110012b6-3718-41aa-9a76-140417edc5b7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2143-843/2013Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01092-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei GrizevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam A. P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. P. vengė iÅ¡laikyti vaikÄ , o bÅ«tent:jis, pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-10-03 sprendimÄ privalantis mokėti J. P. (dabartinė pavardė – K.) lėšas nepilnamečio sÅ«naus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui 125 Lt dydžio įmokas kas mėnesį iki sÅ«naus pilnametystės, laikotarpiu nuo 2002-07-12 iki 2012-09-19 vengė pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti, dėl to susidarė 16 299 Lt dydžio skola.

Taip A. P. padarė BK 164 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad oficialiai alimentų jis nė karto nėra mokėjęs, tačiau nesijaučia skolingas už sÅ«naus iÅ¡laikymÄ . Po to, kai jis iÅ¡siskyrė su žmona, jis su sÅ«numi bendravo, Å¡is nuolat atvažiuodavo pas jo motinÄ , ten gyvendavo. Jis (kaltinamasis) nupirkdavo jam mokyklos reikmenis, mokėdavo už bÅ«relius. Jo sutuoktinė J. P. prisiteisė iÅ¡ jo alimentus tam, kad jis mažiau mokėtų savo pirmam vaikui.

Po to jie dar porÄ metų gyveno kartu. Vėliau sÅ«nus gyveno su jo (kaltinamojo) motina. Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. vaikas pradėjo lankyti mokyklÄ , tad apsigyveno su savo motina (J. K.). Nuo tada iki pilnametystės sÅ«nus savaitgaliais, Å¡venčių dienomis, taip pat vasaromis gyvendavo pas jo motinÄ N. P.. Tuo metu jį iÅ¡laikydavo kaltinamasis ir močiutė. Vaikui gyvenant su J. P., jis jam neteikdavo iÅ¡laikymo, nes manė, kad ir Å¡i prie to turi prisidėti. Jis nesikreipė dėl alimentų perskaičiavimo, nes iÅ¡ jo buvo nedaug priteista.

Priverstinio alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo dokumentų jis negavo, su antstoliais dėl to nebendravo. Žinojo, kad dėl alimentų jam susidarys skola. Jis dirbo ir dirba neoficialiai, nes jam reikia iÅ¡laikyti ir dabartinę Å¡eimÄ .  Liudytoja N. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai kaip antstolei vykdomoji byla buvo perduota 2003 m. Berods tik vienÄ kartÄ 2004 m. iÅ¡ kaltinamojo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuota 815 Lt. A. P. buvo iÅ¡siųsti keli Å¡aukimai, kurie įteikti jo motinai arba įmesti į paÅ¡to dėžutę, tačiau nei į vienÄ nebuvo atsiliepta.

A. P. tik kartÄ buvo atvykęs dėl kitos bylos. Žinių, kad A. P. asmeniÅ¡kai teikia iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, nebuvo.Liudytoja N. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos anÅ«kas ArtÅ«ras 2002 m. rudenį gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su motina ir tėvu, jos sÅ«numi A. P.. Taip jie gyveno iki iÅ¡siskyrimo 2004 m. Po skyrybų jos sÅ«nus A. P. gyveno pas jÄ , tačiau vėliau iÅ¡sikraustė ir atvažiuodavo tik kartais pernakvoti. AnÅ«kas po mokyklos grįždavo taip pat pas jÄ . Su ja jis bÅ«davo ir per atostogas, vasarÄ .

Jo motina dirbo traukinio palydove, 3 dienas bÅ«davo iÅ¡vykusi į MaskvÄ , o 4 dienas bÅ«davo namie. Kai motina bÅ«davo iÅ¡vykusi, tai A. P. bÅ«davo pas jÄ (N. P.), o kai bÅ«davo namuose – tai su motina. Taip jie gyveno iki anÅ«ko 4 klasės. Tada jo motina nustojo važinėti, pagimdė vaikÄ ir anÅ«kas pastoviai gyveno su savo motina. Pas juos lankydavosi savaitgaliais, Å¡venčių dienomis, per atostogas. 2010 m. A. P. sukonfliktavo su motina ir nuo vasario mėn. iki birželio mėn. nuolat gyveno pas jÄ . 2013 m.

A. P. baigė 12 klasių ir iÅ¡važiavo pas motinÄ Ä¯ užsienį. Jelena ten iÅ¡važiavo 2013 m. vasario mėn. Nuo tada A. P. gyveno vienas bute, pas liudytojÄ atvažiuodavo pietauti. Tuo metu, kai anÅ«kas gyvendavo pas jÄ , maistÄ , drabužius pirkdavo jos sÅ«nus A. P.. Jis duodavo jai pinigų maistui, apie 20-30 Lt, kai ji pasakydavo, kad neturi pinigų. Tai bÅ«davo 2-3 kartus per mėnesį. Jos sÅ«nus A. P. užsidirbdavo darydamas remontus. Tuo metu, kai A. P. 2010 m. gyveno pas jÄ , A. P. važiavo į parduotuvę, pirko jam batus, drabužius.

Iki tol A. P. sÅ«nui rÅ«bų nepirko, nes ji pati dirbo ir galėjo jam nupirkti.  Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su A. P. gyveno kartu santuokoje 9 metus. Santuokoje gimė sÅ«nus A. P.. 2002 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, į Vilniaus miesto trečiÄ jį apylinkės teismÄ padavė ieÅ¡kinį dėl jų sÅ«naus A. P. iÅ¡laikymo. Tuo metu, kai padavė ieÅ¡kinį, dar buvo santuokoje, bet A. P. tuo metu buvo nedirbantis, materialiai nepadėdavo Å¡eimai, vartojo alkoholį. 2002-10-03 Vilniaus miesto 3-ias apylinkės teismas nustatė A.

P. mokėti vaiko iÅ¡laikymÄ po 1 MGL dydžio periodines iÅ¡mokas kas mėnesį iki jo pilnametystės. 2003-09-09 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu jie iÅ¡siskyrė, vaiko buvimo vieta liko su mama, o A. P. liko ta pati pareiga sÅ«nui mokėti minėto teismo nustatytÄ iÅ¡laikymÄ , tai yra po 1 MGL dydžio periodines iÅ¡mokas kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nuo 2002-10-03, tai yra po teismo sprendimo, buvęs vyras A. P. visiÅ¡kai nemokėjo nustatytų alimentų, nerėmė materialiai, nesidomėjo vaiko gyvenimu.

Tik per devintÄ ir vienuoliktÄ vaiko gimtadienius A. davė jam po 50 litų. A. nebendrauja su sÅ«numi, tik retkarčiais kai sÅ«nus A. aplanko močiutę susimato su tėvu. Jos sÅ«nus bendrauja su buvusio vyro mama N. P. ir teta (krikÅ¡to mama) E. K.. Jos sÅ«nus A. pats dažnai ten nuvažiuoja, jos domisi A. auklėjimu, bet materialiai neremia. Dėl vaiko iÅ¡laikymo kreipėsi į antstolės Neringos Lipeikienės kontorÄ , domėjosi byla, bet antstolė jai pasakydavo, kad A. P. yra nedirbantis ir negali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo pinigų.

Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija nuo 2008-02-06 priėmė sprendimÄ mokėti A. P. po 130 litų iÅ¡mokas iÅ¡ fondo. A. P. dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo ji pretenzijų turi, kadangi jis su vaiku nepalaikė jokio ryÅ¡io, nesidomėjo vaiko auklėjimu, nepadėdavo materialiai. Kai iÅ¡siskyrė, retkarčiais ji skambindavo A. ir praÅ¡ydavo, kad jis vaikÄ paremtų materialiai, į tai jis atsakydavo labai grubiai. (b. l. 17).Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mama su tėvu iÅ¡siskyrė maždaug kai jam buvo 7 metai, kartu nebegyveno, kiek atsimena, tėvas jo nelankydavo, bÅ«davo kad paskambindavo, pasveikindavo su gimtadieniu.

Gimimo dienos proga dovanodavo tai 50, tai 100 litų, kaip kada. Taip pat dar vaikystėje tėvas jį kviesdavo žvejoti, ar kartu pabÅ«ti, tačiau jie nesusitikdavo. Jis su tėvu važiavo tik vienÄ kartÄ . Maždaug nuo 2011 metų sausio mėn. iki 2011 metų gegužės mėnesio jis gyveno pas savo močiutę (tėvo mamÄ ), ten dažniau susitikdavo su tėvu, nes jis atvažiuodavo lankyti savo mamÄ , taip pat, kol gyveno pas močiutę, tėvas jam duodavo po tris litus kasdien į mokyklÄ . Kiek atsimena nuo vaikystės, jo tėvas turėjo problemų dėl alkoholio, kartais kai užgerdavo, tai ilgam.

Nuo to momento kai tėvai iÅ¡siskyrė, tėvas jo materialiai nerėmė (iÅ¡skyrus dovanas ir tÄ laikotarpį kai gyveno pas močiutę), kiek žino, tėvas mamai jo iÅ¡laikymui pinigų taip pat neduodavo, taip pat nei daiktais, nei maistu, nei kitais bÅ«dais nei jo, nei jo mamos nerėmė (b. l. 20).Pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003-10-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3321-05/02 A. P. sÅ«naus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui privalėjo mokėti po 1 MGL, tai yra po 125 Lt kas mėnesį nuo 2002-07-12 iki sÅ«naus pilnametystės (b. l. 25).

J. K. 2008-02-06 kreipėsi į Vaikų iÅ¡laikymo fondÄ dėl iÅ¡mokų sÅ«naus A. P. iÅ¡laikymui mokėjimo (b. l.

11) ir Vaikų iÅ¡laikymo fondo 2008-06-03 sprendimu Nr. 1.35-6198 nuspręsta A. P. nuo 2008-02-06 kiekvienÄ mėnesį mokėti 130 Lt iÅ¡mokas (b. l. 13). IÅ¡ 2012-06-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos Nr. (27.4-30-3)-RD-1731 matyti, kad A. P. 2008-2011 metais pajamų deklaracijos nėra pateikęs, duomenų apie jo gautas darbines arba kitas pajamas nėra (b. l. 30). IÅ¡ pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad nuo 2002-07-01 iki 2002-09-30, nuo 2002-10-01 iki 2002-11-11 A.

P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2003-11-03 iki 2004-01-06 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2004-05-04 iki 2004-09-08, nuo 2004-01-01 iki 2004-01-06 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo draudžiamųjų pajamų. Nuo 2008-01-01 iki 2012-06-12 A. P. draudžiamųjų pajamų neturėjo (b. l. 32, 106, 158). Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2012-06-11 pažymos Nr. S1-183-(7.9) matyti, kad A. P. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje registruotas nuo 2011-06-14 (b. l. 34).           Iš antstolės Neringos Lipeikienės pažymų matyti, kad A.

P. alimentų 2002-10-18 – 2003-07-08, 2007 m. spalio – gruodžio mėn., 2009 m. gegužės – liepos mėn. laikotarpiais nemokėjo (b. l. 48, 68, 77). IÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo 2012-05-11 raÅ¡to Nr. (4.2)D2-14567 matyti, kad A. P. įsiskolinimas Vaikų iÅ¡laikymo fondui dėl iÅ¡mokų A. P. už 2008 m. vasario - 2012 m. kovo mėn. mokėjimo yra 6477,59 Lt (b. l. 8-10). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visumÄ minėtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie pilnai patvirtina A.

P. pareikštus kaltinimus.Tiek paties A. P. paaiškinimai, kitų apklaustų asmenų parodymai, rašytiniai aukščiau minėti bylos dokumentai patvirtina, kad kaltinamajam buvo žinoma Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-10-03 sprendimu jam nustatyta pareiga mokėti sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 1 MGL, tai yra po 125 Lt nuo 2002-07-12 iki sūnaus A. pilnametystės. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad A. P. nė karto šių išmokų nėra sumokėjęs. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai sutampa tarpusavyje, tad teismas jas pripažįsta įrodytomis.

A. P., pripažindamas minėtas faktines aplinkybes, kartu tvirtino, kad nėra skolingas už sÅ«naus iÅ¡laikymÄ , nes darė tai kitu bÅ«du – duodamas pinigų tiesiogiai sÅ«nui ar savo motinai, pas kuriÄ Å¡is gyvendavo, pats pirkdamas jam rÅ«bus, avalinę. Vertindamas Å¡iuos kaltinamojo argumentus teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tiek tuo atveju, kai pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nėra vykdoma visiÅ¡kai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iÅ¡ dalies.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalo jÄ tiksliai ir be iÅ¡lygų vykdyti. Kol teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rÅ«pinimasis vaiku kitais bÅ«dais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį neÅ¡alina. Asmuo, turintis pareigÄ teikti teismo sprendimu nustatytos formos iÅ¡laikymÄ , savavaliÅ¡kai negali pakeisti iÅ¡laikymo teikimo formos (kasacinė nutartis Nr. 2K-491/2005 ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teismo sprendimas, kurio pagrindu A.

P. privalėjo mokėti 125 Lt kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui, nebuvo pakeistas ar panaikintas, tad kaltinamasis privalėjo jį vykdyti ir teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ jame nustatyta forma, tačiau to nedarė. Teismas nenustatė jokių objektyvių, pateisinamų priežasčių, sukliudžiusių jam tai daryti. A. P. buvo ir yra darbingas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių aukščiau paminėtų pažymų, oficialiai dirbo tik neilgais laikotarpiais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir tais laikotarpiais alimentai nebuvo mokami.

IÅ¡ darbo biržos pateiktų duomenų matyti, kad joje jis registruotas tik nuo 2011-06-14. Kaltinamasis teismui patvirtino, kad tiek praeityje, tiek Å¡iuo metu pragyvena iÅ¡ nelegalaus darbo, kas, be kita ko, apsunkina alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Å ie duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis nagrinėjamu laikotarpiu turėjo atitinkamo dydžio pajamų, turėjo realiÄ galimybę teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ teismo sprendime nustatyta forma, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. A. P. ir liudytojos N. P. parodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis periodiÅ¡kai prisidėdavo prie sÅ«naus iÅ¡laikymo duodamas nedideles pinigų sumas tiesiogiai sÅ«nui ar savo motinai, nupirkdamas rÅ«bų bei avalynės, tačiau tai jis darė minimaliai ir ne teismo sprendime nustatyta forma.

Todėl Å¡ios aplinkybės jo atsakomybės neÅ¡alina. Nepaisant to teismas paminėtas aplinkybes vertina kaip leidžiančias spręsti apie mažesnį padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Ä® tai atsižvelgtina parenkant bausmę. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina visas kaltinimo faktines aplinkybes, kurias teismas pripažįsta įrodytomis. Veika baigta, asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes A. P. suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, jos padarinius ir to siekė.

Kaltinamasis patvirtino suvokęs, kad dėl alimentų pagal teismo sprendimÄ nemokėjimo susidarys skola. Veika pagal BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , veika baigta, asmuo veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vengė iÅ¡laikyti vienÄ vaikÄ , į susidariusio įsiskolinimo dydį. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. P. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Yra įraÅ¡ytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę nuo 2002-04-09. Pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 91TPK-PL-424 atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę jam nėra tikslinga (b. l. 176). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. P. yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda nebegaliojanti, turi mažametį vaikÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nedirba, registruotas darbo biržoje, pateikė duomenis apie gautÄ darbo vietos pasiÅ«lymÄ .

Ä®vertinęs visumÄ Å¡ių nustatytų aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta parenkant kaltinamajam areÅ¡to bausmę, nustatant jos trukmę, artimesnę sankcijoje numatytam minimumui. Atsižvelgus į visumÄ bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į paskirtos bausmės rūšį ir dydį, kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 155) – yra naikintina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kita kardomoji priemonė neskirtina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, neatlygintinai per laisvės apribojimo taikymo laikotarpį iÅ¡dirbti 90 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3, 9, 10 dalių nuostatomis asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                               AuÅ¡ra ValinskienėÂ