110280d2-3537-4ebd-8aae-675e889eb0d4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-615-577/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04870-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.6.8.12; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau ir – NŽT) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-2563-(14.49.104);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ (raÅ¡tÄ ) Nr. 1SS-2557-(8.5.);

3) jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, atnaujinti praleistÄ terminÄ ginčyti Å¡iuos administracinius aktus;

4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per vienÄ mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kove įsiterpusio 209 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio Å¡alia ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka;

5) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad: 1.1. NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ parduoti jai be aukciono įsiterpusį 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ (toliau ir - Sklypas), esantį Å¡alia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi praÅ¡omo parduoti sklypo iÅ¡ pietrytinės ir Å¡iaurės vakarų pusės plotis virÅ¡ija 10 metrų (yra 12,08 m). NŽT atmetė ieÅ¡kovės skundÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovės pageidaujamas įsigyti sklypas negali bÅ«ti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi jo plotis virÅ¡ija leistinÄ 10 m plotį; iÅ¡ dviejų pusių (vakarų ir rytų) ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. 1.2.

Pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimÄ Nr. 280 V „Dėl teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ ieÅ¡kovei yra patvirtintas žemės sklypo plotas, kurį sudaro 815 kv. m. (8,15 arų); ieÅ¡kovės ir jos praÅ¡omas parduoti valstybinės žemės sklypas Sprendime pažymėtas tuo pačiu Nr.

6. IeÅ¡kovės sklypo plotas yra 0,0605 ha (6,05 arų arba 605 kv. m.), todėl minėtu Sprendimu ir patvirtintu Detaliuoju planu ieÅ¡kovei suteikta subjektinė teisė įgyti be aukciono nuosavybės teise papildomÄ Ä¯ 209 kv. m arba 2,09 arų valstybinės žemės sklypÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡saugojo ir po 2016 m. birželio 1 d., t. y. Nutarimo Nr. 521 priėmimo. 1 kv. m. paklaida tarp Sprendime nurodyto 815 kv. m. ir faktiÅ¡kai iÅ¡matuoto 814 kv. m. gavosi dėl kadastrinių matavimų paklaidų. IeÅ¡kovė prašė parduoti be aukciono sklypÄ Ä¯siterpusį tarp jos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, tai yra tÄ , kuris yra nurodytas Detaliajame plane ir Sprendime. Pasak ieÅ¡kovės, nauja Nutarimo Nr. 692 redakcija ir jo 2.15 papunktis galioja tik naujai rengiamiems detaliesiems planams.

2. Atsakovė NŽT prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau ir Nutarimas) imperatyviai įtvirtinta, kad įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), jeigu Å¡iuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

Nutarimo 2.15 papunktyje yra įtvirtinti ir siauros juostos matmenys - 10 metrų. IeÅ¡kovė dėl galimybės iÅ¡sipirkti laisvÄ valstybinį žemės sklypo plotÄ kreipėsi tik 2018 metais; ginčo sklypÄ iÅ¡ vakarų ir rytų pusių supa laisvos valstybinės žemės plotas, sklypo plotis 12,08 metrų. IeÅ¡kovės argumentai, jog ji Detaliojo plano sprendiniais įgijo subjektinę teisę pirkti žemės sklypÄ ir Å¡iÄ teisę iÅ¡saugojo po Nutarimo 2.15 papunkčio naujos redakcijos įsigaliojimo nepagrįsti.

Ginčo žemės sklypas neatitinka siauros juostos sÄ vokos. Teisę pirkti įsiterpusį žemės sklypÄ suteikia ne Detalusis planas, o administraciniai aktai.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ prašė spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, Å¡io ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ . Nurodė, kad teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nėra pasikeitę, todėl privalomi ir turi bÅ«ti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Tačiau pažymėjo, jog ieÅ¡kovės siekis įsigyti ginčo valstybinės žemės plotÄ lengvatine tvarka, savaime nereiÅ¡kia, jog valstybinės žemės patikėtinis turi nepaisyti valstybinės žemės pardavimo teisinio santykio objekto ir subjekto požymių. Taip pat nurodė, kad valstybinės žemės patikėtinis neatsižvelgė į tai, kaip valstybinės žemės plotas faktiÅ¡kai iÅ¡sidėstęs, neįvertino susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, aplinkybės, jog ginčo žemės sklype nėra objektyvios galimybės suformuoti racionalių ribų, funkcionalų žemės sklypÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atnaujino ieÅ¡kovei M. M. vieno mėnesio terminÄ skundui (ieÅ¡kiniui) paduoti; ieÅ¡kinį atmetė, taip pat priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 15,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

5. Teismas nurodė, jog tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje imperatyviai nustatytus reikalavimus atitinkantį valstybinės žemės plotÄ ieÅ¡kovė galėtų įsigyti lengvatine (ne aukciono) tvarka (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 dalis).

6. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ norimo įsigyti žemės sklypo planÄ , vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 280V, kuriuo patvirtintas teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mastų detalusis planas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės norimas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka reikalavimo bÅ«ti įsiterpusiam tarp privačių suformuotų žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės suformuotų sklypų, nes iÅ¡ rytų ir vakarų pusių ribojasi su laisvais valstybinės žemės plotais (Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis).

7. Vertindamas, ar ieÅ¡kovės pageidaujamam ne aukciono tvarka įsigyti valstybiniam žemės plotui galėtų bÅ«ti taikoma Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatyta siauros juostos iÅ¡imtis, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto plane gretimybėje 1-2 ir 4-3 ginčo žemės sklypo plotis yra 12,08 metrų; siauriausia žemės sklypo vieta virÅ¡ija 10 metrų plotį, todėl sprendė, kad siekiamas prisijungti žemės plotas nelaikytinas siaura juosta. Teismo nuomone, negalima daryti iÅ¡vados, kad siekiamÄ Ä¯sigyti žemės plotÄ sudaro Å¡laitai ir grioviai, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės Nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka įsigyti valstybinės žemės plotÄ , nes jis nėra laikytinas įsiterpusiu.

8. Teismas atmetė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens argumentus, kad ieÅ¡kovei subjektinę teisę įgyti ginčo žemės sklypÄ sukÅ«rė patvirtintas Detalusis planas, kuris neturi bÅ«ti vertinamas pagal Nutarimo Nr. 692 reikalavimus. Teismas nustatė, kad nuo Detalaus plano patvirtinimo praėjo daugiau nei 17 metų, per kuriuos ieÅ¡kovė nesiėmė aktyvių veiksmų ne aukciono tvarka sudaryti Å¡io valstybinio žemės ploto pirkimo-pardavimo sandorį. Aplinkybė, jog Detalusis planas yra galiojantis dokumentas, nepaneigia fakto, kad juo formuojamas žemės sklypas privalo atitikti sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo metu galiojančius imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sandorio, prieÅ¡taraujančio galiojančio Nutarimo Nr. 692 nuostatoms, sudarymas, reikÅ¡tų sandorio, prieÅ¡taraujančio imperatyvioms teisės normoms, sudarymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnis).

9. Teismo nuomone, kad Detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieÅ¡kovei jokių subjektinių teisių į ginčo sklypÄ , o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti.

10. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus dėl nesamos galimybės ginčo valstybinės žemės plotui funkcionuoti kaip savarankiÅ¡kam objektui, nes Å¡iÄ sklypo savybę trečiasis asmuo vertina atmesdamas faktÄ , kad ginčo plotas neatitinka esminių Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje keliamų sÄ lygų. Teismo nuomone, argumentas, kad galimai kitam asmeniui įsigijus ginčo plotÄ , ieÅ¡kovės galimybė patekti į jos nuosavybės teise valdomÄ sklypÄ galės bÅ«ti užtikrinta tik servitutu, neturi teisinės reikÅ¡mės. Sprendė, kad servituto nustatymo klausimas nedaro jokios įtakos ginčo ploto vertinimui kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto, tokio reikalavimo nenustato ir Nutarimas Nr. 692.

11. Teismas konstatavo, kad skundžiami aktai neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnes galios teisės aktams ir atitinka imperatyvų Nutarimo Nr. 692 reguliavimÄ , priimti subjekto, kuris yra įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo; priimant skundžiamus aktus nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ .

12. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovės nurodoma teismų praktika neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ . Pažymėjo, kad vien skirtingos faktinės aplinkybės nepaneigia fakto, kad teisminėje praktikoje yra suformuluoti įsiterpusio valstybinės žemės ploto vertinimo kriterijai, taikytini ir nagrinėjamu atveju.

13. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė vieno mėnesio terminÄ (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis) praleido dėl svarbių priežasčių – atsakovo aktuose neteisingai nurodytos jų apskundimo tvarkos, todėl atnaujino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 14. IeÅ¡kovė M. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, todėl atsakovė privalo vykdyti Detalaus plano sprendinius. 14.2. Detalusis planas yra ne teisės aktas, tačiau bÅ«tent teisės aktai suteikia Detaliajam planui neterminuotÄ ir privalomÄ vykdyti galiÄ . Privalomas detaliojo plano vykdymas reiÅ¡kia Å¡io žemės sklypo pardavimÄ ieÅ¡kovei. 14.3.

IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusio akto, pagal kurios 5 punktÄ â€“ parduodamų ir iÅ¡nuomojamų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus. Daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omo parduoti sklypo plotas ir ribos jau buvo nustatyti pagal galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ bei Detalųjį planÄ , todėl sklypo pardavimo procedÅ«ra turėjo bÅ«ti tęsiama ir užbaigta pagal tuo metu galiojusiÄ Nutarimo redakcijÄ . 14.4. Teismo pateiktas teisės normų (nutarimo Nr. 179) aiÅ¡kinimas ir taikymas yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovės praÅ¡omas parduoti sklypas atitinka teismo nurodytus Nutarimo Nr. 179 reikalavimus, o ieÅ¡kovė sutinka su sklypo pardavimo kaina, tačiau teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei jis negali bÅ«ti parduotas. Be to, teismo nurodoma teisės norma, kad parduodamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi bÅ«ti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vienÄ sklypÄ , Å¡iuo metu negali bÅ«ti taikoma, nes pirkimo-pardavimo sutartis dar nėra sudaryta. 14.5. Per 16 metų nebuvo parengti ir patvirtinti Detalųjį planÄ keičiantys dokumentai, todėl Detaliojo plano sprendiniai galioja ir po 16 metų.

Apeliantės įsitikinimu, teismo argumentai, kad ieškovė nesikreipė dėl sklypo pardavimo 16 metų neturi teisinio pagrindo. 14.6. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad ginčo sklypas negali funkcionuoti kaip atskiras objektas, taip pat, kad jame statyba ar ūkinė veikla negalima, todėl sklypas iš esmės bevertis. Teismas nepagrįstai nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarime išdėstytų išaiškinimų, kad įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti sufomuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas.

Å iuo atveju, ginčo sklypui nustatyti servitutai, naudojimo apribojimai, per sklypÄ eina susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai; per jį yra vienintelis patekimas į ieÅ¡kovės sklypÄ . Sklype jokia savarankiÅ¡ka Å«kinė veikla nėra galima; jis niekada negalės bÅ«ti suformuotas kaip atskiras sklypas, kurį bÅ«tų galima parduoti aukcione. Ä®manomas tik pardavimas be aukciono. 14.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodyta teismų praktika, nors pats pripažino, kad bylose faktinės aplinkybės skirtingos. 14.8.

Reikalavimas panaikinti skundžiamus aktus yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ pagrindinio reikalavimo parduoti ginčo sklypÄ . Administraciniai aktai priimti taikant ne tas teisės normas, kurios turėjo bÅ«ti taikomos ginčo teisiniams santykiams, todėl yra neteisėti. 14.9. Teismas Å¡iurkščiai pažeidė procesines teisės normas, kadangi iÅ¡nagrinėjo bylÄ teismo posėdyje (2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val.), apie kurį ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai informuota. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

15. Atsakovė NŽT atsiliepime praÅ¡o apeliantės M. M. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. IÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014 matyti, kad įsiterpusio žemės sklypo negalėjimo suformuoti kaip atskiro žemės sklypo sÄ lyga yra viena iÅ¡ keturių sÄ lygų, kuri viena pati savaime nelemia, ar žemės sklypas bus laikytinas įsiterpusiu ar ne. 15.2.

NŽT palaiko skundžiamo sprendimo motyvus, kuriuose konstatuojama, kad ginčui yra taikoma Å¡iuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 p. redakcija. Pažymi, kad administracinė procedÅ«ra dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo prasideda tada, kai asmuo valstybinės žemės patikėtiniui pateikia praÅ¡ymÄ pirkti pageidaujamÄ Å¾emės sklypÄ (Nutarimo 13.1. p.). 15.3. Nutarimo 2.15 p. redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 1 d., nenumatė konkrečių matmenų, kurie leistų žemės sklypÄ laikyti „siaura juosta“, o redakcija po 2016 m. birželio 1 d. numatė, jog 2.15 p. antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos (siauros juostos, Å¡laito, griovos matmenų įtvirtinimas) netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Å¡io nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba iÅ¡nuomoti.

IeÅ¡kovė dėl sklypo pardavimo kreipėsi tik 2018 metais, todėl Å¡iam ginčui taikoma Å¡iuo metu galiojanti Nutarimo 2.15 papunkčio redakcija. 15.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog turėtų bÅ«ti taikoma Nutarimo redakcija, kuri galiojo Detaliojo plano priėmimo metu. Valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorio sudarymas, kuris neatitiktų Å¡iuo metu galiojančio Nutarimo nuostatų, reikÅ¡tų sandorio, prieÅ¡taraujančio imperatyvioms teisės normoms, sudarymÄ . 15.5.

Teisę nupirkti įsiterpusį žemės sklypÄ suteikia ne Detalusis planas, o administraciniai aktai. Detaliuoju planu numatyta žemės sklypų prijungimo galimybė nereiÅ¡kia, jog NŽT nekyla pareiga prieÅ¡ parduodant laisvus valstybinius plotus, kaip įsiterpusius, įvertinti, ar ginčo žemės sklypo prijungimas prie besiribojančio žemės sklypo, atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintus reikalavimus. 15.6. Apeliantė deklaratyviai konstatuoja, kad NŽT naudojama praktika netaikytina kilusiame ginče. 15.7.

Apeliantės argumentai, kad jai nebuvo praneÅ¡ta apie 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val. vykusio teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , nepagrįsti. Kai ieÅ¡kovas turi atstovÄ , kuriam tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ , nepaisant to, kad pats ieÅ¡kovas neinformuotas, posėdis gali įvykti. Nagrinėjamu atveju apeliantės atstovas K. P. dalyvavo minėtame posėdyje. IeÅ¡kovė dalyvavo 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdyje, kuriame ginčas buvo nagrinėjame iÅ¡ esmės. Atsakovė nemano, kad nurodytos aplinkybės kaip nors apribojo apeliantės teises.

16. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime praÅ¡o apeliacinio skundo tenkinimo klausimÄ spręsti atsižvelgiant į administracijos atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, Å¡io ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teisinis reguliavimas įpareigoja ieÅ¡koti kompromiso tarp visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikių tenkinimo, siekiant, kad valstybinė žemė bÅ«tų kuo racionaliau iÅ¡naudota. 16.2.

Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nėra pasikeitę, todėl jie yra privalomi ir turi bÅ«ti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tačiau trečiasis asmuo sutinka, kad nagrinėjamu atveju Detaliuoju planu apeliantei buvo sudaryta galimybė prisijungti ginčo žemės plotÄ prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, ji Å¡ios teisės nerealizavo 16 metų, t. y. pati savo veiksmais sukÅ«rė esamÄ situacijÄ . 16.3.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat atkreipė dėmesį, jog Nutarimo 2.15 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, visų pirma, siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimÄ , efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo iÅ¡naudojimÄ , papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetÄ gavimÄ ; laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi bÅ«ti suformuojami nustatant jų ribas, plotÄ , tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagrindinis teritorijų planavimo kriterijus ir viso Å¡io proceso esmė - racionalus laisvos valstybinės žemės panaudojimas. Teisės aktuose nurodyta taisyklė, dėl kurios tam tikri laisvi valstybinės žemės plotai gali bÅ«ti traktuojami kaip įsiterpę - Å¡iuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. 16.4. Valstybinės žemės patikėtinis neatsižvelgė į tai, kaip valstybinės žemės plotas faktiÅ¡kai iÅ¡sidėstęs, neįvertino susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, taip pat aplinkybės, jog ginčo žemės sklype nėra objektyvios galimybės suformuoti racionalių ribų, funkcionalų žemės sklypÄ .

Nebuvo vertinama, jog vieÅ¡o aukciono bÅ«du šį ginčo sklypÄ Ä¯sigijus kitam asmeniui, apeliantei nuosavybės teise priklausančio sklypo eksploatavimas bÅ«tų įmanomas tik apsunkinant ginčo žemės sklypo savininko nuosavybės teise servitutiniu keliu. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį žemės plotas laikomas įsiterpusiu, - tai galimybė (tikslingumas) tokiame plote formuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame gali bÅ«ti vykdoma savarankiÅ¡ka veikla. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

19. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei M. M. nuosavybės teise priklauso 0,0605 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 280V „Dėl teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mÄ stų detaliojo plano tvirtinimo“, be kita ko, nuspręsta patvirtinti teritorijos Å¡alia (duomenys neskelbtini) g. nedidelių veiklos mÄ stų detalųjį planÄ ir Å¡iuos sprendinius (pagal pridedamÄ brėžinį): sklypo Nr. 6 paskirtį – mažaaukščių statinių statybai, sklypo plotÄ â€“ 815 kv.m., statinių aukÅ¡tį – dviejų aukÅ¡tų su mansarda, 12 m. iki kraigo, užstatymo tankį – iki 30 proc. (1.3 punktas).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-2563-(14.49.104.) netenkino ieÅ¡kovės M. M. praÅ¡ymo dėl įsiterpusio 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Å¡alia ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės skundÄ , 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1SS-2557-(8.5.) konstatavo, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ papildomai perleisti 209 kv. m valstybinės žemės plotÄ .

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti minėtus administracinius aktus ir įpareigoti NŽT sudaryti su ieÅ¡kove įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, kad teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė formaliai, neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimo be aukciono teisinius santykius, taip pat procesines teises normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nemotyvavo, kodėl atmetė ieÅ¡kovės argumentus, neteisingai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes ir kt.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Å ie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

21. Ä®vertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo iÅ¡vadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

22. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimÄ , yra vieÅ¡osios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimÄ , kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

Kartu Å¡io teisinio reglamentavimo imperatyvus pobÅ«dis reiÅ¡kia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017, 21 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-18-248/2019, 37 punktas; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 39, 40, 42 punktai).

23. Å io pobÅ«džio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ , valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio – Å¡ių sklypų savininkams.

24. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra iÅ¡sidėstęs, ar jis atitinka sÄ lygas, numatytas minėtame Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013).

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d.) 2.15 punkte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali bÅ«ti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta.

Jeigu žemės sklypo nuo virÅ¡utinės Å¡laito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro Å¡laitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio virÅ¡utinės briaunos plotis nevirÅ¡ija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,5 ha.

26. Apeliantės manymu, turėjo bÅ«ti taikoma minėto akto redakcija, galiojusi Detaliojo plano patvirtinimo metu, kurioje nenumatyti apribojimai, įtvirtinti vėlesnėse Nutarimo Nr. 692 redakcijose. NesutikimÄ su skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, kad detaliojo plano sprendiniai, neatitinkantys Å¡iuo metu galiojančio Nutarimo Nr. 692 reikalavimų, negali bÅ«ti taikomi, ieÅ¡kovė grindžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, kad detaliojo plano sprendiniai yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms; taip pat, kad detalieji planai galioja neterminuotai.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521, kuriuo buvo keičiamas 2.15 punktas, 2 dalyje nustatyta, kad keičiamo nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti.

28. Taigi, pats teisės aktas numatė reikÅ¡mingus faktus, su kuriais siejamas naujos redakcijos nuostatų (ne) taikymas. Siauros juostos parametrai, reikÅ¡mingi ginčo sklypo pripažinimui įsiterpusiam pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmÄ jÄ pastraipÄ , yra antroje pastraipoje, todėl sudarant pirkimo-pardavimo sutartį galėtų bÅ«ti netaikomi tik tuo atveju, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. bÅ«tų priimtas sprendimas parduoti ieÅ¡kovei įsiterpusį sklypÄ .

29. Apeliantė neginčija, kad iki minėtų nuostatų pakeitimo ji net nebuvo pateikusi prašymo dėl įsiterpusio sklypo pardavimo. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamos Nutarimo Nr. 692 redakcijos taikymo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

30. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 yra nurodęs, jog teismų praktikoje iÅ¡ryÅ¡kėjusi tendencija, formuojant objektyvų „siauros juostos“ sÄ lygÄ apibrėžiantį kriterijų, – vadovautis nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame ir Å¡iuo metu galiojančiame poįstatyminiame reglamentavime, t. y. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, teisėkÅ«ros subjekto įtvirtintu objektyviuoju kriterijumi, kuriuo remiantis laisvos valstybinės žemės sklypas atitinka „siauros juostos“ sÄ lygÄ , jei jo plotis nevirÅ¡ija 10 metrų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks aiÅ¡kinimas atitinka visuomeninės naudos, racionalumo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, ir bendrÄ jį protingumo principÄ (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat neprieÅ¡tarauja lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principui, kadangi siauros juostos sÄ lygÄ apibrėžiantis 10 metrų kriterijus taikytinas aiÅ¡kinant iki to laiko anksčiau apskritai neapibrėžtos sÄ lygos turinį, o ne taikant nuo 2016 m. birželio 1 d.

įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punkto nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 53–54 punktai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 51–54 punktuose pateiktus sÄ vokos „siaura juosta“ iÅ¡aiÅ¡kinimus ir teisėkÅ«ros subjekto vėliau nustatytus jos taikymo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintÄ iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimÄ atitiktų „siauros juostos“ sÄ lygÄ , jis turėjo bÅ«ti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai virÅ¡yti, o jo ilgis turėjo kelis kartus virÅ¡yti jo plotį, kad sudarytų ilgÄ ir siaurÄ juostÄ .

31. Nagrinėjamu atveju, ginčo sklypo plotis, kaip minėta, viršija 10 metrų (12,08 m), o jo ilgis yra vos 5 metrais didesnis (17,27 m). Taigi, akivaizdu, kad net netaikius nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijos, ginčo sklypas neatitinka kasacinio teismo nustatytų siauros juostos kriterijų.

32. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės nurodomoje Nutarimo Nr. 692 (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. vasario 24 d. iki 2002 m. spalio 19 d.) apibrėžiant laisvų valstybinės žemės plotų, kurie gali būti parduoti, požymius, nustatyta, kad prie tokių plotų priskiriami tie plotai, kurie yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, bet nenurodyta, kad prie tokių plotų priskiriami ir tie, kurie yra įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių).

Tai reiÅ¡kia, kad pagal aptariamÄ teisinį reguliavimÄ parduoti leidžiama laisvus valstybinės žemės plotus, įsiterpusius iÅ¡imtinai tarp iÅ¡nuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Tuo tarpu laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp iÅ¡nuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), neatitinka 2.15 punkto sÄ lygų. <...> plečiamojo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos aiÅ¡kinimo nepagrindžia ir tai, kad Å¡iuo metu galiojančioje Å¡io punkto redakcijoje yra nustatyta galimybė parduoti laisvos valstybinės žemės plotus, įsiterpusius ne tik tarp iÅ¡nuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, bet ir tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų).

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo metu galiojančioje 2.15 punkto redakcijoje, pirmiau nurodytu bÅ«du iÅ¡plėtus įsiterpusio valstybinės žemės ploto sampratÄ , kartu buvo įtvirtinta ir papildomų apribojimų (saugiklių), dėl kurių tam tikrų valstybinės žemės plotų, kurie galėjo bÅ«ti parduodami pagal ankstesnį <...> teisinį reguliavimÄ , pardavimas tapo negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės normos aiÅ¡kinimas atsižvelgiant į vėlesnį tų pačių santykių teisinį reguliavimÄ , panaudojant tik atskirus vėlesnio reguliavimo epizodus, tačiau nevertinant pasikeitusio teisinio reguliavimo visumos (sistemos), yra nepagrįstas.

Dėl tų pačių argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad plečiamojo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos aiškinimo nepagrindžia ir Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, jog vėlesnės (ginčo santykiams neaktualios) Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijos (2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1500 redakcija) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad atitinkami laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija;

Žin., 2004, Nr. 28-868) 10 straipsnio 5 dalies 4, 5 punktams. Pažymėtina, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas nesudaro pagrindo abejoti ginčo santykiams taikytino ankstesnio teisinio reguliavimo atitiktimi Žemės įstatymo ir (ar) Konstitucijos nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018).

33. Taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės nurodomos ginčo teisės akto redakcijos taikymas nesuteiktų teisės įsigyti ginčo sklypo, nes, kaip nurodo pati ieškovė, jis yra tarp ieškovės žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2018 pažymėta, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali bÅ«ti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvÄ valstybinės žemės plotÄ vien dėl to, kad Å¡is plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip „įsiterpęs“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å¡ioje kasacinio teismo nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiÅ¡kėjai jokių subjektinių teisių į Ginčo sklypÄ , o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti.

35. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tinkama teismų praktika, kurioje nurodyta, kad sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

36. Apeliantės cituojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio nuostatos dėl detaliojo plano privalomumo ir galiojimo tiesiogiai nereglamentuoja pirkimo-pardavimo santykių ir savaime nereiÅ¡kia NŽT pareigos parduoti sklypÄ , nevertinant tokio sandorio atitikimo taikytiniems teisės aktų reikalavimams.

37. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad ginčo sklypas negali funkcionuoti kaip atskiras objektas, kad jame jokia veikla negalima. Pasak ieškovės, niekada negalės būti suformuotas kaip atskiras sklypas, kurį būtų galima parduoti aukcione.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliantės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo iÅ¡vadų teisingumo. Nors įsiterpusių valstybinės žemės pardavimo iÅ¡imtis (be aukciono) nustatyta bÅ«tent tokiems atvejams, kuomet žemės plotas negali bÅ«ti suformuotas kaip savarankiÅ¡kas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas, kriterijai, pagal kuriuos jie priskiriami tokiems objektams (įsiterpusiems žemės sklypams) yra detaliai reglamentuoti. Taigi, teismas teisingai pažymėjo, kad galimybė savarankiÅ¡kai funkcionuoti gali bÅ«ti vertinama sistemiÅ¡kai taikant Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytas sÄ lygas. Apeliantės cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai 2014 m. spalio 9 d. nutarime, nepaneigia tokios iÅ¡vados.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertino teismų iÅ¡vadÄ , jog, sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorio teisėtumo, esminis kriterijus yra galimybė racionaliai iÅ¡naudoti atsiradusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus, t. y. kad ginčo žemės sklypo vietoje bÅ«tų galima suformuoti racionalaus panaudojimo žemės sklypus. Å ioje nutartyje pažymėta, kad nustatant, ar laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, kaip laisvos valstybinės žemės plotas yra iÅ¡sidėstęs, ar jis atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintas privalomÄ sias sÄ lygas, kurioms esant besiribojančio žemės sklypo savininkas įgytų subjektinę teisę nusipirkti suformuotÄ laisvos valstybinės žemės sklypÄ be aukciono, ar nėra iÅ¡lygų, kurios taikytinos žemės sklypo neatitikties minėtoms sÄ lygoms atveju.

40. Kitos apeliantės nurodomos aplinkybės (sklypui nustatyti servitutai, naudojimo apribojimai, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai; aplinkybės dėl patekimo į ieÅ¡kovės sklypÄ tik per ginčo sklypÄ ) neįtakoja sklypo vertinimo kaip įsiterpusio.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1726-602/2018 taip pat nurodyta, kad argumentai dėl kelio servitutų ginčo valstybiniame žemės sklype nekeičia Å¡io valstybinės žemės sklypo statuso ir nesudaro teisinio pagrindo nepaisyti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų sÄ lygų. Kaip minėta, tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti Å¡ios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir Å¡ių pagrindų buvimas negali bÅ«ti vertinamas ir aiÅ¡kinamas plečiamai.

42. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodyta teismų praktika (dėl skirtingų faktinių aplinkybių), tačiau visiÅ¡kai nepagrindė, kokios Å¡ios bylos aplinkybės ir dėl kokių priežasčių lemia susiformavusios teismų praktikos netaikymÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tinkama teismų praktika, kurioje yra suformuluoti esminiai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo proceso kriterijai.

43. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, t. y., kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ teismo posėdyje, apie kurį ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai informuota.

44. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad apie 2019 m. rugpjūčio 28 d. 13 val. paskirtÄ teismo posėdį ieÅ¡kovei buvo žinoma (gautas jos praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos); be to, teismo posėdyje dalyvavo ieÅ¡kovės atstovas advokato padėjėjas K. P. (tiek teismo posėdyje 13 val., tiek 16.08 val., t.y. iÅ¡sprendus teismo posėdžio metu pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ teisėjai). Akivaizdu, kad apie teismo posėdį, jo pratęsimÄ po pertraukos ieÅ¡kovei (jos atstovui) buvo žinoma. Apeliantė klaidingai vertina, kad 16.08 val. vyko naujas posėdis.

45. Kiti apeliacinių skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

46. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė