė, greičiui sumažėjus iki 34 km/h (toks automobilio greitis buvo susidÅ«rimo metu) ėmė intensyviai stabdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis matydamas kliÅ«tį (pėsčiÄ jį) stabdė neintensyviai, tik Å¡iek tiek pristabdė, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Ą. P. pažeidė KET 128 punkto reikalavimus (atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams). Pažymėtina, kad Å¡i norma įpareigoja automobilio vairuotojÄ reaguoti į bet kokiÄ kliÅ«tį, atsiradusiÄ jo kelyje, ne vien tik į kitas transporto priemones kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde.

14. Neretai eismo įvykis kyla dėl daugiau nei vieno įvykio dalyvio padarytų KET pažeidimų, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad vieno eismo dalyvio KET pažeidimas savaime neÅ¡alina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pėsčiasis pažeidė KET 42 ir 45 punktų nuostatas, tačiau ekspertai įvertinę nuteistojo judėjimo trajektorijÄ , ėjimo greitį, apskaičiavę nuteistojo vairuoto automobilio stabdymo keliÄ , nustatė, kad nuteistajam važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, jis bÅ«tų turėjęs galimybę sustoti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pėsčiojo V. S. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Vien tai, kad Å¡iame kelio ruože nėra pėsčiųjų perėjos, kad žuvusysis važiuojamÄ jÄ kelio dalį kirto ne statmenai, kaip to reikalauja KET 42 punktas, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, tai nepaÅ¡alina Ą. P. kaltės.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį Ą. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Dėl paskirto teisės vairuoti atėmimo 16.

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis) BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Paprastai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018, 27 punktas).

17. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, už leistino greičio virÅ¡ijimÄ iki 20 km/h nei ATPK, nei ANK nenumato galimybės taikyti teisė vairuoti atėmimo, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis ne tik virÅ¡ijo leistinÄ greitį, bet ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo kitas žmogus. Atsižvelgiant į tai, kad Ą. P. padaryti KET 9, 127, 128, 129 punktų pažeidimas lėmė kito žmogaus mirtį (t. y. sukėlė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius), todėl Ą. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o ne administracinėn atsakomybėn. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su teisės vairuoti atėmimo netaikymu už administracinius nusižengimus virÅ¡ijus leistinÄ greitį, neturi įtakos sprendžiant nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumÄ .

18. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ą. P. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, praÅ¡o jÄ panaikinti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam terminui iÅ¡ esmės tik tuo pagrindu, kad jis praeityje ne kartÄ administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kilusias pasekmes.

Kitų motyvų, pagrindžiančių tokiÄ teismo pozicijÄ , skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Toks teismo nurodytas formalus BK 68 straipsnio nuostatų taikymas, tinkamai neįvertinus kitų minėtos neįvertinus kitų bylos aplinkybių, Å¡iuo atveju sutrukdė pirmosios instancijos teismui padaryti teisingas iÅ¡vadas. Pažymėtina, kad Ą. P. padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį negalima laikyti Å¡iurkščiu vien dėl atsiradusių sunkių padarinių.

Vien aplinkybė, kad jis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali bÅ«ti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ą. P. teisę vairuoti įgijo 1988 m. lapkričio 23 d. (1 t., b. l. 21), taigi teisę vairuoti jis turi daugiau nei 30 metų. Nors yra Å¡eÅ¡iolika kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (1 t., b. l. 150–153), tačiau padaryti administraciniai pažeidimai nelaikytini Å¡iurkščiais KET (baustas už tai, kad važiavo neįsijungęs Å¡viesų, virÅ¡ijo leistinÄ greitį, pastatė automobilį draudžiamoji vietoje). Ä®vykio metu Ą.

P. buvo blaivus (1 t., b. l. 17), nevengė atsakomybės ir nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, stengėsi padėti eismo įvykyje nukentėjusiame asmeniui (darė dirbtinį Å¡irdies masaÅ¾Ä , kol atvyko medikai). Atsižvelgiant į tai, kad Ą. P. anksčiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 182), dirbantis (1 t., b. l. 183), kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, netekus teisės vairuoti nuteistasis netektų darbo, pajamų Å¡altinio. Apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam uždraudimÄ vairuoti transporto priemones, visiÅ¡kai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad nuteistasis dirba vairuotoju, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis neabejotinai prarastų darbÄ , kas akivaizdžiai pasunkintų jo materialinę padėtį.

20. Visos Å¡ios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas, Ą. P. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Todėl atsižvelgusi į visas Å¡ias anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam Ą. P. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kad ir atidėjus jos vykdymÄ , yra pakankama jį nubausti;

Å¡i bausmė yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam Å¡iuo atveju yra perteklinis, jis prieÅ¡tarauja vienam iÅ¡ BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Dėl to skundžiamas apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam Ą. P. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Dėl neturtinės žalos atlyginimo 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

22. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuketėjusiosios D. S., V. J. ir M. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį draudikui (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo darbdavei UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė atlyginti neturtinę žalÄ ir žuvusiojo sutuoktinei D. S. priteisti 8 000 Eur, o dukroms V. J. ir M. S. po 6 000 Eur (2 t., b. l. 68–71). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateis žuvusiojo V. S. dalinę kaltę dėl eismo įvykio, jo didelį neatsargumÄ ir nerÅ«pestingumÄ sumažino žuvusiojo artimiesiems bendrÄ priteistinÄ neturtinės žalos sumÄ nuo 20 000 Eur iki 11 000 Eur.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad didžiausiÄ neturtinę žalÄ patyrė žuvusiojo sutuoktinė D. S., kadangi ji su žuvusiuoju santuokoje gyveno 38 metus, juos siejo artimas ryÅ¡ys, bendra aplinka, bendros bėdos ir džiaugsmai, nukentėjusioji yra pensininkė, tikėjosi su žuvusiuoju praleisti senatvę padedant vienas kitam, po eismo įvykio ji liko gyventi viena, nes dukros gyvena savarankiÅ¡kai, Å¡is kardinalus gyvenimo pasikeitimas kelia nuolatinį stresÄ bei nežinomybę, todėl jai padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 6 000 Eur suma.

Pripažino, kad neturtinę žalÄ patyrė ir žuvusiojo dukros V. J. ir M. S.: V. J. ryÅ¡iai su tėvu buvo artimi, jie lankydavo vienas kitÄ , žuvusysis padėjo dukrai auginti vaikus, rėmė materialiai, net įvykio dienÄ Å¾uvusysis buvo atvykęs pas jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), kur dukra lydėjo tėvÄ Ä¯ migracijos tarnybÄ , po to parvežė jį į (duomenys neskelbtini), tėvo žūtis sukėlė jai didelį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl jos patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 3 500 Eur suma; atsižvelgė į tai, kad M.

S. gyveno toliau nuo tėvų ((duomenys neskelbtini), o vėliau išvyko į užsienį), rečiau bendravo su žuvusiuoju, nors jos ryšiai su tėvu buvo ne tokie artimi, tačiau dėl artimo žmogaus netekties ji patyrė moralinės kančias, dvasinius išgyvenimus, todėl šiai nukentėjusiajai priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

23. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl V. S. mirties, jos artimieji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ ir pan. Dėl neturtinės žalos pobÅ«džio, jos įrodinėjimo procesas yra sudėtingas, nes paprastai jos negalima pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdu, kad tiek žuvusiojo sutuoktinė, tiek jo vaikai dėl netikėtos V. S. žūties patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimÄ . Apeliantai pripažįsta, kad nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalÄ , tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu ir praÅ¡o jį sumažinti iki 5 000 Eur.

24. Kaip minėta 22 punkte, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ . Tokio pobÅ«džio bylose žuvusiojo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikams, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, Nr. 2K-294-303/2018). Nagrinėjamoje byloje žuvusiojo V. S. artimiesiems priteista neturtinės žalos suma laikytina atitinkančia teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose.

25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi civilinės teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reguliuojančių civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ baudžiamojoje byloje, bei formuojamos teismų praktikos panaÅ¡iose bylose, todėl pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, susijusiais su neturtinės žalos dydžio nustatymu, nėra.

Dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo 26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios nuostatos yra bendrosios, todėl jos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, sprendžiant advokato iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundÄ byla buvo nagrinėjama, koks skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).

27. Apeliaciniu skunde civilinė atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, ji advokatei sumokėjo 150 Eur (4 t., b. l. 5, 6), tačiau atmestus jos apeliacinį skundÄ , civilinės atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo iÅ¡laidos neatlygintinos.

28. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiųjų atstovė advokatė Violeta Savickienė pateikė teismui duomenis, kad nukentėjusioji D. S. jai sumokėjo 500 Eur už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 32–34). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ padavė nuteistasis ir civilinė atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), vadinasi, nukentėjusiųjų iÅ¡laidos advokatui buvo pagrįstos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo apeliacinio skundo argumentų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios pateikė du atsiliepimus, t. y. į kiekvieno apelianto skundÄ po atsiliepimÄ . Apeliacinės instancijos teismui atmetus nuteistojo reikalavimÄ jį iÅ¡teisinti, panaikinus jam taikytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, bet atmestus reikalavimÄ sumažinti nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos nukentėjusiųjų apeliacinės instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ apeliacinius skundus padavusių asmenų, t. y. nuteistojo Ą.

P. ir civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 dalimi Ą. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones vienerius metus, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti nukentėjusiajai D. S. iÅ¡ nuteistojo Ą. P. ir civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė